Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., jo atstovui advokatui Rimantui Braziui,

institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui Rolandui Baravykui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinę bylą dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2013 m. spalio 19 d., 8 val. 11 min, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „TOYOTA LAND CRUISER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, alkoholio kiekis matuoklio parodymais 1,28 promilių. Tokiais savo veiksmais R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d.

Be to, R. G. 2013 m. spalio 19 d., 8 val. 11 min, Radviliškio m., Biliūno g. 9, tikrinančiam jį pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 7 d.

R. G. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2013 m. spalio 19 d. rytą, apie 8 val., jis, L. D. ir A. G. važiavo į Radviliškio r., Liepinės mišką tvarkyti šėryklų. Jam priklausantį automobilį „TOYOTA LAND CRUISER“ vairavo L. D.. Ryte, prieš išvažiuojant, visi susirinko jo namuose (duomenys neskelbtini), išgėrė truputį alkoholio su arbata, L. D. negėrė, nes atvažiavo su savo automobiliu – mėlynos spalvos „Mitsubishi“. Į mišką važiuoti su L. D. automobiliu negalėjo, nes tokiu automobiliu sunku pravažiuoti. į mišką visada važiuoja jo džipu, nes tai yra medžioklei skirtas automobilis. Būtų važiavę pro parduotuvę „Snaigė“, pro Kutiškių kaimą, per geležinkelį, į Liepinės mišką. Važiuojant pasakė, kad kitas automobilis, sugedęs ir yra Šiauliuose, reikėjo tą automobilį parsitempti iš Šiaulių. Jiems važiuojant, A. G. pasakė, kad pažįsta asmenį, turintį tralą, kuris automobilį iš Šiaulių galėtų parvežti. Pakeliui nusprendė sustoti ir pažiūrėti, ar tas žmogus namuose. Į Biliūno gatvę pasuko nuo parduotuvės „Snaigė“ pasuko į kairę, kai buvo privažiavę parduotuvę. Priekyje nieko nepastebėjo. Jis sėdėjo šalia automobilį vairavusio L. D., priekyje, keleivio pusėje, A. G. sėdėjo aut galinės automobilio sėdynės. Visi trys buvo apsirengę medžiotojų rūbais. Nepamena, ar kuris nors iš jų buvo su kepure. Sustojo Radviliškio m., Biliūno gatvėje, paklausti dėl tralo. Išlipo iš automobilio, prie jų privažiavo vienas policininkas. Policininkui paklausus, jis pasakė, kad automobilis jo. Policininkas liepė jam važiuoti kartu policijos tarnybiniu automobiliu. Jis aiškino policininkui, kad automobilio nevairavo. Policininkas sakė, kad tai nesvarbu, įsodino jį į policijos automobilį, nuvažiavo ir pasiėmė kitą policininką, kuris stovėjo kažkur tarp kepyklos ir parduotuvės „Snaigė“, tada grįžo atgal prie jo automobilio. Policininkų nurodymu, pasitikrino girtumą alkoholio matuokliu. Jam buvo surašytas protokolas už tai, kad vairavo neblaivus. Nuo pat pradžių nesutiko su tuo, jog jis vairavo, pareigūnams aiškino, kad vairavo L. D.. Jam atrodo, kad pareigūnai buvo paėmę L. D. teises, bet į automobilį jo nebuvo pasisodinę. Teismo prašo jo atžvilgiu nutraukti bylą.

