Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B., išvadą teikiančioms institucijoms - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyriui ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Šalys apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinei instancijai atsakovas pateikė 2021 m. spalio 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketą, duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Ieškovė 2022 m. sausio 11 d. pateikė nutarimus, priimtus sprendžiant klausimus dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui, šalių pateiktus įrodymus priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

22. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi, įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atsiliepime į atskirąjį skundą išdėsčiusi nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus nurodė, jog atsižvelgiant į jos nurodytas aplinkybes teismas turėtų svarstyti galimybę dėl žodinio bylos nagrinėjimo, vaiko apklausos. 2022 m. sausio 11 d., 12 valandą 28 minutės ieškovė papildomai pateikė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Teismas pažymi, kad ieškovė byloje atstovaujama advokato, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog prašymo pateikimas prieš pat teismo posėdį pažeidžia CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirąjį skundą, ieškovės atsiliepimą į atskirąjį skundą, byloje pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – VTAT) išvadas, bei jų atsiliepimą į atskirąjį skundą ir kitą bylos medžiagą daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Teismo vertinimu rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

25. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl vaiko apklausos pažymi, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nustatyta vaiko teisė būti išklausytam gali būti realizuota įvairiais būdais: tiesiogiai, per atstovus ar kitus tam tinkamus asmenis. Per atstovą vaiko norai ir pažiūros išklausomi tais atvejais, kai vaiko išklausymas teismo posėdyje prieštarautų vaiko interesams dėl vaiko jautrumo, sveikatos būklės ir pan. Vaiko norai ir pažiūros gali būti teismo išsiaiškinami pavedant tai padaryti valstybinei vaikų teisių apsaugos institucijai, vaiko pedagogams, auklėtojams ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 35 patvirtinta Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga) (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-800-265/2021). Nagrinėjamu atveju A. B. VTAT buvo apklaustas 2021 m. rugsėjo 24 d., 2021 m. spalio 6 d., 2021 m. spalio 23 d., 2021 m. gruodžio 27 d. (vaiko nuomonės išklausymo aktai), ikiteisminiame tyrime apklaustas 2021 m. gruodžio 15 d. Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, jog apeliacine tvarka sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra būtinybės A. B. papildomai apklausti. Šios išvados nepaneigia ir 2022 m. sausio 11 d. prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo nurodytos aplinkybės. Klausimas dėl M. B. apklausos nebuvo keliamas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

26. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas šeimos teisinių santykių bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

27. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021-01-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020-08-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Taigi turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

28. Pažymėtina, kad šeimos bylose vertinamas ne pareikštų reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų ir dalyvaujančių byloje asmenų interesams. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones.

29. Nagrinėjamu atveju iš atskirojo skundo argumentų matyti, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atmestas jo prašymas dėl šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo kartu su apeliantu.

30. Pažymėtina, kad iš šalių nurodytų aplinkybių matyti, jog nors šalys turi du nepilnamečius vaikus (A. B. ir M. B.), tačiau ginčas kyla dėl A. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Tiek prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tiek atskiruoju skundu atsakovas prašė nustatyti nepilnamečių vaikų – A. B. ir M. B. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su atsakovu A. B., tačiau atsakovo pagrindiniai argumentai yra susiję su A. B. gyvenamosios vietos nustatymu. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas vertina bylos aplinkybes, susijusias su A. B. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymu.

31. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo jis atsižvelgė į ginčo šalių vaikų amžių, išsakytas nuomones, vaikų, kaip brolių interesus, ieškovės elgesį vaikų atžvilgiu, sąlygas nepilnamečių vaikų gyvenimui ir į rekomendacijas, pateiktas VTAT Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio 2021 m. spalio 15 d. Išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini).

32. Nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi atsakovas nurodo, jog nutartis nepagrįsta įrodymais, vaikų gyvenamoji aplinka yra nesaugi, vaikams daromas psichologinis spaudimas, gyvenimas su ieškove neatitinka geriausių vaikų poreikių, prieštarauja vaikų interesams. Teismui taip pat nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, apie įvykius, įvykusius po skundžiamos nutarties priėmimo.

33. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje buvusiais įrodymais, nutartis priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Tačiau atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktus įrodymus, bei į įstatymuose įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, viešąjį interesą, reikalaujantį, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrįstumo vertinami tiek iki skundžiamos nutarties priėmimo, tiek po jos priėmimo susiklosčiusios faktinės aplinkybės bei jas patvirtinantys nauji įrodymai – (duomenys neskelbtini) vaiko pranešimas apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, kurio pagrindu ieškovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, VTAT 2021 m. gruodžio 28 d. išvada, 2021 m. gruodžio 27 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas.

35. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma, t. y. šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, šalių sūnaus amžius bei jo nuomonė dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko interesai.

36. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Sprendžiant vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-241-687/2018).

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog VTAT 2021 m. spalio 15 d. pateikė teismui išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo A. B. prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kur nurodyta, jog specialistams 2021 m. rugsėjo 24 d. išklausius vaikų nuomones, A. B. nurodė, kad su mama jam gyventi gera, mama juo rūpinasi. Vaikas išreiškė norą, jog tėtis jį aplankytų dažniau, tačiau teigė suprantantis, kad tėtis daug dirba ir yra užsiėmęs. Vaikas teigė, kad nori gyventi su broliu ir mama. Taip pat nurodyta, jog situacija šeimoje pasikeitė, kai vaikas A. B. 2021 m. rugsėjo 29 d. išvyko gyventi pas tėvą. Apklausiamas 2021 m. spalio 6 d. vaikas nurodė, kad su abiem tėvais gyventi gera, tačiau norėtų gyventi pas tėvą. VTAT 2021 m. lapkričio 10 d. atsiliepime į atskirąjį skundą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties atsakovas nurodo apie įvykius, įvykusius po skundžiamos nutarties gavimo ir nurodo faktines aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) vykusius įvykius. Taip pat nurodė, jog vertinant vaiko situaciją 2021 m. spalio 23 d. yra užfiksuotas A. B. noras gyventi su tėčiu (VTAT 2021 m. spalio 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš minėto vaiko situacijos vertinimo matyti, kad vaiko teigimu su mama jis nenori gyventi, nes mama dažnai ant jo šaukia, naudoja smurtą prieš jį. VTAT 2021 m. gruodžio 28 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atskirajame skunde dėl 2021 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutarties pateiktų argumentų nurodyta, jog 2021 m. gruodžio 27 d. apklausiamas vaikas paaiškino, kad ir toliau norėtų gyventi su tėvu. Nurodyta, kad susidariusioje situacijoje šiuo metu labiausiai vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Šalių nepilnamečio vaiko A. B. noras gyventi su tėvu yra užfiksuotas ir 2021 m. gruodžio 15 d. vykusios apklausos, atliekant ikiteisminį tyrimą, metu.

38. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečio vaiko A. B. nuomonė dėl gyvenimo su vienu iš tėvų kito, tačiau paskutiniu metu yra išreikšta nuomonė, kad jis nori gyventi su tėvu. Be to, A. B. nurodė, jog jis anksčiau sakė, kad nori gyventi su motina, nes ji buvo šalia ir vaikas motinos bijojo. Šalių nepilnametis sūnus A. B. yra pakankamo amžiaus, kad aiškiai išsakytų savo nuomonę, į kurią sprendžiant klausimą dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo turi būti atsižvelgiama. Byloje nėra duomenų, jog vaiko noras gyventi su tėvu prieštarauja jo interesams. Remiantis VTAT 2021 m. gruodžio 28 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog tėvo A. B. faktinėje gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi nepilnamečiui vaikui.

39. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas kritiškai vertina atsakovo norą laikinai rūpintis vaikais, nes byloje nėra duomenų apie atsakovo siekį nuolat auginti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas nėra pareiškęs priešieškinio ar pan. ir nėra suformulavęs materialinio teisinio reikalavimo dėl nuolatinės nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo. Su šia teismo išvada apeliantas nesutinka. Nurodo, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog yra ruošiamas priešieškinys, kuriuo bus prašoma vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Be to, vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta teismo iniciatyva. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Atsakovas atsiliepimą į ieškinį pateikė 2021 m. spalio 11 d. (reg. Nr. DOK-128117), kuriame nurodė, jog yra rengiamas priešieškinis. Priešieškinis teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 20 d. (civilinės bylos Nr. e2-291-523/2022 (senas bylos Nr. e2-7135-523/2021)). Priešieškiniu be kitų reikalavimų atsakovas prašo šalių nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu.

40. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, jog jos žiniomis atsakovo atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, priimti apkaltinamieji nuosprendžiai ir šie duomenys turi būti įvertini sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Remiantis 2021 m. gruodžio 9 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašais apie fizinį asmenį bei byloje pateiktais 2021 m. spalio 4 d. administracinių nusižengimų registro išrašais apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nenustatyta, jog šalių atžvilgiu būtų priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, administraciniai nurodymai, susiję su piktnaudžiavimu tėvų valdžia. Nėra duomenų apie atsakovo atžvilgiu pradėtus ir baigtus ikiteisminius tyrimus. I. B. atžvilgiu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, padarytos (duomenys neskelbtini). Duomenų apie priimtą procesinį sprendimą nėra. Teismas sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimui aptarti įrodymai teisinės reikšmės neturi. Jie turi būti įvertinti sprendžiant nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą.

41. Minėta, kad svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-241-687/2018). Teismas sprendžia, kad A. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu šiuo metu labiausiai atitinka vaiko interesus, nes bus išvengta papildomų konfliktų ir nesutarimų tarp ieškovės ir A. B.. Be to, remiantis byloje esančiais įrodymais matyti, jog nepilnametis A. B. faktiškai su tėvu gyvena jau apie tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog nustačius laikiną gyvenamąją vietą su tėvu nebus pažeista nepilnamečio vaiko teisė gyventi saugioje ir stabilioje aplinkoje. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės 2022 m. sausio 11 d. pateiktą prašymą ir papildomus įrodymus sprendžia, kad ieškovė nenurodė esminių naujų aplinkybių, kurios turėtų teisinę reikšmę sprendžiant klausimą dėl A. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo. Nustačius A. B. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, nebus pažeisi ir šalių vaikų, kaip brolių, interesai, nes šalių gyvenamosios vietos nutolusios viena nuo kitos kelių šimtų metrų atstumu, todėl nepilnamečiai broliai galės dažnai susitikti ir bendrauti, palaikyti nuolatinį ryšį. Teismas pažymi, kad nepilnamečiai vaikai neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konflikto sprendimo įrankiais. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaikų ateitį, abu tėvai vaikams yra reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaikus auklėti ir jais rūpintis abipusiu sutarimu.

42. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria šalių nepilnamečio sūnaus A. B. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina, panaikintina ir šioje dalyje klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas atsakovo A. B. prašymas dėl A. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu A. B..

43. VTAT 2021 m. gruodžio 28 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog ieškovė I. B. tinkamai rūpinasi nepilnamečio sūnaus M. B. ugdymu, sveikatos priežiūra, užtikrina visus vaiko poreikius, motinos ir vaiko M. B. bendravimas šiltas, motinos gyvenamojoje vietoje yra užtikrinama tinkama, vaiko poreikius atitinkanti aplinka. Motina tinkamai rūpinasi nepilnamečiu sūnumi M. B.. Byloje nesant duomenų, kad gyvenimas su motina kenkia šalių nepilnamečio sūnaus M. B. interesams bei siekiant užtikrinti vaiko teisę į gyvenamosios vietos stabilumą, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria M. B. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina, paliekama nepakeista. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, M. B. laikina gyvenamoji vieta su motina nustatytina iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

44. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra šeimos ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendimo būdas, jos skirtos ne tėvų interesų ar norų patenkinimui, o vaikų interesų užtikrinimui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo pagrįstumas bus nustatytas tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikai gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikai gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taigi, vaikų gyvenamosios vietos ir kiti ieškiniu keliami reikalavimai bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.

45. Tenkinus atsakovo prašymą dėl šalių nepilnamečio sūnaus A. B. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, spręstinas klausimas dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo.

46. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo A. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums A. B. ir M. B. po 200,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iš bylos duomenų matyti, jog dalyje dėl išlaikymo dydžio ginčo tarp šalių nėra. Be to, atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė neįrodinėjo, kad prašoma iš jos priteisti laikino išlaikymo suma yra neproporcingai didelė. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta bei į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog A. B. laikinoji gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės I. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. B. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise A. B.. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Išlaikymas vaikui priteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo. Tėvai negali atsisakyti išlaikymo prievolės vykdymo, ją įskaityti ir pan.

47. Nors CK 3.65 straipsnyje tiesiogiai nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

48. Skundžiama nutartimi teismas taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones: - iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos nustatė laikinąją atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais - A. B., (duomenys neskelbtini), ir M. B., (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką - kas antrą savaitę, penktadienį, tėvas A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiima nepilnamečius vaikus - A. B., (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), iš ugdymo įstaigų ir su jais kartu praleidžia laiką bei sugrąžina nepilnamečius vaikus į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val. Atskiruoju skundu atsakovas prašė iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyti laikinąją ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais - A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką - kas antrą savaitę, penktadienį, motina I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiima nepilnamečius vaikus - A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), iš ugdymo įstaigų ir su jais kartu praleidžia laiką bei sugrąžina nepilnamečius vaikus į tėvo gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.

49. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių ginčo dėl to, kokiu būdu turi vykti bendravimas su vaikais, nėra. Šalys neprieštarauja, kad tiek tėvas, tiek motina bendrautų su vaikais savaitgaliais. Šalys siekia, kad bendravimas su vaikais vyktų nuo penktadienio iki sekmadienio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu bendravimo tvarka, kuomet kas antrą savaitgalį tiek motina, tiek tėvas bendrauja su abiem vaikais, labiausiai atitiktų vaikų interesus. Tokia bendravimo tvarka užtikrintų vaikams stabilią aplinką, taip pat užtikrintų, kad būtų palaikomas tėvų ir vaikų, bei brolių tarpusavio ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog A. B. laikina gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, tvirtintina tokia šalių ir nepilnamečių vaikų laikina bendravimo tvarka:

– kas antrą savaitę (pirmą ir trečią mėnesio savaitę), penktadienį, tėvas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiima nepilnametį vaiką M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), iš ugdymo įstaigos ir su juo kartu praleidžia laiką bei sugrąžina nepilnametį vaiką į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.

– kas antrą savaitę (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę), penktadienį, motina I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiima nepilnametį vaiką A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), iš ugdymo įstaigos ir su juo kartu praleidžia laiką bei sugrąžina nepilnametį vaiką į tėvo gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.

50. Dėl kitų atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

51. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paaiškėjusios naujos aplinkybės sudaro pagrindą apelianto atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurią atsisakyta tenkinti apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės, taip pat iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo A. B. 2021 m. spalio 5 d. prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su jo motina I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Atsakovo A. B. 2021 m. spalio 5 d. prašymą tenkinti iš dalies:

1) iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2) priteisti iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200,00 (du šimtai eurų 00 ct) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su jo motina I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties dalį, kuria taikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos nustatyta laikinoji atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais - A. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka - kas antrą savaitę, penktadienį, tėvas A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiima nepilnamečius vaikus - A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), iš ugdymo įstaigų ir su jais kartu praleidžia laiką bei sugrąžina nepilnamečius vaikus į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val., ir:

iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną ieškovės I. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. B. tvarką:

– kas antrą savaitę (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę), penktadienį, motina I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiima nepilnametį vaiką A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), iš ugdymo įstaigos ir su juo kartu praleidžia laiką bei sugrąžina nepilnametį vaiką į tėvo gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.

Iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną atsakovo A. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. B. tvarką:

– kas antrą savaitę (pirmą ir trečią mėnesio savaitę), penktadienį, tėvas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiima nepilnametį vaiką M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), iš ugdymo įstaigos ir su juo kartu praleidžia laiką bei sugrąžina nepilnametį vaiką į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį 16.00 val.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.