- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- e2-5916-494/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03862-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- L. C.
- Atsakovas
- V. I.
- Advokatai
- Aleksander Višnevski, Zigmantas Benetis
dalyvaujant ieškovei L. C., jos atstovui advokatui Zigmantui Benečiui, atsakovei V. I., jos atstovui advokatui Aleksander Višnevski,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. C. ieškinį atsakovei V. I. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės V. I. 14846 Eur skolos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo iki visiško sprendimo įvykdymo, žyminį mokestį 334,03 Eur ir ieškinio ruošimo išlaidas - 500 Eur, vertimo išlaidas -18 Eur.
2. Nurodo, kad su atsakove yra senos pažįstamos, kartu vystė verslą. Jos prašymu atsakovės asmeniniams poreikiams paskolino pinigų, kuriuos pervedė į jos asmeninę sąskaitą. Atsakovė įsipareigojo pinigus grąžinti per dvejų metų laikotarpį. Atsakovei iš savo sąskaitos Londone pervedė: 2008-11-27 -1000 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,19 -1190 EUR; 2008-12-10 - 2300 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,14 - 2622 EUR; 2009-01-16 -1000 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,11 - 1110 EUR; 2009-04-07 - 2000 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,10 - 2200 EUR; 2009-05-29 - 200 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,13 - 226 EUR; 2009-06-02 -1800 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,15 - 2070 EUR; 2009-08-13 - 2000 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,16 - 2320 EUR; 2009-11-06 - 2800 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,11 - 3108 EUR, viso 14846 Eur (1190 + 2622 + 1110 + 2200 + 226 + 2070 + 2320 + 3108 = 14846).
3. Pažymėjo, jog pervedami pinigai buvo paskola, tačiau rašytinės paskolos sutarties nesudarė, nes pasitikėjo atsakove ir tikėjo, kad pinigus ji grąžins, kaip žadėjo. Tai, kad atsakovei iš savo sąskaitos Londone pervedė pinigus į jos sąskaitą patvirtina padaryti pavedimai. Padaryti pavedimai ir nepervedimas atgal patvirtina aplinkybę, kad atsakovė sutiko priimti pinigus ir patvirtina paskolos sutarties sudarymą. Pavedimuose nenurodyta, kad pinigai pervedami kaip paskola, tačiau atsakovė pavedimais gautas lėšas priėmė ir jomis disponavo. Jos pinigų pervedimas ir atsakovės veiksmai šiuos pinigus priimant suteikia pagrindą vertinti, kad pinigus atsakovė gavo kaip paskolą ir šių pinigų priėmimas išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą - nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš lėšų priėmimo fakto.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas, atsakovei V. I. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2018-01-10 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1164-494/2018 patenkino ieškovės L. C. ieškinį ir priteisė iš atsakovės V. I. ieškovei L. C. 14846,00 Eur skolos skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos 14846,00 Eur sumos nuo 2017-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 852,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
5. Atsakovė V. I. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė peržiūrėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
6. Nurodė, kad ieškovės pervestos lėšos buvo ne paskola atsakovei, o ieškovės piniginis įnašas į UAB “Muran”. Ieškovė iš atsakovės buvo įsigijusi 30 proc. UAB “Muran” akcijų. Bendrovė turėjo įsiskolinimų ir vykdomųjų bylų, bendrovės veiklai buvo reikalingos lėšos, todėl, siekiant dengti bendrovės įsipareigojimus kreditoriams ir užtikrinti bendrovės veiklą, ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios, kad ieškovė perves pinigines lėšas į atsakovės sąskaitą, o pastaroji panaudos šias lėšas bendrovės prievolėms vykdyti. Vilniaus apygardos teismui 2009-10-21 iškėlus UAB “Muran” bankroto bylą, ieškovė buvo įtraukta į kreditorių sąrašą, pagal jos įneštas pinigines sumas į UAB “Muran”. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kreditorinių reikalavimų bankroto byloje patvirtinimo turėtų būti patvirtintas ir ieškovės kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai UAB “Muran” dėl bendrovės prievolėms vykdyti perduotų sumų.
7. Pažymėjo, jog ieškovės banko sąskaitos išrašuose nėra nurodyta, kad atliktas pavedimas yra paskola atsakovei. Iš pateiktų išrašų matyti, jog nėra nurodyta jokios mokėjimo paskirties arba jokio įrašo, kad pavedimas yra paskola atsakovei. Be to, pateiktuose banko išrašuose nėra nurodyta, iš kokios banko sąskaitos (nėra numerio) į kokią banko sąskaitą (nėra numerio) pinigai pervedami. Konstatuoti, kad ieškovė paskolą suteikė, o atsakovė paskolą gavo, yra nepagrįsta. Iš atsakovės pateiktos teismui jos banko sąskaitos valiuta (GBP) išrašo kopijos matyti, kad atsakovė į asmeninę banko sąskaitą yra gavusi šiuos pavedimus iš ieškovės: 2008-11-27 gavo 1000 GBP (t.y. 1190 EUR); 2008-12-10 gavo 2300 GBP (t.y. 2622 EUR); 2009-01-16 gavo 1000 GBP (t.y. 1110 EUR); 2009-04-07 gavo 2000 GBP (t.y. 2200 EUR). Iš viso atsakovė, UAB “Muran” prievolėms įvykdyti, iš ieškovės yra gavusi 6300 GBP (1000 + 2300 + 1000 + 2000 = 6300 Eur) arba (1190 + 2622 + 1110 + 2200 = 7122 Eur), o tai yra 7724 Eur mažiau nei reikalauja ieškovė ir priteisė teismas. Atsakovė neturi kitų patvirtinimų apie ieškovės pervestas pinigines lėšas. Kadangi iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė nėra gavusi dalies ieškovės nurodytų sumų, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė pervestų sumų dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-03-08 nutartimi atsakovės V. I. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujino tenkino. Panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu ieškovė L. C. palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovę pažįsta gal nuo 2006 m. ir buvo draugės. Atsakovė pradėjo verslą UAB „Muran“, o nurodyti, kada pradėjo verslą, negali, tačiau tai susijęs verslas su juvelyriniais dirbiniais. Ji nusipirko dalį UAB „Muran“ akcijų iš atsakovės. 30 procentų nusipirko gal 2007 m. viduryje, tačiau negali pasakyti įsigijimo kainos. Jos pradėjo verslą. Atsakovė jos prašė paskolinti namo statybai pinigų ir ji paskolino apie 240000 Lt gal 2007 m., tarp jų buvo sudaryta rašytinė sutartis. Tai buvo vienintelė rašytinė sutartis, kitų jos nebuvo sudarę. Atsakovė šią paskolą greitai grąžino. Kai UAB „Muran“ dar gerai dirbo, tai atsakovė dar paprašė paskolinti asmeninėms reikmėms ir ji paskolino be jokių paskolos sutarčių. Viso pervedė kaip ieškinyje nurodyta – 14846 Eur. Pagal šiuos pavedimus atsakovė jai negrąžino nei dalies sumos. Jos buvo geros draugės ir ji pasitikėjo atsakove, nes prieš tai ji jai grąžino didelę pinigų sumą, todėl tikėjo, kad grąžins. Su atsakove dėl pinigų paskolinimo tarėsi telefonu. Atsakovė prašydavo sumos nurodydama, tačiau ji nepamena sumų dydžių, bet ji pervesdavo, kiek galėdavo, kiek pati turėjo. Atsakovė prašydavo pavedimais pervesti, nes ieškovė tada gyveno ir dirbo Londone. Šį kartą paskolos sutartis nebuvo pasirašyta, nes tai buvo asmeniniai reikalai, o ne susiję su verslu UAB „Muran“. Su atsakove tarėsi, kad atsakovė jai grąžins 2-jų metų laikotarpyje, tačiau atsakovė jai sakė, kad grąžins anksčiau. Kad 2008-06-11 UAB „Muran“ turi finansinių sunkumų, ji nežinojo. Po to sužinojo iš UAB „Muran“ buhalterės. Ji skolino UAB „Muran“, taip pat jos motina jos vardu buvo įnešusi į UAB „Muran“ pinigus. Kai buvo iškelta bankroto byla UAB „Muran“, ji nepamena, ar teikė kreditorinį reikalavimą. Ji telefonu reikalavo iš atsakovės grąžinti skolą praėjus daugiau nei 2 metams, bet ji neatsakė. Raštu iš atsakovės skolos grąžinimo nereikalavo. Jai atsakovė nesakė, kad jai paskolinti pinigai bus naudojami UAB „Muran“ finansinėms problemoms spręsti. Ji niekam neminėjo apie skolinimą pinigų atsakovei, bet tai žinojo jos mama R. B.. Ji yra skolinusi pinigų kitiems asmenims. Į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi beveik po 10 metų, nes pasikeitė jos turtinė padėtis. Ją išlaiko vyras, turi mažamečius vaikus. Jos išsilavinimas yra aukštasis, baigė Vilniaus kolegijoje choreografiją. Ji beveik nedalyvavo UAB „Muran“ veikloje, viską tvarkė atsakovė. Iš UAB „Muran“ veiklos ji jokio atlyginimo negaudavo, tik turėjo 30 procentų akcijų. Ji žinojo, kad UAB „Muran“ turėjo skolų, bet atsakovė skolinosi savo asmeninėms reikmėms, t.y. namo įrengimui, nes taip sakė. Ji žinojo, kad UAB „Muran“ buvo iškelta bankroto byla. Nepamena, kas jai pasakė, gal atsakovė. Ji mokėjimo pavedimuose nenurodė jokios pinigų pervedimo paskirties, nes Anglijoje to nereikalaujama, pakanka nurodyti vardą ir pavardę. Pažymėjo, jog UAB „Muran“ apmokėjimai nieko nepatvirtina. Atsakovė neįrodė, kad iš ieškovės gauti pinigai buvo panaudoti UAB „Muran“ prievolėms įvykdyti.
10. Ieškovės L. C. atstovas advokatas Z.Benetis palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė pasitikėdama 8 kartus pervedė atsakovei 14846 Eur, o atsakovė pinigų negrąžino. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė anksčiau teigė, kad buvo tik 4 pavedimai, o kitų 4 pavedimų nebuvo. Teigė, kad tie pinigai buvo pervesti įmonei UAB „Muran“, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė buvo kreditorė. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė skolino ir UAB „Muran“, bet skolino ir atsakovei. Atsakovė pateikė 2008 m. paskolos sutartį, kad ieškovė skolino atsakovei ir tą 240 000 sumą atsakovė grąžino – patvirtino rašytinė paskolos sutartis, todėl ieškovė ir toliau skolino atsakovei pinigus. Kaip matyti iš atsakovės išreikalautų išrašų iš jos sąskaitų, tie ieškovės pinigai pervesti į atsakovės sąskaitas. Atsakovė teikė išrašus, kad pinigus pervesdavo UAB „Muran“, bet jokių įrodymų nėra, kad tie pinigai buvo pervesti. Ieškovės pateikti 3 Swedbank pavedimai: 2000 Lt, 2000 Lt, 10000 Lt patvirtina, kad ieškovė pervedė pinigus UAB „Muran“. Neaišku, kokį ryšį turi ieškovės kaip akcininkės sutartis su UAB Gasanija. Tai patvirtina, kad 2009-12-14 pati atsakovė nusipirko iš ieškovės akcijų. Dėl atsakovės pateiktos kredito sutarties, jei ši sutartis sudaryta 2006 m., tai kam tada 2008 m. atsakovė skolinosi pagal rašytinę sutartį didelę sumą. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos turi būti mažintinos, nes viršija įkainius.