Liudytojas Edgaras Kiaušinis paaiškino, kad atsakomybėn traukiamo asmens asmeniškai nepažįsta. Dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro kelių patrulių kuopoje, I būrio specialistu. Galėjo būti 2013 m. spalio 19 d., kaip nurodyta protokole, vykdė reidą Radviliškio mieste ir rajone. Atvažiavo tarnybiniu automobiliu VW Passat į Radviliškio miestą, ten sustojo ir stabdė transporto priemones, tikrino vairuotojų blaivumą. Būnant Dariaus ir Girėno gatvėje, tikslaus adreso neatsimena, stovėjo prie pat sankryžos ir link jų važiavo džipas. Jo kolega T. Baranauskas buvo sustabdęs kitą automobilį, o jis stovėjo šalia tarnybinio automobilio. Pamatė iš toli atvažiuojantį džipą, gal prieš 150-200 metrų, norėjo jį stabdyti, bet likus iki jo maždaug 10 metrų atstumui, džipas labai greitai pasuko į kairę. Automobilių nebuvo daug, buvo rytas. Jis nespėjo džipo sustabdyti, tik pradėjo eiti jį stabdyti, jis ir nusuko. Tada jis įlipo į tarnybinį automobilį, pradėjo važiuoti paskui džipą, pasuko kaip ir džipas į dešinę. Džipas sustojo, jis taip pat sustojo džipui tiesiai iš galo. Pamatė kaip vairuotojas lipa lauk iš automobilio, jis irgi išlipo. Jis iš priekio matė pravažiuojantį automobilį, matė, kad už vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o šalia sėdėjo jaunesnis asmuo su kepure, nuleistomis ausimis. Kai džipas sustojo, vairuotojas savo automobilio priekį apėjo, o jis iš savo automobilio priekio ėjo, jie susitiko prie keleivio durelių, tada lipo lauk tas jaunuolis, kuris sėdėjo keleivio pusėje. Džipo gale sėdėjo dar vienas vyras. Paprašė dokumentų, vairuotojas pasakė, kad jis nevairavo, vairuotojo pažymėjimo, atrodo nepateikė, teigė, kad paliko namuose. Atėjo kolega T. Baranauskas. Patikrino vairuotojui girtumą, jis pasitikrino, nesiginčijo, tik teigė, kad jis nevairavo. Su kolega matė, kas vairavo, to nebereikėjo aiškintis, surašė protokolą. Automobilį perdavė tam jaunuoliui, kuris sėdėjo šalia vairuotojo, kadangi jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, buvo blaivus. Jaunuolis buvo su kepure nuleistomis ausimis. Tiksliai negali pasakyti, ar vairuotojas buvo su kepure, ar be jos, bet tarnybiniame pranešime viską surašė. Yra tvirtai įsitikinęs, kad automobilį vairavo būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nes iš arti jį matė vairuojant, taip pat matė, kas sėdėjo šalia vairuotojo. Atpažino vairavusį pagal požymius, vienas buvo jaunesnis, kitas vyresnis, vienas buvo su kepure, kitas berods be jos, bet įsidėmėjo tą jaunuolį, kuris šalia vairuotojo sėdėjo, buvo su kepure nuleistomis ausimis. Visą laiką važiavo automobiliui iš paskos, praktiškai vienu metu sustojo džipas ir jo tarnybinis automobilis. Visą laiką matė automobilį važiuojantį prieš save, matomumams buvo labai geras, švietė saulė, nelijo, nesnigo. Kai džipas nusuko, iki jų tarnybinio automobilio buvo likę gal 10 metrų, su kolega matė automobilio valstybinį numerį. Nusukęs automobilis dar nuvažiavo apytiksliai 30 metrų, tada sustojo. Mano, kad sustojo pasikeisti vietomis, nes vairuotojas lipo lauk ir ėjo link keleivio, o tas jaunuolis išlipo jau jam priėjus.

Liudytojas Tadas Baranauskas paaiškino, kad atsakomybėn traukiamo asmens asmeniškai nepažįsta. Dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro kelių patrulių kuopoje, I būrio patruliu. Tiksliai datos pasakyti negali, galėjo būti kaip nurodyta protokole, t. y. 2013 m. spalio 19 d. Iš ryto buvo vykdomas reidas Radviliškio mieste ir rajone, kurio metu kolega stabdė džipą, kuris neprivažiavęs iki jų pasuko į kairę, į gatvelę. Jis tuo metu buvo sustabdęs kitą automobilį, todėl jo kolega vienas sėdo į automobilį, nuvažiavo prie sustojusio džipo, iš kurio vairuotojo vietos išlipo vairuotojas ir norėjo apsikeisti vietomis su keleiviu sėdinčiu priekyje. Jis tai matė, nes netoli sankryžos buvo sustojęs ir tikrino neblaivius vairuotojus. Jis matė, kad džipą vairavo vyresnis asmuo, o keleivio vietoje sėdėjo jaunesnis su žiemine kepure, kuri buvo su ausimis. Vairuotojas tikrai nuo keleivio skyrėsi. Protokolas buvo surašytas tam, kuris vairavo automobilį. Kai džipas nusuko, kolega tarnybiniu automobiliu nuvažiavo jam iš paskos, o jis baigęs tikrinti automobilį, prie jų priėjo. Jie buvo netoli sustoję, juos jis matė per tvoros viršų. Sustojus džipui, matė, kad iš vairuotojo vietos išlipęs vyras, per džipo priekį bandė nueiti į keleivio vietą, tuomet jo kolega išlipo iš tarnybinio automobilio, ėjo per džipo galą, jie susitiko ties džipo keleivio priekinėmis durelėmis. Vairuotojas ir keleivis būtų apsikeitę vietomis, bet kolega laiku privažiavo prie jų, jie nespėjo to padaryti. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas neblaivus, jis nedavė vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojui nustatė girtumą, jis aiškino, kad nevairavo. Priekyje sėdintis keleivis nieko neaiškino, paskui jam perdavė vairuoti automobilį, nes jis buvo blaivus. Jam asmeniškai niekas nenurodė, kas vairavo automobilį, jis pats matė, kas išlipo iš vairuotojo vietos, todėl jam nereikėjo to aiškintis. Keleivio jis neklausė, kas vairavo. Kai pastebėjo atvažiuojantį džipą, stovėjo S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, kur yra sankryža, džipas važiavo nuo Radviliškio miesto pusės, o jie buvo neprivažiavę sankryžos. Jis tikrino automobilį, atvažiavusį nuo Radviliškio pusės, buvo dešinėje kelio pusėje. Dirbdamas buvo iki sankryžos mažiau nei 50 metrų atstumu, ten geras matomumas, privatūs namai. Jis aiškiai matė, kada kolega išvažiavo, tuo metu jis atidavė vairuotojui dokumentus ir pradėjo eiti link kolegos, priėjo prie tarnybinio automobilio, kuriame jau sėdėjo kolega ir asmuo, kuris jo manymu, vairavo automobilį.

