Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-09-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-363-932/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-29
Bylos Nr.
eAN2-363-932/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
K. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-363-932/2025Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-00180-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.13. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto ir nubausto asmens K. P. (toliau ir – pareiškėjo) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2022 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 00-ANR_P-208234-2022 (ROIK 22167155583), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresnioji specialistė Karina Kazakova-Vosgirdienė 2022 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 00-ANR_P-208234-2022 (ROIK 22167155583) pripažino K. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. rugpjūčio 7 d. gautas Institucijos persiųstas K. P. 2025 m. rugpjūčio 4 d. skundas dėl Institucijos 2022 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 00-ANR_P-208234-2022 (ROIK 22167155583) ir prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. netenkintas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai ir prašymai

2. Atskiruoju skundu K. P. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir priimti nagrinėti jo skundą dėl 2022 m. birželio 17 d. nutarimo.

2.1. Skunde administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo apie specialiosios teisės vairuoti transporto priemones praradimą sužinojęs 2025 m. liepos 15 d., kai atvyko į policijos komisariatą ir išsiaiškino, kokius veiksmus turi atlikti, norėdamas susigrąžinti teisę vairuoti. Jokios pašto siuntos su dokumentais negavo, pažymi, kad siunta galėjo būti išsiųsta jo buvusios sutuoktinės adresu. Taip pat jis negavo jokių dokumentų ir elektroniniu paštu.

2.2. Skunde pareiškėjas taip pat ginčija savo kaltę, teigdamas, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai, kadangi transporto priemonę vairavo ne jis, o kitas asmuo. Prašo atlikti įrodymų tyrimą.

3. Pareiškimų dėl nušalinimo ir atsiliepimų negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas atmetamas.

1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis). Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, be kita ko, ginčija ir savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pabrėžtina, kad šioje proceso stadijoje aukštesnysis teismas neatlieka įrodymų vertinimo ir nesprendžia dėl pareiškėjo kaltės, o sprendžiama tik tai, ar terminas skundui paduoti neatnaujintas pagrįstai.

2. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti skundo dėl Institucijos nutarimo padavimo terminą, skundas nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

3. ANK 623 straipsnyje reglamentuota, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti pateiktas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos. Apylinkės teismas gali atsisakyti priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai, be kita ko, skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir nesant prašymo šio termino atnaujinti arba atmetus prašymą atnaujinti terminą (ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Papildomai pabrėžtina, kad terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui užtikrinti, todėl ANK nustatytų terminų turi būti laikomasi griežtai. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Kiekvienas asmuo yra atsakingas už tinkamą savo teisių įgyvendinimą, o pažeistos teisės gali būti ginamos tik tuo atveju, jei asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinių veiksmų atlikimo terminus, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jei jo praleidimo priežastys buvo tikrai svarbios. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-90-957/2024, eAN2-349-1072/2024, AN2-289-1036/2024).

Žemesnės instancijos teismas

4. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucija 2022 m. balandžio 21 d. pranešimu Nr. 00-ANR_PR-289750-2022 informavo MB „M“, kad automobiliu „Mercedes Benz ML Bluetec 4Matic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso MB „M“, 2022 m. balandžio mėn. 19 d., 01.27 val., Molėtų r. sav., magistraliniame kelyje Vilnius–Utena, buvo padarytas administracinis nusižengimas, todėl, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įmonė privalo pranešti apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. 2022 m. balandžio 24 d. Institucija buvo informuota, kad automobilį administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo K. P.. 2022 m. gegužės 5 d. automatiniu būdu suformuotu administracinio nusižengimo protokolu Nr. 00-ANR_P-208234-2022 (ROIK 22167155583) K. P. pradėta administracinė teisena dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (vairuojant transporto priemonę nustatyto vidutinio 90 km/val. greičio viršijimo 51 km/val. ir važiavimą 141 km/val. greičiu) padarymo. Institucija administracinio nusižengimo bylą rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, 2022 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-75284-2022 K. P. pripažintas kaltu padaręs ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirta 500 Eur dydžio bauda ir pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui. Nurodoma, kad minėto nutarimo nuorašas tą pačią dieną, t. y. 2022 m. birželio 27 d., buvo išsiųstas administracinių nusižengimų registre žinomu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), taip pat fiksuojama, kad nutarimo nuorašas išsiųstas ir popierine siunta. Procesinio sprendimo nuorašo išsiuntimo datą laikant 2022 m. birželio 27 d., paskutinė diena skundui dėl anksčiau nurodyto nutarimo paduoti būtų 2022 m. liepos 17 d. (ANK 623 straipsnis). Tuo tarpu K. P. skundą dėl jam priimto nutarimo Institucijai pateikė tik 2025 m. rugpjūčio 4 d., taigi, daugiau nei trejus metus praleidęs įstatymo numatytą dvidešimties kalendorinių dienų terminą.

