- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-191/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Dalia Vasarienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „SEB lizingas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Argva“
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Argva“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „SEB lizingas“ dėl įpareigojimo įforminti turto priėmimo – perdavimo aktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Argva“ pareikštu atsakovui AB „SEB lizingas“ ieškiniu prašė nustatyti atsakovui protingą terminą įforminti išpirkto turto, įsigyto pagal finansinio lizingo sutartis Nr. K2007-040044 ir Nr. K2007-040045 priėmimo – perdavimo nuosavybėn aktą. Ieškinyje nurodė, kad 2007 m. balandžio 6 d. tarp šalių buvo sudarytos finansinio lizingo sutartys dėl vilkikų MAN 19.464 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAN 19.414 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos. Ieškovas savo prievoles pagal minėtų lizingo sutarčių sąlygas yra pilnai įvykdęs: sumokėjo visas finansinio lizingo įmokas pagal pasirašytus finansinio lizingo grafikus, taip pat apmokėjo delspinigius, tačiau atsakovas be pagrindo atsisako įforminti turto priėmimo – perdavimo ieškovo nuosavybėn aktus, dėl ko ieškovas negali atlikti turto teisinės registracijos savo vardu ir patiria nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas su atsakovu iš viso sudarė septynias lizingo sutartis; ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, turėjo įsiskolinimų, dėl ko visos septynios sutartys 2009 m. liepos 27 d. raštu Nr. 02-3368 buvo nutrauktos. Sutarties nutraukimo momentu ieškovas buvo skolingas atsakovui bendrai 50 445,87 Lt pradelstų mokėjimų, iš jų 4 177,52 Lt pagal finansinio lizingo sutartį Nr. K2007-040045 ir 5 510,72 Lt pagal sutartį Nr. K2007-040044. Atsakovas, nutraukdamas sutartis, vadovavosi sutarčių 18.1.3 punktu bei 18.1.9 punktu, kuriuose šalys susitarė, kad atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti finansinio lizingo sutartis, jeigu ieškovas ilgiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo remiantis sutartimis nustatytos dienos nesumoka bet kokių mokėjimų pagal sutartis, arba jeigu ieškovas pažeidžia kitų su atsakovu arba bet kuriuo iš komercinių bankų ar bet kuria iš lizingo kompanijų arba bet kuria iš finansinių institucijų sudarytų sutarčių sąlygas. Ieškovas pažeidė ne tik finansinio lizingo sutarčių Nr. K2007-040044 ir Nr. K2007-040045 sąlygas, bet ir kitų su ieškovu pasirašytų sutarčių sąlygas; sutartys nutrauktos teisėtai, jų nutraukimas galioja, t. y. ieškovas neturi teisės reikalauti perduoti jam nuosavybės teises į lizinguojamą turtą, kol neįvykdys sutartinių įsipareigojimų atsakovui pagal kitas lizingo sutartis. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-620-560/2011 buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl kitų šalių sudarytų lizingo sutarčių atnaujinimo; šių sutarčių nutraukimas buvo paliktas galioti. Atsakovo vertinimu, šis teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nes lizingo sutartys Nr. K2007-040044 ir Nr. K2007-040045 buvo nutrauktos tuo pačiu raštu; sprendimas įrodo, kad šalių teisiniai santykiai pagal šias sutartis taip pat nutraukti; tikslinga svarstyti nagrinėjamos bylos sustabdymą iki minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo. Be to, ieškovas iki šiol liko skolingas 7,74 Lt delspinigių pagal sutartį Nr. K2007-040044.