Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-187/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-01-14
Bylos Nr.: 2A-187/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00821-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Artūras Driukas, Audronė Jarackaitė, Gintaras Pečiulis
Ieškovas: E. Ž.
Atsakovas: UAB „Swedbank lizingas“

Kategorijos

21.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-187/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00821-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.6.; 21.4.2.7.; 45.1.; 50.10.; 36.2.; 121.21. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4441-232/2012 pagal ieškovės E. Ž. netiesioginį ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gerika“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „AKTOLITA“, uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl pirkimo-pardavimo, lizingo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, taip pat ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Gerika“).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė E. Ž., būdama BUAB „Gerika“ kreditore, kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti tarp BUAB „AKTOLITA“ ir UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT077908-9_11-13/PP ir LT 077914/PPS negaliojančiomis ir taikyti restituciją, grąžinant šalis į padėtį iki sandorių sudarymo; pripažinus pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, atitinkamai pripažinti negaliojančiomis tarp BUAB „Gerika“ bei UAB ‚Swedbank lizingas“ 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarytas lizingo sutartis Nr. LT077908, LT077909, LT077911, LT077912, LT077913, LT077914 bei taikyti restituciją. Nurodė, jog pagal ginčijamas lizingo sutartis lizingo gavėjui UAB „Gerika“ perduotas valdyti ir naudoti turtas buvo su trūkumais, t. y. parduoti daiktai (medicininiai aparatai) yra ne nauji, kaip buvo nurodyta sandorių sudarymo metu bei komerciniuose pasiūlymuose, o dvejais metais senesni ir jau ne kartą naudoti. Minėtą daiktų trūkumą lizingo gavėjas pastebėjo tik priėmęs lizingo objektą – hemodializės aparatus ir pradėjęs juos naudoti. UAB „Gerika“ nesitikėjo, kad už naujo daikto vertę įsigis pasenusį naudotą daiktą (daiktai buvo netinkamos kokybės ir parduoti su esminiais trūkumais). Žinodama šią aplinkybę, UAB „Gerika“ nebūtų mokėjusi visos kainos arba apskritai nebūtų šio turto pirkusi. Dėl neteisingos ir nepakankamos informacijos apie hemodializės aparatus atsirado neigiami padariniai: buvo nusipirkti neatitinkantys poreikių, sumažėjusio funkcionalumo, technologiškai pasenę ir keliantys padidintą riziką žmonių sveikatai daiktai. Daiktai buvo dvejų metų senumo, neaišku, kiek kartų ir kokiomis sąlygomis naudoti, ar tinkamai jiems buvo suteiktas aptarnavimas. Aparatai per ilgą naudojimą ir didžiulę eksploataciją yra nusidėvėję, todėl neatitinkantys charakteristikų, kurių tikėtasi pagal pardavėjo pateiktą informaciją sandorių sudarymo metu. Pardavėjas akivaizdžiai nuslėpė daiktų trūkumus (aparatų pagaminimo datą, jų naudojimo faktą, daiktų realią būklę), o tai laikytina esminių pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų pažeidimu.

Prijungtoje byloje ieškovė E. Ž. ieškiniu atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ prašė pripažinti laidavimo sutartis Nr. T077908-9_11-13/L-2 ir LT077914/L-2 negaliojančiomis. Nurodė, kad prievolių pagal lizingo sutartis Nr.LT077908, LT077909, LT077911, LT077912, LT077913, LT077914 įvykdymui užtikrinti 2008 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“ sudarė laidavimo sutartis, pagal kurias ieškovė įsipareigojo solidariai įvykdyti neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas UAB „Gerika“ prievoles pagal lizingo sutartis. 2009 m. gegužės 13 d. UAB „Swedbank lizingas“ vienašališkai nutraukė lizingo sutartis dėl UAB „Gerika“ įsipareigojimų pagal minėtas sutartis neįvykdymo. Ieškovės ir atsakovo sudarytų laidavimo sutarčių galiojimas pasibaigė Vilniaus apygardos teismo nutartimi skolininkui UAB „Gerika“ iškėlus bankroto bylą ir šiai nutarčiai įsiteisėjus 2009 m. gegužės 4 d. Atsakovas per CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ieškovei nepareiškė ieškinio teisme. Tokiu atveju laidavimas pasibaigė, o atsakovas neturi galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę. Lizingo sutarčių dalyku buvo nauji hemodializės aparatai, tačiau tik pradėjus naudoti aparatus paaiškėjo, kad buvo parduoti ne nauji, o naudoti bei pagaminti anksčiau nei nurodyta sutartyje daiktai, todėl jų reali vertė neatitiko sutartyje nustatytos kainos, taigi kaina turėjo būti žymiai mažesnė. Atitinkamai ir likutinė, neapmokėta turto vertė (ko dabar atsakovas reikalauja iš laiduotojų) pagal