Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hardware Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Hardware Baltic“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hardware Baltic“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais.

18. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Hardware Baltic“ iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas nemokumo (bankroto) bylos iškėlimas.

Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą (ne)buvimo

19. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023, 19 punktas).

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

21. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Taip pat pažymima, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

23. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

24. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantei UAB „Hardware Baltic“ iškėlė bankroto bylą iš esmės konstatavęs, kad apeliantės būsena atitinka dvi JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas alternatyvias nemokumo sąlygas – apeliantė negali laiku vykdyti turtinių prievolių bei jos įsipareigojimai viršija turimą turtą.

26. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad bankroto bylos iškėlimas bendrovei yra netikslingas, nes nors jos veikla yra sutrikusi dėl antidempingo muito prekėms iš Kinijos, sudėtingos ekonominės padėties statybų sektoriuje, karinės situacijos Ukrainoje bei neprofesionalaus prieš tai buvusio vadovo bendrovės valdymo, tačiau pagrindinis tiekėjas, siekdamas padėti bendrovei, nurašė jos turimą įsiskolinimą ir 2025 m. rugpjūčio mėn. pristatys iš Moldovijos į Lietuvą prekes, kurias bendrovė tikisi parduoti ir gauti pajamas.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą nuspręsti, kad apeliantė atitinka pirmąją ir antrąją sąlygas, kurias nustačius tiek atskirai, tiek kartu, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir tai sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bendrovė yra nemoki.

28. Visų pirma, vertinant atsakovės nemokumą balanso aspektu (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę), pažymėtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė jos dabartinę finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų), todėl teismas apie bendrovės mokumą galėjo spręsti tik iš paskutiniųjų Juridinių asmenų registrui pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2024 m.

29. Iš paskutinio Juridinių asmenų registrui pateikto balanso už 2024 m. matyti, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovės turtas siekė 110 400 Eur (ilgalaikis turtas – 8 078 Eur, trumpalaikis turtas – 102 322 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 330 372 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės turtą iš esmės sudaro tik trumpalaikis turtas (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2024 m. bendrovė patyrė 47 754 Eur dydžio nuostolį. Palyginus prieš tai buvusių finansinių metų duomenis matyti, kad atsakovės turtas 2023 m. sudarė 140 303 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 312 521 Eur. Balanso duomenimis atsakovė 2023 m. taip pat patyrė 69 876 Eur dydžio nuostolį. Iš to darytina išvada, kad nors 2024 m. bendrovės patirti nuostoliai buvo mažesni nei 2023 m., tačiau bendrovės įsipareigojimai padidėjo ir viršija jos turimo turto vertę.

30. Kaip jau nurodyta, mokumo pagrindimo pareigą turi bendrovė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo įrodyti šiuo metu turinti tiek turto, kad jo pakaks atsiskaityti su turimais kreditoriais. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų turto realų buvimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovė neįrodė savo mokumo.

31. Kiti byloje esantys duomenys taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad bendrovės dabartinė finansinė padėtis, lyginant su 2024 m. laikotarpiu, būtų ženkliai pasikeitusi – bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, taip pat ji neturi transporto priemonių. Be to, pati apeliantė tiek atsiliepime į pareiškimą, tiek atskirajame skunde pripažino, kad jos veikla yra sutrikusi. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovės finansinė padėtis šiuo metu nėra gera, pajamų negaunama.

32. Antra, vertinant atsakovės nemokumą likvidumo aspektu (juridinis asmuo (atsakovė) negali laiku vykdyti turtinių prievolių), matyti, kad atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra tik laikinas. Nors atsakovė nepateikė kreditorių sąrašo, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė yra skolinga ne tik ieškovui, bet ir VSDFV (2025 m. liepos 31 d. duomenimis – 1 998,53 Eur, apdraustųjų asmenų skaičius – 1) (CPK 179 straipsnio 3 dalis; prieiga per internetą: https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/). Be to, iš ieškovo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, kad bendrovė su ieškovu neatsiskaito nuo 2025 m. sausio mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovė būtų padengusi skolą ieškovui ar iš esmės sumažinusi finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumą nėra pagrindo teigti, jog toks įsipareigojimų nevykdymas yra tik laikinas. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė nei kreditorių, nei debitorių sąrašo, taip pat ir finansinės atskaitomybės dokumentų apimančių laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio mėn., todėl sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, yra vadovaujamasi finansinės atskaitomybės dokumentais už 2024 m., kurie patvirtina, kad atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 330 372 Eur. Nors atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad vienas jos kreditorius nurašė bendrovės turimą įsiskolinimą ir sutiko 2025 m. rugpjūčio mėn. pristatyti bendrovei prekes, kurias ji planuoja parduoti ir gauti pajamas, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius, apeliantė nepateikė. Dėl to įvertinus tai, kad atsakovė neturi jokio turto, veiklos nevykdo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė sistemingai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams jau kurį laiką ir bendrovės patiriami finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai.

33. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad atsakovė ginčytų (būtų inicijavusi atskirą bylą) ieškovo finansinį reikalavimą bendrovei, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu, pagrįstai priėmė ieškovo, kaip potencialaus kreditoriaus, pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir jį išnagrinėjo.

34. Trečia, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Jau nurodyta, kad šiuo atveju apeliantė turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją (CPK 12, 178 straipsniai).

35. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl gyvybingumo sąlygos nustatymo teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė juridinio asmens nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba (darbuotojų skaičiaus kaita). Jei juridinis asmuo ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl juridinio asmens gyvybingumo. Vertinant gyvybingumą, taip pat reikia atsižvelgti ir į esminių juridinio asmens prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma, reikšminga nustatyti, kaip juridinis asmuo vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Jei juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar toks juridinis asmuo gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022; 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).

36. Nagrinėjamu atveju apeliantė pripažįsta, kad jos veikla šiuo metu yra sutrikusi, tačiau ateityje planuoja veiklą vykdyti. Pažymėtina, kad šie argumentai nepaneigia bendrovės nemokumo fakto dabartiniu momentu. Apeliantės nurodytas veiklos atnaujinimas ateityje grindžiamas vien prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių užtikrintas rinkas, partnerystes ar sudarytas sutartis, kurios leistų pagrįstai tikėtis veiklos tęstinumo. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimas grindžiamas bendrovės esama finansine situacija, o ne ateities galimybėmis, kurios nėra patvirtintos objektyviais įrodymais. Šiuo metu UAB „Hardware Baltic“ nevykdo pajamų generuojančios veiklos ir neturi realių pajamų šaltinių finansiniams įsipareigojimams vykdyti.

37. Esant nustatytam, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini ir jos finansinė padėtis artimiausiu metu nepagerės. Minėta, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovui tęsiasi jau nuo 2025 m. sausio mėn., ieškovui nesumokėjus darbo užmokesčio ir dėl to jis buvo priverstas kreiptis į Komisiją, kuri 2025 m. vasario 26 d. ir 2025 m. balandžio 9 d. sprendimais nusprendė ieškovo prašymus patenkinti ir išieškoti iš atsakovės ieškovo naudai nesumokėtą darbo užmokestį ir delspinigius. Ieškovo kartu su pareiškimu pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė neįvykdė nurodytų Komisijos sprendimų, dėl ko jai Komisijos 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu buvo paskirta bauda.

38. Pažymėtina, kad tiek tinkamas mokestinių prievolių vykdymas, tiek darbuotojų skaičiaus mažėjimas, pripažįstamas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo, gyvybingumo. Aplinkybė, kad bendrovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui, bendrovėje dirba tik vienas apdraustasis, patvirtina bendrovės vykdomos veiklos sutrikimą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, o kartu ir bendrovės nemokumą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė ūkinės komercinės veiklos nevykdo, pajamų negeneruoja ir nėra realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (CPK 178 straipsnis).

39. Šiuo atveju, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir nėra požymių, jog jos finansinė situacija kaip nors gerėtų. Atsakovės nagrinėjamoje byloje dėstoma pozicija apie veiklos perspektyvas, skolos nurašymą ir bendrovės gyvybingumą yra grindžiama išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą. Atsakovė į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų teigti priešingai ar leistų daryti kitokias išvadas dėl jos gyvybingumo. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių galimą veiklos tęstinumą.

40. Taigi, apeliantė nepagrindė savo veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, kad ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar tai, jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo kitaip vertinti šios teismo išvados (CPK 185 straipsnis).

41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra tikrinamas skundžiamos nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla, teisėtumas ir pagrįstumas, ir šios nutarties priėmimas neužkerta kelio apeliantei, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir laikantis JANĮ nustatytos tvarkos, bankroto proceso metu siekti taikos sutarties su kreditoriais sudarymo. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti dėl bankroto bylos nutraukimo (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2, 3 dalys, 79, 80 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

42. Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.