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovą UAB „SEB lizingas“ per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įforminti priėmimo – perdavimo aktais turto, įsigyto pagal finansinio lizingo sutartis, perdavimą ieškovui UAB „Argva“: vilkiką MAN 19.464, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , įsigytą pagal 2007 m. balandžio 6 d. sutartį Nr. K2007-040044 ir vilkiką MAN 19.414, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , įsigytą pagal 2007 m. balandžio 6 d. sutartį Nr. K2007-040045. Teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 3 774 Lt žyminio mokesčio bei priteisė iš atsakovo 6,60 Lt dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytų lizingo sutarčių sąlygas, šalių derybas po 2007 m. liepos 29 d. įspėjimo dėl lizingo sutarčių nutraukimo, ieškovo dalies skolos sumokėjimą 2009 m. rugpjūčio 7 d., padarė išvadą, kad atsakovas sutiko pratęsti skolos padengimo terminą, priėmė skolos dalies sumokėjimą iš ieškovo bei pripažino faktą, kad ieškovas sumokėjęs dalį skolos, pilnai įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal vilkikų lizingo sutartis Nr. K2007-040044 ir Nr. K2007-040045. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas grindė savo poziciją tuo, kad visos sutartys su ieškovu yra nutrauktos, jis nereikalavo grąžinti lizinguojamo turto – vilkikų, ir neprieštaravo jų naudojimui ieškovo gamybinėje veikloje, o tik nesutiko įforminti turto perdavimo akto.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-620-560/2011 lizingo sutarčių Nr. K2007-040044 ir Nr. K2007-040045 bei kitų ieškovo ir atsakovo lizingo sutarčių sudarymo, vykdymo ir nutraukimo faktinės aplinkybės skiriasi, minėtoje civilinėje byloje lizingo sutarčių Nr. K2007-040044 ir Nr. K2007-040045 galiojimo faktas nebuvo nagrinėjamas, sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.
Atsakovui raštu pripažinus, jog ieškovas pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis Nr. K2007-040044 ir Nr. K2007-040045, teismas atmetė kaip teisiškai nereikšmingą argumentą, jog ieškovas liko skolingas 7,74 Lt delspinigių pagal sutartį Nr. K2007-040044.
Vadovaudamasis CK 6.567 straipsnio 1 dalimi, ginčo lizingo sutarčių 16.1 ir 16.2 punktais, teismas sprendė, kad ieškovas 2009 m. rugpjūčio 7 d. pilnai įvykdė įsipareigojimus atsakovui pagal šalių lizingo sutartis Nr. K2007-040044 ir Nr. K2007-040045, kas sudaro pagrindą ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą per tris dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento įvykdyti lizingo sutarčių 16.2 punkte numatytą prievolę – įforminti lizinguojamo turto perdavimą ieškovo nuosavybėn atitinkamais aktais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas AB „SEB lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais esminiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas pagal ginčo lizino sutartis visiškai atsiskaitė 2099 m. rugpjūčio 7 d. Teismas nenurodė konkretaus įrodymo, kuris pagrįstų šią jo išvadą. Ieškovo 7,74 Lt dydžio įsiskolinimas pagal lizingo sutartį Nr. K2007-040044-01 iki šiol nėra padengtas, todėl skundžiamas sprendimas bent jau dalyje dėl įpareigojimo perduoti nuosavybės teisę į finansinio lizingo sutartimi Nr. K2007-040044-01 lizinguotą turtą yra neteisingas ir nepagrįstas byloje esančiais įrodymais.
2. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas, visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl apelianto ne kartą nurodytos aplinkybės, kad 2009 m. liepos 27 d. pranešimu Nr. 02-3368 „Dėl sutarčių nutraukimo“ buvo nutrauktos finansinio lizingo sutartys Nr. K2007-040044 ir K2007-040045. Esant finansinio lizingo sutartims Nr. K2007-040044 ir K2007-040045 nutrauktoms ir šalims neatnaujinus šių sutarčių galiojimo (sutarčių 18.13 p.), teismas, įpareigodamas atsakovą perduoti nuosavybės teisę į turtą pagal nutrauktas sutartis, aiškiai pažeidė CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodoma, kad apeliantas neva nereikalauja grąžinti pagal finansinio lizingo sutartis Nr. K2007-040044 ir K2007-040045 lizinguoto turto. Tiek 2009 m. liepos 27 d. pranešime Nr. 02-3368 „Dėl sutarčių nutraukimo“, tiek 2009 m. liepos 31 d. rašte Nr. 02-3554 apeliantas aiškiai pareikalavo, kad po sutarčių nutraukimo turi būti grąžintas pagal visas sudarytas sutartis (taip pat ir Nr. K2007- 040044 bei K2007-040045) lizinguotas turtas.
