Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad ieškovai kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovei D. Č. iš atsakovės D. Č. 42 140,62 Eur be pagrindo įgytą sumą, priteisti ieškovei D. Č. iš atsakovo D. Č. 42 140,62 Eur be pagrindo įgytą sumą, priteisti ieškovui V. Č. iš atsakovės D. Č. 4 359,37 Eur be pagrindo įgytą sumą, priteisti ieškovui V. Č. iš atsakovo D. Č. 4 359,37 Eur be pagrindo įgytą sumą, priteisti ieškovams iš atsakovų D. Č. ir D. Č. (toliau kartu – atsakovai) 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018 nusprendė ieškovų ieškinį tenkinti visiškai. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos tinkamai neinformavo apie vykstantį procesą. Civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai procesiniai dokumentai buvo siunčiami ne jos gyvenamosios vietos adresu, o ieškovės D. Č. adresu, todėl procesiniai dokumentai pareiškėjai nebuvo įteikti. Apie civilinę bylą pareiškėja nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti. Ieškinyje nurodytu adresu pareiškėja nebuvo rasta ir procesiniai dokumentai jai tinkamai nebuvo įteikti. Kauno apygardos teismas iki priimdamas 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą už akių neišnaudojo visų galimybių įteikti procesinius dokumentus pareiškėjai, todėl nepagrįstai ir neteisėtai 2018 m. lapkričio 19 d. buvo priimtas sprendimas už akių. Pareiškėjai tinkamai neįteikus procesinių dokumentų, buvo pažeista jos teisė būti tinkamai informuotai apie procesą ir gintis teisme nuo pareikšto reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018 dėl esminės teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), yra tas teisinis instrumentas, kuriuo naudojantis veiksmingai užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp asmenų interesų ir teisės sistemos efektyvumo. 2017 m. spalio 11 d. ieškovas V. Č. pateikė pareiškimą Kauno miesto 9-ajam notarų biurui, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas B. I. P. Č., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini); tėvas B. I. P. Č. 2003 m. vasario 5 d. buvo sudaręs testamentą; su testamento turiniu yra supažindintas, nepageidauja gauti palikimo privalomosios dalies. Šį pareiškimą patvirtino Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarė D. K. Ieškovas V. Č. atsisakė priimti palikimą po savo tėvo mirties, o tai patvirtina, kad jam iš pareiškėjos negalėjo būti priteisiamos jokios pinigų sumos. Tai yra esminė klaida, kuri buvo padaryta priimant 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimą už akių. Be to, 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimas už akių nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Atsakovų, tarp jų ir pareiškėjos, dalyvavimas teismo procese, nagrinėjant ieškovų ieškinį, būtų turėjęs tiesioginę įtaką sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes pareiškėja būtų pateikusi įrodymus, kuriais pagrįstų gautų piniginių lėšų pagrindą, o tai sąlygotų paties teismo sprendimo turinį. Pareiškėja neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, naudotis instancine teismų sistema, nes įsiteisėjęs sprendimas yra privalomas, o jo griežtai apibrėžtas turinys sudaro sąlygas ieškovų piktnaudžiavimui teismo sprendimu. Šiuo atveju proceso atnaujinimo institutas yra vienintelis būdas apginti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, nes Kauno apygardos teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, apeliacine ar kasacine tvarka negali būti skundžiamas, egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, todėl civilinė byla Nr. e2-2329-436/2018 turi būti atnaujinta. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1423-260/2019 nurodė, kad V. Č., mirus testamentą palikusiam B. I. P. Č., per įstatymo nustatytą terminą, tai yra 2017 m. spalio 11 d., pateikdamas notarui pareiškimą, kuriame nurodė, kad privalomosios palikimo dalies gauti jis nepageidauja, vienašaliu sandoriu atsisakė palikimo. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteista pinigų suma asmeniui, kuris vienašaliu aktu atsisakė palikimo. Iki pareikšdamas ieškinį pareiškėjos atžvilgiu ieškovas V. Č. jau buvo išreiškęs valią ir atsisakęs priimti tėvo palikimą, šią valią jis išreiškė įstatyme nustatytais terminais ir tvarka, pareiškimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Nei atsakovai, nei sprendimą už akių priėmęs pirmosios instancijos teismas neturėjo tokių duomenų, jiems esant, ieškinys negalėjo būti patenkintas. Teisės normas pažeidė ir pavedėjimo bylą vedanti notarė, kadangi ji, įregistravusi ieškovo V. Č. pareiškimą, kuriuo jis atsisakė teisės į privalomąją palikimo dalį, vėliau praėjus įstatyme nustatytam terminui priimti palikimą, nepagrįstai palikimo nepriėmusio asmens vardu išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Įvertintina tai, kad kitu teismo sprendimu notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį teismine tvarka jau yra panaikintas. Ieškovas V. Č. paveldėjimo bylą vedančiam notarui nuslėpė savo tikrąją turtinę padėtį, melagingai nurodydamas pareiškime, kad jis yra reikalingas finansinės paramos, prieš tai atsisakydamas priimti palikimą. Notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, nevertino faktinių aplinkybių, kad ieškovas V. Č. yra verslininkas, turi įsteigęs įmonę ir ją sėkmingai valdo. Ieškovui V. Č. nuosavybės teise priklauso daugiau nei 20 nekilnojamojo turto objektų. Atsakovai nesutinka su ieškovų ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, nes su ieškiniu pateikti mokėjimo pavedimai yra rašytiniai dokumentai, kurie patvirtina šių lėšų turėtojo, jų senelio B. P. Č., teisę ir valią artimiausiems asmenims dovanoti asmenines lėšas. Ieškovai neturi reikalavimo teisės, nes šį sandorį sudarė veiksnus asmuo, kuris turėjo ir galėjo savarankiškai disponuoti savo asmeniniais pinigais. Ieškovai savo reikalavimą grindžia procesinių teisių perėmimo institutu, tačiau jie gali reikalauti tik su palikimu susijusių lėšų, šiuo atveju dovana buvo pervesta iki mirties ir palikėjo valia, palikėjo mirties dieną lėšos nesudarė palikimo turinio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad senelis neiššvaistė pinigų ar sukaupto turto, jo sutuoktinė liko aprūpinta ir paveldėjo kitą jai paliktą senelio turtą, pinigines lėšas sąskaitoje. Kauno apygardos teismui gavus ieškovų ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, nebuvo žinomos ir atskleistos kitos esminės aplinkybės apie tai, kad, notarui paviešinus (duomenys neskelbtini) mirusiojo B. P. Č. testamentą, dėl jo turinio nepasitenkinimą išreiškė ieškovas V. Č. ir Kauno apylinkės teisme užvedė civilinę bylą Nr. e2YT-5232-1052/2018, manipuliuodamas melagingais duomenis apie savo turtinę padėtį, patraukdamas atsakove paveldėjusią pagal testamentą įpėdinę savo motiną D. Č. dėl teisės į privalomą palikimo dalį. Nei 2017 m. spalio 11 d. palikimo atsisakymo faktas, nei vėlesni neteisėti susitarimai pareiškėjai nebuvo žinomi iki 2019 metų kovo mėnesio. Šie faktai paaiškėjo atsitiktinai, ieškovams pradėjus teisminius ginčus su pareiškėjos tėvu R. Č. civilinėje byloje Nr. e2-1423-260/2019. Sužinojus šiuos faktus, 2019 m. kovo 9 d. Kauno apygardos teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2329-436/2018 peržiūrėjimo, tačiau Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1564-555/2019 atsisakė atnaujinti procesą, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1189-330/2019 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo nutartį, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakė priimti kasacinį skundą. Dėl to 3 mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą nėra suėjęs. Teismui manant, kad prašymas atnaujinti procesą yra teikiamas praleidus terminą, teismo prašoma jį atnaujinti.