Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus, Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

- E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (dėl J. M. turto įgijimo apgaule) ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Remiantis BK 63 str. 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-03 baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme, Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-04 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausme, Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir E. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams dviems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2013-07-04 iki 2013-08-04 ir bausmė, atlikta pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-03 baudžiamąjį įsakymą, Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-04 nuosprendį ir Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-09 baudžiamąjį įsakymą.

- E. P. pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. V. Z. turto įgijimo apgaule) išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Iš E. P. priteista 1400 Lt G. E. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

A. V. Z. ieškinys E. P. dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2013 m. birželio 30 d., apie 13.30 val., nenustatytam asmeniui paskambinus J. M. telefonu į namo, esančio (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną ir prisistačius policijos pareigūnu bei melagingai pranešus apie žinomai neįvykusį įvykį, kurio metu J. M. anūkas sužalojo moterį, ir kad žalos atlyginimui reikalingi pinigai, jam paskambino nenustatytas asmuo ir nurodė J. M. adresą bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti, jis, vykdydamas šiuos nurodymus, nuvyko pas nukentėjusįjį J. M., kuris būdamas apgautas, perdavė jam 1400 Lt, tuo J. M. padarė 1400 Lt turtinę žalą.

E. P. pagal BK 182 str. 2 d. išteisintas iš kaltinimo tuo, jog jis, veikdamas organizuotoje grupėje su N. G., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais A. Ž. ir nenustatytu asmeniu, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, A. Ž. ir nenustatytam asmeniui subūrus organizuotą grupę, koordinavus jos narių veiksmus ir jiems vadovavus, 2013 m. birželio 10 d., apie 16 val. nenustatytas asmuo paskambino A. V. Z. telefonu į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną ir prisistatė anūku bei melagingai pranešė apie žinomai neįvykusį įvykį, kurio metu A. V. Z. anūkas sužalojo moterį, ir kad žalos atlyginimui reikalingi pinigai. Tuo metu, A. Ž. paskambinus ir nurodžius A. V. Z. adresą bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti, jis ir N. G., vykdydami šiuos nurodymus, nuvyko pas nukentėjusiąją A. V. Z., kuri būdama apgauta, perdavė N. G. 1000 Lt, tuo A. V. Z. padarydami 1000 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Ramūnas Dubrava prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nuosprendį panaikinti bei priimti naują nuosprendį, kuriuo: E. P. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d. (dėl J. M. turto įgijimo apgaule) bei jam paskirti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat E. P. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. V. Z. turto įgijimo apgaule) bei jam paskirti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir E. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-03 baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme, Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-04 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausme, Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir paskirti E. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams 4 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2013-07-04 iki 2013-08-04 ir bausmę, atliktą pagal 2014-12-03 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, 2014-12-04 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir 2014-12-09 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Taip pat priteisti iš E. P. 1 000 Lt (289,62 Eur) A. V. Z. bei 1400 Lt (405,47 Eur) G. E. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Taip pat prokuroras tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo E. P. įgijus J. M. turtą nepagrįstai pašalino jam inkriminuotos veikos kvalifikuojamąjį požymį – jog veika padaryta organizuotoje grupėje ir nepagrįstai perkvalifikavo E. P. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d. Teigia, jog bylos duomenimis nustatyta, kad E. P. veikė organizuota grupe, sudaryta iš daugiau nei dviejų asmenų. E. P. veikė su kitais asmenimis, kurie jam vadovavo, koordinavo jo veiklą, t.y. nurodydavo adresus kuriais reikia vykti, kuo prisistatyti, kokią pinigų sumą paimti ir kam perduoti bei kiek sau pasilikti ir pan. Gavęs nurodymus, jis juos iškart vykdydavo. Nusikalstamos veikos padarymo būdas įrodo, kad buvo veikiama pagal iš anksto apgalvotą ir kruopščiai parengtą planą. Kiti asmenys telefonu ieškojo asmenų, iš kurių galima išvilioti pinigus, E. P., gavęs nurodymą nuvykdavo į vietą ir paimdavo pinigus, jau žinodamas kuo reikia prisistatyti ir kiek reikės paimti pinigų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kiekvienas iš nusikaltimų dalyvavusių asmenų, tarp jų ir E. P., atliko konkrečias užduotis ir veiksmus, kurie buvo tarpusavyje suderinti. Tai, kad ne visi organizuotos grupės nariai pažinojo kiekvieną grupės narį, nebuvo detaliai ir iš anksto aptarę visų nusikalstamos veikos detalių, neturi reikšmės konstatuojant tokią bendrininkavimo formą. Svarbu tai, kad E. P. suprato bendrai su kitais asmenimis darantis nusikalstamas veikas, jų pobūdį ir bendrą vieningą tikslą, kurie patvirtina subjektyviųjų požymių (susitarimo ir bendros tyčios) jo veiksmuose buvimą.

Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 2 d., turi būti tenkinami nukentėjusiųjų A. V. Z. ir G. E. (J. M. atstovės) ieškiniai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, priteisiant iš E. P. solidariai kartu su kitais nuteistaisiais padarytos turtinės žalos atlyginimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis bei jo gynėja – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei apeliacinį skundą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl A. P. kaltės pagal BK 182 str. 1 d. (dėl J. M. turto įgijimo apgaule), taip pat, pagal nustatytas bylos aplinkybes, išteisinęs A. P. pagal BK 182 str. 2 d. (dėl A. V. Z. turto įgijimo apgaule) tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. P. dalyvavo šios, jam inkriminuotos, nusikalstamos veikos padaryme.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. bei BPK 44 str. 6 d., kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012).

Kaip ir minėta, A. P. buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas organizuotoje grupėje kartu su N. G., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais A. Ž. ir nenustatytu asmeniu, turėdami vieningą tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, A. Ž. ir nenustatytam asmeniui subūrus organizuotą grupę, koordinavus jos narių veiksmus ir jiems vadovavus, 2013 m. birželio 10 d., apie 16 val. nenustatytas asmuo paskambino A. V. Z. telefonu į namų, esančių (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefoną ir prisistatė anūku bei melagingai pranešė apie žinomai neįvykusį įvykį, kurio metu A. V. Z. anūkas sužalojo moterį, ir kad atlyginti žalą reikalingi pinigai. Tuo metu, A. Ž. paskambinus ir nurodžius A. V. Z. adresą bei duomenis, kuriais turėjo prisistatyti, jis ir N. G. vykdydami šiuos nurodymus, nuvyko pas nukentėjusiąją A. V. Z., kuri, būdama apgauta, perdavė N. G. 1 000 Lt, tuo A. V. Z. padarydami 1 000 Lt turtinę žalą.

Prokuroro tvirtinimu E. P. bei nuteistojo N. G. parodymai šioje dalyje turėjo būti vertinami kritiškai, o E. P. kaltę dėl šios veikos pagrindžia netiesioginiai byloje esantys įrodymai –E. P. gyvenamojoje vietoje 2013-06-26 kratos metu buvo rastas ir paimtas „Tele2 Pildyk“ SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) dėklas, o minimas abonentas laikotarpiu nuo 2013-05-30 iki 2013-06-19 Utenos r. buvo aktyvus ir veikiantis, juo tiesiogiai buvo naudojamasi vykdant nusikalstamą veiką, t. y. vykdant „k.“ nurodymus vykstant pas nukentėjusiąją A. V. Z. ir iš jos apgaule įgyjant 1 000 Lt; taip pat iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (E. P. telefono atmintinėje įvardintas „k.“ vardu) 2013-06-10 laikotarpiu nuo 13.47 val. iki 19.26 val. užfiksuoti pastovūs telekomunikaciniai įvykiai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento dėklas rastas kratos metu E. P. gyvenamojoje vietoje), taip pat ankstesni teistumai už tapačiomis aplinkybėmis padarytas nusikalstamas veikas leidžia tvirtinti, jog A. P. buvo žinomas vykimo į (duomenys neskelbtini) tikslas.

