- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-25
- Bylos Nr.
- e2-1739-1067/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00324-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- D. M.
- Advokatai
- Rolandas Raudonius
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui D. M. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 960 Eur nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ERGO / ieškovė / draudikas) su draudėju A. M. (toliau – draudėjas/ trečiasis asmuo/ nuomotojas) sudarė draudimo sutartį Nr. 710-300-528095, kuria remiantis buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini). ERGO draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjui 960,00 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė 2023 m. sausio 27 d., kuomet buvo apgadintas draudėjui nuosavybės teise priklausantis butas. Draudėjas nurodė, kad butą apgadino nuomininkas.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose priimtas sprendimas už akių, kuriuo nuspręsta tenkinti ieškinį, priteisti ieškovei iš atsakovo 960 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 960 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, 2024 m. sausio 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas teikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame su ieškovės ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jog apie pradėtą civilinį procesą bei patį teismo sprendimą už akių sužinojo tik po to, kai nuo jo sąskaitos 2024 m. spalio 30 d. antstolės buvo nuskaityta 1 251,32 Eur suma. Nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. sausio mėnesio ginčo bute iš esmės niekas negyveno. Grįžo į Lietuvą, kad 2023 m. sausio 25 d. grąžintų buto savininkui raktus nuo buto. Perduodant raktus buto savininkui, jokių pretenzijų atsakovui savininkas dėl buto būklės nereiškė. Nurodė, jog tiek balkono durų, tiek palangės apgadinimai yra seni, jie buvo iki atsikraustymo į butą. Faktą, kad sugadinta buto palangė buvo tokios pat būklės jiems atsikraustant, kaip nurodoma byloje esančiose fotografijose, patvirtinti gali ne tik atsakovo brolis, bet ir jo žmona.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartimi 2024 m. balandžio 12 d. sprendimas už akių panaikintas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas. 2025 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu į bylą įtrauktas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M..
Trečiasis asmuo A. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, apie iškeltą bylą pranešta tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog ieškovė gavo pranešimą iš draudėjo apie įvykį, ieškovės atstovas nuvyko į objektą, apžiūrėjo turtą, surašė defektinį aktą. Buvo užfiksuoti tokie gedimai: apgadintos balkono durys, įskilimai, įskilusi balkono palangė, atsijungusi nuo pritvirtinimo. Plastikiniai langai buvo neremontuotini, todėl atlygino draudimo išmoką už naujų langų pakeitimą. Pažymėjo, jog ieškovė atsakovą nustatė ne iš draudėjo žodžių, o iš dokumentų – ieškovės atstovui buvo pateikta nuomos su atsakovu sutartis. Turto apgadinimo faktą patvirtina defektinis aktas, fotonuotraukos, policijos pažyma. Nurodė, jog nuomininkas privalo grąžinti tokios būklės turtą, kokį priėmė, todėl atsakovui kyla pareiga padengti sugadinto turto tvarkymo išlaidas. Žalą paskaičiavo iš komercinio pasiūlymo atimant 60 Eur neišmokamos sumos dydį.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo A. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Patvirtino aplinkybes, jog jam priklauso asmenine nuosavybe butas (duomenys neskelbtini). Butas skirtas nuomai, todėl buvo apdraudęs su sąlyga, kad bus atlyginta trečiųjų asmenų žala. Butą atsakovo šeimai perdavė tvarkingą, gražų, švarų. Pasitikėjo atsakovu, netikrino atidžiai buto po perdavimo. Žalą pamatė tik tada, kai atsakovas išsikraustė tą pačią dieną. Pamatė, kad balkono durys išlaužtos. Buvo skylė, kur buvo vidinė rankena balkono durų. Galvojo, kad užteks paprastai paremontuoti, tačiau nebuvo galimybių pakeisti tik balkono durų, tokių langų / durų jau nebegamina, kitokie profiliai, keičiant tik duris, jos nesutaptų su langu, todėl buvo būtina keisti viską. Informavo draudėją ir policiją. Nepavyko susisiekti su atsakovu. Buto langai buvo keisti prieš 10-11 metų. Kitų asmenų, kas galėjo sugadinti turtą nėra.