Atsiliepimas
11. Atsakovė V. I. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad pripažįsta, jog ieškinyje nurodytos pinigų sumos jai buvo pervestos ir pervedė ieškovė. Nepripažįsta, kad šios sumos buvo pervestos jai jos asmeniniams poreikiams tenkinti, nes tai buvo skirta jos įmonės UAB „Muran“ įsipareigojimams tenkinti: nuomai, algoms, prekėms. Ji šitų pervestų pinigų į UAB „Muran“ negalėjo pervesti į UAB „Muran“ sąskaitą, nes buvo antstolių areštai įmonės turtui. Ji dažnai išgrynindavo ir mokėdavo į UAB „Muran“, o kitus pervesdavo iš savo sąskaitos UAB „Muran“. UAB „Muran“ ji įsteigė gal 2007 m., o ieškovė šios įmonės akcininke tapo gal 2008 m. Ji ieškovei pardavė 30 procentų akcijų. Ieškovė fiziškai nedalyvavo įmonės veikloje, tik kartais atvažiuodavo ir pasirašydavo dokumentus. Kai ji prašydavo ieškovės pervesti pinigų, tai jai sakė, kad pinigų jai reikia dėl UAB „Muran“ finansinių sunkumų. Ieškovė pinigus siųsdavo įmonės reikmėms, o ne jai asmeniškai. Prieš pervedant pinigus, jos pasiskambindavo, ieškovei ji neįvardindavo reikalingos sumos, bet ieškovė pati kiek galėjo, tiek pervesdavo. Po paskutinio pervedimo ieškovė daugiau nepervedė pinigų, nes jos pačios finansinė padėtis buvo prasta. Po to atsakovė gal 2010 m išvyko į Italiją dirbti, kad galėtų gelbėti įmonę dėl susidariusių finansinių sunkumų ir pervesdavo pinigus į įmonę atlyginimams ir prekėms kiekvieną mėnesį. Ieškovė iš jos nereikalavo grąžinti pervestų pinigų. Nežino, kodėl ieškovė praėjus daug metų iš jos prašo grąžinti asmeniškai pinigus. Ji ėmė 300 000 Lt paskolą namui 2007 m. tuos pinigus ji investavo į verslą - nuomai, baldams, prekėms, dviejų parduotuvių atidarymui. Paskolą ji ėmė iš banko, bankui mokėjo įmokas, jokių įsiskolinimų ji bankui neturi. Paskolą ji moka iki šiol. Ji turėjo kitą įmonę UAB Gasanija, kurios akcininkė buvo ieškovė. Negali pasakyti, ar įmonėje buvo forminamos ieškovės persiųstos lėšos. Išskyrus paskolą bankui, jokių kitų paskolų neturėjo. Pagal 2008-05-10 paskolos sutartį tarp jos ir atsakovės, tai buvo asmeninė paskola, skirta ir namo įrengimui ir įmonės UAB „Muran“ finansiniams reikalams. Rašytinių įrodymų, kad iš paskolintų 240000 Lt buvo pervesta į UAB „Muran“ neturi. Jokių pinigų ji nesiskolino, tie pinigai buvo skirti įmonei. Ji neprisimena, ar iš viso turėjo Citadelėje sąskaitą. Per 10 metų ieškovė galėjo jai dėl skolos parašyti į elektroninį paštą, bet nieko nebuvo. Iš ieškovės namo įrengimui skolintis jai nereikėjo, nes ji iš banko buvo paėmusi paskolą. Ieškovė jai siuntė į jos sąskaitą pinigus, nes reikėjo už prekes atsiskaityti su tiekėjais, sumokėti už nuomą. Tiesiogiai į UAB „Muran“ sąskaitą negalėjo siųsti, nes buvo taikyti areštai už skolas.