lizingo sutartis taip pat turėjo būti žymiai mažesnė, o galbūt jos apskritai nebūtų likę. CK 6.78 straipsnio 2 dalis numatė, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolinininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio. Ieškovė laidavimo sutartis pasirašė ne laisva valia, o paprašyta sutuoktinio M. Ž. bei dėl atsakovo spaudimo (visuotinai žinoma aplinkybė, kad kredituojančios institucijos prašo kuo didesnio fizinių asmenų laidavimo rato). Ieškovė nėra finansiškai susijusi su juridiniu asmeniu, sudarytos laidavimo sutartys jai naudingos nebuvo. Taip pat lizingo davėjas nebuvo pakankamai atidus pasirinkdamas lizingo gavėją, nepasidomėjo laiduotojos (ieškovės) finansine padėtimi.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu netiesioginį ieškinį ir ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis M. V., M. Ž. apklausos duomenimis, nepripažino pagrįstu ieškovės argumento, kad lizingo davėjas elgėsi nerūpestingai, nes prieš sudarydamas lizingo sutartis nepatikrino lizingo gavėjo UAB „Gerika“ mokumo. Teismas, remdamasis M. Ž. parodymais, nustatė, kad šis turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo hemodializės aparatus prieš pasirašydamas jų priėmimo-perdavimo aktus, kad aparatų pagaminimo metai nuo jo nebuvo nuslėpti. Minėti aparatai buvo naudojami pagal paskirtį ir jokių pretenzijų (kol nepradėjo strigti atsiskaitymai su lizingo davėju) tiek dėl kokybės, tiek dėl pagaminimo metų nereiškė nei UAB Gerika“, nei aparatų subnuomininkas (Santariškių vaikų ligoninė), nei naudotojas UAB „Dialmeda“. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog 2008 metais parduoti daiktai galėjo būti pagaminti 2006 metais, nereiškia, kad daiktai buvo nenauji. Teismas pažymėjo, kad hemodializės aparatų pardavėjas ir lizingo gavėjas buvo tarpusavyje per akcininkus susijusios įmonės. Jokių kitų hemodializės aparatų trūkumų ieškovė nepateikė. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinio dalies, kuri buvo grindžiama daiktų trūkumais, neįrodė. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminus ieškiniui dėl parduotų daiktų kokybės pareikšti, nes ginčo aparatai perduoti 2008 m. rugpjūčio 18 d., o ieškinys pareikštas 2012 m. balandžio 18 d. (CK 6.338 str. 2 d.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas būtų daręs spaudimą jai ar jos sutuoktiniui pasirašyti asmeninį laidavimą. Ieškovė ir jos sutuoktinis veikė kaip verslininkai, todėl galėjo rinktis kitą lizingo bendrovę, jei netiko atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ pasiūlytos sąlygos. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas po bankroto bylos UAB „Gerika“ iškėlimo buvo pasyvus, nesiėmė skubių veiksmų kuo greičiau atgauti parduotą lizinguotą turtą, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog aparatai laiku nebuvo grąžinti dėl M. Ž. ir E. K. veiksmų.

Šalies argumentai

Teismas nepasisakė dėl prievolių pagal laidavimo sutartį pabaigos, nes ieškovė ieškiniu prašė pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis, o ne pasibaigusiomis. Be to, teismo nuomone, prievolių pagal laidavimo sutartį pabaigos bei naikinamųjų terminų, nustatytų CK 6.87, 6.88 straipsniuose, taikymo klausimai spręstini kitoje civilinėje byloje Nr. 2-11381-534/2012, nagrinėjamoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, kurioje UAB „Swedbank lizingas“ yra pareiškęs ieškinį dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo tiek iš lizingo gavėjo, tiek iš laiduotojų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė E. Ž. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ? jos ieškinį ir netiesioginį ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taikė CK 6.338 straipsnį nenustatęs, koks yra parduotų daiktų garantinis terminas, t. y. neturėdamas objektyvių duomenų, per kokį laikotarpį gali būti pareikšti reikalavimai dėl daiktų kokybės ar trūkumų. Pardavėjas pateikė neteisingus dokumentus, apgaule pardavė blogesnės charakteristikos daiktus ir nuslėpė esminę informaciją apie turtą nuo pirkėjo, tačiau tokia informacija galėjo būti atskleista tik turto faktinio naudojimo metu. Teismas turėjo objektyviai įvertinti momentą, kuomet ieškovė sužinojo/galėjo sužinoti informaciją, kuria buvo suklaidinta dėl turto, nes tik nuo tada galėjo įgyvendinti savo teises reikšti reikalavimus, susijusius tiek su jos asmeniškai sudarytomis laidavimo sutartimis, tiek pareikšti netiesioginį ieškinį pirkėjo vardu. Teismas neteisingai šių teisių atsiradimą sieja su BUAB „Gerika“ bankroto bylos iškėlimu ir ieškovės įtraukimu 2009 m. liepos 23 d. į kreditorių sąrašą. Ta aplinkybė, kad ieškovė tapo kreditore, nereiškia, kad ji turėjo galimybę iš karto sužinoti apie daiktų trūkumus, tikrąją