Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo suinteresuoti asmenys: J. M., G. M. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas antstolis I. G. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas teismą išspręsti sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, o nustačius, kad prievolė yra išskirtinai asmeninio pobūdžio skirti J. M. ir G. M. baudą. Antstolis nurodė, jog jam vykdymui pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 vykdomieji raštai Nr. 2-744-807/2014 vykdomosiose bylose Nr. 0008/16/00162 ir Nr. 0008/16/00169 dėl įpareigojimo J. M. ir G. M. per šešis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti sodo namą su garažu ir ūkio pastatu adresu (duomenys neskelbtini), taip kad jie atitiktų architektės S. K. parengtą vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 13, 10-14-TP-AS, Nr. 2013, nepažeidžiant statinio projektinių sprendinių, ir sutvarkyti statybvietę. Vykdomajame rašte nurodytas įvykdymo terminas, todėl raginimas įvykdyti teismo sprendimą nebuvo siųstas. 2016-05-16 antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nevykdymo aktą.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (b.l. 43-45) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir nustatė naują 6 mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimą, nurodant per šešis mėnesius nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo pertvarkyti sodo namą su garažu ir ūkio pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), taip kad jie atitiktų statybos projektą, nepažeidžiant statinio projektinių sprendinių bei sutvarkyti statybvietę.Teismas nurodė, kad skolininkai J. M. ir G. M. savalaikiai - teismo nustatytu terminu sprendimo neįvykdė. Teisminio nagrinėjimo metu skolininkai pateikė duomenis, jog skolininkų gretutinio sklypo savininkas J. B. 2016-06-15 pareiškimu, kurį patvirtino Vilniaus miesto 26-ojo biuro notarė R. V., pareiškė, jog sutinka, kad gretimo žemės sklypo savininkai J. M. ir G. M. statytų jiems priklausančiame žemės sklype 8 metrų aukščio pastatą (gyvenamąjį namą), 1,5 metrų atstumu nuo man nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos (b.l. 25). Be to, iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, jog 2016-09-02 skolininkai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą specialiesiems architektūros reikalavimams/specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams išduoti (b.l. 33). Taigi teismas gali konstatuoti, jog skolininkai, nors ir ne itin aktyviai, bet deda pastangas siekdami įteisinti savavališkas statybas. Teismas nurodė, kad savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. Todėl teismas atsižvelgdamas į kasacinės instancijos formuojamą teismų praktiką bei suinteresuotų asmenų teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus bei į bylą pateiktus aukščiau minėtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog tikslinga suinteresuotiems asmenims J. M. ir G. M. nustatyti naują 6 mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-01 sprendimą. Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teismas jau konstatavo, kad skolininkai, nors ir pakankamai ilgą laiką neįvykdė teismo sprendimo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu dėjo pastangas gaudami gretutinio sklypo savininko sutikimą bei teikdami prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, todėl teismas šiuo atveju nemano, jog yra pagrindas skolininkams taikyti CPK 771 str. 5 d. numatytas sankcijas skiriant pinigines baudas už aukščiau minėto teismo sprendimo nevykdymą.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atskiruoju skundu (b.l. 50-52) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-15 nutartį pakeisti ir tenkinti antstolio prašymą, J. M. ir G. M. skirti baudą. Nurodo, kad teismas neskyrė baudos nurodydamas vienintelį argumentą, kad skolininkai dėjo pastangas gaudami gretimo sklypo savininko sutikimą bei teikdami prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Nurodo, kad tai nėra laikytina tinkamu teisės normų, taikytinų sprendžiant dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių, taikymu. Teismas priimdamas nutartį ir neskirdamas baudos, nepagrįstai neužtikrino Inspekcijos teisėtų lūkesčių. Nurodo, kad teismas nustatęs, kad skolininkai sprendimo neįvykdė, turėjo jiems skirti iki 289 eurų dydžio baudą. Nurodo, kad nepaskirdamas baudos, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, aiškinančios CPK 771 str. 5 d. taikymo ribas.Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepimu (b.l. 60-62) nurodo, kad prievolė šiuo atveju negali būti pripažinta, kaip išskirtinai asmeninio pobūdžio, nes vykdomi veiksmai – projektinės dokumentacijos parengimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas – nepriklauso tik nuo skolininko valios. J. M. teismui taip pat pateikė ir kitų dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui; teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismų praktika taikant CPK 771 straipsnio 5 dalį yra suformuota ir joje nuosekliai nurodyta, kad teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. M. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-467/2014; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. M. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, bylos Nr. 3K-3-520/2013).CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba, juos atliekant kitiems asmenims, iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės D. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-454/2009).Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio 5 dalis netaikoma, jei byloje nustatyta, jog skolininko prievolė nėra asmeninė ir teismo sprendime yra nustatyti jos neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, t. y. skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, jį reikalauti įvykdyti už skolininką turi teisę išieškotojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. M. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-467/2014).Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar sprendimuose skolininkams nustatyta prievolė pertvarkyti statinius yra asmeninio pobūdžio prievolė, ar ją gali įvykdyti ir kiti subjektai. Nagrinėjamu atveju nurodyti aiškinimai, taikant CPK 771 straipsnio 5 dalį, aktualūs, nes LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3 d. numato, kad Inspekcija (išieškotojas), vykdydama teismų sprendimus, organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi.Šiuo atveju atsakovai buvo įpareigoti ne nugriauti pastatus, bet juos pertvarkyti, dėl ko apeliacinės instancijos teismo nuomone, prievolė yra laikytina asmenine, nes kaip jau minėta, Inspekcija už skolininkus negalės įvykdyti sprendimo be jų geros valios. Skolininkams nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo, turi būti taikoma CPK 771 str. 5 d.Tai gi, pirmosios instancijos teismui tenkinus vieną iš antstolio 2016-05-19 pareiškime nurodytų prašymų, t.y. išsprendus vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 str. numatytas taisykles, ko apeliantas neginčija, teismas sprendė antrąjį prašymą dėl nuobaudos skyrimo. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai ši teisinė sankcija yra bauda, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės D. Š. prašymą, bylos Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės R. A. prašymą, bylos Nr. 3K-3-513/2012; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio I. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-437/2013).Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, jog skolininkai, nors ir pakankamai ilgą laiką neįvykdė teismo sprendimo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu dėjo pastangas gaudami gretutinio sklypo savininko sutikimą bei teikdami prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, todėl teismas nematė pagrindo skolininkams taikyti CPK 771 str. 5 d. numatytas sankcijas skiriant pinigines baudas už aukščiau minėto teismo sprendimo nevykdymą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį saugoma teisė į teismą būtų tik iliuzinė, jei susitariančiosios valstybės nacionalinėje teisinės sistemoje būtų leidžiama nevykdyti galutinio ir privalomo teismo sprendimo, tuo pakenkiant vienai iš šalių. Todėl bet kokio teismo sprendimo vykdymas laikytinas sudėtine 6 straipsnyje nurodyto „bylos nagrinėjimo“ dalimi. Tai reiškia, jog nepagrįstai ilgai užsitęsęs privalomo sprendimo vykdymas gali pažeisti Konvenciją (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. kovo 19 d. sprendimą byloje Hornsby prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 18357/91), par. 40; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Burdov prieš Rusiją (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 33509/04), par. 65–66). Teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis. Todėl teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai, skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, o išieškotojui neturint galimybių jį įvykdyti už skolininką (atlikti sprendime nurodytus veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti), de facto suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą. Kaip jau minėta aukščiau, CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Skolininkai nevykdo dar 2014-04-01 priimto ir 2014-05-02 įsiteisėjusio sprendimo. Kaimyno J. B. sutikimą skolininkai gavo tik po daugiau nei dviejų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. 2016-06-15. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas neskirdamas baudos skolininkams už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą akivaizdžiai pažeidė išieškotojo teisėtą lūkestį į satisfakciją, dėl ilgai trunkančio skolininkų neveikimo.Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti antstolio prašymą ir remiantis CPK 585 str. 2 d., ir 771 str. 5 d. skirti J. M. ir G. M. baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. sprendimo nevykdymą. Dėl šių priežasčių skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės. Skirtinos baudos dydžio nustatymas priskirtinas teismo nuožiūrai. CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pažymėtina tai, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Svarbus kriterijus yra ir tai, kad teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymas iš esmės lemia ir teismo procesinio sprendimo nevykdymą, o teismo sprendimo, kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymas tam tikru mastu lemia ir viešojo intereso pažeidimą. Sprendžiant dėl konkretaus baudos dydžio bei termino, taip pat vertintinos tokios aplinkybės, kaip pažeidimo pobūdis, pasekmės, pažeidimo laikotarpis.Todėl teismas atsižvelgęs į pažeidimo esmę bei pobūdį – nevykdomas sprendimas pertvarkyti statinius, aplinkybę, kad bauda skiriama pirmą kartą, tai pat į tai, kad skolininkai deda pastangas siekdami pašalinti šiuos padarinius sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkanti skirtina bauda yra 1 euro dydžio bauda kiekvienam skolininkui už kiekvieną uždelstą dieną.CPK 585 str. 2 d. numato, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Sprendimo nevykdymo aktą antstolis surašė 2016-05-16, todėl skolininkams J. M. ir G. M. baudą skirtina nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos t.y. nuo 2016-05-17 (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo visiško įvykdymo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkinti.

Skirti J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 1 euro baudą už kiekvieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties nevykdymo dieną išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (į.k. 288600210) naudai, skaičiuojant nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos t.y. nuo 2016-05-17 už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną iki įpareigojimo visiško įvykdymo.