Liudytojas L. D. paaiškino, kad su R. G. pažįstami, kartu medžioja. Įvykio dieną, rytą prieš 8 val., jis atvažiavo pas R. G. savo automobiliu „Mitsubishi“, turėjo kartu važiuoti į mišką pasišerti žvėrių, remontuoti bokštelius. Kai atvažiavo pas R. G., jis su A. G. buvo kieme ir krovėsi daiktus į džipą. Jie atsigėrė arbatos ir šiek tiek išgėrė, prašė, kad jis vairuotų. Jis nematė, kaip R. G. ir A. G. vartojo alkoholį. Anksčiau irgi yra buvę, kad susitarus, jis vairuodavo R. G. džipą, nes ten daugiau vietos pašarams susidėti. Susikrovė daiktus ir išvažiavo. Dar reikėjo nuvažiuoti dėl tralo pasikalbėti. Jis apie tai nieko nežinojo, jam tik pasakė, kad reikia užsukti. Jis nežinojo adreso, kur reikia dėl tralo važiuoti, jo ir teisme pasakyti negali. Pasuko į gatvelę, išlipo iš mašinos, staigiai privažiavo policijos pareigūnas su mašina. Pareigūnas iš automobilio išlipo, paprašė R. G. dokumentų, R. G. įsisodino į mašiną, išvažiavo, po kiek laiko grįžo vėl, bet jau trise. Kai privažiavo pareigūnas, iš karto prašė dokumentų, patikrino juos, prašė R. G. vairuotojo pažymėjimo, jis pasakė, kad nepasiėmė, nes pats nevairavo. Pareigūnas paklausė, kas vairavo, liudytojas pasakė, kad jis vairavo, bet pareigūnas nekreipė į tai dėmesio. Jis nesuprato dėl ko ten viskas vyko, tiesiog R. G. pasisodino į policijos mašiną, o jis laukė, kol jį pakvies. Jis vairavo džipą, R. G. sėdėjo šalia, o Alvydas ant galinės sėdynės. Jis buvo su medžiokline uniforma, kepurės nebuvo užsidėjęs ant galvos, gal į kuprinę buvo įsidėjęs, nes nebuvo taip šalta, kad reiktų kepurės. Jis ir R. G. automobilyje buvo be kepurių, jam atrodo, kad ir A. G. buvo be kepurės. Kuprinėje buvo jo medžioklinė kepurė su snapeliu, samaninės spalvos. Jie sustojo prie namo, buvo su R. G. iš automobilio išlipę, laukė, kol iš automobilio A. G. išlips, būtų visi ėję ieškoti tralo, tada privažiavo pareigūnas. Važiavo pagrindine Dariaus ir Girėno gatve, bet jis nematė ten stovinčios policijos pareigūnų mašinos, nesuprato, iš kur jie atvažiavo.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad su R. G. yra pažįstami. Prieš 8 val. atėjo pas R. G. į namus. Buvo suplanavę važiuoti į mišką remontuoti bokštelius, pasišerti žvėrių. Išgėrė arbatos, po taurelę brendžio. Atvažiavo L. D. savo automobiliu. Visi sėdo į R. G. džipą ir išvažiavo, automobilį vairavo L. D.. Jis sėdėjo gale, o R. G. sėdėjo šalia vairuotojo. Važiavo S. Dariaus ir S. Girėno gatve. R. G. reikėjo susirasti tralą, kad galėtų iš Šiaulių parsigabenti ten paliktą kitą automobilį. Nutarė visi tralo paieškoti, užsuko į Biliūno gatvę. Tik sustojo ir iš karto policija atvažiavo. R. G. ir L. D. jau buvo išlipę iš mašinos, kai atvažiavo policija, jie stovėjo priekyje prie automobilio kapoto. Taip greitai policininkai atvažiavo, kad jis nesuprato, kas vyksta. Važiuodami į medžioklę, visada rengiasi medžiokliniais rūbais. Ar tada buvo su kepurėmis, negali pasakyti, jam tai neužsifiksavo. Biliūno gatvėje sustojo, nes ten gyvena jo senas pažįstamas Sigitas, tikslaus jo adreso nežino, bet jis yra ne kartą vežęs jo automobilius tralu. Jie sustojo Biliūno gatvėje netoli vietos, kur tas žmogus gyvena, būtų ėję jo ieškoti.