Teismo posėdžio metu atsakovas D. M. ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas gana ilgai ieškojo kur nuomoti butą, žmona laukėsi, šis būstas nebuvo geriausios būklės, bet tiko. Pirmą mėnesį gyvenant bute kreipėsi į nuomotoją dėl stringančių balkono durų, nuomotojas žadėjo išspręsti šį klausimą. Atsakovas pats buvo daug išvykęs, bute apie 2,5 mėnesius gyveno atsakovo žmona. Patvirtina, jog išsinuomojus būstą, balkono palangė jau buvo skilusi, nulinkusi ir balkono durų rankenėlė sulūžusi. Dėl palangės nieko nesakė, manė, jog nuomotojas ir taip žino, kad palangė pasvirusi, įskilusi. Palangė netrukdė naudotis būstu. O balkono durys sunkiai darinėjosi, pro jas pūtė vėjas, apie tai buvo informavę savininką. Išsikraustymo metu laukė nuomotojo, perdavė raktus, atsisveikino, jokių priekaištų dėl turto sugadinimo nebuvo. Norėjo, kad jų akivaizdoje apžiūrėtų butą, bet nuomotojas to nepadarė. Mano, kad ieškovė neįrodė ieškinio, nes nėra duomenų, jog būtent atsakovas padarė žalą. Mano, kad turto pažeidimai jau senai atsiradę. Reikalaujama suma neadekvati, turtas nusidėvėjęs. Atsakovo niekas neieškojo, trečiasis asmuo tiesiog siekė gauti kompensaciją iš draudimo.
Liudytojas D. K. paaiškino, jog dirba langų firmoje, buto savininkas A. prieš kokius 3 metus jį su kolega yra iškvietęs į butą (duomenys neskelbtini). Prašė pareguliuoti balkono duris. Reikėjo pakelti balkono duris, daugiau nieko nereikėjo daryti. Nepamena kaip butas atrodė. Buvo šalta. Kitų asmenų bute nebuvo. Tvirtina, jog nebuvo niekas sulūžę, nes tokiu atveju būtų kalbėję su A. dėl remonto, pakeitimo. Pamatęs byloje esančias nuotraukas pakomentavo, jog palangės skilimas senas, pageltonavęs, bet reikėtų vietoje apžiūrėti. Kad taip atsikabintų palangė turėjo būti laužimas, ne pati atsikabino dėl drėgmės ar kt. priežasčių. Balkono duryse skylė gali būti dėl to, kad su visa rankena buvo išlaužta, kitos skylės nuo varžtų.
Liudytojas K. M. paaiškino, jog yra atsakovo brolis. Yra buvęs pas brolį svečiuose bute (duomenys neskelbtini). Nekreipė dėmesio į butą, palangė lyg sveika buvo. Pasvirusi. Į ją remtis nebuvo galima. Balkono durys sveikos buvo. Padėjo išsikraustyti, 2023 m. sausio mėnesį išsikrausčius atidavė savininkui raktus. Apėjo savininkas butą, nepasakytų, kad nuodugniai apžiūrėjo. Klausė ar viskas gerai.
Liudytoja L. M. paaiškino, jog yra atsakovo sutuoktinė. Ji su atsakovu nuomojosi butą iš A.. Ji laukėsi, reikėjo skubiai gyvenamosios vietos. A. butas jiems tiko, nors butui reikėjo remonto. Jai ir atsakovui tiko, nes maža kaina. Matė durų gedimą, sunkiai darinėjosi durys, vyras įspėjo apie tai A.. Balkono rankenėlė buvo sulūžusi. Palangė buvo pasvirusi, netinkamai pritvirtinta, ja negalėjo naudotis. Produktus laikė balkone ant žemės. Savininkas sakė, jog galės suremontuoti duris, bet tada tiek ji, tiek vyras turėjo išvažiuoti iš Lietuvos dėl dokumentų susitvarkymo, žadėjo grįžti spalio mėnesį. Nebuvo atėjęs savininkas remontuoti durų. Jiems nesant Lietuvoje vyras toliau mokėjo mokesčius, nuomą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Iš 2022 m. birželio 19 d. buto nuomos sutarties nustatyta, jog nuomotojas A. M. išnuomojo nuomininkui D. M. 34 kv. m. butą (duomenys neskelbtini), vienerių metų laikotarpiui. Nuomos sutartimi šalys susitarė perduoti nuomininkui patalpas pasirašant patalpų perdavimo-priėmimo aktą.