daiktų pagaminimo datą. Be to, teismo nurodytų senaties terminų dėl daikto kokybės praleidimas, jeigu toks būtų nustatytas, neužkerta kelio ir suponuoja teismo pareigą apginti pirkėjo BUAB „Gerika“ teises ir interesus remiantis bendraisiais sutarčių negaliojimo principais, atitinkamai taikant 10 metų bendrąjį ieškinio senaties teminą. Teismas suklydo, neatkreipdamas dėmesio į tai, kad ieškinių pagrindą sudaro ne tik parduotų daiktų kokybė, bet ir bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai (CK 1.80, 190 ir 1.91 str.). Teismas objektyviai nevertino, kad teisingas esminių pirkimo-pardavimo ir lizingo sutarčių dalyko savybių nurodymas, tikrosios pagaminimo datos nurodymas daro įtaką BUAB „Gerika“ prisiimtų prievolių apimčiai ir turiniui bei tikrosios šalių valios išraiškai. Sudarydama sandorį UAB „Gerika“ pagrįstai tikėjosi, kad išreiškiant valią dėl turto įsigijimo jai būtų suteikta nauja, technologiškai ir moraliai nepasenusi medicininė įranga. Jeigu sudarant lizingo sutartis būtų buvusios tinkamai atskleistos turto savybės, tuomet pagrindinės prievolės apimtis pasikeistų: sumažėtų suteikto lizingo suma, įmokų dydžiai, bendras sumokėtų palūkanų dydis, prievolės laikotarpis, sumažėtų galimų nuostolių atlyginimo rizika. Teisingos esminės informacijos apie lizingo dalyką atskleidimas daro įtaką šalutinės prievolės (laidavimo) apimčiai ir laiduotojui tenkančiai rizikai bei prievolių naštai. Laiduotojai negali atsakyti pagal tokios apimties prievolę, kurios neketino ir nesitikėjo prisiimti. Teismas neanalizavo, kaip klaidingos esminės informacijos apie turtą pateikimas galėjo daryti įtaką ieškovės valiai sudaryti laidavimo sandorį, teismas taip pat nepasisakė, ar konstatuota faktinė aplinkybė apie medicininės įrangos pagaminimo 2006 m. datą reiškia pakankamą pagrindinės prievolės apibūdinimą, kaip tai įtvirtinta CK 6.78 straipsnyje.Teismas neteisingai aiškino laidavimo teisinių santykius, nepasisakydamas dėl prievolių pagal laidavimo sutartis pabaigos. Vien tik aplinkybė, jog ieškinio reikalavimuose nėra suformuluotas prašymas pripažinti prievolę pasibaigusia, nereiškia, kad teismas neturi pareigos pasisakyti dėl šių imperatyvių normų taikymo ir aiškinimo. Šiuo atveju atsakovui per CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nepareiškus laiduotojai ieškinio teisme, ieškovės laidavimas pasibaigė.Turto būklė ir pagaminimo metai apsprendžia turto vertę, kuri nulemia šalutinės laidavimo prievolės apimtį. Teismas nenagrinėjo klausimo dėl tikrosios turto vertės nustatymo ir jo įtakos laidavimo prievolei. Lizingo dalyko vertė yra svarbi, nes ji nulemia ir apibrėžia skolininko (laiduotojo) prievolių apimtį. Pagal tokią klaidingą informaciją laiduojantis asmuo negali tinkamai išreikšti tikrosios savo valios, todėl laikytinas sudaręs sandorį pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Nepriklausomai, ar tokios laidavimo sutartys sudarytos dėl esminio suklydimo (CK 1.90 str.), ar dėl apgaulės (CK 1.91 str.), laidavimo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis. Atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio reikalavimus, parengė ir pasirašė laidavimo sutartis bei reikalavo prievolės užtikrinimo laidavimu neįsitikinęs pagrindinės prievolės pagrįstumu. Šie atsakovo veiksmai vertintini kaip nepakankamas atidumas ir rūpestingumas vykdant savo tiesioginę veiklą ir tai leidžia daryti išvadą, kad atlikti veiksmai tokioje situacijoje negali būti vertinami kaip aplinkybė, už kurią atsako ieškovė. Atsakovas taip pat neįsitikino, ar laiduotoja realiai turės galimybę įvykdyti prisiimtas prievoles, todėl dėl laidavimo sutarčių nevykdymo pačiam atsakovui tenka dalis rizikos (CK 6.259 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai pastebėjo, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pretenzijoms dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti, nes turtas BUAB „Gerika“ buvo perduotas 2008 m. rugpjūčio 19 d., todėl pretenzijos dėl jo kokybės galėjo būti pareikštos ne vėliau kaip iki 2010 m. rugpjūčio 19 d. Be to, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Gerika“ galėjo reikšti pretenzijas dėl turto kokybės trūkumų iki 2010 m. rugpjūčio 19 d., darytina išvada, jog ieškinio senaties terminas pasibaigė 2011 m. vasario 19 d., o ieškovės netiesioginis ieškinys yra paduotas praleidus šį terminą. Ieškovė, teigdama, kad ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas atsižvelgiant į turto kokybės garantijos terminą, nenurodo, koks garantijos terminas buvo nustatytas ir nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, kad toks terminas apskritai buvo nustatytas. Kadangi ieškovė reiškia netiesioginį ieškinį, atsakovas gali panaudoti prieš