Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4441-232/2012 pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Gerika“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Aktolita“ dėl pirkimo-pardavimo ir lizingo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Swedbank lizingas“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. Ž. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama pripažinti pirkimo-pardavimo sutartis Nr.Lt077908-9_11-13/PPS ir LT077914/PPS negaliojančiomis ir taikyti restituciją grąžinant šalis į pradinę padėtį iki sandorio sudarymo; pripažinus pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis, atitinkamai pripažinti negaliojančiomis lizingo sutartis Nr.LT077908, LT077909, LT077911, LT077912, LT077913, LT077914 bei taikyti restituciją. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarytos 2 pirkimo - pardavimo sutartys, kuriomis, atsakovas UAB ,,Aktolita“ (pardavėjas) įsipareigojo parduoti 5 hemodializės aparatus FORMULA ir hemodializės sepsio aparatą LYNDA trečiajam asmeniui UAB ,,Swedbank lizingas“ (pirkėjui). Šalys susitarė, kad minėti aparatai pagal lizingo sutartis bus perduoti valdyti ir naudotis atsakovui UAB ,,Gerika“ (lizingo gavėjui). Ieškovė nurodė, kad atsakovui UAB ,,Gerika“ perduoti aparatai neatitiko sutarčių sąlygų (dvejais metais senesni nei sutartyje numatyta), kokybės ir turėjo esminių trūkumų, todėl ieškovė, kaip BUAB ,,Gerika“ kreditorė, kurios reikalavimas patvirtintas teismo nutartimi, su netiesioginiu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis pirkimo – pardavimo sutartis bei šių sutarčių pagrindu sudarytas lizingo sutartis bei taikyti restituciją.

Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1) uždrausti atsakovui BUAB „Aktolita“ kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo, o teismui šiuos sprendimus patvirtinti iki kol bus išspręstas teisminis ginčas; 2) uždrausti atsakovui BUAB „Gerika“ kreditorių susirinkimams priimti sprendimus dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo, o teismui šiuos sprendimus patvirtinti iki kol bus išspręstas šis teisminis ginčas; 3) uždrausti trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ vykdyti hemodializės sepsio aparato LYNDA bei 5 hemodializės aparatų FORMULA 2000 pardavimą. Ieškovė nurodė, jog išregistravus atsakovus iš juridinių asmenų registro, ieškovė šioje byloje netektų galimybės apginti savo teises, o pardavus ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių objektus, pasunkėtų ar taptų neįgyvendinama restitucijos procedūra, todėl yra tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar netgi tapti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi būti preliminariai įvertinami ieškovo pareikšti reikalavimai ir pateikti įrodymai. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis bei taikyti restituciją, dėl to, kad iš esmės atsakovas BUAB „Gerika“ gavo netinkamos kokybės aparatus. Teismas atsižvelgė į tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą byloje duomenų apie tai, ar atsakovas BUAB „Gerika“ po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo naudojo įsigytą įrangą savo veikloje, kaip ji veikė, ar reiškė pretenzijas dėl įsigytos įrangos nėra. Iš prie ieškinio pridedamų lizingo sutarčių teismas sprendė, kad pardavėjo pasirinkimo rizika pagal sutarties sąlygas teko pačiam lizingo gavėjui BUAB „Gerika“. Todėl preliminariai įvertinęs ieškovės pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą, teismas sprendė, kad jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra adekvačios. Teismas pažymėjo, jog laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principais. Teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovams yra iškeltos bankroto bylos, vykdomos bankroto procedūros, kuriose egzistuoja viešasis interesas. Teismas nurodė negalintis uždrausti kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl įmonės pabaigos, kadangi tokiu būdu būtų pažeistos visų ar daugumos įmonės kreditorių teisės priimti visiems ar daugumai iš jų tinkamus sprendimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad iš esmės tokia laikinoji apsaugos priemonė nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Teismas nurodė, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti trečiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas“ vykdyti hemodializės aparatų pardavimą, taip pat nelaikytinas pagrįstu, kadangi nėra duomenų, jog trečiasis asmuo ketintų šį turtą paslėpti ar perleisti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė E. Ž. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – 1) uždrausti atsakovui BUAB „Aktolita“ kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo, o teismui šiuos sprendimus patvirtinti iki kol bus išspręstas teisminis ginčas; 2) uždrausti atsakovui BUAB „Gerika“ kreditorių susirinkimams priimti sprendimus dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo, o teismui šiuos sprendimus patvirtinti iki kol bus išspręstas šis teisminis ginčas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones savo poziciją iš esmės grįsdamas tuo, kad iš pateiktų faktinių aplinkybių ir įrodymų nėra aiškus atsakovo BUAB ,,Gerika“ elgesys, ar įranga buvo naudojama veikloje, ar įranga veikė, ar buvo dėl to reiškiamos pretenzijos. Ieškovė reiškia netiesioginį ieškinį BUAB ,,Gerika“ vardu, įgyvendindama atsakovo BUAB ,,Gerika“ teises ir negali tiksliai nurodyti bei pagrįsti BUAB ,,Gerika“ veiksmų po aparatų perdavimo. Atsakovas UAB ,,Gerika“, perimdamas aparatus galėjo ir nepastebėti trūkumų, nes jie nėra akivaizdūs, o pasireiškė aparatų veikimo trikdžiais, kurie atsiskleidė tik po kurio laiko naudojant aparatus. Pardavėjo aiškiai paslėpti daikto kokybės trūkumai ir teisėtų pirkėjo lūkesčių neįgyvendinimas (vietoj naujų nupirkti 2 metų senumo aparatai), nereiškia, jog atsakovas UAB ,,Gerika“ nevykdė savo pareigos atitinkamai elgtis, reikšti pretenzijas. BUAB ,,Gerika“ teisių pažeidimo gynimas yra tinkamai įgyvendintas nuo to momento, kai trūkumai buvo pastebėti, o ieškovės žiniomis pretenzijos buvo reiškiamos iš karto po to, kai buvo pastebėti daiktų trūkumai.