3. Skundžiamas sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų, kadangi jame visiškai nėra pasisakyta dėl apelianto bylos nagrinėjimo metu ne kartą nurodytų argumentų, kad net jei ir būtų išsipirktas finansinio lizingo sutarčių Nr. K2007-040044 ir K2007-040045 pagrindu lizinguotas turtas, apeliantas pagrįstai turi teisę neišduoti šių sutarčių pabaigos dokumentų, kadangi ieškovas nevykdo savo priešpriešinės pareigos grąžinti pagal kitas sutartis lizinguotą turtą. Kaip matyti iš 2010 m. balandžio 9 d. rašto Nr. 02-2247, būtent vadovaudamasis CK 6.46 straipsnio 2 dalies ir 6.207 straipsnio 2 dalies nuostatomis apeliantas ir pranešė ieškovui, kad finansinio lizingo sutarčių Nr. K2007-040044 ir K2007-040045 pabaigos dokumentai ieškovui bus išduoti tik tuo atveju, jei ieškovas įvykdys anksčiau atsiradusią savo priešpriešinę prievolę grąžinti pagal kitas sutartis lizinguotą turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Argva“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bei nustatęs visas nagrinėjamam ginčui svarbias aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bei aiškino teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas skundžiamame sprendime konkretaus įrodymo, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas pagal ginčo lizingo sutartis su apeliantu visiškai atsiskaitė 2009 m. rugpjūčio 7 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, nes išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Tai ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2007; 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2008; kt.). Apelianto 2009 m. liepos 27 d. rašte dėl sutarčių nutraukimo Nr. 02-3368 (b. l. 42, 43) nurodyta, kad pagal ginčo sutartis ieškovo skola apeliantui minėtai dienai iš viso yra 9 688,24 Lt. Byloje esantis 2011 m. birželio 9 d. ieškovo banko sąskaitos išrašas (b. l. 65) patvirtina, kad ieškovas apeliantui pagal ginčo sutartis 2009 m. rugpjūčio 3 d. sumokėjo 7 738,79 Lt lizingo įmokų. Ieškovo banko sąskaitos 2011 m. birželio 28 d. išrašas (b. l. 66) patvirtina, kad pagal ginčo sutartis ieškovas 2009 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo 1 473,94 Lt delspinigių, taip pat pagal kitas šalių sudarytas lizingo sutartis sumokėjo 12 586,11 Lt įsiskolinimo. Banko sąskaitos 2011 m. birželio 28 d. išrašas (b. l. 67) patvirtina, kad ieškovas apeliantui 2009 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo 686,24 Lt skolos pagal pradelstus lizingo mokėjimus. Ieškovo 2009 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 011 (b. l. 81) nurodyta, kad ieškovas su apeliantu pagal ginčo lizingo sutartis atsiskaitė 2009 m. rugpjūčio 7 d. ir prašoma pateikti dokumentus, būtinus turto perdavimui ieškovo nuosavybėn pagal ginčo finansinio lizingo sutartis. Apelianto 2009 m. rugpjūčio 18 d. rašte dėl kredito suteikimo Nr. 08.16.05-60 (b. l. 80), kuriuo buvo atsakyta į ieškovo 2009 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 011, nurodyta, kad apeliantas svarsto turto pagal ginčo lizingo sutartys nuosavybės teisės perdavimo ieškovui klausimą. Rašte nėra nurodyta, kad ieškovas pagal šias sutartis su apeliantu dar neatsiskaitė, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad pats apeliantas laikė, jog pagal ginčo sutartis 2009 m. rugpjūčio 18 dienai skolos nėra. Teisėjų kolegija pažymi, jog pats apeliantas neginčija tos aplinkybės, jog ieškovas visas lizingo įmokas pagal ginčo lizingo sutartys yra sumokėjęs. Taip pat apeliantas nenurodo jokios kitos konkrečios datos (datų), kada jo manymu ieškovas