5. Nors byloje yra fiksuota, kad 2022 m. birželio 27 d. nutarimas K. P. tą pačią dieną buvo išsiųstas administracinių nusižengimų registre nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad administracinių nusižengimų registre, po nutarimu, skiltyje „papildoma informacija“, pažymėta „dėžutės pagal nurodytus duomenis nepavyko rasti. Išsiųsta popierinė siunta“. Žemesnės instancijos teismas į šią aplinkybę nepagrįstai neatsižvelgė ir laikė neva nutarimas buvo išsiųstas elektroniniu paštu, nors, kaip matyti, procesinio sprendimo nuorašas šiuo būdu adresato tikrai nepasiekė. Tiek administracinių nusižengimo registre nurodyta, tiek žemesniojo teismo akcentuota, kad nutarimo nuorašas buvo išsiųstas popierine siunta, vis dėlto byloje nėra jokių tokį išsiuntimą patvirtinančių duomenų. Neaišku, nei kokiu adresu išsiųsta siunta, nei tai, ar ši siunta buvo įteikta adresatui. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad elektroniniu paštu nuorašo negavo, o adresas, kuriuo galimai buvo siunčiami dokumentai, yra jo buvusios sutuoktinės gyvenamosios vietos adresas, kuriuo jis negyvena, taigi, dokumentų taip pat negavo. Nesant jokių duomenų apie siuntos išsiuntimą, tokie pareiškėjo teiginiai nepaneigtini. Kita vertus, vien tik išsiuntimo faktas (jei esamu atveju jis vis tik buvo) nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad asmuo išties gavo jam adresuotą siuntą su procesiniais dokumentais. Antai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024 pažymėta, įstatymu įtvirtintas reikalavimas neapsiriboja formaliu dokumento išsiuntimu, o reiškia faktą, kad asmuo yra tinkamai informuotas, ir garantijas, kad jis galės pasinaudoti savo teisėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją tinkamu laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08). Akcentuodamas tikslą, kuris matyti ir iš ANK 573 straipsnio pavadinimo, kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, jog valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015 , administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024 ir kt.). Be kita ko, asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai yra tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-719/2024).

6. Taigi anksčiau aptartų aplinkybių kontekste laikytina, kad žemesnysis teismas nepagrįstai sprendė, jog nutarimo nuorašas K. P. buvo įteiktas tinkamai. Vis dėlto net ir nustačius, kad nėra patikimų duomenų apie tai, jog 2022 m. birželio 27 d. nutarimo nuorašas K. P. buvo įteiktas elektroniniu paštu ir/ar popierine siunta, skundžiamoje nutartyje padaryta išvada apie praleistą terminą skundui paduoti yra iš esmės teisinga. Čia svarbu tai, kad žemesniajam teismui teiktame skunde pareiškėjas aiškiai nurodė apie skundžiamą procesinį sprendimą sužinojęs 2025 m. birželio 24 d., tuo tarpu, kaip nustatyta iš bylos, skundą dėl šio nutarimo jis pateikė tik 2025 m. rugpjūčio 4 d., taigi, ženkliai (kiek daugiau nei dvigubai) praleidęs apskundimo terminą. Aplinkybių, kodėl toks terminas buvo praleistas, nenurodyta nei žemesnės instancijos teiktame skunde, nei nagrinėjamame aukštesniojo teismo. Pabrėžtina, kad priežastys, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Šiuo atveju tokių duomenų byloje nėra, jų skunde nenurodė ir pats pareiškėjas.

7. Papildomai pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėjas jau mini kitą sužinojimo apie jam priimtą nutarimą, kuriuo be paskirtos baudos jam pritaikytas ir specialiosios teisės atėmimas, datą, t. y. 2025 m. liepos 15 d. Anot pareiškėjo, nurodytą dieną jis lankėsi Kelių policijos valdyboje, ten išsiaiškino, kokių veiksmų turėtų imtis, nesutikdamas su ankstesniu jam priimtu nutarimu. Neatmetant to, kad K. P. 2025 m. liepos 15 d. išties lankėsi atitinkame policijos padalinyje, visgi nekyla abejonių, kad apie sprendimą, kuriuo jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, pastarasis sužinojo būtent 2025 m. birželio 24 d., ką šis kaip tik nurodė ankstesniame skunde. Nustatyta, kad 2025 m. birželio 24 d. K. P. buvo sustabdytas vairuojantis neįregistruotą transporto priemonę ir, jei pastarasis iki tol nebuvo informuotas apie sprendimą taikyti specialiosios teisės atėmimą, tai nurodytą dieną tokį faktą išties sužinojo, kadangi jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, be kita ko, ir dėl to, kad vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios specialiosios teisės. Tokiu būdu teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas apie jam priimtą nutarimą sužinojo ne vėliau nei 2025 m. birželio 24 d., tačiau skundą pateikė tik 2025 m. rugpjūčio 4 d. Aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjui iškart po sužinojimo apie atimtą specialiąją teisę vairuoti transporto priemones nedelsiant imtis veiksmų skundui dėl tokio procesinio sprendimo paduoti, nėra nurodyta, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių.

8. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog Institucijos nutarimo apskundimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokiu būdu darytina išvada, kad skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai atsisakyta priimti skundą, dėl ko K. P. atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo K. P. atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė