Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019-11-18 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas surašė R. K. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad ji 2019-10-16 14 val. (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., esančioje greitojo maisto užkandinėje (kebabinėje) prekiavo patiekalais ir gėrimais pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą. Kontrolinio pirkimo metu neišdavė elektroninio aparato (toliau – EKA) „Datees MP-500T“, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), kvito, kurio suma 3,50 Eur. Patikrinus EKA kasos operacijų žurnalą nustatyta, kad žurnale įklijuotos darbo dienos ataskaitos nepasirašytos nuo 2018-02-05 iki 2019-10-15. Patikrinimo metu minėtoje greitojo maisto užkandinėje (kebabinėje) neturėjo ir vėliau nepateikė prekių (daržovių bei gaiviesiųjų gėrimų) įsigijimą patvirtinančių dokumentų, bendra suma 8,43 Eur. Tokiu būdu R. K. būdama individualios veiklos vykdytoja pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 13 punktą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 29 punktą, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-02-17 įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintų Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių 7 punkto ir 31 punkto reikalavimus. Atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad, pagal R. K. individualios veiklos apskaitos dokumentus (darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ir kasos išlaidų orderius), vykdant minėtą individualią veiklą laikotarpiu nuo 2018-08-02 iki 2019-04-08 dirbusiai virėjai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš viso išmokėta 327,71 Eur darbo užmokesčio suma. Pagal buvusios darbuotojos K. K. raštu pateiktą paaiškinimą nustatyta, kad K. K. laikotarpiu nuo 2018-08-02 iki 2019-04-08 iš viso sumokėta 3 925 Eur darbo užmokesčio. R. K. individualios veiklos vykdymo vietoje greitojo maisto užkandinėje (kebabinėje), esančioje (duomenys neskelbtini), Kretingos r., per laikotarpį nuo 2018-08-02 iki 2019-04-08 K. K. grynaisiais pinigais sumokėta bendra 3 597,29 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į R. K. individualios buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus. Tokiu būdu R. K. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad šiais savo veiksmais R. K. padarė nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnio 1 dalyje.

2. Skundžiamu 2020-02-05 Plungės apylinkės teismo nutarimu R. K. pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir jai paskirta 2700 Eur dydžio bauda. Teismas nutraukė R. K. pradėtas administracinių nusižengimų teisenas pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį, 163 straipsnio 1 dalį ir 205 straipsnio 1 dalį, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad nepadarytos veikos, turinčios administracinių nusižengimų požymių.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta R. K. prašo: 1) panaikinti skundžiamo Plungės apylinkės teismo 2020-02-05 nutarimo dalį, kuria R. K. pripažinta kalta padariusi ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jai paskirta 2 700 Eur dydžio bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) netenkinus minėto prašymo, pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti jai ne didesnio nei 200 Eur dydžio baudą.

3.1. Apeliantė mano, kad skundžiamo nutarimo dalis, kuria teismas pripažino ją kalta padarius ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nėra paremta objektyviais įrodymais, o išvada padaryta remiantis tik prielaidomis, todėl administracinio nusižengimo sudėtis liko neįrodyta. Be to, šiame nutarime buvo padaryta akivaizdžių ANK 32 straipsnio ir 34 straipsnio, reglamentuojančių administracinių nuobaudų skyrimo tvarką, pažeidimų.

3.2. Dėl ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo apeliantė teigia, jog šis nusižengimas jai buvo inkriminuotas tik dėl to, kad esami buhalterinės apskaitos dokumentai neatitiko liudytojos K. K. nurodyto jai kas mėnesį mokėtos algos dydžio. Su tuo nėra jokio pagrindo sutikti, nes nagrinėjamu klausimu aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vien tik bendrovės buhalterinės apskaitos ir asmens paaiškinimų neatitikimas, priešingai, nei nurodė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir pirmosios instancijos teismas, negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį (anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 414 straipsnio 3 dalies nuostatas). Nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) bylas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo pusės liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinti kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007; Vilniaus apygardos teismo 2014-03-06 nutartis Nr. ATP-290-166/2014).

