- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- AN2-359-795/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00645-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. B.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. B. atstovo (duomenys neskelbtini) G. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) P. B. už tai, kad jis 2021 m. kovo 16 d., 17.20 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), chuliganiškai, t. y. akivaizdžiai didesniu greičiu už tuo metu važiuojančių automobilių srauto greitį, keisdamas važiavimo kryptį, nerodė atitinkamos krypties posūkio signalų, vairuodamas automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 82.2, 101 ir 104 punktų reikalavimus, prieš persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio automobiliui „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, taip išreikšdamas savo išskirtinumą ir sukeldamas nepagarbą bei nepasitenkinimą kitiems eismo dalyviams, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems asmenims.
2. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) P. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir 420 straipsnio 2 dalį paskyrė galutinę 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 12 mėnesių. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi netenkintas P. B. atstovo skundas ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti nepakeistas. Nutartyje konstatuota, jog Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytus administracinius nusižengimus teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį ir 420 straipsnio 2 dalį bei P. B. paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl naikinti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. B. atstovas (duomenys neskelbtini) G. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną P. B. nutraukti. Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, netyrė ir nesigilino į chuliganiško vairavimo nusižengimo požymių sudėties buvimą / nebuvimą ir eismo įvykio kilimo priežastį sutapatino su chuliganiško vairavimo pasekmėmis. Teismas savo nutartyje dėstė tik teoriją ir apibendrino teismų praktiką chuliganiško vairavimo nusižengimo sudėčiai įrodyti, tačiau, nagrinėjant skundą, teismo posėdyje visiškai nieko nesiaiškinta apie chuliganiško vairavimo nusižengimo požymius, t. y. buvo jie nagrinėjamu atveju ar ne. Taip pat nesiaiškinta, ar P. B., važiuodamas (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatve, bent kartą persirikiavo iš vienos eismo juostos į kitą ir, ar jam buvo pagrindas (būtinybė) rodyti posūkio signalą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar P. B. privalėjo rodyti posūkio signalą, jei, nepersirikiuodamas į kitą eismo juostą, pravažiavo į šalutinį kelią išsukantį E. M. vairuojamą automobilį.
4.2. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog yra nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi E. N. paaiškinimu, nors pastarasis eismo įvykio nematė, tačiau K. V. parodymais nesivadovavo, nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas reikalavo K. V. apklausti teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad, norint tinkamai kvalifikuoti administracinį nusižengimą, nepakanka E. N. paaiškinimo, kuris įvykio vietoje atsirado neaiškiomis aplinkybėmis ir paaiškinimus davė palankius „Volvo“ vairuotojai. Jo paaiškinime vartojamas teiginys „dideliu greičiu aplenkė“ yra abstraktus ir nerealus, nes iš bylos duomenų konstatuota, kad „eismas buvo intensyvus“, o esant intensyviam eismui, vairuoti transporto priemonę dideliu greičiu nėra realios galimybės. Atkreiptas dėmesys, kad E. N. paaiškinimas iš jo paimtas tik 2021 m. kovo 18 d., t. y. praėjus dviem dienoms po eismo įvykio.
4.3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas yra įsitikinę, kad šioje byloje buvo būtina ištirti eismo įvykio kilimo priežastis ir objektyviai nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Tik autotechnine ekspertize nustačius, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, būtų galimybė spręsti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. B. veiksmuose buvo chuliganiško vairavimo nusižengimo sudėties požymiai, taip pat spręsti ir dėl administracinės atsakomybės jam taikymo.
Atsiliepimas
5. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. atsiliepimu prašo P. B. atstovo (duomenys neskelbtini) G. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, jog, įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, neabejotinai įrodyta, kad P. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 1 ir 3 dalyse, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. B. atstovo (duomenys neskelbtini) G. L. apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
8. Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą atsakomybė kyla vairuotojui, kuris padarė KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje ar automobilių stovėjimo aikštelėje, ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
9. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 staipsnio 2 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 82.2 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu. KET 101 punkte numatyta, kad, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punkte numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs P. B. administracinio nusižengimo bylą, laikėsi aptartų ANK ir kitų teisės aktų nuostatų, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.
10. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog P. B. versija, kad eismo įvykį sukėlė būtent „Volvo“ automobilio vairuotoja, kuri buvo pradėjusi manevrą į dešinę, tačiau persigalvojusi grįžo atgal, o jis, vengdamas susidūrimo, padidino greitį, tačiau išvengti susidūrimo jam nepavyko ir „Volvo“ automobilis atsitrenkė į jo automobilio galą, yra paneigta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta, vadovaujantis tik liudytojo E. N. parodymais. Iš 2021 m. kovo 18 d. E. N. paaiškinimo matyti, kad jis 2021 m. kovo 16 d., apie 17.30 val., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jam važiuojant pirma eismo juosta, jo vairuojamą automobilį antra eismo juosta dideliu greičiu aplenkė automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip keldamas realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Pravažiavęs pėsčiųjų perėjos šviesoforą, pamatė, kad „Audi“ automobilis jau stovi kelkraštyje po eismo įvykio (b. l. 21–22). Taigi matyti, jog E. N. apie eismo įvykį, kurio nematė, savo parodymuose ir neužsiminė, o aptarė tik momentą, kuomet jį aplenkė „Audi“ automobilis. Manymas, jog E. N. negalėjo matyti, kaip „Audi“ automobilio vairuotojas jį lenkia dideliu greičiu, kadangi jam to neleido padaryti intensyvus eismas, yra sąlyginis, nes didelio greičio požymis buvo nurodytas vertinant konkrečią situaciją, t. y. lyginant su kitų transporto priemonių važiavimo greičiu, net ir esant intensyviam eismui, judėjimo greitis galėjo būti didelis ir / ar didesnis nei likusių transporto priemonių judėjimo sraute, bei didesnis nei paties liudytojo. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo E. N. parodymais, kadangi nesama duomenų, jog liudytojas turėtų pagrindą apkalbėti, sumenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar kitaip pasunkinti jo padėtį.
11. Nesutiktina, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik liudytojo E. N. parodymais ir visiškai nevertino liudytojos K. V. parodymų. Pastarosios parodymai buvo įvertinti ir iš K. V. 2021 m. kovo 16 d. paaiškinimo matyti, kad 2021 m. kovo 16 d., apie 17.20 val., ji važiavo antroje juostoje lygiagrečiai su „Audi“ markės automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Matė, kaip moteris baltame automobilyje jau buvo pasukusi į dešinės pusės išvažiavimą, bet staiga pasuko vairą ir bandė sugrįžti į savo eismo juostą, taip kliudydama „Audi“ markės automobilį (b. l. 29). Vis dėlto pirmosios instancijos teismas šiuos parodymus laikė nepagrįstais, kadangi juos paneigė bylos medžiagoje esantys objektyvūs duomenys, t. y. nukentėjusiosios prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos prijungti pateikti vaizdo įrašai.
11.1. Iš byloje esančio nukentėjusiosios pateikto vaizdo įrašo, kuris darytas nukentėjusiosios vairuoto automobilio „Volvo“ vaizdo registratoriumi, kurio trukmė 1 minutė, o pradžia „2021-03-16 18:24:00“, turinio matyti, kad važiuojama (duomenys neskelbtini) gatve, sankryžoje pasukama į (duomenys neskelbtini) gatvę, pirmą eismo juostą, persirikiuojama į antrą eismo juostą, aplenkiamas pirma eismo juosta priekyje važiuojantis automobilis bei grįžtama į pirmą eismo juostą. Artėjama prie trijų automobilių, kurie važiuoja antra eismo juosta, pirmoje juostoje kiek tolėliau priekyje važiuoja tamsios spalvos automobilis, kuris persirikiuoja į antrą eismo juostą, pristabdo ir suka į kairę. Kiti antra eismo juosta važiuojantys automobiliai dėl to pristabdo, taip pat šiek tiek pristabdo ir nukentėjusiosios pirma eismo juosta vairuojamas automobilis, jis pravažiuoja antra juosta važiavusį tamsiai pilkos spalvos „Opel“ automobilį bei susilygina su gelsvos spalvos automobiliu. Taip išsidėstę automobiliai po pristabdymo didina greitį ir priartėja prie kelio į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g. Įrašas baigiasi „2021-03-16 18:25:00“ (vokas, b. l. 57).
11.2. Iš byloje esančio nukentėjusiosios pateikto vaizdo įrašo, kuris darytas nukentėjusiosios vairuoto „Volvo“ automobilio vaizdo registratoriumi, kurio trukmė 1 minutė, o pradžia „2021-03-16 18:25:00“, turinio matyti, kad šis įrašas prasideda toje pačioje vietoje ir laiku, kuriuo pasibaigė prieš tai aptartas vaizdo įrašas. Nukentėjusiosios automobilis juda pirmyn tiesiai, nekeisdamas trajektorijos, t. y. nesukdamas į dešinę, matomas antra eismo juosta kiek tolėliau važiuojantis tamsios spalvos automobilis. Po to išlenda gelsvos spalvos automobilio priekis ir iškart po to tarp gelsvos spalvos automobilio ir nukentėjusiosios vairuojamo automobilio išlenda ženkliai didesniu greičiu nei kiti automobiliai važiuojantis P. B. vairuojamas automobilis, kuris dešinės pusės galine dalimi kliudo nukentėjusiosios vairuojamo automobilio priekinę dalį ir sustoja ženkliai nuvažiavęs į priekį nuo sustojusio nukentėjusiosios automobilio. Antra eismo juosta važiavęs gelsvos spalvos automobilis nuvažiuoja tolyn, už jo nedideliu atstumu antra eismo juosta važiavęs tamsiai pilkos spalvos „Opel“ automobilis persirikiuoja į pirmą eismo juostą ir sustoja tarp P. B. ir nukentėjusiosios sustojusių automobilių. Iš jo išlipa mergina ir apžiūri automobilio dešinį šoną, po to eina prie nukentėjusiosios automobilio. Įrašas baigiasi „2021-03-16 18:26:00“ (vokas, b. l. 9).
11.3. Vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga paneigia K. V. parodymus, jog nukentėjusioji jau buvo pasukusi į dešinės pusės išvažiavimą, bet staiga pasuko vairą ir bandė sugrįžti į savo eismo juostą, taip kliudydama „Audi“ markės automobilį. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad buvo netenkintas P. B. atstovo prašymas apklausti K. V. teismo posėdžio metu, būtina pažymėti, jog už proceso organizavimą ir jo eigą bei sprendimus dėl veiksmų, atliekamų posėdžio metu, yra atsakingas teismas, o tai, kad teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, nutarė netenkinti proceso dalyvių prašymų, negali būti laikoma esminiu proceso pažeidimu ir nesudaro pagrindo naikinti procesinio sprendimo, kadangi proceso dalyvių prašymai atlikti tam tikrus proceso veiksmus yra tik rekomendacinio pobūdžio ir jokiu būdu negali įpareigoti teismo, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisėjų nepriklausomumo principas.