Iš ERGO gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. 710-300-528095 (toliau – draudimo sutartis) nustatyta, kad ieškovė ir draudėjas A. M. 2022 m. liepos 5 d. sudarė draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2023 m. liepos 5 d. buvo draudžiamas būstas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas apdraustas ir nuo trečiųjų asmenų tyčinės veiklos. Draudimo sutarties informaciniame priede nurodytos draudėjo pareigos nedelsiant (per 24 val.) informuoti žodžiu, o papildomai išsamiai per 3 kalendorines dienas raštu, draudiką apie įvykusį draudžiamąjį įvykį. Pagal žalos pobūdį nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas.
Iš 2023 m. vasario 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus rašto ieškovei į jos 2023 m. vasario 2 d. paklausimą turinio nustatyta, jog 2023 m. vasario 1 d. 10:37 val. policijos registruojamų įvykių registre gautas A. M. pranešimas ROIK 0123000059570, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 31 d. yra apgadintas butas – palangė nulaužta ir langas išgręžiotas. A. M., nurodė, jog žino, kad tai padarė nuomininkai. Tikslinant aplinkybes 2023 m. vasario 1 d. 11:21 val. į įvykio vietą atvyko ekipažas L1112, kuriam A. M. nurodė, kad buvęs nuomininkas apgadino palangę ir lango rėmą. A. M. taip pat nurodė, kad butas yra draustas. A. M. pažymėjo, kad draudimo įmonė reikalavo tik užregistruoti įvykį.
Turto apžiūros akto duomenys patvirtina, jog žalos tyrimo ekspertas E. A. 2023 m. vasario 3 d. apžiūrėjo butą (duomenys neskelbtini), nurodė įvykio datą 2023 m. sausio 30 d., pažymėjo, jog paskutinio remonto data buvo 2014 m., patalpos nuomojamos, atsakingas už žalą asmuo D. M., yra nuomos sutartis, Ukrainos pilietis. Prie įvykio aprašymo užfiksuota, jog pasak pareiškėjo butas nuomojamas, prieš dvi savaites su nuomininkais buvo nutraukta nuomos sutartis. Atvykus į butą pastebėjo apgadintą langą ir palangę. Užfiksuoti pažeidimai: 1) Durys į balkoną: plastikinės, stiklo paketas, - iš balkono pusės ant rėmo prie rankenėlės matomi įskilimai, rankenėlė įskilusi. 2) palangė: DSB laminuota plokštė, - įskilusi, atitrūkusi nuo tvirtinimo.
Iš užvestos žalos bylos Nr. 528095-0301_1-002 duomenų nustatyta, jog žalos specialistas ranka nupiešė buto (duomenys neskelbtini), patalpų planą, kuriame nurodė, jog bute atliekamas kapitalinis remontas.
2023 m. kovo 9 d. defektinis aktas patvirtina, jog 2023 m. kovo 9 d. į (duomenys neskelbtini), atvyko vadybininkas - montuotojas D. U., kuris atliko plastikinių langų patikrą ir nustatė, jog plastikiniai langai pagaminti ir sumontuoti labai seniai, maždaug prieš 10 metų, balkono duryse iš lauko pusės, rankenos aukštyje rėme yra skylė, durų apkaustai susidėvėję, pakeisti atskiros konstrukcijos dalies – balkono durų, galimybės nėra, nes konstrukcija jungiasi tarpusavyje kartu, todėl keičiama kartu balkono durys ir vitrina. Padaryta išvada, jog plastikiniai langai neremontuotini, gali būti keičiami tik naujai pagamintais.
Iš nuotraukų, darytų žalos specialisto objekte (duomenys neskelbtini), matyti, kad nuotraukose užfiksuota nulūžusi ir prisukta ne toje pačioje vietoje vidinė balkono durų rankenėlė. Rankenėlė pritvirtinta stambiais varžtais, neuždengiant buvusių tvirtinimo skylių. Užfiksuota nepritvirtinta balkono palangė, palangės kairiajame gale matomas įskilimas.
Komercinis pasiūlymas objektui (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog naujos balkono durys gali kainuoti 420 Eur, langas 355 Eur, 2 vienetai palangių 65 Eur, montavimo (demontavimo) paslauga 180 Eur. Viso 1 020 Eur.
2023 m. kovo 10 d. pranešime apie draudimo išmoką draudėjui nurodyta, jog žalos dydis 1 020 Eur, neišmokamoji suma 60 Eur, draudimo išmoka 960 Eur. Pranešime draudiminio įvykio data nurodyta 2023 m. sausio 27 d.
AB SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 348610 patvirtina, jog ieškovė 2023 m. kovo 13 d. A. M. pervedė 960 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „draudimo išmoka 528095-0301_1-002“.
2022 m. spalio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymas dėl komandiruotės patvirtina, jog darbuotojas D. M. nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. buvo komandiruotas į Nyderlandų Karalystę.
2023 m. sausio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymas dėl komandiruotės patvirtina, jog darbuotojas D. M. nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2023 m. gegužės 26 d. buvo komandiruotas į Nyderlandų Karalystę.
Ieškovės 2023 m. kovo 23 d. siųstas pranešimas D. M. patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama atlyginti 960 Eur. Pranešimas adresuotas (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas negyveno. Duomenų apie reikalavimo įteikimą nėra.
Atsakovo AB Swedbank sąskaitos išrašas, patvirtina atsakovo nurodomus duomenis apie jo minimalų buvimą Lietuvoje nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, komandiruotes, buvimą Lenkijoje, Moldovoje, kurie atsispindi iš pirkinių detalizacijos.
Atsakovas į bylą teikė savo ir dukters pasuose nurodytas vizų atžymas, kuriomis grindė savo ir sutuoktinės atvykimo ir išvykimo laikotarpius iš Lietuvos.
Dėl atsakovo pareigos atlyginti žalą (ne)buvimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.
Draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju, draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).
Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Kasacinis teismas aiškindamas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau - Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reguliavimą yra konstatavęs, kad Draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016). Svarbi ta aplinkybė, jog ieškovė yra profesionalus santykių dalyvis, kuriam yra keliami gerokai didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl ji turi įstatyminę pareigą tinkamai bei išsamiai išanalizuoti bei atskleisti draudžiamojo įvykio aplinkybes, t.y. draudikas turi savarankiškai ištirti žalos atsiradimo faktą. Draudikas išmoka draudimo išmoką įsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo.
Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui (draudėjui) žalą, subrogacijos tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui, motyvuodama tuo, jog trečiasis asmuo patyrė žalą dėl patalpų (duomenys neskelbtini), sugadinimo 2023 m. sausio 27 d., atsakovui valdant (nuomojant) patalpas. Nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, atsakovas nurodo, jog sugadinimai jau buvo, atsakovui su šeima išsinuomojus butą 2022 m. birželio 19 d.
Ieškovė nurodo, jog visuma rašytinių įrodymų ir trečiojo asmens paaiškinimai įrodo atsakovo kaltus veiksmus. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia išvada. 2023 m. vasario 3 d. ieškovės eksperto turto apžiūros aktas su fotonuotraukomis, 2023 m. kovo 9 d. defektinis aktas patvirtina tik faktą, kad ieškovės atstovas apžiūrėjo butą ir surašė apžiūros metu nustatytus defektus. Šie dokumentai nepatvirtina fakto, kad draudėjo bute rasti palangės ir balkono durų rankenėlės defektai atsirado būtent 2023 m. sausio 27 d., t. y. nepatvirtina įvykio fakto, o tuo pačiu ir defektų atsiradimo laiko (laikotarpio). Trečiojo asmens, atsakovo, liudytojų paaiškinimai, taip pat ir 2023 m. vasario 2 d. trečiojo asmens kreipimasis į policiją neleidžia nustatyti defektų atsiradimo laiko. Ieškovas pasirinko išmokėti draudimo išmoką remdamasis trečiojo asmens žodžiais ir pateikta nuomos sutartimi su nuomininku (atsakovu), tačiau vien faktas, jog butas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 19 d. iki 2023 m. sausio 25 d. (šalių paaiškinimais raktų grąžinimo dienos) buvo nuomojamas, nepatvirtina aplinkybių, jog nuomos metu įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovas neteikė į bylą jokių įrodymų apie galimą faktinę įvykio datą, tačiau šalims patvirtinus, jog atsakovas nuomotojui butą (jo raktus) perdavė 2023 m. sausio 25 d., butu nebesinaudojo, laikoma neįrodyta aplinkybe, jog draudiminis įvykis atsirado 2023 m. sausio 27 d. ar 2023 m. sausio 30 d. kaip užfiksuota turto apžiūros akte. Trečiojo asmens pakviestas