su apeliantu atsiskaitė pagal ginčo sutartis, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visų minėtų byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas su apeliantu pagal ginčo lizingo sutartis atsiskaitė 2009 m. rugpjūčio 7 d. Apeliantas šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigė. Teisėjų kolegija vertina, kad apelianto argumentai dėl 7,74 Lt delspinigių skolos pagal sutartį Nr. K2007-040044-01 yra nepagrįsti. Byloje esančiais duomenimis minėtą delspinigių sumą ieškovas apeliantui sumokėjo 2011 m. liepos 19 d., t. y. dar iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad 2009 m. liepos 27 d. pranešimu Nr. 02-3368 dėl sutarčių nutraukimo buvo nutrauktos finansinio lizingo sutartys Nr. K2007-040044 ir K2007-040045. Apeliantas 2009 m. liepos 27 d. rašte dėl sutarčių nutraukimo Nr. 02-3368 (b. l. 42, 43) nurodė kokias sumas ieškovas yra skolingas pagal visas lizingo sutartis, taip pat įspėjo ieškovą, jog iki 2009 m. rugpjūčio 3 d. nesumokėjus rašte nurodytos skolos (mokėjimų, delspinigių), lizingo sutartys bus nutrauktos nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. Taigi ginčo sutartys nebuvo nutrauktos 2009 m. liepos 27 d. raštu. Šis raštas vertintinas tik kaip įspėjimas apie sutarčių nutraukimą ateityje, ieškovui neįvykdžius rašte nurodytų reikalavimų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ir po minėtos datos tarp šalių vyko derybos dėl visų lizingo sutarčių vykdymo (ieškovo 2009 m. liepos 28 d. raštas Nr. 0009 (b. l. 84), apelianto 2009 m. liepos 31 d. raštas Nr. 02-3554 (b. l. 83), ieškovo 2009 m. rugpjūčio 3 d. raštas Nr. 0010 (b. l. 82), ieškovo 2009 m. rugpjūčio 11 d. raštas Nr. 011 (b. l. 81), apelianto 2009 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. 08.16.05-60 (b. l. 80), ieškovo 2009 m. rugpjūčio 25 d. raštas Nr. 013 (b. l. 28), apelianto 2009 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. 08.16.05-73 (b. l. 78), todėl nesutiktina su apelianto teiginiais, kad ginčo lizingo sutartys buvo nutrauktos 2009 m. liepos 27 d. raštu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir argumentuotai pasisakė dėl tarp šalių vykusių derybų ir dėl to, kad apeliantas, manydamas jog ginčo lizingo sutartys yra nutrauktos nuo 2009 m. liepos 27 d. ir ieškovui atsirado pareiga grąžinti šiomis sutartimis lizinguojamą turtą, kurios šis nevykdė, teismine tvarka nereiškė reikalavimo ieškovui dėl turto grąžinimo ar išreikalavimo.
Šiuo metu tarp šalių Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-620-560/2011 vyksta teisminis ginčas dėl kitų šalių sudarytų finansinio lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo, jų atnaujinimo bei sutarčių sąlygų pakeitimo. Minėtoje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, byla nagrinėjama apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai dėl ieškovo netinkamo kitų lizingo sutarčių vykdymo ir šiuo pagrindu atsiradusios apelianto teisės sulaikyti finansinio lizingo sutarčių Nr. K2007-040044 ir K2007-040045 pabaigos dokumentus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje padarytų išvadų.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteistinos šio turėtos bylinėjimosi išlaidos – 700 Lt dydžio išlaidos, susijusios su atsiliepimu į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 117, 118).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ (į. k. 123051535) ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Argva“ (į. k. 1570137783) naudai 700 Lt (septynis šimtus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.