Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Editos Lapinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriuoju (tiesioginiu ir nuotoliniu) būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Romos Kiselevičienės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, J. G., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą G. G. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla J. G. nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68 straipsniu, J. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 24 d.; nuspręsta paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodant įmoką sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalių pagrindu, nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ½ (vieną antrąją) dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur.

Nurodyta kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už tai, kad ji 2024 m. sausio 23 d., apie 15 val. 38 min., (duomenys neskelbtini) ribose, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą – draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, patikros sertifikato numeris Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, tai yra 1,79 promilių girtumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvio prašymai

Dėl laidavimo instituto taikymo

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - automobilio konfiskavimo

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

6. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių J. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, J. G. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl J. G. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir teisingai kvalifikavo J. G. veiksmus. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo spendimu J. G. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Mano, kad sūnus G. G. nėra autoritetas mamai J. G. ir negali teigiamai paveikti jos elgesio, todėl jis negali būti vertas teismo pasitikėjimo kaip laiduotojas (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, nesant tinkamo laiduotojo, laidavimo institutas J. G. negalėjo būti taikomas. Prokurorė taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu skirta baudžiamojo poveikio priemone – dalies automobilio vertės išieškojimu ir prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl J. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

7. BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018).

8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018). BK 40 straipsnio taikymo požiūriu byloje negali likti neaiškumų, sprendimo motyvai turi būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, Nr. 2K-301-788/2019).

9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo instituto taikymo konstatavo, kad J. G., padariusiai nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, taikytinos BK 40 straipsnio nuostatos, nes yra pagrindas manyti, jog J. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokia išvada padaryta įvertinus duomenis apie tai, jog J. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, šioje byloje ji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikaltimą, ji vykdo individualią žemės ūkio veiklą, kartu su sutuoktiniu A. G. ūkininkauja (verčiasi augalininkyste ir gyvulininkyste), duomenų apie J. G. naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus tyrimus byloje nėra. Šių duomenų pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad J. G. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytos laidavimo sąlygos, leidžiančios atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad J. G. sūnus G. G. laikytinas tinkamu, teismo pasitikėjimo vertu laiduotoju, turinčiu realias galimybes daryti teigiamą įtaką J. G.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. G. atžvilgiu taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

10. Apeliaciniame skunde prokurorė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad yra pagrindas manyti, jog J. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas galimybę taikyti J. G. BK 40 straipsnį, konstatavo, kad ši jos padaryta nusikalstama veika laikytina atsitiktine, nes praeityje ji neteista, administracine tvarka nebausta ir šios aplinkybės parodo, kad J. G. nėra linkusi pažeidinėti įstatymų, todėl ir išvada, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), pagrįsta. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis apie tai, kad J. G. neteista, nėra bausta už jokius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. G. turi 19 metų vairavimo stažą ir per visą šį laiką ji nėra teista ar bausta administracine tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. G. gynėja teismui pateikė mokėjimo nurodymą patvirtinantį, kad J. G. sumokėjo 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šių duomenų visuma, itin teigiamai apibūdinanti J. G. asmenybę, neabejotinai leidžia teigti, kad ji nėra linkusi nesilaikyti įstatymų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje J. G. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio ir dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas pagrindas manyti, jog J. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesutikti su tokia bylos medžiaga pagrįsta ir teisiškai tinkamai motyvuota teismo išvada teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Administracinių baustumų ir teistumų nebuvimas pagrįstai vertintas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, sprendžiant klausimą, ar J. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų – į šią informaciją, skirtingai nei vertinant asmens atitiktį BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytoms sąlygoms, asmenį vertinant dėl jo požiūrio į įstatymų laikymąsi ateityje, gali būti atsižvelgiama. Kaip minėta, tokios pozicijos rekomenduojama laikytis ir teismų praktikoje – turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog J. G. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė spontaniškai ir atsitiktinai.