12. Atsakovės V. I. atstovas advokatas A.Višnevski paaiškino, kad ieškovė paskolą įrodinėja pavedimais. Ieškovės pervesti pinigai buvo lėšos UAB „Muran“ prievolėms atlyginti. Tai patvirtina išrašai iš UAB „Muran“ sąskaitos: už baldus, nuomą, prekes ir t.t., ieškovė to neginčijo. Praktika patvirtina, kad turi būti įrodymai. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašuose matyti, kad nenurodyta mokėjimo paskirtis. Ieškovė neįrodė, kad pagal žodinį susitarimą suteikė atsakovei paskolą dviem metams. Ieškovė pati patvirtino, kad atsakovė paskambina ir pasako kiek reikia pinigų, tai tik patvirtina, kad atsakovė skambino ieškovei dėl pinigų reikalingumo UAB „Muran“ prievolėms atlyginti. Dėl paskolos grąžinimo termino šalys nesitarė, todėl tai patvirtina, kad pinigai buvo skolinti įmonei. Dėl ieškovės kaip kreditorės UAB „Muran“ – tai į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė buvo įtraukta į UAB „Muran“ kreditorių sąrašą. Iš ieškovės pateiktos paskolos sutarties su atsakove – tai būtent rašytinė paskolos sutartis dėl didelės paskolos, kurią atsakovė grąžino. Dėl paskolos reikalingumo – tai neįrodė, kad šitie ieškovės skolinti pinigai buvo atsakovei reikalingi. Atsakovė buvo 2006 m. paėmusi paskolą iš banko namo įrengimui ir dabar grąžina bankui. Ieškovė neįrodė, kad ieškovė su atsakove buvo susitarusi dėl paskolos sumos grąžinimo, kokiam tikslui buvo skolinami pinigai. Atsakovės pateikti įrodymai apie UAB „Muran“ prievolėms įvykdyti pinigų panaudojimą. 2019-03-19 yra pateikti atsakovės paaiškinimai. 2009-11-06 pavedimas patvirtina, kad ieškovė sumokėjo atsakovei už akcijas. Ieškovė 10 metų laukė ir jokių priemonių dėl paskolos susigrąžinimo nesiėmė. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija, nors įkainis didesnis. Pažymėjo, jog ieškovė patvirtino, kad ji žinojo apie UAB „Muran“ finansines problemas, todėl, manytina, kad ieškovė pervesdama pinigus padėjo UAB „Muran“. Ieškovė neginčijo, kad UAB „Muran“ finansinė padėtis buvo sunki.
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
13. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės L. C. atsakovei V. I. pervestų pinigų paskirties.
14. Iš bylos medžiagos, šalių, jų atstovų paaiškinimų bei Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė atsakovei iš savo sąskaitos Londone pervedė: 2008-11-27 -1000 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,19 -1190 EUR; 2008-12-10 - 2300 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,14 - 2622 EUR; 2009-01-16 -1000 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,11 - 1110 EUR; 2009-04-07 - 2000 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,10 - 2200 EUR; 2009-05-29 - 200 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,13 - 226 EUR; 2009-06-02 -1800 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,15 - 2070 EUR; 2009-08-13 - 2000 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,16 - 2320 EUR; 2009-11-06 - 2800 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,11 - 3108 EUR, viso 14846 Eur (1190 + 2622 + 1110 + 2200 + 226 + 2070 + 2320 + 3108 = 14846). Ieškovė L. C. iš atsakovės V. I. buvo įsigijusi 30 proc. UAB “Muran” akcijų. 2008-05-10 sudaryta tarp L. B. (Paskolos davėja) ir V. I. (Paskolos gavėja) Paskolos sutartis, pagal kurią Paskolos davėja įsipareigojo perduoti Paskolos gavėjai 240000 litų. 2008-07-01 L. B. patvirtino, jog V. I. pilnai grąžino jai duotą paskolą. 2006-09-04 AB SEB Vilniaus bankas V. I. suteikė 120000,00 litų kreditą būsto remontui (2006-09-04 Kredito sutartis Nr. 1450618073400-70). 2008-10-06 UAB „Muran“ Kasos pajamų orderio kvitas patvirtina, jog priimta iš L. B. 4100 litų, pagrindas – įmonės paskola pagal sutartį. 2008-10-07 Paskolos sutartis patvirtina, jog L. B. paskolino UAB „Muran“ 29000,00 Lt, kuriuos skolininkas privalo grąžinti kreditoriui iki 2009-10-07. Ieškovės motina R. B. ieškovės vardu buvo įnešusi į UAB „Muran“ sąskaitą pinigus, nurodydama, jog tai akcininkės L. B. paskola įmonei. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi iškelta bankroto bylą UAB „Muran“, (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Muran“ kreditorių sąrašas bei kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie (duomenys neskelbtini) nutartimis patikslinti. Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu prašymas dėl įmonės pabaigos tenkintas ir bankrutavusi UAB „Muran“ (įmonės kodas 300593055, adresas: Vėtrungės g. 6-2, Nemenčinė, Vilniaus r.) pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruotina iš juridinių asmenų registro.
15. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
17. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami atvejai, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
19. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
20. Šioje byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme; ieškovė paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėja pinigų pervedimais, patvirtinančiais, kad ji iš savo sąskaitos Londone į atsakovės banko sąskaitą pervedė: 2008-11-27 -1000 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,19 -1190 EUR; 2008-12-10 - 2300 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,14 - 2622 EUR; 2009-01-16 -1000 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,11 - 1110 EUR; 2009-04-07 - 2000 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,10 - 2200 EUR; 2009-05-29 - 200 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,13 - 226 EUR; 2009-06-02 -1800 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,15 - 2070 EUR; 2009-08-13 - 2000 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,16 - 2320 EUR; 2009-11-06 - 2800 GBP - pagal tuo metu galiojusį kursą su EUR 1,11 - 3108 EUR, viso 14846 Eur, tačiau ieškovė pervesdama pinigus atsakovei nenurodė lėšų pervedimo paskirties, t.y., jog pinigai pervedami kaip asmeninė paskola.
21. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ginčijo pervestų lėšų sumą, nurodydama, jog iš atsakovės pateiktos teismui jos banko sąskaitos valiuta (GBP) išrašo kopijos matyti, kad atsakovė į asmeninę banko sąskaitą yra gavusi šiuos pavedimus iš ieškovės: 2008-11-27 gavo 1000 GBP (t.y. 1190 EUR); 2008-12-10 gavo 2300 GBP (t.y. 2622 EUR); 2009-01-16 gavo 1000 GBP (t.y. 1110 EUR); 2009-04-07 gavo 2000 GBP (t.y. 2200 EUR). Iš viso atsakovė iš ieškovės yra gavusi 6300 GBP, o tai yra 7724 Eur mažiau nei reikalauja ieškovė, tačiau iš AB „Citadele“ banko išrašų matyti, kad į AB „Citadele“ banko atsakovės sąskaitą 2009-08-14 ieškovės pervesta 2000 GBP, o 2009-11-06 – 2800 GBP. Be to teismo posėdžio metu, atsakovė ir jo atstovas nebeginčijo, kad šias lėšas ieškovė perdavė, o atsakovė jas gavo, tačiau, atsakovės teigimu, lėšos buvo suteiktos ne kaip paskola atsakovei, nes tai buvo ieškovės piniginis įnašas UAB “Muran”, kurio 30 procentų akcijų turėjo ieškovė.
22. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Taigi įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Tuo atveju, jeigu ginčas kyla dėl paskolos sutarties sudarymo, į įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl esminių sutarties sąlygų egzistavimo, t. y. paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šių aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.).
23. Kaip anksčiau minėta, bylos nagrinėjimo metu atsakovė pinigų gavimo fakto nebeginčijo, tačiau jai tenka pareiga nuginčyti pinigų pervedimo tikslą – tinkamais, leistinais ir pakankamais įrodymais įrodyti, jog šalis siejo kitokie nei paskolos teisiniai santykiai, t.y. jog pinigus gavo kitu pagrindu, kuris nesuponuoja pareigos jai jų grąžinti.
24. Kadangi tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, leidžiantys spręsti apie tokių teisinių santykių egzistavimą. Nagrinėjamu atveju, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente neįvardija lėšų pervedimo paskirties „paskola“ ir kilus ginčui dėl pervestų pinigų paskirties, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti visų reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius.
25. Kaip nustatyta, ieškovė mokėjimo nurodyme raštu išreiškė vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) valią perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui. Atsakovė, ginčydama pervestų pinigų paskirtį, nurodė, jog pervestos lėšos buvo skirtos UAB „Muran“ veiklai vystyti, todėl ji minėtas lėšas naudojo sumokėti už patalpų nuomą, baldus, prekes ir kt. bei pateikė išrašus iš UAB „Muran“ sąskaitos, tačiau iš pateiktų V. I. išrašų bei gautų ir sumokėtų lėšų suvestinės negalima nustatyti, jog būtent ieškovės pervestos lėšos buvo panaudotos mokėjimams už UAB „Muran“ prievoles. Atsakovė teigia, jog minėtų pervestų pinigų negalėjo pervesti į UAB „Muran“ sąskaitą, nes buvo antstolių areštai įmonės turtui, tačiau darytina išvada, jog protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas į savo asmeninę sąskaitą, kurios buvo skirtos ne kaip asmeninė paskola, o kaip piniginis įnašas įmonės veiklai plėtoti, ir disponuodamas svetimais pinigais, turėtų užsitikrinti pakankamus įrodymus, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip buvo panaudotos pervestos lėšos. Tokių įrodymų bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, jog atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog ji ėmė paskolą namui, o tuos pinigus ji investavo į verslą - nuomai, baldams, prekėms, dviejų parduotuvių atidarymui. Teismo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai, t.y. suteiktos paskolos namui naudojimas ne pagal paskirtį, neatitinka sąžiningo žmogaus standarto.