kreditorių visus prieštaravimus ir atsikirtimus, kuriuos jis galėjo panaudoti prieš skolininką, įskaitant prašymą taikyti ieškinio senatį. Ieškovė neįrodė savo teiginių, jog BUAB „Gerika“ valdyti ir naudotis buvo perduoti ne tokie daiktai, dėl kurių buvo susitarta. Neįrodyti ir teiginiai, jog turto techninės charakteristikos, jo funkcionalumas buvo netinkami, o pats turtas – naudotas. Neaišku, kaip ieškovė, kuri niekada turto nenaudojo, galėjo nustatyti, jog turto funkcionalumas neatitinka pateikto komercinio pasiūlymo ar BUAB „Gerika“ lūkesčių. Aplinkybė, kad turtas buvo pagamintas 2006 metais, o ne 2008 metais, neįrodo, jog turtas buvo naudotas, o neįrodžius šios aplinkybės nėra pagrindo teigti, kad jis neatitiko komerciniame pasiūlyme nurodytų parametrų. Net jei ieškovė ir įrodytų, kad turtas buvo netinkamos kokybės, tai negalėtų būti pagrindas lizingo sutartis ar turto pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis. Ieškovė pripažįsta, jog BUAB „Gerika“ vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartis ir nustojo juos vykdyti tik dėl prastos finansinės padėties. Taigi BUAB „Gerika“ iš dalies įvykdė lizingo sutartis, tokiu būdu patvirtindama, kad šie sandoriai atitinka bendrovės valią, tuo pačiu netekdama teisės ginčyti juos CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais. BUAB „Gerika“ nebuvo turto pirkimo-pardavimo sutarčių šalimi, todėl BUAB „Gerika“, taigi ir ieškovė, neturi teisės reikšti ieškinio dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais, kaip sudarytų dėl suklydimo ar apgaulės. Neįrodyti ir ieškovės teiginiai, jog turto kaina buvo nustatyta netinkamai. Sudarius sandorius, BUAB „Gerika“ valdyti ir naudotis buvo perduotas būtent tas turtas, kurį ji pasirinko, ir būtent už tokią kainą, už kurią pageidavo pati BUAB „Gerika“, todėl kol turėjo reikiamų lėšų, BUAB „Gerika“ vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir jokių pretenzijų dėl turto kokybės nereiškė. Remiantis tiek teisės normomis (CK 6.573 str. 3 d.), tiek ir lizingo sutarčių nuostatomis (bendrųjų sąlygų 3.4. p.), UAB „Swedbank lizingas“ neatsako nei už konkretaus turto pasirinkimą, nei už tai, kad jo pardavėjas netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Faktas, jog sudaryti laidavimo sandorius ieškovę įkalbėjo jos sutuoktinis, liudija, kad ieškovės valia nebuvo spontaniška, dėl sandorių sudarymo ieškovė apsisprendė prieš atvykdama pasirašyti sutarčių. Vadinasi, laidavimo sutartys atitinka tikrąją ieškovės valią. Teiginys, jog laidavimas yra pasibaigęs, iš esmės reiškia, kad ieškovė pripažįsta savo įsipareigojimus pagal sudarytas laidavimo sutartis, sutinka, kad šie įsipareigojimai galiojo, tačiau teigia, jog įvykus įstatyme nustatytiems faktams laidavimo prievolė pasibaigė. Šie ieškovės argumentai rodo ieškovės pozicijos nenuoseklumą ir siekį surasti bet kokį pagrindą išvengti laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi buvo susitarta dėl neterminuoto laidavimo, tai turi būti taikoma CK 6.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuri yra dispozityvi. Byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.259 straipsnyje nurodytą teisės normą, kuri nesusijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Atsakovas BUAB „Gerika“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo klausimą dėl apeliantės reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, visapusiškai ir objektyviai įvertinus teisingo procesinio sprendimo priėmimui svarbias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.). Nurodo, kad BUAB „Gerika“ lizingo būdu įsigytas turtas perduotas lizingo davėjui, o BUAB „Gerika“ dėl turto nebuvo pareiškusi pretenzijų lizingo bendrovei ir turto pardavėjui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovė bylą apeliacinės instancijos teisme prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo neargumentuoja. Dėl šio ieškovės prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodine proceso tvarka, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodine proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės netiesioginis ieškinys dėl pirkimo-pardavimo, lizingo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, taip pat ieškinys dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis ieškovės E. Ž. (apeliantės) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Skundžiamo teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: UAB „Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas ? UAB „Hansa lizingas“) ir UAB „AKTOLITA“ 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT077914/PPS, LT077908-9_11-13/PPS. Sutarčių dalyku buvo (sutarčių 1.1., 2.1 p.): a) vienas hemodializės sepsio aparatas LYNDA, turto