3.3. Mano, kad skundžiamame nutarime įvardyti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, tokie kaip administracinio nusižengimo protokolas, operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kaip liudytojo teismo posėdyje apklausto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto R. N. parodymai, buvusios darbuotojos K. K. paaiškinimai ir parodymai, duoti teisme, kita rašytinė bylos medžiaga, tik patvirtina buhalterinių dokumentų prieštaravimą K. K. rašytiniams ir žodiniams parodymams, tačiau ne realų buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimą. Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, nepateikė į bylą jokių įrodymų apie greitojo maisto užkandinėje tvarkytus neoficialius ar juodosios buhalterinės apskaitos dokumentus, žiniaraščius, kitus veiklos dokumentus. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimo dalį priėmė remdamasis prielaidomis, kad K. K., kuriai darbas greitojo maisto užkandinėje buvo vienintelė ir pagrindinė darbovietė, sutartas ir gautas darbo užmokestis buvo priimtinas, o tai reiškia, kad jai buvo mokamas į apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis ir yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantė padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

3.4. Nurodo, jog nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teigia, kad apeliantės turimos greitojo maisto užkandinės pajamos niekada nebuvo tokio dydžio, kad ji būtų turėjusi galimybę mokėti K. K. 475 Eur ar 375 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą, taip pat susimokėti mokesčius valstybei ir pasilikti pinigų sau pragyvenimui. Net pati K. K. teismui patvirtino, jog kai kuriais mėnesiais dirbdavusi itin mažai valandų, nes tiesiog nebuvo greitojo maisto paklausos. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime konstatuodamas, kad nuo 2018-08-02 iki 2019-04-08 K. K. grynaisiais pinigais iš viso išmokėta 3 597,29 Eur užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į apeliantės individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė visiškai nepagrįstas išvadas. Aktualu ir tai, kad šiomis nepagrįstomis išvadomis teismas vadovavosi ir nustatydamas jai skirtinos baudos dydį.

3.5. Apeliantė nesutinka su teiginiu, jog iš pradžių sutiko su jai inkriminuotu pažeidimu, o teismo posėdyje išsigynė savo žodžių. Kadangi neturi teisinio išsilavinimo, taip pat operatyvų patikrinimą atlikusių ir vėliau su ja bendravusių pareigūnų buvo netinkamai informuota apie tai, kuo yra kaltinama, buvo pasimetusi ir manė, kad jai gresia teisinė atsakomybė už tai, kad netinkamai atleido K. K., neužpildė reikiamų su tuo susijusių dokumentų, todėl rašydama paaiškinimą tiesiog perrašė jai padiktuotus žodžius. Jei būtų suvokusi, kad vienintelis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų tikslas yra patraukti ją administracinėn atsakomybėn už K. K. neva mokėtą į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį, su tuo niekada nebūtų sutikusi.

3.6. Nurodo, kad dėl anksčiau nurodytų aplinkybių ir dėl to, kad K. K., vedina keršto (nes nebuvo patenkinti jos nepagrįsti reikalavimai dėl išeitinės išmokos sumokėjimo), neabejotinai buvo suinteresuota administracinės bylos pradėjimu buvusiai darbdavei, jos parodymai negalėjo būti vertinami kaip patikimi. Iš pačios K. K. paaiškinimų akivaizdu, kad jie nėra nuoseklūs ir tikslūs, didžiosios dalies esminių aplinkybių ji nurodo neprisimenanti bei negalinti nurodyti. Tai, kad būtent K. K. nurodyti duomenys yra vieninteliai apeliantę kaltinantys duomenys nagrinėjamoje administracinėje byloje, reiškia, kad jai administracinė teisena pradėta be jokio teisinio pagrindo.

3.7. Teigia, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, kai nutarimas dėl administracinio nusižengimo grindžiamas prielaidomis; teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes; nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis; vadovaujamasi ANK 566 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir in dubio pro reo (visos abejonės bei neaiškumai vertinami kaltininko naudai) principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3/2015, 2AT-24-788/2015).

3.8. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo nurodo, jog nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir švelninti skiriamą nuobaudą. Teigia, kad į bylą buvo pateikta daug rašytinių įrodymų apie sunkią apeliantės finansinę padėtį, o tai turėjo būti išsamiai išanalizuota ir įvertinta pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį (turėtų būti – ANK 35 straipsnio 3 dalį) ir sudarė pakankamą pagrindą pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat turėjo būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis ir apeliantei turėjo būti paskirta mažesnė bauda negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai netyrė ir neanalizavo apeliantės turtinės padėties, be to, remdamasis tik prielaidomis, nurodė, kad jos faktinė, o ne parodyta deklaracijose finansinė padėtis neva nėra jau tokia bloga, kaip teigė jos atstovė.