11. Prokurorės apeliaciniame skunde keliamas laiduotojo tinkamumo klausimas, nurodant, kad nors teismui nekilo abejonės dėl laiduotojo galėjimo daryti teigiamą įtaką kaltininkei, tačiau J. G. sūnus G. G. nėra tinkamas laiduotojas, kadangi yra pakankamai jauno amžiaus ir turintis mažesnę gyvenimo patirtį, įtaka mamos J. G. elgesiui galėtų būti labai minimali ir nėra pagrindo manyti, kad jis galėtų užkardyti galimus J. G. neteisėtus veiksmus ateityje. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

12. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių šioje byloje pasigendama, visumą, bet ir įvykdžius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018).

13. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimojo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-88-976/2017, 2K-176-303/2018).

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kodėl G. G. laikomas tinkamu laiduotoju šioje konkrečioje byloje ir su jais nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo. G. G. yra J. G. sūnus. Pirmosios instancijos teisme apklaustas laiduotojas G. G. patvirtino, jog J. G. yra jo motina, jie gyvena kartu vienuose namuose, santykiai geri, tarp jų yra stiprus tarpusavio ryšys ir pasitikėjimas vienas kitu, mamai svarbi jo nuomonė ir jis daro jai įtaką. G. G. taip pat nurodė, kad mamai patarė vykti pas medikus. J. G. apklausiama pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad po įvykio kreipėsi į medikus, 2 savaites buvo ligoninėje (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jai buvo taikytas kodavimas nuo alkoholio, ji visiškai nebevartoja alkoholio. Šios aplinkybės patvirtina, jog sūnus G. G. turi įtaką mamai, kadangi po sūnaus patarimo ji iš karto kreipėsi į medikus. Iš bylos duomenų matyti, kad G. G. yra nevedęs, neteistas, administracine tvarka nebaustas, padeda dirbti ūkio darbus ūkininkaujančių tėvų ūkyje, priklauso kaimo bendruomenei, šiuo metu atlieka karinę tarnybą, tačiau su mama telefonu bendrauja kiekvieną dieną, po priesaikos G. G. galės grįžti namo kiekvieną savaitgalį, (Duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (Duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas dėl G. G. elgesio jokių nusiskundimų nėra gavęs.

15. Prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad būtent po G. G. skambučio, kuris turėjo suprasti, jog jo mama yra neblaivi, tačiau jis to nesuprato ir J. G., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vyko jo (G. G.) parsivežti ir buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Nors G. G. kalbėdamas telefonu nesuprato, kad mama yra pavartojusi alkoholio, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jo kaip laiduotojo tinkamumo. Įvertinus G. G. asmenybę, akivaizdu, kad jeigu jis būtų supratęs, jog mama yra pavartojusi alkoholio, tai jis būtų užkirtęs kelią tokiam jos elgesiui. Kaip matyti iš jo apklausos pirmosios instancijos teisme, G. G. nors ir yra jauno amžiaus, tačiau suvokia alkoholio daromą žalą. Be to, kaip jau minėta, būtent po sūnaus G. G. patarimo J. G. kreipėsi į medikus ir jai buvo taikytas kodavimas nuo alkoholio, šiuo metu ji visiškai nebevartoja alkoholio, kas parodo, kad G. G. yra objektyviai pajėgus imtis priemonių, kad mamai darytų teigiamą įtaką ir būtų jai autoritetas, ką jis ir daro. Vien tai, kad G. G. yra jauno amžiaus, nepaneigia fakto, kad jis yra subrendusi ir atsakinga asmenybė. G. G. atlieka privalomąją karo tarnybą, jos nevengė, kas rodo jo atsakingumą, pareigingumą ir įstatymų nustatytos tvarkos laikymąsi. Jis pats nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. O asmuo, kuris nepažeidinėja teisės aktų reikalavimų, tikrai gali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, pažeidžiančiam įstatymų nustatytą tvarką. Ir nors, artimas J. G. ir laiduotojo jos sūnaus ryšys, tarpusavio artimas bendravimas, konkrečiu atveju, nesulaikė J. G. nuo teisės pažeidimo padarymo, tačiau šiame skundo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši jos padaryta nusikalstama veika buvo vienkartinė, t. y. laikytina atsitiktine, ji nei turtinės žalos, nei neturtinės žalos savo nusikaltimu nepadarė, nuo pat pradžių kaltės neneigė ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, kaip teisingai, apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbu metu, nurodė J. G. gynėja, kad sūnus kaip tik turi galimybę daryti teigiamą įtaką savo mamai, nes mama tikrai nenorėtų prarasti savo autoriteto ir pasitikėjimo sūnaus akyse. Taigi, spręstina, kad J. G. sūnus jai gali daryti teigiamą auklėjamąjį poveikį (ką ir daro), kad ji daugiau nepažeistų įstatymų ir nenusikalstų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju G. G. yra tinkamas laiduotojas J. G..