12. Negalima daryti išvados, jog P. B. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, buvo įrodinėjama vien liudytojo E. N. parodymais. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl P. B. kaltės grindė duomenimis, užfiksuotais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose, 2021 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) D. P. tarnybiniame pranešime, foto nuotraukose ir automobilio vaizdo registratoriumi darytuose vaizdo įrašuose, ir kt. rašytiniais duomenimis. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. B. tvirtinimas, kad dėl jo kaltės galėtų būti sprendžiama tik byloje atlikus autotechninę ekspertizę, yra nepagrįstas. Visų pirma, siaurai vertinant dviejų transporto priemonių susidūrimą, galima būtų tvirtinti, kad eismo įvykį sukėlė vieno iš transporto priemonių vairuotojų veiksmai, tačiau, siekiant nustatyti aplinkybes, kurios turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, situacija negali būti vertinama siaurinamuoju požiūriu, kadangi transporto priemonių vairuotojų veiksmus susidūrimo metu gali įtakoti ir šalutinės aplinkybės ar jų atlikti veiksmai dar iki susidūrimo. Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamu atveju, t. y. būtent dėl P. B. veiksmų – chuliganiško vairavimo – važiavimo didesniu greičiu už automobilių srautą, atitinkamos krypties posūkio signalų nerodymą keičiant važiavimo kryptį, neįsitikinimą, kad yra saugu persirikiuoti iš antros eismo juostos į pirmą, nedavimą kelio kitai transporto priemonei – kilo eismo įvykis ir buvo sukeltas pavojus eismo saugumui bei transporto eismo dalyviams. Nuspręsti dėl P. B. kaltės padarius administracinius nusižengimus ir tinkamo jo veiksmų kvalifikavimo pirmosios instancijos teismui užteko duomenų, kurie buvo bylos medžiagoje, padarytos išvados yra ne spėjamojo pobūdžio, o kategoriškos ir nėra pagrindo jomis abejoti. Taigi pirmosios instancijos teismas neprivalėjo skirti autotechninę ekspertizę, kadangi įrodinėjimo procesas neturi būti begalinis. Tyrimo ar nagrinėjimo išsamumas nereiškia perteklinės informacijos byloje rinkimo ir išteklių švaistymo: nauji duomenų rinkimo veiksmai, kurių rezultatas nebeduoda jokios pridėtinės vertės, neturi būti atliekami.
13. Apeliaciniame skunde yra kvestionuojamas P. B. atliktų veiksmų vertinimas ir nustatyta eismo įvykio kilimo priežastis. Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog nukentėjusiosios vairuojamas automobilis prieš eismo įvykį jokio manevro į dešinę nedarė, važiavo tiesiai, o tai visiškai paneigia P. B. versiją, kad nukentėjusiosios vairuojamas automobilis jau buvo pradėjęs manevrą į dešinę ir grįžo atgal, atsitrenkdamas į P. B. vairuojamą automobilį. Iš minėtų vaizdo įrašų taip pat matyti, kad nukentėjusioji vairuojamo automobilio prieš pat eismo įvykį nestabdė, priešingai, ji tuo metu jau didino greitį, kaip ir šalia antra eismo juosta važiavę automobiliai, po to, kai jie buvo sulėtinę greitį dėl automobilio, kuris iš antros juostos suko į kairę ženkliai anksčiau nei posūkis į (duomenys neskelbtini) g., sudarytos kliūties. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad aptariamas eismo įvykis įvyko ne dėl „Volvo“ automobilio vairuotojos, o dėl P. B. neatsakingų, chuliganiškų veiksmų, kai jis dar iki eismo įvykio važiavo akivaizdžiai žymiai didesniu už leistiną greitį, atsidūrė tokioje eismo įvykio situacijoje, kurioje nesugebėjo suvaldyti savo automobilio, t. y., bandydamas dviejų eismo juostų kelyje pravažiuoti tarp lygiagrečiai esančių automobilių, privertė geltonos spalvos automobilį keisti savo važiavimo kryptį bei atsitrenkė į „Volvo“ automobilio priekinės dalies kairę pusę, jį apgadindamas.
14. Aptarti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai ne tik atitinka chuliganiško vairavimo sudėtį, bet taip pat pažeidžia Kelių eismo taisyklių 9, 82.2, 101 ir 104 punktus, kas sudaro administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 ir 3 dalyse, sudėtis. Tai, kad P. B. tvirtina, jog jis nepersirikiavo iš vienos eismo juosto į kitą ir jam nekilo pareiga rodyti posūkio signalą, yra paneigta jau anksčiau aptartais bylos medžiagoje užfiksuotais duomenis ir laikytina tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybine versija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. P. B. bandymas kvestionuoti paties atliktus ar neatliktus veiksmus ir jų teisinį vertinimą yra susijęs ne su objektyvia įvykio analize, o su siekiu išvengti gresiančios administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo P. B. veiksmuose yra visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 420 straipsnio 2 dalyje, sudėčių požymiai. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. B. atstovo (duomenys neskelbtini) G. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.