3.9. Nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

3.10. Teigia, jog bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą, tačiau jos gaunamos pajamos yra nestabilios ir mažo dydžio – 2017 m. gavo 4 855,18 Eur, 2018 m. – tik 4 170,55 Eur pajamų. Atskaičius privalomuosius mokesčius valstybei (tai patvirtina byloje esančios 2017–2018 m. pajamų deklaracijos) mėnesinės apeliantės gaunamos pajamos sudaro apie 400 Eur. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad, be nurodytų metinių pajamų deklaracijų, sunkią apeliantės turtinę padėtį taip pat patvirtina ir tai, jog dėl sunkios turtinės padėties ji neturėjo lėšų Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėti deklaruotą 2 077,63 Eur dydžio gyventojų pajamų mokestį už 2017 m., dėl to jai asmeninės nuosavybės teise priklausanti 1/2 nekilnojamojo turto dalis, kurioje iki šiol gyvena sunkiai sergantis jos buvęs sutuoktinis, ir piniginės lėšos sąskaitose bankuose iki šiol yra areštuotos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad R. K. sutuoktinis K. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 450 Eur, atskaičius mokesčius. Taigi, apeliantės šeimos per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 850 Eur. Negalėdama pragyventi, kartu su vyru ir dviem mažamečiais vaikais gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), Kretingoje, jiems priklausančiame name ir yra nuolat remiama savo tėvų. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės ir jos sutuoktinio pajamos padengia tik jų ir jų nepilnamečių vaikų būtiniausius poreikius, o turima nekilnojamojo turto dalis yra apsunkinta (areštuota), todėl nėra jokių galimybių panaudoti šį turtą sumokėti net ir minimalią baudą pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

3.11. Apeliantės nuomone, teismo paskirta 2 700 Eur dydžio bauda yra neproporcinga, per griežta ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, nes, net ir skyrus daug mažesnę baudą, ji dėl sunkios turtinės padėties visgi patirs neigiamų pasekmių ir tai akivaizdžiai turės prevencinį poveikį.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. M. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2020-02-05 nutarimą nepakeistą.

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. K. neigia padariusi jai inkriminuotą ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir remdamasi iš esmės analogiškais argumentais, kokius buvo nurodžiusi apylinkės teismui, siekia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Be to, R. K. nesutinka ir su jai paskirtos administracinės nuobaudos (2700 Eur baudos) dydžiu, nurodo, kad tokia bauda jai yra didelė finansinė našta dėl jos sunkios materialinės padėties. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiamu nutarimu, Institucijos administracinio nusižengimo protokolu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog R. K. padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl R. K. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas išklausė administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. paaiškinimus ir atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantei nepalankias išvadas dėl jos kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo Aukščiausiojo Teismo ar kitų teismų suformuotos praktikos ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole bei teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. K. kaltė, padarius ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

9. Nors R. K. savo kaltę dėl į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio mokėjimo K. K. neigė (teigė, kad atlyginimą K. K. mokėjo tokį, koks buvo numatytas darbo sutartyje, pagal išdirbtų valandų skaičių, o ji dirbdavo po 2–3 val. per savaitę), tačiau jos kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-08-02 iki 2019-04-08 individualios veiklos vykdymo vietoje greitojo maisto užkandinėje (kebabinėje), esančioje (duomenys neskelbtini), Kretingoje, K. K. grynaisiais pinigais iš viso išmokėta 3 597,29 Eur darbo užmokesčio suma, kuri nebuvo įtraukta į R. K. individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus (b. l. 7–11). Pačios R. K. 2019-11-07 surašytame pirminiame paaiškinime Institucijos specialistui nurodyta, kad K. K. kebabinėje dirbo nuo 2018-08-02 iki 2019-04-08, per mėnesį uždirbdavo nuo 150 Eur iki 250 Eur, darbo užmokestį pasiimdavo grynaisiais po darbo, o buhalterinėje apskaitoje nurodytas ne visas darbo užmokestis (šio paaiškinimo keitimo aplinkybių R. K. apylinkės teismo posėdyje logiškai negalėjo paaiškinti, nurodydama, kad ji buvo suklaidinta, o Institucijos specialistas diktavo jai tai, ką reikia rašyti paaiškinime (b. l. 14). Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas Institucijos specialistas R. N. parodė, kad pagal buvusios darbuotojos K. K. paaiškinimus ir darbo apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad pastarajai buvo išmokėtas į apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis, į apskaitą nebuvo įtraukiamas jos darbo laikas. Išmokėtą darbo užmokestį K. K. apskaičiavo pagal K. K. žodžius, paaiškinimo R. K. nediktavo, tik pateikė jai klausimus. R. K. pripažino, kad mokėjo K. K. daugiau algos, nei nurodyta apskaitos dokumentuose. K. K. 2019-10-29 paaiškinime nurodyta, kad ji dirbo pas R. K. kebabinėje, dirbo nuo 3 iki 6 dienų nepertraukiamai, neatsižvelgiant į savaitės dienas, nuo 10 iki 20 val. Atlygis buvo 2,35 Eur už val. Taip buvo sutarusios su R. K.. Algą gaudavo grynaisiais kiekvieną dieną darbo vietoje, R. K. ją liepdavo pasiimti grynaisiais iš kasos, niekur neduodavo pasirašyti. Gaudavo nuo 375 Eur iki 575 Eur per mėnesį (25 Eur per dieną). Atlyginimas priklausė nuo išdirbtų per mėnesį dienų (b. l. 12–13). Pirmosios instancijos teismo posėdyje K. K. nurodė tokias pat aplinkybes, kokias buvo nurodžiusi savo 2019-10-29 paaiškinime, ir papildomai nurodė, jog, išskyrus darbo sutartį, R. K. jai nebuvo davusi pasirašyti jokių dokumentų, apie atleidimą iš darbo sužinojo pamačiusi, jog „Sodroje“ rodomos daug mažesnės jos pajamos, nei gavo iš tiesų, bandė kalbėtis su R. K., bet ši nesutiko ištaisyti jos neteisingai nurodytų pajamų. R. K. jai siūlė 50 Eur už dokumentų pasirašymą. R. K. nesutikus parodyti visų K. K. pajamų ji kreipėsi į Instituciją dėl atleidimo iš darbo ir neparodyto jos uždirbto darbo užmokesčio. Iš K. K. 2020-01-22 apylinkės teismui pateikto susirašinėjimo telefonu tarp jos ir R. K. kopijos matyti, kad R. K. K. K. už 50 Eur siūlo atgaline data pasirašyti priėmimo ir atleidimo iš darbo dokumentus, tačiau K. K. tai padaryti atsisakius ir atsakius, jog nereikėjo klastoti dokumentų ir reikėjo rodyti visą jos algą, o ne 30 Eur per mėnesį, R. K. rašo: „nu buvo kaip buvo,vis tiek kazkur dirbi jau, tai galetume sutart“, o vėliau parašo: „atgaline data nieko cia nebesutvarysi“ (b. l. 108–109).

10. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog R. K. individualios veiklos vykdymo vietoje buvo mokamas į apskaitą neįtrauktas darbo užmokestis K. K., nefiksuojant šių veiksmų buhalterinėje apskaitoje, o tai patvirtina operatyvaus patikrinimo pažyma, surašyta įvertinus minėtos liudytojos parodymus ir R. K. pateiktus veiklos dokumentus, kuriuose užfiksuota K. K. darbo laiko apskaita ir darbo užmokesčio mokėjimas (b. l. 15–53), o minėti dokumentai visiškai neatitinka šį darbą dirbusios K. K. paaiškinimų, taip pat ir pačios R. K. pirminio paaiškinimo. Sutiktina ir su apylinkės teismo išvada, jog R. K. greitojo maisto užkandinėje laikotarpiu nuo 2018-08-02 iki 2019-04-09 dirbo tik vienas samdomas asmuo (K. K.), o jai tai buvo vienintelė ir pagrindinė darbovietė, todėl visiškai neįtikėtina ir nelogiška, kad K. K. būtų tenkinusios R. K. oficialiai nurodytos darbo valandos ir gaunamas atlygis. K. K. nurodomas aplinkybes patvirtina ir tai, jog nors R. K. pirmosios instancijos teismui nurodė, kad K. K. dirbo analogiškomis sąlygomis kaip ir R. K. dukterėčia A. M., tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog K. K. nebuvo pasirašiusi jokių dokumentų (darbo sutarties, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščių, darbo grafikų, kasos išlaidų orderių, darbo sutarties nutraukimo įsakymo, įsakymo apie atleidimą iš darbo) (b. l. 15–53, 59), o su dukterėčia A. M. pasirašyta tiek darbo sutartis, tiek jos nutraukimo įsakymas ir kasos išlaidų orderiai, taip pat buvo pateiktas A. M. prašymas dėl priėmimo į darbą, dėl atleidimo iš darbo, pranešimas apie darbo sutarties pasibaigimą (b. l. 76–80). Dėl šių priežasčių atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog administracinio nusižengimo teisena R. K. buvo pradėta nesant jokio pagrindo.

11. Nors apeliaciniame skunde minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007 ir Vilniaus apygardos teismo 2014-03-06 nutartis Nr. ATP-290-166/2014 ir nurodoma, jog, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo pusės liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinti kitais objektyviais įrodymais, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad minėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantė nenurodė. Be to, Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada veikos aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia sprendimo grįsti netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į aptartą Aukščiausiojo Teismo praktiką, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime ne tik visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, bet ir juos sujungė į nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl R. K. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.