Vadovaudamasis LR ATPK 257 str., teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

R. G. 2013 m. spalio 19 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra pareikštas kaltinimas padarius du savarankiškus administracinius teisės pažeidimus – numatytus LR ATPK 126 str. 1 d., LR ATPK 124¹ str. 7 d.

R. G., 2013-10-19 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidimą ginčijo, neprisipažino vairavęs automobilį. Posėdžio metu kaltę taip pat neigė, iškėlė versiją, jog automobilį vairavo L. D.. R. G. pažeidimus neigia iš esmės ginčydamas tik vieną pažeidimų sudėties objektyviosios pusės elementą – automobilio vairavimo faktą. Ši versija paneigta pareigūnų parodymais, kurie atpažino vairavus R. G.. Policijos pareigūnų T. Baranausko, E. Kiaušinio parodymai duoti teismo posėdžio metu, buvo išsamūs, nuoseklūs, nesiskyrė nuo tarnybinių pranešimų, surašytų 2013-10-19, jokių prieštaravimų tarp šių liudytojų parodymų nenustatyta, jų atskleista įvykio eiga sutampa, o parodymai vieni kitus papildo. Dėl šių parodymų tikrumo abejonių neiškyla.

R. G. naudai davusių liudytojų L. D., A. G. parodymai, kad automobilį vairavo L. D., o ne R. G., atmestini kaip neobjektyvūs. Šie asmenys susiję su R. G., yra jo draugai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi jo naudai. Be to, R. G. nurodė, kad jam reikėjo tralo mašinai iš Šiaulių parsivežti, o asmenį, kuris turi tralą, jam nurodė A. G.. Jie važiavo būtent pas A. G. nurodytą asmenį į Biliūno gatvę susitarti dėl tralo. Tuo tarpu liudytojas A. G. nurodė, kad važiavo pas jo seną pažįstamą Sigitą, kuris ne vieną jo mašiną yra pervežęs tralu, tačiau paaiškino, kad nežino, kur Sigitas tiksliai gyvena, negalėjo nurodyti jo pavardės. Iš L. D. parodymų matyti, kad jis taip pat nežinojo, kur gyvena asmuo, pas kurį reikėjo nuvažiuoti susitarti dėl tralo. Tokie R. G., liudytojų A. G., L. D. parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti R. G. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Darytina pagrįsta išvada, jog automobilį vairavęs R. G., į Biliūno gatvę įsuko stengdamasis išvengti susitikimo su policijos pareigūnais. Be to, liudytojas L. D. paaiškino, kad pareigūnui paklausus, kas vairavo, jis pasakė, kad vairavo jis, bet pareigūnas nekreipė į tai dėmesio; nurodė, kad nesuprato dėl ko ten viskas vyksta, tiesiog R. G. pasisodino į mašiną, o jis laukė, kol pareigūnai jį pakvies. Liudytojas nesistengė pareigūnams paaiškinti, kad vairavo jis, o tiesiog laukė mašinoje, kuo viskas baigsis. Todėl darytina išvada, kad R. G. nori išvengti administracinės atsakomybės dėl jam gresiančių nuobaudų.

Remiantis šiais įrodymais, konstatuotina, kad esminę šiame ginče įrodinėtiną aplinkybę – kad R. G., būdamas neblaivus (kaip minėta, neblaivumo jis neginčija), vairavo automobilį, įrodo byloje surinktų ir teismo visapusiškai ir objektyviai ištirtų įrodymų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, R. G. padaryti pažeidimai laikytini visiškai įrodytais. R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama, kad pažeidėjas kalendorinių metų bėgyje administracine tvarka baustas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d., skirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 7 d., skirti 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutinę nuobaudą skirti skirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimo vykdymo kontrolę dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavesti Radviliškio r. PK.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB bankas „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 6030, sąskaitos Nr. LT 247300010112394300), ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti nuobaudą gavimo dienos, o jei nutarimas apskundžiamas - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Sumokėjus baudą, kvito šaknelę būtina pristatyti teismui, priešingu atveju, baudos išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliams.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.