būklė: naujas, pagaminimo metai: 2008 m., kaina 131 250 Lt (įskaitant PVM); b) penki hemodializės aparatai FORMULA 200, turto būklė: naujas, pagaminimo metai: 2008 m., vieneto kaina 78 750 Lt (įskaitant PVM) (1 t., 8-9, 10-11 b. l.). Turto kokybė ir komplektiškumas ? pagal pridedamą komercinį pasiūlymą (sutarties 1.3 p.). Šių sutarčių 5.1 punkte numatyta, kad pardavėjas garantuoja, jog turto kokybė visiškai atitinka sutarties 1.3 punkte (pardavėjo komerciniame pasiūlyme) nurodytas sąlygas ar paprastai tokiems gaminiams keliamas sąlygas, gamintojo nustatytus standartus. Visi šie pirkimo-pardavimo sutarčių dalyku buvę daiktai buvo perduoti UAB „Gerika“ naudoti ir valdyti pagal 2008 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Gerika“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytas lizingo sutartis Nr. LT077914, LT077912, LT077911, LT077909, LT077908, LT077913 (1 t., 104-124 b. l.). 2008 m. rugpjūčio 18 d. turto priėmimo-perdavimo aktais lizingo sutarčių dalyku buvę daiktai buvo perduoti UAB „Gerika“, pažymint, kad priimamas turtas yra naujas, pagaminimo metai: 2008, jog klientas, priimdamas turtą ir pasirašydamas aktus, patvirtina jam perduodamo turto komplektiškumą, kokybę, techninę būklę, nepriekaištingą funkcionavimą, tinkamą perdavimą, atitikimą kitiems turto pirkimo dokumentams (pirkimo-pardavimo sutarčiai, sąskaitai, važtaraščiui ir kt.), sutartyje ir jos prieduose nurodytoms sąlygoms, o taip pat, kad klientui pateikti visi turto valdymui, naudojimui, aptarnavimui būtini dokumentai ir pardavėjas įvykdė visus įsipareigojimus pagal turto pirkimo dokumentus (1 t., 57-62 b. l.). Turto priėmimo perdavimo aktus lizingo bendrovė pasirašė 2008 m. rugpjūčio 19 d. Ieškovė E. Ž. 2008 m. rugpjūčio 18 d. laidavimo sutartimis Nr. LT077908-9_11-13/L-2, Nr. LT077914/L-2, sudarytomis su UAB „Swedbank lizingas“, įsipareigojo įvykdyti UAB „Gerika“, už kurą laiduojama, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal lizingo sutartis Nr. LT077908, LT077909, LT077911, LT077912, LT077913, LT077914 (2 t, 8-9, 10-11 b. l.). Laidavimo sutarties galiojimas susietas su momentu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį (laidavimo sutarties 21 p.). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi UAB „Gerika“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2009 m. gegužės 4 d. Lizingo davėjas UAB „Swedbank lizingas“ 2009 m. gegužės 13 d. vienašališkai nutraukė minėtas lizingas sutartis (1 t., 125 b. l.). BUAB „Gerika“ bankroto byloje įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Swedbank lizingas“ 386 341,81 Lt finansinis reikalavimas (1 t., 126-129 b. l.).

Dėl pirkimo-pardavimo ir lizingo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

Pirmiausia apeliantė skunde kelia klausimą dėl CK 6.338 straipsnio taikymo, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs parduotos medicininės įrangos garantijos termino, negalėjo spręsti, jog terminas reikalavimams dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti yra praleistas. CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Ieškovės nuomone, teismas turėjo išreikalauti parduotos medicininės įrangos garantijos dokumentus.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantė, nurodydama argumentus dėl netinkamo CK 6.338 straipsnio 2 dalies taikymo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju terminas reikalavimams dėl lizingo dalyku buvusių daiktų kokybės pareikšti yra daikto kokybės garantijos terminas ir kad jis yra ilgesnis nei dveji metai. Nesant tokių įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitos, nei padarė pirmosios instancijos teismas išvados. Pažymėtina, kad apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, nepasinaudojo CPK 314 straipsnyje įtvirtinta teise teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, taip pat nesuformulavo prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo objektyviai įvertinti momentą, kuomet būtent pati apeliantė sužinojo/galėjo sužinoti informaciją, kuria buvo suklaidinta dėl turto, nes tik nuo tada ji esą galėjo įgyvendinti savo teises reikšti reikalavimus, susijusius tiek su jos asmeniškai sudarytomis laidavimo sutartimis, tiek pareikšti netiesioginį ieškinį BUAB „Gerika“ vardu. Kaip yra nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, asmuo, kuriam kreditorius pareiškia netiesioginį ieškinį, gali panaudoti prieš kreditorių visus prieštaravimus ir atsikirtimus, kuriuos jis galėjo naudoti prieš skolininką (CK 6.68 str. 4 d.). Esant šiai aplinkybei termino reikalavimams dėl daiktų kokybės pareikšti eigos pradžia sietina su momentu, kada būtent BUAB „Gerika“ įgijo teisę reikšti reikalavimus (šiuo atveju – nuo daiktų perdavimo momento).

Apeliantė skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti sandorius ir CK 1.80, 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais, nes reikalavimai buvo grindžiami ne tik dėl parduotų daiktų kokybės, bet ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau teismas to nepadarė. Apeliantės nuomone, lizingo gavėjas UAB „Gerika“ buvo suklaidintas panaudojant apgaulę, nes jam buvo pateikta neteisinga ir neišsami informacija apie parduodamus daiktus, sandoriai neatitiko tikrosios UAB „Gerika“ valios. Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju hemodializės aparatų pagaminimo data buvo esminė sąlyga, nulėmusi sandorių turinį ir pirkėjo valią, teisėjų kolegija su tokiu argumentu negali sutikti. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad paraiška lizingo sutarčių dėl dializės aparatų įsigijimo sudarymui buvo pateikta pačios UAB „Gerika“ iniciatyva (1 t., 102-103 b. l.). Paraiškoje dėl lizingo sutarčių sudarymo BUAB „Gerika“ nurodė dėl kokio turto įsigijimo pageidauja sudaryti sutartis (hemodializės aparatai FORMULA 2000 (5 vnt.), hemodializės aparatai FORMULA (2 vnt.), aparatas sepsio gydimui LYNDA (1 vnt.) bei įvardijo šio turto pardavėją ? UAB „AKTOLITA“, taip pat įsigijimo kainą ? atitinkamai 75 000 Lt, 69 000 Lt, 125 000 Lt (be PVM), o bendra kaina – 669 900 Lt su PVM. Taigi konkrečius daiktus ir jų pardavėją pasirinko BUAB „Gerika“. Ji taip pat nurodė ir daiktų įsigijimo kainą dar iki ginčijamų sutarčių sudarymo, todėl tvirtinti, kad tikrieji pirkėjo ketinimai buvo nupirkti išreikštos vertės 2008 metais pagamintą įrangą bei sumokėti kainą už tokių savybių daiktus, nėra pagrindo. Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. lapkričio 29 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad BUAB „Gerika“ direktorius M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog užsiimti hemodializės aparatų pirkimu jam pasiūlė E. K.. Šiam tikslui M. Ž., E. K. ir R. C. nusipirko UAB „AKTOLITA“ akcijas, o šios bendrovės vadove buvo paskirta E. K.. Po to, kai jau turėjo įmonę, E. K. pasakė, kad ji turi hemodializės FORMULA 2000 aparatus 5 vnt. ir 1 vnt. aparatą LYNDA. Apžiūrėjus tiek V. S., tiek Vilniaus Santariškių vaikų ligoninę, jis kartu su R. C. nusprendė įsigyti E. K. siūlomus naujus 5 vnt. hemodializės aparatus FORMULA 2000 ir aparatą LYNDA. Prieš pasirašant su „Hansa lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartis, jis pats asmeniškai apžiūrėjo 5 vnt. hemodializės aparatų FORMULA 2000, kurie buvo sandėlyje, priklausančiame AB „Lentvario kilimai“, ir aparatą LYNDA, kuris buvo ligoninėje Santariškėse (1 t., 41-42 b. l.). Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti faktą, jog UAB „Gerika“, atstovaujama direktoriaus M. Ž., turėjo visas galimybes apžiūrėti ir apžiūrėjo turtą tiek prieš sudarant ginčijamas lizingo sutartis, tiek ir priimant turtą pagal priėmimo-perdavimo aktus. Jokių pretenzijų dėl turto neatitikimo verslo tikslams ar kitiems veiklos poreikiams UAB „Gerika“ nepareiškė. Šią aplinkybę patvirtino ir BUAB „Gerika“ bankroto administratorius atsiliepime į apeliacinį skundą.