12. Pažymėtina, jog anksčiau aptarti liudytojų parodymai, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra nuoseklūs, neprieštaringi, vieni kitus papildantys, atitinka faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir kita rašytinė bylos medžiaga, todėl šie įrodymai patikimai paneigia R. K. pateiktą versiją apie ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo aplinkybes (t. y. tai, kad K. K. jos greitojo maisto užkandinėje dirbdavo tik kelias valandas per savaitę). Atmestinas kaip deklaratyvus apeliacinio skundo argumentas, jog K. K. yra suinteresuota bylos baigtimi ir kerštauja dėl to, kad nebuvo patenkinti jos nepagrįsti reikalavimai dėl išeitinės išmokos sumokėjimo, todėl jos nenuoseklūs ir netikslūs parodymai dėl esminių aplinkybių negali būti vertinami kaip patikimi. Iš bylos medžiagos matyti, jog K. K. nuo pat pradžių apie administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes davė aiškius ir tikslius faktines bylos aplinkybes atitinkančius parodymus, kurie, priešingai nei administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. parodymai, nekito visos administracinio nusižengimo teisenos metu ir kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai. Priešingai, nei nurodoma skunde, iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teisme apie esmines nusižengimo aplinkybes K. K. taip pat davė nuoseklius ir išsamius parodymus, logiškai atsakė į visus teismo ir šalių klausimus (b. l. 104–105). Be to, K. K. apylinkės teismui pateikė ir jos nurodomas aplinkybes patvirtinančio anksčiau aptarto telefoninio susirašinėjimo su R. K. kopijas.

13. Apeliantės teiginiai, jog Institucijos pareigūnas ją tyčia suklaidino ir diktavo tai, ką ji turi rašyti pirminiame paaiškinime, siekdamas ją būtinai patraukti administracinėn atsakomybėn, taip pat laikytini deklaratyviais, nes tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija dėl pirminio rašytinio paaiškinimo surašymo aplinkybių nesutampa su Institucijos specialisto, kuris, kol nekonstatuota priešingai, laikytinas nešališku asmeniu, parodymais, nesudaro pagrindo teigti, kad byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, šioje byloje yra sprendžiamas ne Institucijos specialisto atliktų veiksmų teisėtumo, o R. K. administracinės atsakomybės pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį klausimas. Jokių duomenų apie Institucijos specialistui pradėtą patikrinimą dėl netinkamo jo pareigų vykdymo ar teisės aktų reikalavimų nesilaikymo byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad tiek K. K., tiek kaip liudytojas teisme apklaustas Institucijos specialistas R. N. buvo perspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Dėl aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti minėtų asmenų parodymų patikimumu.

14. R. K. nesutinka ir su jai paskirta nuobauda (2700 Eur bauda), laiko ją neproporcingai didele, neatitinkančia jos finansinių galimybių. ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Apygardos teismo vertinimu, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuobaudos skyrimo, ANK įtvirtintų nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino R. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą, rūšį, asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, dėl kurių K. K. kreipėsi į valstybės instituciją), tai, kad nusižengimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, truko pakankamai ilgą laiką nuo 2018-08-02 iki 2019-04-08, ir į darbo užmokesčio, neįtraukto į apskaitą, dydį. Taip pat atsižvelgė į R. K. asmenybę: ji dirba, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, praeityje administracine tvarka bausta už higienos pažeidimus bei kvito neišdavimą toje pačioje greitojo maisto užkandinėje (b. l. 82–85), kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino, nesigaili. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normas ir skirti mažesnę nei sankcijoje nurodytą baudą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas R. K. skyrė ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą ir padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalų sankcijoje numatytą jos dydį. Apygardos teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje iš tiesų nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu apeliantei būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir (ar) 35 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jai mažesnę nei ANK 99 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą, nes pirmosios instancijos teismas ir taip paskyrė R. K. minimalią minėto straipsnio sankcijoje numatytą baudą, nors, kaip jau minėta, ji neprisipažino ir nesigailėjo padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, o šį nusižengimą padarė būdama bausta administracine tvarka dėl nusižengimo, padaryto toje pačioje greitojo maisto užkandinėje (b. l. 82), praeityje buvo bausta už nusižengimus, kurie taip pat buvo padaryti minėtoje užkandinėje. Vertinant skundo argumentus dėl apeliantės sunkios finansinės padėties, pažymėtina, kad vien asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ANK 99 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

15. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiamas Plungės apylinkės teismo 2020-02-05 nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. vasario 5 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.