26. Atsakovė įrodinėja, kad ji 2006 m. buvo paėmusi paskolą iš banko būsto įrengimui, todėl jai skolintis pinigų nebuvo tikslo. Nagrinėjamu atveju motyvai, dėl kokių priežasčių atsakovė skolinosi lėšas iš ieškovės nėra esminiai ir neturi įtakos ginčo teisingam išnagrinėjimui, be to, pati atsakovė parodė, kad pagal 2008-05-10 sudarytą rašytinę paskolos sutartį tarp ieškovės ir atsakovės, tai buvo asmeninė atsakovės paskola, skirta ir namo įrengimui. Taigi, atsakovė prieštarauja pati sau.
27. Be to tai, kad ieškovė nebuvo UAB „Muran“ kreditorė, patvirtina Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis, kuria patvirtintas bankrutuojančios UAB „Muran“ kreditorių sąrašas bei kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie (duomenys neskelbtini) nutartimis patikslinti, tačiau ieškovė į kreditorių sąrašą įtraukta nebuvo pagal jos įneštas pinigines sumas į UAB “Muran”, nors žinojo, kad UAB „Muran“ yra iškelta bankroto byla. Taip pat atmestinas atsakovės atstovo advokato prieštaravimų argumentas, jog „dėl paskolos grąžinimo termino šalys nesitarė, todėl tai patvirtina, kad pinigai buvo skolinti įmonei“. Teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog pagal CK normas, reglamentuojančias paskolos sutarties sudarymą, nurodyti elementai sutartyje gali būti ir neaptarti, t. y. šių elementų nebuvimas paskolos sutartyje nesuponuoja išvados, jog paskolos sutartis nesudaryta, jeigu paskolos sutarties dalykas buvo perduotas gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Tai, jog šalys paskolos sutartyje neaptarė paskolos termino, atlygintinumo ir pan., nesudaro pagrindo teigti, jog pinigai buvo skolinti įmonei. Be to, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog skolindama įmonei UAB „Muran“ ieškovė sudarydavo rašytinę paskolos sutartį.
28. Teismo nuomone, įvertinus faktines aplinkybes, teigtina, kad atsakovė neįrodė, jog tarp jos ir ieškovės buvo kitokie nei paskoliniai teisiniai santykiai, o ieškovė įrodė pinigų pervedimą atsakovei. Atsižvelgiant į tai, teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, daro labiau tikėtiną išvadą, jog nurodyta suma pervesta atsakovei sutartinių paskolos santykių pagrindu, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 14846,00 Eur skolos.
29. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
30. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė patyrė 500,00 EUR dydžio išlaidas advokato teisiniai pagalbai apmokėti. Minėtos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į civ. bylos sudėtingumą, joje vykusių parengiamųjų ir teismo posėdžių skaičių, teismo posėdžių trukmę, yra realios ir protingos, neviršijančios LR Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos ieškovei yra priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. ir 2 d.). Be to, priteistina 334,03 Eur žyminio mokesčio, 42,26 Eur suma, išmokėta vertėjams, bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, t.y. ieškovės kelionės išlaidos – 42,00 Eur (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Viso bylinėjimosi išlaidų – 918,29 Eur.
31. Teismo turėtos bylinėjimosi (pašto) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija nustatytos minimalios į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovės V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 14846,00 Eur skolos (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 00 ct) skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos 14846,00 Eur sumos nuo 2017-09-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 918,29 Eur (devynis šimtus aštuoniolika eurų 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.