Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, iki bausmės atlikimo faktiškai gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, teistas penkiolika kartų, paskutinius keturis kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) 60 (šešiasdešimties) parų arešto;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta (subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme) 2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme (subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023 m. liepos 7 d., apie 13.06 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ kavos skyriuje nuo apatinės lentynos paėmė 2 vnt. 1 kg svorio kavos pupelių ,,Paulig Arabica“, kurio 1 vnt. vertė – 27,95 Eur, bendrai 55,90 Eur sumai; 1 vnt. 1 kg svorio pakelį kavos pupelių „Jacobs Crema“ – 27,95 Eur vertės; 1 vnt. 1 kg svorio pakelį kavos pupelių „Lavazza Qualita Oro“ – 32,95 Eur vertės; 2 vnt. 1 kg svorio pakelius kavos pupelių „Lavazza Crema Aroma“, kurio 1 vnt. vertė – 27,95 Eur, bendrai 55,90 Eur sumai, kuriuos susidėjo į parduotuvės prekių krepšelį ir nepateikęs kasoje apmokėjimui išėjo iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ turtą, padarydamas 172,70 Eur turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (nepriskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei bylos faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo duotų parodymų, D. B. kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. kaltė padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra visiškai įrodytai ir nekelia jokių abejonių. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės neginčijo ir patvirtino, kad padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis detalizavo, kad jis bylai aktualiu laiku ir vietoje lankėsi (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje, iš kurios paėmė 6 pakelius kavos pupelių. Šias prekes paėmė, susidėjo į parduotuvės prekių krepšelį, o vėliau už jas nesumokėjęs išėjo iš parduotuvės. Jis tą padarė, siekdamas paimtas prekes parduoti, ką vėliau ir realizavo (duomenys neskelbtini) (b. l. 66-69, 188-191). Šiuos kaltinamojo parodymus esminėse aplinkybėse patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai. Iš byloje esančių vaizdo įrašų, kurių detalus apžiūros aprašymas užfiksuotas 2023 m. liepos 25 d. daiktų apžiūros protokole (b. l. 30-39), matyti, kad vyriškis kaltinime inkriminuojamu laiku ir vietoje nuo apatinės lentynos paėmė 6 vnt. kavos pupelių pakuočių, šias prekes susidėjo į parduotuvės prekių krepšelį ir jų nepateikęs kasoje apmokėjimui išėjo iš parduotuvės. Aplinkybė, kad vaizdo įrašuose esantis asmuo yra būtent kaltinamasis D. B., yra užfiksuota pareigūno A. A. 2023 m. liepos tarnybiniame pranešime (b. l. 40-41). Be kita ko, šios aplinkybės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo ir pats kaltinamasis D. B., pripažinęs, kad pavaizduotoje vaizdinėje medžiagoje yra būtent jis (b. l. 66-69, 188-191).

Įvertinus šiuos aptartus įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad D. B. 2023 m. liepos 7 d., apie 13.06 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ kavos skyriuje nuo apatinės lentynos paėmė 6 vnt. kavos pupelių pakelius, juos susidėjo į parduotuvės prekių krepšelį ir nepateikęs kasoje apmokėjimui išėjo iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Konkretizuojant pagrobtas konkrečias prekes ir jų vertes, teismas vertina šioje byloje esančius ir baudžiamojo proceso įstatymo tvarka surinktus įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 11 d. pareiškimą (b. l. 7), 2023 m. liepos 10 d. nuostolių aktą Nr. 202301844 (b. l. 10) ir liudytojos J. K. 2023 m. liepos 7 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 11). Sulyginus bei sugretinus šiuos įrodymų šaltinius tarpusavyje, darytina išvada, kad kaltinamasis D. B. pagrobė šias konkrečias prekes: 1) 2-u 1 kg svorio pakelius kavos pupelių ,,Paulig Arabica“, prekės kodas – 89714, prekės pardavimo kaina – 27,95 Eur, bendra prekių pardavimo kaina – 55,90 Eur; 2) 1-ą 1 kg svorio pakelį kavos pupelių „Jacobs Crema“, prekės kodas – 241733, prekės pardavimo kaina – 27,95 Eur; 3) 1-ą 1 kg svorio pakelį kavos pupelių „Lavazza Qualita Oro“, prekės kodas – 249005, prekės pardavimo kaina – 32,95 Eur; 4) 2-u 1 kg svorio pakelius kavos pupelių „Lavazza Crema Aroma“, prekės kodas – 258791, prekės pardavimo kaina – 27,95 Eur, bendra prekių pardavimo kaina – 55,90 Eur. Pažymėtina, kad visuose trijuose minėtuose įrodymų šaltiniuose, aptartų prekių kiekiai, pavadinimai ir jų vertės sutampa, todėl teismas neturi pagrindo šiais įrodymais nesivadovauti. Taigi, pripažintina, kad D. B. pagrobtų prekių vertė yra 172,70 Eur (55,90 Eur + 27,95 Eur + 32,95 Eur + 55,90 Eur), o tai sudaro 3,454 MGL (172,70 Eur / 50 Eur).

Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis D. B. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent - 2023 m. liepos 7 d., apie 13.06 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ kavos skyriuje nuo apatinės lentynos paėmė 2 vnt. 1 kg svorio kavos pupelių ,,Paulig Arabica“, kurio 1 vnt. vertė – 27,95 Eur, bendrai 55,90 Eur sumai; 1 vnt. 1 kg svorio pakelį kavos pupelių „Jacobs Crema“ – 27,95 Eur vertės; 1 vnt. 1 kg svorio pakelį kavos pupelių „Lavazza Qualita Oro“ – 32,95 Eur vertės; 2 vnt. 1 kg svorio pakelius kavos pupelių „Lavazza Crema Aroma“, kurio 1 vnt. vertė – 27,95 Eur, bendrai 55,90 Eur sumai, kuriuos susidėjo į parduotuvės prekių krepšelį ir nepateikęs kasoje apmokėjimui išėjo iš parduotuvės. Pabrėžtina ir tai, kad tiek kaltinamojo pateikti parodymai, tiek jų ir kitų įrodymų pagrindu nustatyti pastarojo konkliudentiniai veiksmai, o būtent – lankymasis parduotuvėje, norimų prekių pasirinkimas bei jų išnešimas iš parduotuvės už jas nesumokant, įrodo, kad D. B. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo pagrobti svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydį, bet neviršija 10 MGL vertės dydžio. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad jo pagrobtos prekės yra svetimas, jam nepriklausantis turtas, išsinešdamas jas, jis šių prekių savininkui daro turtinę žalą, tačiau tokio savo elgesio neatsisakė ir norėjo taip veikti, be kita ko, pats kaltinamasis pripažino, jog pagrobė svetimą turtą, kadangi norėjo jį parduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų, t. y. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Teismas daro ir kitą išvadą, kad tokie D. B. veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, visus sudėties požymius – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, todėl kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, ir pastarasis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam, įvertina kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją – D. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis). Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-78/2014). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K- 450/2010, Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013).

Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad padarė jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, taip pat pripažino esmines jam inkriminuoto nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo aplinkybes, tačiau nėra nustatytas asmens nuoširdus gailėjimasis. Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu paklaustas ar gailisi dėl savo veiksmų, kategoriškai atsakyti negalėjo, teikdamas, kad tokius nusikalstamus veiksmus jį privertė padaryti Lietuvos Respublikos valstybė (nesirūpinimas jos piliečiais, įskaitant ir patį kaltinamąjį). Tai reiškia, kad jis kaltę dėl savo veiksmų bando perkelti valstybei, kuri, pasak D. B., yra kalta dėl kaltinamojo finansinės padėties nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu. Iš to galima daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra savikritiškas savo nusikalstamų veiksmų atžvilgiu, kaltina ne save, o valstybę. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo gauta jokių duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo nuoširdų gailestį dėl jo padarytų nusikaltimų – teismas nebuvo informuotas apie pastarojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos atlyginimo faktą ar įsipareigojimą ją atlyginti, taip pat nebuvo gauti duomenys ir apie kaltinamojo pagrobtų daiktų grąžinimą ar jo dėtas pastangas dėl šių daiktų grąžinimo, priešingai, kaltinamasis teigia, kad pagrobtas prekes pardavė. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant vienos iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės sudedamosios dalies – nuoširdaus gailėjimosi, nėra pagrindo pripažinti, kad D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Aptariant kaltinamąjį D. B. charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarasis yra ne kartą teistas (praeityje teistas 15 kartų), daugumoje atvejų už nusikalstamas veikas, nukreiptas į kitų asmenų nuosavybę, turtines teises ar turtinius interesus (vagystes, plėšimus). Be kita ko, kaltinamasis ne vieną kartą yra atlikęs ir realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose, tačiau po atliktų bausmių, praėjus neilgam laikotarpiui padarydavo naujas nusikalstamas veikas, taip pat būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos ne tik padarė naują nusikalstamą ir šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, tačiau po jos padarymo pasislėpė nuo likusios neatliktos bausmės vykdymo, dėl ko pastarojo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, asmuo buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir grąžintas į Lietuvos Respubliką (b. l. 78-88, 89-107, 150, 161-163, 165-167). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti ir tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkios vagystės padarymą, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (b. l. 75-77). Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį D. B. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į D. B. sistemingą nusikalstamų veikų darymą, taip pat į tai, jog šioje byloje nagrinėjamą baudžiamąjį nusižengimą pastarasis padarė lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, o neatlikęs bausmės išvyko į užsienį, kas parodo asmens atsainų požiūrį į jam skiriamas griežčiausios rūšies bausmes, nesugebėjimą daryti atitinkamų išvadų nebenusikalsti ateityje bei keisti savo gyvenimo būdo teigiama linkme, skirtina maksimalaus dydžio – 45 parų trukmės arešto bausmė, kuri atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padaryto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę D. B. mažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 30 parų areštą.

Įvertinus tai, kad nuosprendis, pagal kurį kaltinamasis D. B. šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, yra subendrintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, kuris dar nėra įsiteisėjęs ir atiduotas vykdyti - apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas prokuroro apeliacinis skundas, šiuo nuosprendžiu D. B. skirtina bausmė nėra bendrinama su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 172,70 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi 2023 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavogta prekių (6 vnt. kavos pupelių pakelių), kurių vertė 172,70 Eur (b. l. 7).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visumos matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 7 d. buvo pagrobtas 172,70 Eur vertės turtas, o būtent – 2 vnt. 1 kg svorio kavos pupelių ,,Paulig Arabica“, kurio 1 vnt. vertė – 27,95 Eur, bendrai 55,90 Eur sumai; 1 vnt. 1 kg svorio pakelį kavos pupelių „Jacobs Crema“ – 27,95 Eur vertės; 1 vnt. 1 kg svorio pakelį kavos pupelių „Lavazza Qualita Oro“ – 32,95 Eur vertės; 2 vnt. 1 kg svorio pakelius kavos pupelių „Lavazza Crema Aroma“, kurio 1 vnt. vertė – 27,95 Eur, bendrai 55,90 Eur sumai. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami kaltinamojo D. B. veiksmai – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių –172,20 Eur vertės turtinės žalos bei D. B. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. civilinį ieškinį pripažino, o pastarojo pagrobto objekto vertę patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 11 d. pareiškimas (b. l. 7) ir 2023 m. liepos 10 d. nuostolių aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 172,20 Eur suma priteistina iš kaltinamojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 130,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už D. B. gynusio advokato V. Kirpičnikovo darbo užmokestį (b. l. 174- 177).

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jos valios, BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu – buvo kreiptasi dėl Europos arešto orderio išdavimo D. B. atžvilgiu, be kita ko, bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis atlieka jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, taip pat neturi pakankamai piniginių lėšų. Visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas prie bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 172,70 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš D. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 172,70 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus ir septyniasdešimt euro centų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.