liudytojas D. K. negalėjo prisiminti apsilankymo datos bute, todėl jo paaiškinimai, jog apsilankymo metu nebuvo nieko sulaužyta neturi teisinės reikšmės. Tuo labiau, jog apsilankymo metu liudytojas nurodė nebuvus kitų asmenų, tik buto savininką, tuo tarpu atsakovas ir liudytoja L. M. paaiškino, jog kol gyveno bute, niekas nebuvo atėjęs tvarkyti stringančių durų, o nuo 2022 m. spalio bute niekas negyveno, bet raktai savininkui nebuvo atiduoti. Byloje nėra duomenų, jog buto savininkas su langų reguliavimo meistrais derino su buto nuomininkais leidimą ateiti į butą, kol nuomininkai išvykę, todėl liudytojo parodymai nepatvirtino trečiojo asmens nurodomų faktų, jog butą perduodant nuomininkams jis buvo be sugadinimų, o turtas sugadintas atsakovo nuomos laikotarpiu. Atsakovo paaiškinimus, jog bute buvo nulinkusi palangė, durų rankenėlė, tokia kaip fotonuotraukose, patvirtina atsakovo kviestų liudytojų L. M. ir K. M. parodymai. Šių liudytojų parodymai atitinka 2023 m. kovo 9 d. defektinio akto duomenis ir paties trečiojo asmens paaiškinimus, jog plastikiniai langai, palangės buvo sumontuoti prieš 10 metų, susidėvėję, todėl jų stabilumas, išvaizda per laiką galėjo natūraliai pakisti ir negali būti prilyginami naujų daiktų išvaizdai. Pažymėtina, jog nei ieškovas, nei tretysis asmuo nenurodė balkono durų funkcionalumo pažeidimų - turto apžiūros akte užfiksuoti durų rankenėlės sugadinimai, rėmo prie rankenėlė įskilimai netrukdė naudotis balkono durimis, todėl šalių nurodomos aplinkybės dėl balkono durų strigimo, poreikio jas sureguliuoti neatskleidžia detalesnių aplinkybių dėl balkono rankenėlės nulaužimo, skilimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama atsakovo neteisėtus veiksmus, rėmėsi tuo, kad būtent atsakovas nuomojosi draudėjo butą, todėl turėjo butą grąžinti tokios būklės, koks jam buvo perduotas sudarant nuomos sutartį, tačiau jokių įrodymų apie buto būklę nuomos sutarties sudarymo laikotarpiu byloje nėra, trečiasis asmuo ir atsakovas nenurodė, jog būtų pasirašę turto priėmimo-perdavimo aktus, tiek prasidedant nuomos sutarčiai, tiek jai pasibaigus, o nuomotojas nurodė, jog pasitikėjo nuomininku, nesiėmė pareigos atidžiai užfiksuoti buto būklę perdavimų metu, todėl teismui nėra pateikti akivaizdūs duomenys, iš kurių būtų galima neginčijamai spręsti, jog atsakovui išnuomotas butas, nuomos sutarties sudarymo metu neturėjo palangės ir balkono durų pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog negalint nustatyti tikslios palangės ir balkono durų rankenėlės sugedimo datos, ieškovui ir trečiajam asmeniui preziumuojant, jog žala atsirado nuomos laikotarpiu, teismas negali nustatyti ar nurodyta žala atsirado draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, įvertinant tai, jog buto draudimo sutartis sudaryta vėliau nei butas išnuomotas atsakovui.
Apibendrindamas aukščiau nurodytus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad draudiminiu laikotarpiu, tai yra 2023 m. sausio 27 d. (ar viso draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 5 d. iki draudėjo kreipimosi š ieškovę dienos), apskritai įvyko draudiminis įvykis - draudėjui priklausančio buto balkono durų ir palangės sugadinimas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovui subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).
Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Teismui netenkinus ieškinio, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 55 Eur žyminis mokestis už sprendimo už akių peržiūrėjimą, 570 Eur advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas taip pat patyrė 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atsakovo buvo sumokėtos 2024 m. birželio 10 d., todėl šios išlaidos priskirtinos prie atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 88, 93, 98 straipsnių nuostatomis, atsakovui iš ieškovės priteistina 640,86 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas šioje byloje patyrė 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2024 m. birželio 10 d. atlygino šias išlaidas valstybei, pakartotinai šių išlaidų valstybei apmokėti nėra pagrindo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 640,86 Eur (šešių šimtų keturiasdešimties eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo D. M. naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.