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats baudžiamasis procesas J. G. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ją ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visuma ir pagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas J. G. atžvilgiu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, įvertino kiekvieną iš BK 40 straipsnyje nustatytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, priėmė motyvuotą sprendimą ir teisės taikymo klaidos dėl BK 40 straipsnio taikymo nepadarė.

Dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

17. Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo spendimu J. G. taikyti konfiskuotino turto (automobilio) dalį vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, teigdama, jog nagrinėjamu atveju kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė turėjo būti konfiskuotas turtas – automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad apylinkės teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, neįvertino visų šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai nusprendė iš J. G. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto (automobilio) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą ir, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

18. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad J. G. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – policijos pareigūnai tikrinimo metu jai nustatė didesnį nei 1,51 promilės girtumą, o būtent, tikrinant pirmą kartą nustatytas 1,79 promilių neblaivumas, antrą – 1,83 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 5-10, 28-31). VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė-valdytoja yra J. G., o ne trečiasis asmuo „(Duomenys neskelbtini) kredito unija“, iš kurios buvo paimtas 14 500 Eur vartojimo kreditas su laidavimu, automobilio įsigijimui. Nors automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau tai nereiškia, kad šis automobilis negali būti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuojamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs poziciją, jog jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020). Analogiškos pozicijos laikomasi net ir tokiais atvejais, kuomet vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) leido kitam asmeniui laikinai pasinaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (transporto priemone), kadangi preziumuojama, jog jis veikia su kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Todėl nustačius, kad vieno sutuoktinio leidimu bendras turtas buvo panaudotas uždraustai veikai daryti, tokio turto bendraturtis (sutuoktinis) netampa „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021).

20. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, šios nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės, todėl nagrinėjamu atveju, vertinant BK 72 straipsnio kontekste, J. G. nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies prasme yra konfiskuotinas turtas. Nors apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, tačiau nutarė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens išieškoti pusę (1/2 dalį) konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos.

21. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018; 2K-91-303/2021).

22. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018; 2K-195-788/2019). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, būtina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-719/2018). Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine, o ne nubaudimo paskirtimi.

23. Skundžiamu nuosprendžiu J. G. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo G. G. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Aplinkybė, kad asmuo nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, savaime nelemia turto konfiskavimo skyrimo arba neskyrimo, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ji yra svarbi sprendžiant aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viena iš būtinų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą rėmėsi teismų praktika (skundžiamo nuosprendžio 4-5 puslapiai), atsižvelgė į tai, kad J. G. yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Yra nustatyta viena jos baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie J. G. naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus tyrimus byloje nėra. J. G. teisiama pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka nebausta, vykdo individualią žemės ūkio veiklą, kartu su sutuoktiniu A. G. ūkininkauja (verčiasi augalininkyste ir gyvulininkyste). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ registruotas J. G. vardu, tačiau bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. G. ir jos sutuoktiniui A. G., pirktas 2022 m. už 10 000 Eur, paėmus 2022-01-04 14 500 Eur vartojimo kreditą su laidavimu automobiliui įsigyti iš (Duomenys neskelbtini) kredito unijos, kredito likutis - 8959,51 Eur, automobiliu naudojasi abu sutuoktiniai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas nebūtų proporcinga poveikio priemonė ir šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nebūtų tinkamai individualizuotas ir suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina, ypač atsižvelgus į tai, kad, J. G. nėra nuteista, bet yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikaltimo padarymo priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, ar jos dalį, kadangi tokiu būdu bus užtikrinti prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Taigi, priešingai nei nurodo prokurorė, teismas sprendimą motyvavo aplinkybių visuma, kiek labiau akcentuodamas ne J. G. turtinę, o jos teisinę padėtį šioje byloje – aplinkybę, kad ji atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje teismo pateikiami motyvai dėl ginčijamos priemonės taikymo nėra pakankami bei nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo atveju susiklosčiusi situacija BK 72 straipsnio nuostatų taikymo prasme yra išskirtinė bei reikalaujanti nukrypimo nuo tokio pobūdžio bylose formuojamos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas kiekvieną situaciją turi vertinti individualiai, atsižvelgdamas į veikos padarymo faktines aplinkybes, taip pat, ar teisėtai, ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai. Šiuo atveju, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, išanalizavusi J. G. charakterizuojančius duomenis, neturi pagrindo manyti, kad pirmiau minėtos transporto priemonės nekonfiskavimas prieštarauja proporcingumo principui ir (arba) neatitinka šios poveikio priemonės prevencinių tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad neigiamai J. G. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje (LITEKO) neužfiksuota, be to nenustatyta, jog po nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo būtų vėl pažeidusi baudžiamuosius įstatymus. Be to, skundžiamu nuosprendžiu J. G. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, todėl teisėjų kolegijos įsitikinimu, specialiosios teisės vairuoti atėmimas atliks pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu J. G. apibūdinančių aplinkybių visumos vertinimu ir pritaria sprendimui neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis ir neproporcingas bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje.