2. Teismas nemotyvavo, kaip konkrečiai būtų pažeidžiami atsakovų interesai ir neišlaikyta šalių interesų pusiausvyra pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, jog sprendimas dėl atsakovų likvidavimo bus priimtas pasibaigus teismo procesui šioje byloje, nereiškia, jog bus neproporcingai pažeidžiami atsakovų interesai ar viešasis interesas. Ieškovė prašo laikinai sustabdyti bankrutuojančių įmonių (atsakovų) likvidavimo procedūrą, kuri iš esmės neįtakoja kreditorių teisių ir interesų. Priešingai, tenkinus ieškinį, atsirastų turto, iš kurio būtų tenkinami kreditoriniai reikalavimai. Jei atsakovai bus likviduoti, galimai ieškovei palankus teismo sprendimas liks neįgyvendintas, kadangi restitucija bus negalima, nes neliks sandorio šalių.

3. Teismas per siaurai aiškino CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriame numatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Ieškovė iš esmės prašo imtis tam tikrų priemonių, kurios užkirstų kelią atsakovų, kaip juridinių asmenų, pabaigai, t.y. išregistravimui iš juridinių asmenų registro. Išregistravus atsakovus, juridiniai asmenys išnyktų kaip teisiniai subjektai ir neliktų subjekto, kuris grąžintų ar kuriam reikėtų grąžinti turtą, kuris turi nemažą realią vertę (apie 300 000 Lt) ir yra likvidus. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su bankrutuojančių įmonių (atsakovų) kreditorių susirinkimo sprendimais dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo, todėl laikinas tokių teisių apribojimas yra pateisinamas ir būtinas užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumą ir patį galimo sprendimo įgyvendinimo užtikrinimą.

4. Ieškovė neskundžia nutarties dalyje dėl draudimo trečiajam asmeniui UAB ,,Swedbank lizingas“ vykdyti ginčo aparatų pardavimą, kadangi minėti aparatai jau parduoti tretiesiems asmenims. Tačiau minėti aparatai dar po dviejų metų parduoti už 15 kartų mažesnę kainą, todėl remiantis šia aplinkybe teismas galėtų vertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą (pirkimo pardavimo sutarčių nuginčijimą dėl parduotų netinkamos kokybės dviejų metų senumo daiktų ir neadekvačios ginčo objekto kainos) ir būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimų į ieškovės atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - draudimo atsakovų BUAB ,,Gerika“ ir BUAB „Aktolita“ kreditorių susirinkimams priimti sprendimus dėl įmonių pabaigos ir išregistravimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendė, jog pagal ieškovės pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neadekvačios. Teisėjų kolegija, prima facie įvertinusi ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kyla pagrįstų abejonių, kad pagal ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, ieškinys galėtų būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nesant duomenų apie tai, kad atsakovas UAB ,,Gerika“ (pirkėjas) būtų reiškęs pretenzijas dėl parduodamos įrangos kokybės, kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo UAB ,,Gerika“ kaip pirkėjo teisų pažeidimo fakto ir atitinkamai jo reikalavimo teisės į atsakovą UAB ,,Aktolita“, kuri yra būtina sąlyga netiesioginio ieškinio pareiškimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai preliminariai įvertino bei pasisakė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o kilus pagrįstoms abejonėms, jog pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus ieškinys galėtų būti tenkinamas, laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Teismų praktikoje pažymima, kad vien ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1803/2011).

Apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, buvo įvertintas netinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės, tačiau turi esminę reikšmę sprendžiant procesinį klausimą – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1944/2011). Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo iš esmės sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, todėl teisėjų kolegija detaliai nevertina ir plačiau nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su tuo, jog ji turi teisę į ieškinyje pareikštų reikalavimų patenkinimą.

Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones,atsižvelgė ir į tai, jog atsakovams yra iškeltos bankroto bylos, kuriose egzistuoja viešasis interesas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės nurodytu argumentu, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeistų nei atsakovų kaip bankrutuojančių įmonių, nei jų kreditorių interesų. Vienas iš bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvesnis bankroto procedūrų vykdymas ir užbaigimas, nes to reikalauja viešasis interesas, kuris tokio pobūdžio santykiuose laikytinas prioritetiniu. Pažymėtina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų suvaržytos įmonės kreditorių teisės priimti jų požiūriu tinkamus sprendimus, sustabdžius bankroto procedūrą, bankrutuojanti įmonė vis tiek patirtų administravimo išlaidas, kas taip pat pažeistų visų kreditorių interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, BUAB ,,Aktolita” bankroto procedūrų sustabdymas vien dėl to, jog ieškovė, kuri net nėra minėtos įmonės kreditorė, ginčija sandorį, būtų neadekvatus ir pažeistų interesų pusiausvyrą, t. y. pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kitų asmenų teisėti interesai. Sprendžiant klausimą dėl BUAB ,,Gerika“ atžvilgiu prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal teismų informacinės sistemos Liteko duomenis 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi BUAB ,,Gerika” bankroto byla sustabdyta iki bus išnagrinėtas ieškovės ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-441-232/2012, todėl grėsmės, kad bus priimtas sprendimas dėl BUAB,,Gerika” pabaigos iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nėra.

Teismui preliminariai nustačius, kad pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus ieškovei palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas, todėl atskirojo skundo argumentai, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės susiję su teismo sprendimo įvykdymu, netenka reikšmės.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.