Taigi byloje esantys duomenys neleidžia sutikti su apeliantės argumentais, kad tikroji UAB „Gerika“ valia sudarant lizingo sutartis buvo įsigyti visiškai kitokius pagal technines charakteristikas ir funkcines savybes (nei pirkimo-pardavimo ir lizingo sutartyse nurodytos) daiktus už sutartyje nurodytą konkrečią kainą, juolab, kad į lizingo bendrovę pati UAB „Gerika“ kreipėsi būtent dėl konkrečių daiktų įsigijimo lizingo būdu. Tai reiškia, kad daiktų požymiai ir jų kokybės būklė lizingo gavėjui UAB „Gerika“ buvo žinomi, daiktų kokybė atitiko tuos reikalavimus, kurių buvo tikimasi ir už kuriuos buvo sutarta konkreti tiek pirkimo-pardavimo, tiek lizingo sutartyse nurodyta kaina. Todėl aplinkybė, jog ginčijamose sutartyse įrašyta daiktų pagaminimo data – 2008 metai, nors iš tikrųjų daiktų pagaminimo data yra 2006 metai, nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados. Nepagrįsti apeliantės teiginiai ir apie tai, jog lizingo gavėjas negalėjo tikėtis, jog už naujo daikto vertę įsigis senesnį daiktą, todėl jis esą nebūtų mokėjęs visos kainos arba apskritai nebūtų šio turto pirkęs. Kaip jau minėta, būtent pati UAB „Gerika“ kreipėsi dėl finansinės nuomos konkrečių daiktų, kurių savybės neabejotinai atitiko tikruosius UAB „Gerika“ poreikius ir tikrąją UAB „Gerika“ valią ? įsigyti konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą už sutartą kainą, o ne rūšies požymiais apibūdintus daiktus, nurodant pageidaujamas jų savybes, pagaminimo metus. Daiktų pagaminimo data ir jų (medicininės paskirties įrenginių) naujumas galėtų būti vertinami kaip turintys reikšmės UAB „Gerika“ valiai ketinant sudaryti lizingo sutartis dėl rūšies požymiais apibūdintų daiktų. Šiuo atveju bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad UAB „Gerika“ direktorius M. Ž., sužinojęs apie galimybę užsiimti medicininės įrangos nuomos verslu, ėmėsi aktyvių veiksmų jam įgyvendinti. Pirma, įsigijo UAB „AKTOLITA“ (daiktų pardavėjas) akcijų; antra, apžiūrėjo konkrečius daiktus jų buvimo vietoje; trečia, kreipėsi į lizingo davėją dėl lizingo sutarčių tiems daiktams įsigyti sudarymo. UAB „Gerika“ valia sudaryti lizingo sutartis dėl konkrečių pagal individualius požymius apibūdintų daiktų susiformavo dar prieš ginčijamų sutarčių sudarymą. Sudarius sandorius, UAB „Gerika“ valdyti ir naudoti buvo perduotas būtent tas turtas, kurį įsigyti ji siekė, už tokią kainą, už kurią daiktus įsigyti pageidavo pati UAB „Gerika“. Be kita ko, aplinkybė, jog daiktai buvo pagaminti 2006 metais, o ne 2008 metais, savaime nepatvirtina, kad daiktai buvo ne nauji, o to neįrodžius, nėra pagrindo teigti, jog daiktai neatitiko komerciniame pasiūlyme išdėstytų reikalavimų. Pastebėtina, kad daiktų pagaminimo data komerciniuose pasiūlymuose nebuvo nurodyta (1 t., 63, 64 b. l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyti duomenys nepatvirtina, jog pirkimo-pardavimo ir lizingo sutarys sudarytos esant lizingo gavėjo valios trūkumų, todėl nėra pagrindo tas sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.90 ar 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais. Akivaizdu, kad UAB „Gerika“ komerciniai lūkesčiai buvo priimti valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį būtent tuos daiktus, kuriuos ji ir priėmė. Lizingo sutartys buvo nutrauktos 2009 m. gegužės 13 d., o UAB „Gerika“ iki sutarčių nutraukimo įmokas mokėti vėlavo 75 dienas (maždaug 2,5 mėn.). Taigi po lizingo sutarčių sudarymo UAB „Gerika“ vykdė savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, o tai reiškia, kad lizingo dalyku buvę daiktai atitiko tikruosius UAB „Gerika“ lūkesčius ir tikrąją valią. Priešingai nei teigia apeliantė, tas faktas, kad daiktai galėjo būti pagaminti 2006 metais, įvertinus minėtas aplinkybes nekeičia sandorio turinio ir neformuoja kitokios UAB „Gerika“ valios, t. y. negalėjo turėti įtakos susiformuoti UAB „Gerika“ valiai dėl konkretaus turto finansinės nuomos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad lizingo gavėjas turi visas pirkėjo teises, įskaitant ir CK 6.334 straipsnyje numatytas netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises, kuriomis UAB „Gerika“ nepasinaudojo. Todėl, kaip teisingai nurodoma atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, nepasinaudodama šiomis teisėmis UAB „Gerika“ veikė savo rizika ir prisiėmė visas tokio elgesio pasekmes. Dėl to, net ir įrodžius, kad UAB „Gerika“ perduotas turtas neatitiko tam tikrų reikalavimų, ši aplinkybė neturėtų įtakos sprendžiant ieškinio reikalavimus dėl ginčijamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ieškinyje nurodytais pagrindais.

Dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

Ieškovė (apeliantė) reikalavimą dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, visų pirma, sieja su šiame ieškinyje nurodytų pirkimo-pardavimo sutarčių nuginčijimu, taigi reikalavimas dėl laidavimo sutarčių šiuo aspektu gali būti vertinamas kaip išvestinis. Pasak apeliantės, tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pagrindinė prievolė buvo sudaryta pažeidžiant UAB „Gerika“ tikrąją valią, apgaulingai patiekiant neteisingus duomenis apie perkamus daiktus ir iš esmės suklaidinant pirkėją, tuomet būtų pagrindas laidavimą, kaip šalutinę prievolę, pripažinti negaliojančiu tais pačiais pagrindais, t. y. tuo, jog laiduotoja buvo suklaidinta, apgauta, netinkamai išreiškusi savo valią. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmiau šioje nutartyje konstatuota, kad aplinkybės, susijusios su UAB „Gerika“ valios trūkumu sudarant lizingo sutartis, yra neįrodytos, todėl nėra pagrindo pripažinti ir laidavimo sutarčių negaliojančiomis.