25. Prokurorės skunde prašymas taikyti automobilio konfiskavimą motyvuojamas didesniu nusikalstamos veikos pavojingumu, šią išvadą grindžiant nusikaltimo pobūdžiu, vidutiniu girtumo laipsniu, aplinkybe, kad transporto priemonė vairuota dienos metu, pakankamai intensyvaus eismo kelyje. Didesnio veikos pavojingumo teisėjų kolegija nenustatė. J. G. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymis, todėl nedaro šios veikos nei daugiau, nei mažiau pavojinga. Byloje nėra duomenų, kad J. G. darė kokius nors pavojingus manevrus ar sukėlė ypatingą pavojų eismo saugumui - didesnį, nei savaime transporto priemonės vairavimas esant vidutinio girtumo būsenoje.

26. Siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Baudžiamojo poveikio priemone siekiama tų pačių tikslų kaip ir bausme. Ši teismo skiriama valstybės prievartos priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Remiantis VšĮ „E.“ duomenų išrašu, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertė su PVM yra 10 118 eurų (t. 1, b. l. 34). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumą, nesutinka su prokurorės vertinimu dėl automobilio konfiskavimo ir sprendžia, kad tokios vertės automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Kita vertus, nepaisant to, kad didesnio nei įprasta J. G. veikos pavojingumo nenustatyta, dalies konfiskuotino automobilio vertės išieškojimo proporcingumas turi būti vertinamas ir J. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtų priemonių visumos kontekste. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jai skirtos dvi tiesiogiai su nusikalstamų veikų eismo saugumui prevencija ir visuomenės saugumo užtikrinimu susijusios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir nusikaltimo padarymo priemonės - automobilio ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Taip pat skirta ir trečia baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įvertinus aptartas aplinkybes visumoje su transporto priemonės išieškotinos vertės dalimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad 5000 Eur kaip dalies konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra tinkama ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, kuri visumoje su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis valstybės prievartos priemonėmis (automobilio konfiskavimu, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, uždraudimu naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones) ir kilsiančiais suvaržymais pasieks jai keliamus tikslus. Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, siekiant užtikrinti efektyvų kompleksinį BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, buvo priimtas pirmosios instancijos teismo pagrįstas sprendimas išieškoti apie pusę konfiskuotino automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą. Tokios dalies automobilio (kaip nusikaltimo padarymo priemonės) vertės išieškojimas atitinka ir teismų praktiką.

27. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti skundžiamą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. kovo 21 d. nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

28. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad J. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 162,50 Eur ir tokia suma priteistina valstybės naudai.

29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2024-05-06 nutartimi paskyrė J. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktą gynėją advokatę A. Zaburienę, kadangi iki teismo posėdžio pradžios J. G. nebuvo pasirinkusi ir į teismo posėdį pasikvietusi savo gynėjo. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kad antrinė teisinė pagalba J. G. šioje byloje buvo teikiama ne jos iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš J. G. dėl būtino gynėjos dalyvavimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis) nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Romos Kiselevičienės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. G., nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.