Iš tiesų, kaip matyti, 2013-06-26 kratos E. P. gyvenamojoje vietoje metu buvo rastas ir paimtas „Tele2 Pildyk“ SIM kortelės, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), dėklas (1 t., 63-64 b.l.). Taip pat nustatyta, jog minimas abonentas buvo aktyvus ir veikiantis laikotarpiu nuo 2013-05-30 iki 2013-06-19 Utenos r., bei iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (E. P. telefono atmintinėje įvardintas „k.“ vardu) 2013-06-10 (kuomet buvo įvykdyta veika įgyjant turtą iš A. V. Z.) laikotarpiu nuo 13.47 val. iki 19.26 val. užfiksuoti pastovūs telekomunikaciniai įvykiai su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento dėklas rastas kratos metu E. P. gyvenamojoje vietoje). Tačiau teisėjų kolegija šioje dalyje atkreipia dėmesį, kad pats E. P. neigė naudojęsis tokiu telefono abonento numeriu, o, kaip jau ir buvo minėta, N. G. aiškino, jog iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų būtent jam paskambinęs asmuo pravarde „K.“ davė nurodymus dėl vykimo į (duomenys neskelbtini), taip pat jis galėjo pas E. P. namuose palikti numerio (duomenys neskelbtini) SIM kortelės dėklą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pati abonento Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelė nebuvo rasta, o iš skambučių išklotinių, mobilaus ryšio telefonų ir SIM kortelių apžiūros protokolo (1 t., 161-122 b.l.) matyti, jog taip ir nebuvo nustatytas asmuo, kuris naudojosi šiuo telefono abonentu, beje, nenustatyti ir telefono numeriai, kuriais 2013-06-10 naudojosi E. P. bei N. G.. Taip pat iš minėto protokolo matyti, jog minimas abonentas buvo aktyvus laikotarpiu nuo 2013-05-30 iki 2013-06-19 bei buvo naudojamas telefono aparatuose, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta, jog kai kuriuose iš šių telefono aparatų veikė ir kiti abonentų numeriai, kurių SIM kortelių dėklai buvo rasti pas kitus asmenis, pvz.: T. Č. (1 t., 169 b.l.). Be to matyti, jog šis abonentinis telefono numeris buvo aktyvus bei juo buvo naudojamasi kontaktuojant su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų, tirtų, nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo įtarimai buvo pareikšti kitiems asmenims, padarymo metu (1 t., 172-173 b.l.). Taip pat minėtame protokole nurodoma, jog E. P. naudojosi telefono aparatu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 123, 168-169 b.l.), duomenų apie kitus E. P. naudotus telefono aparatus byloje nėra. Tuo tarpu kiti prokuroro nurodomi duomenys iš skambučių išklotinių, mobilaus ryšio telefonų ir SIM kortelių apžiūros protokolo leidžia teigti apie tai, jog iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų galimai buvo organizuojamos nusikalstamos veikos, tačiau neįrodo, kad E. P. dalyvavo apgaule įgyjant turtą iš A. V. Z.. Taip pat, priešingai prokuroro teiginiams, taksi paslaugas teikęs R. S., nors ir atpažino E. P. bei N. G. kaip asmenis, kuriuos vežė į (duomenys neskelbtini) k., tačiau negalėjo įvardinti konkretesnių aplinkybių, susijusių su minėtų asmenų veiksmais kelionės metu, tai yra, kuris asmuo sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, rodė kelią kur važiuoti ir pan., būtent buvo aktyvus (1 t., 49-60 b.l., 3 t., 23 b.l.). Aplinkybė, jog A. P. jau yra teistas už panašiomis aplinkybėmis įvykdytas nusikalstamas veikas, negali būti pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Taigi, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal bylos duomenis buvo aktyvus bei naudojamas įgyjant turtą iš A. V. Z., SIM kortelės dėklo radimas E. P. gyvenamojoje vietoje, įvertinant pirmiau aptartus duomenis, neleidžia pagrįsti E. P. kaltės padarius šią veiką. Kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, byloje surinktų įrodymų visuma, vertinant tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus (nurodytus prokuroro skunde), neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog E. P. bendrininkavo apgaulės būdu įgyjant A. V. Z. pinigus, tai yra nenustatytas E. P. susitarimas su N. G. bei kitais nusikalstamoje veikoje dalyvavusiais asmenimis bendrai veikti siekiant norimo rezultato, taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus, kuriais būtų prisidėjęs prie vykdomos nusikalstamos veikos. Taigi, šioje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, E. P. pagrįstai buvo išteisintas nenustačius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

Skundu prokuroras taip pat prašo pripažinti, jog E. P. nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje bei jo veikas kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d. Kadangi, kaip jau ir minėta pirmiau, byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių E. P. dalyvavimą apgaule įgyjant A. V. Z. turtą, plačiau šiuo klausimu, tai yra dėl organizuotos grupės požymio, nepasisakoma.

E. P. dėl J. M. turto įgijimo apgaule pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 1 d., iš kaltinimo pašalinus kvalifikuojantį organizuotos grupės požymį. Pasak prokuroro, tai buvo padaryta nepagrįstai, kadangi bylos duomenys leidžia teigti, jog E. P. veikė ne vienas, bet su kitais asmenimis, kurie jam vadovavo, koordinavo jo veiklą (pagal prokuroro suformuluotą kaltinimą jis veikė organizuotoje grupėje su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiais A. Ž. ir nenustatytu asmeniu, kurie buvo subūrę organizuotą grupę, koordinavo jos narių veiksmus bei jiems vadovavo).

BK 25 str. 3 d. numato, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2013-07-13). Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog E. P., apgaule įgydamas turtą iš J. M., veikė su kitais asmenimis bei atliko dalį nusikalstamos veikos, t. y., kitam asmeniui suklaidinus savininką dėl tikrų ketinimų, apgaule įgijo savo ir kitų asmenų naudai svetimą turtą. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes konstatuojama, jog E. P. dalyvavo padarant tik vieną nesunkų nusikaltimą (pagal apgaule įgyto turto vertę veika atitinka BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį), kas, atsižvelgiant į pirmiau aptartą organizuotos grupės apibrėžimą, jo padarytų veikų kiekį, atliktų veiksmų intensyvumą neleidžia kategoriškai spręsti apie jo dalyvavimą organizuotoje grupėje. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai perkvalifikavo E. P. veiką iš BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d.

Atkreiptinas dėmesys, jog prokuroras apeliaciniame skunde dėsto duomenis ir iš kitų, atskirtų ikiteisminių tyrimų ir prašo vertinti jų visumą bei kito asmens – A. Ž., kuris nagrinėjamoje byloje nebuvo kaltinamas, veiksmus ir dėl jų pasisakyti. Pažymėtina, jog byla teisme yra nagrinėjama tik dėl tų veikų ir asmenų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti, taigi ir apeliacinis skundas yra nagrinėjamas tik E. P. pareikšto kaltinimo ribose, tuo tarpu, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, baudžiamoji byla A. Ž. atžvilgiu (taip pat ir dėl A. P. inkriminuotų veikų) nėra išnagrinėta, taigi teisėjų kolegija negali daryti išvadų dėl jo kaltės atlikus minėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos apeliacinį skundą atmesti.