Apeliantė taip pat teigia, jog aplinkybė dėl daiktų (medicininės įrangos) pagaminimo datos – 2006 m., sudaro pagrindą vertinti, ar pagrindinė prievolė buvo pakankamai apibūdinta, kaip tą reguliuoja CK 6.78 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laidavimu gali būti užtikrinamas tiek esamos, tiek ir būsimos, tačiau pakankamai apibūdintos prievolės įvykdymas. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad prievolė, už kurios įvykdymą ieškovė laidavo, buvo apibūdinta nepakankamai. 2008 m. rugpjūčio 18 d. laidavimo sutartyse E. Ž. laidavo už UAB „Gerika“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal lizingo sutartis Nr. LT077908, LT077909, LT077911, LT077912, LT077913, LT077914, .įsipareigodama atsakyti visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys lizingo bendrovei visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartis. Taigi laidavimo sutartimis buvo užtikrintas pakankamai apibūdintų prievolių ? lizingo gavėjo prievolių pagal nurodytas lizingo sutartis, kuriomis buvo perduoti valdyti ir naudotis už užmokestį konkretūs daiktai (penki hemodializės aparatai FORMULA 2000, turto būklė: naujas, pagaminimo metai: 2008, vienas hemodializės sepsio aparatas LYNDA, turto būklė: naujas, pagaminimo metai: 2008), tinkamas įvykdymas (laidavimo sutarčių 1 p.). Apeliantė netvirtina, kad jai prievolė buvo nepakankamai apibūdinta dėl tos priežasties, kad laidavimo sutartyse nurodytos tik lizingo sutartys, už kurių įvykdymą apeliantė laidavo (nenurodant konkrečių sumų), taip pat neteigia, kad jai nebuvo žinomos lizingo sutarčių sąlygos. Kaip jau minėta, apeliantė prievolės apibūdinimo nepakankamumą sieja su tuo, jog daiktų pagaminimo data nurodyta 2008 metai, nors iš tikrųjų buvo 2006 metai. Tačiau esminę reikšmę laiduotojui turi lizingo gavėjo finansinių įsipareigojimų apimtis ? suma, kurią lizingo gavėjas įsipareigojo sumokėti lizingo davėjui. Ieškovė laidavo ne už daiktą, o už įsipareigojimų pagal lizingo sutartis įvykdymą, todėl minėta aplinkybė negalėjo daryti įtakos ieškovės valiai sudaryti laidavimo sutartis. Šiuo atveju UAB „Gerika“ įsipareigojimų pagal lizingo sutartis apimtis buvo aiški, nes pati ieškovė skunde nurodo, kad prieš sudarant laidavimo sutartis informacija apie pagrindinę prievolę jai, kaip laiduotojai, buvo pateikta iš dokumentų, t. y. komercinio pasiūlymo, parengtų pirkimo-pardavimo ir lizingo sutarčių.

Nors apeliantė skunde išdėstė motyvus dėl laidavimo, kaip šalutinės prievolės, pasibaigimo pagal CK 6.88 straipsnį (terminuoto laidavimo pabaiga), tačiau teisėjų kolegija negali nepritarti šiuo klausimu pateiktiems pirmosios instancijos teismo argumentams ir padarytoms išvadoms. Ieškovės teisinio siekio anuliuoti jos prievoles pagal laidavimą dalykas buvo laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis, o ne prašymas pripažinti laidavimo sutartis pasibaigusiomis. Tokį savo teisių gynimo būdą pasirinko pati ieškovė, suformuodama ieškinio reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 4 p.) ir nurodydama aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, jog teismas aplinkybes dėl laidavimo pabaigos turėjo įvertinti ex officio, nes esą priešingas teisės normų taikymas ir aiškinimas neužtikrintų apeliantės pažeistų teisių bei teisėtų interesų gynimo. Pirma, kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio reikalavimas, antra, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, apeliantė savo pažeistas teises ir teisėtus interesus gali ginti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje (teisminio proceso Nr. 2-01-3-08026-2012-7) pagal UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams M. Ž., E. Ž. (trečiasis asmuo BUAB „Gerika“), kur sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo iš laiduotojų.

Be kita ko, apeliantė skunde remiasi ir CK 6.259 straipsniu, reguliuojančiu kreditoriaus kaltės įtaką tam, jog prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta, taip pat apibūdinančiu atvejus, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, atitinkamai nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su UAB „Swedbank lizingas“ veiksmų (neveikimo) įtaka nuostolių atsiradimui ar jų padidėjimui, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja skundo argumentų dėl CK 6.259 straipsnio taikymo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi faktinio ir teisinio pagrindo pagal ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasAudronė JarackaitėGintaras Pečiulis