- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-805-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. G.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. G. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-12360-1042/2021 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuotas asmuo D. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė teismui prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką P. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos motinos D. G..
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. Skyriuje telefonu gautas J. A. pranešimas apie tai, kad D. G. nesirūpina savo mažamete dukra, t. y. (duomenys neskelbtini) nenuvedė dukros ištyrimui į (duomenys neskelbtini) pedagoginę tarnybą pas psichologę, P. nelanko jokios ugdymo įstaigos, o D. G. ketina nusižudyti, todėl yra reikalinga pagalba (duomenys neskelbtini) atvykusi PGT kopėčių pagalba pateko į butą ir atrakino buto duris iš vidaus. (duomenys neskelbtini) Skyriaus darbuotojams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) , bute buvo rasta D. G., mažametė P. G. ir jos pilnamečiai broliai. Bute buvo nešvaru, netvarkinga, sklido nemalonūs kvapai, mergaitė buvo alkana, susivėlusiais, nešvariais plaukais, neprižiūrėta, murzina. P. G. verkė, buvo išsigandusi, nes D. G. šaukė ant darbuotojų. Įvertinus namuose esamą situaciją buvo priimtas sprendimas, jog vaikas apleistoje ir neprižiūrėtoje aplinkoje likti negali. Vykstant į vaiko laikino apgyvendinimo vietą, (duomenys neskelbtini), P. G. nurimo. Šeimos bute nebuvo jokių vaiko žaislų, lavinimo ar mokymosi priemonių, rašomojo stalo, atskiros vaikui skirtos lovytės. P. G. medikai yra nustatę (duomenys neskelbtini), dėl to ne visuomet galima suprasti, ką ji kalba. D. G. šeimai taikomos atvejo vadybos paslaugos, teikiamos socialinės paslaugos ir pagalba, tačiau D. G. jai siūlomos pagalbos nepriima, socialinių darbuotojų į namus neįsileidžia, telefonu nėra galimybės susisiekti. (duomenys neskelbtini) Skyriuje buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas ir nustatyta, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) D. G. šeima buvo įrašyta į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atvejo vadyba D. G. šeimai buvo taikyta nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų centre, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) draugijoje, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre. Nuo (duomenys neskelbtini) D. G. šeimai taikoma atvejo vadyba, paskirta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima. (duomenys neskelbtini) P. G. atžvilgiu buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, o (duomenys neskelbtini) P. G. atžvilgiu, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. P. G. specialistų vertinimais nustatytas (duomenys neskelbtini); mokymosi sunkumai dėl nepalankų aplinkos veiksnių; dideli specialieji ugdymosi poreikiai; reikalinga teikti specialiojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagalbą, rekomenduojama gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija. Mokinio sveikatos pažymėjime, nurodyta, kad P. G. yra (duomenys neskelbtini) kg svorio, t. y. mergaitė per mažo svorio, taip pat vaikui reikalinga (duomenys neskelbtini). P. G. nuo (duomenys neskelbtini) turėjo pradėti lankyti (duomenys neskelbtini) progimnazijos pirmą klasę, tačiau iki (duomenys neskelbtini) mokyklos lankyti nepradėjo. D. G. nesudaro sąlygų dukrai P. G. lankyti mokyklą, būti ugdomai, todėl pažeidžia vaiko teises į mokslą, pilnavertį ugdymą. Skyrius pagal gautą pranešimą atliko vaiko situacijos vertinimą ir nustatė rizikos veiksnius, t. y. vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, dėl ko D. G. (duomenys neskelbtini) yra bausta administracine tvarka pagal LR ANK 80 straipsnio 1 d. – pažeidė vaiko teisę mokytis. D. G. dukters nenuveda pas specialistus ((duomenys neskelbtini) pedagoginės psichologinės tarnybos specialistus: psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą), nors tai yra būtina dėl vaiko sveikatos; nesudaro nepilnametei dukrai tinkamų, saugių gyvenimo ir buities sąlygų. Nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad D. G. galėtų vykdyti jai duotus įpareigojimus nepilnametės dukters P. G. būtiniausių poreikių užtikrinimo atžvilgiu, nepriima valstybės teikiamos pagalbos, vaiko atžvilgiu elgesys agresyvus. Pažymėjo, kad vaiko P. G. tėvas neįteisintas, todėl D. G. yra vienintelė vaiko įstatyminė atstovė. Todėl P. G. nuo (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką į šeimą ar nustatyti vaikui laikinąją globą ir tai visiškai atitinka P. G. geriausius interesus susidariusioje situacijoje. Nuo vaiko paėmimo situacija šeimoje nėra pasikeitusi. Skyriaus nuomone, situacija D. G. šeimoje ir ateityje nesikeis.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo D. G. su pareiškėjo pareiškimu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2021 m. spalio 26 d. nutartimi leido paimti nepilnametį vaiką P. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš vaiko motinos D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Nutartį nurodė vykdyti skubiai.
5. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, sprendė, kad kilo realus pavojus vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei, t. y. P. G. yra per mažo svorio, taip pat kilo realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui (specialistų vertinimais nustatytas (duomenys neskelbtini); mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių; dideli specialieji ugdymosi poreikiai; reikalinga teikti specialiojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagalbą, rekomenduojama gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija), sveikatai ir gyvybei, taip pat kilęs pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko mama ir jos santykiu su vaiku. Iki (duomenys neskelbtini) mergaitė mokyklos lankyti nepradėjo. Kadangi P. G. tėvas neįteisintas, o D. G. yra vienintelė vaiko įstatyminė atstovė, kuri nesudaro sąlygų dukrai P. G. lankyti mokyklą, būti ugdomai, pažeidžiamos vaiko teisės į mokslą, pilnavertį ugdymą, mama nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, kuris gali sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką P. G. iš vaiko motinos D. G..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymo išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką P. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš vaiko motinos D. G.. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atlikti naujai pateiktų įrodymų tyrimą bei sudaryti galimybę dėl šių naujų įrodymų bei dėl kitų skunde nurodytų pirmosios instancijos teismo netirtų ir nevertintų faktinių aplinkybių pasisakyti teismo posėdyje vaiko motinai D. G.. Išklausyti teismo vaikų apklausos kambaryje per teismo psichologą iš šeimynos paimto nepilnamečio vaiko nuomonę dėl jo gyvenimo šeimoje, jo noro gyventi/negyventi šeimoje, jo santykių su mama, kitais šeimos nariais, dėl faktinės jų gyvenimo šeimoje situacijos iki paėmimo iš šeimos ir šiuo metu ir pan. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Vertinant teismo motyvą, kad nustatyti mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių ir dideli specialieji ugdymosi poreikiai, apeliantės nuomone, svarbu išsiaiškinti bei tinkamai įvertinti iki vaiko paėmimo iš motinos buvusią vaiko ikimokyklinio ugdymo, kuris tęsėsi iki (duomenys neskelbtini) (kol baigėsi ikimokyklinio ugdymo metai) ir buvo baigtas tiktai prieš 3 mėnesius iki vaiko paėmimo iš motinos, faktinę situaciją, t. y. ar ikimokyklinio ugdymo procesas buvo užtikrintas, ar vaiko motina tinkamai jį organizavo, ar jo metu buvo konstatuoti vaiko specialieji poreikiai ir pan. Teismas turėjo išreikalauti ir atitinkamą informaciją iš vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir ją vertinti bendrame bylos kontekste.
6.2. Iš prie šio skundo teikiamų Medicinos dokumentų išrašų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad motina su vaiku lankėsi pas gydytojus, specialistus, buvo laiku ir tvarkingai vedžiojama pas rekomenduotus lankyti specialistus bei rekomenduotoms vaikui reikalingoms paslaugoms gauti, t. y. matyti, kad vaikas gavo visas jam reikalingas su sveikatos priežiūra ir palaikymu susijusias paslaugas.
6.3. Iš nurodytų ikimokyklinės ugdymo įstaigos pažymų bei Medicinos dokumentų išrašo matyti, kad visą laiką vaiko motina tinkamai rūpinosi vaiko ikimokyklinio ugdymo procesu, vaikui buvo teikiama (duomenys neskelbtini) ir visa kita reikalinga specialioji pagalba.
6.4. Teismas visiškai nevertino faktinių objektyvių aplinkybių, kurios sutrukdė vaiko motinai leisti vaiką į mokyklą nuo (duomenys neskelbtini). Nepagrįstas teismo vertinimas, kad vaiko paėmimą iš motinos nulemia ir tai, kad vaikas (duomenys neskelbtini) buvo nenuvestas ištirti į (duomenys neskelbtini) pedagoginę tarnybą pas psichologę, visiškai nevertintos su tuo susijusios aplinkybės.
6.5. Apeliantė prašo vertinti (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro (duomenys neskelbtini)nutarime (nutarimo 13 p.) nurodytą faktinę aplinkybę, kad šiam prokurorui Pareiškėjas yra pateikęs (duomenys neskelbtini) raštą Nr. 6SD-7025, kuriame nurodė, jog neplanuoja vaiko paimti iš šeimos ir dėl to nerenka jokios medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
6.6. Teismas sprendimą leisti paimti vaiką iš motinos grindė ir (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje dėl to, kad vaikas kurį laiką nelankė darželio, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai nutraukę Priešmokyklinio ugdymo paslaugų sutartį ir dėl to vaiko motina negalėjo P. vesti į atitinkamą ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
Šalies argumentai
6.7. Apeliantė nesutinka su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis, kad tariamai vaikas neturi rašomojo stalo, kur miegoti, buvo alkana, galimai buvo maitinama pieno mišiniu, neprižiūrėta, susivėlusi, murzina ar pan.
6.8. Teismo posėdyje apklausta J. A. iš esmės paneigė aplinkybes dėl dukros ketinimo žudytis. Apeliantė nurodo, kad vaiko paėmimo dieną į namą tikrai nebuvo patekta pro langą, ji atrakino duris ir įleido atvykusius asmenis.
6.9. Apeliantė jau pakeitė ir toliau keis savo elgesį, atsižvelgiant į jai teikiamas rekomendacijas, atvejo vadybos siūlomus situacijos sprendimo būdus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad grėsmės lygio nustatymo vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei, todėl buvo pagrindas išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš šeimynos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė buvo atstovaujama advokato, byla vyko žodinio proceso tvarka, todėl turėjo galimybę teikti įrodymus. Kartu su atskiruoju skundu teikiami nauji įrodymai nesusiję su vaiko teisių pažeidimu nustatytu (duomenys neskelbtini).
7.2. D. G. pati klaidino socialinius darbuotojus, o dabar klaidina ir teismą, dėl gyvenamosios vietos pakeitimo.
7.3. Prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimas niekaip nesusijęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Pats vaiko paėmimo faktas iš šeimos nėra planuojamas ir (ar) derinamas su teisėsaugos institucijomis ir tai nėra prokuratūros kompetencija.
7.4. Teismui buvo pateikta vaizdo medžiaga, kurioje aiškiai buvo matyti, kad policijos pareigūnai į D. G. namus pateko kopėčiomis per langą.
7.5. Apeliantės argumentai bei prašymas taikyti atvejo vadybą, tik siekis suklaidinti teismą, nes atvejo vadyba bei socialinės paslaugos ir taip apeliantei teikiamos.
7.6. Paėmus P. G. iš šeimos ir laikinai apgyvendinus pas Globos centro budintį globotoją, D. G. mergaitės nelankė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas išduoti leidimą paimti mažametį vaiką iš jo įstatyminio atstovo – motinos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini) vaikų darželio (duomenys neskelbtini) 2 pažymas, pažymėjimą ir diplomą, 2 medicinos išrašus, vaiko gyvenamosios vietos kaimynų pateiktą D. G. charakteristiką; (duomenys neskelbtini) progimnazijos pažymą, 2 prašymus priimti vaiką į (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą su jų išsiuntimą patvirtinančiu pašo čekiu, el. paštu vykdyto susirašinėjimo dėl vaiko lankymo progimnazijos (duomenys neskelbtini) laiškus; teismo nutartį dėl D. G. paskyrimo neveiksnaus jos sūnaus M. G. globėja, susirašinėjimo dėl buto nuomos žinutes, Šiaulių apygardos teismo 2021-06-30 nutartį Nr. e2A-449-440/2021, (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, vaiko gyvenamosios vietos buities nuotraukas. Nurodo, kad papildomų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su skundžiama nutartimi.
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti suinteresuoto asmens D. G. dukros P. G. paėmimo iš motinos pagal išduotą teismo leidimą klausimai, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima apeliantės pateiktus naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens D. G. į bylą pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
13. CPK336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, buvo išklausyta pati apeliantė ir jos atstovas. Nagrinėjamoje byloje apeliantė argumentus yra išdėsčiusi procesiniuose dokumentuose, šiuo atveju apeliantė nepagrindė žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl vaiko nuomonės išklausymo
14. VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis vaiko nuomonės išklausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principu – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Tokia VTAPĮ 4 straipsnio 4 punkto nuostata iš esmės sukonkretinta CPK 380 straipsnyje. VTAPĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikas turi būti išklausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovą pagal įstatymą ar per įstatymu nurodytus asmenis.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepilnametė P. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, t. y. mažametė, bylos medžiagoje fiksuojama, kad mergaitei medikai yra nustatę (duomenys neskelbtini), dėl to ne visuomet galima suprasti, ką ji kalba, nustatytas (duomenys neskelbtini), reikalinga teikti specialiojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagalbą, todėl mergaitės apklausa teismo posėdyje vertintina kaip netikslinga.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)nepagrįstumo
16. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.
17. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino nustatytas faktines aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliantė byloje nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padarytomis išvadomis.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 16 punkte nurodytus išaiškinimus, į tai, kad apeliantė nenurodo jokių motyvų ir argumentų, kokius materialinės ir (ar) procesinės teisės taikymo pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, o atskirąjį skundą iš esmės grindžia viena aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, t. y. ginčija skundžiamos nutarties pagrįstumą, todėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertins šios nutarties 16 punkte nurodytu aspektu, t. y. ar teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
19. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, Skyrius Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Skyrius ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos. Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).
21. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje išaiškinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (žr. Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002).
22. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Vadinasi, vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą galimas ne tik tada, kai vaiko tėvai negali rūpintis juo dėl objektyvių priežasčių (CK 3.254 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), bet ir dėl kaltų tėvų veiksmų, kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia (CK 3.254 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl abiem atvejais valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
24. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išreikalauti atitinkamą informaciją iš vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir ją vertinti bendrame bylos kontekste, tačiau tai nebuvo padaryta. Apeliantė teikia į bylą naujus dokumentus apie tai, jog nepilnametė P. G. iki (duomenys neskelbtini) lankė (duomenys neskelbtini) vaikų darželį (duomenys neskelbtini).
25. Visų pirma, apeliantė buvo atstovaujama advokato, byla vyko žodinio proceso tvarka, jos prašymu vieną kartą teismo posėdis byloje buvo atidėtas, todėl apeliantė turėjo galimybę įrodymus teikti savalaikiai. Antra, pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi dėl vaiko teisių pažeidimo, nustatyto (duomenys neskelbtini), todėl nepilnametės P. G. vaikų darželio lankymas iki (duomenys neskelbtini) nepaneigia faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) mergaitė mokyklos lankyti nepradėjo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad teismas skundžiamojoje nutartyje akcentavo sąlygų dukrai P. G. nesudarymą lankyti mokyklą, o ne vaikų darželį. Trečia, (duomenys neskelbtini) vaikų darželio (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad nors ugdytinė padarė didelę pažangą, mergaitės branda ir pasiruošimas mokyklai vertinamas patenkinamai. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta teismo išvada, kad apeliantė nesudaro sąlygų dukrai P. G. lankyti mokyklą, būti ugdomai, pažeidžia vaiko teises į mokslą ir pilnavertį ugdymą.
26. Apeliantė kvestionuoja ir teismo išvadą, kad vaikui nustatyti mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atlikus specialistų vertinimą, nepilnametei P. G. nustatytas (duomenys neskelbtini). Nustatyti mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių; dideli specialieji ugdymosi poreikiai, reikalinga teikti specialiojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagalbą, rekomenduojama gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija. Tokią išvada šiuo atveju priėmė (duomenys neskelbtini) miesto pedagoginė psichologinė tarnyba. Teismas pagrįstai pripažino, kad kilo realus pavojus vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei, t. y. P. G. yra per mažo svorio, taip pat kilo realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui (specialistų vertinimais nustatytas (duomenys neskelbtini); mokymosi sunkumai dėl nepalankų aplinkos veiksnių; dideli specialieji ugdymosi poreikiai; reikalinga teikti specialiojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagalbą, rekomenduojama gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija.
27. Apeliantė teigia, jog teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių, kurios sutrukdė vaiko motinai leisti vaiką į mokyklą nuo (duomenys neskelbtini). Teigia, jog vaiko motina buvo sutarusi, kad su vaiku gyvens (duomenys neskelbtini) ir dukra lankys (duomenys neskelbtini) progimnaziją, tačiau, nepavykus išsinuomoti buto (duomenys neskelbtini) apeliantė ėmėsi veiksmų, kad vaikas lankytų arčiausiai namų esančią (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą. Tačiau dėl vietų stygiaus vaikas į šią mokyklą nepriimtas, o surasti vaikui kitą mokyklą taip greitai vaiko motina neturėjo objektyvių galimybių.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šias apeliantės nurodomas aplinkybes paneigia byloje pateiktas 2021-09-28 Pagalbos planas, apeliantei buvo teikiama ir siūloma pagalba prižiūrėti neįgalų sūnų, kad ji kaip motina, galėtų atlikti pareigą ir palydėti P. G. į bet kurią mokyklą, tačiau D. G. šių paslaugų atsisakė.
29. Apeliantė prašo įvertinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarime nurodytą faktinę aplinkybę, kad „neplanuoja vaiko paimti iš šeimos ir dėl to nerenka jokios medžiagos“. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pats vaiko paėmimo faktas iš šeimos nėra planuojamas ir (ar) derinamas su teisėsaugos institucijomis ir tai nėra prokuratūros kompetencija.
30. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad vaiko paėmimo dieną tikrai nebuvo patekta pro langą, ji pati atrakino duris. Su tokia apeliantės pozicija teismas nesutinka. (duomenys neskelbtini) AVKP (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono policijos komisariato vaizdo įrašas patvirtina, kad policijos pareigūnai į D. G. namus pateko kopėčiomis per langą. Taip pat buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Prieš imantis veiksmų buvo bandoma susisiekti su D. G. tiek telefonu, tiek atvykus skambinta į namų duris, tačiau niekas neįsileido, telefono nekėlė. Skyriaus teigimu, buvo gautas skambutis dėl galimo D. G. suicido, todėl buvo skubiai reaguota.
31. Apeliantė nesutinka su pareiškėjo ir jo atstovės nurodomomis aplinkybėmis, kad tariamai vaikas neturi rašomojo stalo, kur miegoti, buvo alkana, galimai buvo maitinama pieno mišiniu, neprižiūrėta, susivėlusi, murzina ar pan. Sutinka, kad minėtu metu bute buvo kvapas, susijęs su negalią turinčio vaiko priežiūra. Pateiktoje vaizdo medžiagoje aiškiai matyti kaip atrodė butas, ir kokiomis sąlygomis P. G. buvo rasta. Lovos čiužinys buvo permirkęs šlapimu, spintos durys padėtos šalia spintos ir lovos, kambarys atrodė, kaip sandėlis, netvarkingas, perkrautas įvairiais daiktais.
32. Apeliantė atskirajame skunde tvirtina, kad po vaiko (duomenys neskelbtini) paėmimo iš šeimos vaiko motina D. G. iš naujo pergalvojo visą iki tol buvusią su paimtu vaiku susijusią situaciją, pasitarė su gydytoja, teisininkais, įvertino šioje byloje esančią medžiagą bei teismo posėdyje išgirstus paaiškinimus ir patikina teismą, kad iš esmės pakeis savo elgesį ir nuo šiol dės papildomas ir visas įmanomas pastangas, įskaitant ir vaiko vedimus pas visus rekomenduojamus aplankyti specialistus ((duomenys neskelbtini) ir kt.), aktyviai bendradarbiaus su vaikų teises atstovaujančių institucijų specialistais, atvejo vadybininkais, socialiniais darbuotojais ir pan. Apeliacinio teismo požiūriu, tokia apeliantės dėstoma pozicija tik patvirtina, jog vaikas iš šeimos buvo paimtas dėl netinkamos vaiko priežiūros.
33. Spręsdamas teismo leidimo paimti vaiką išdavimo klausimą, teismas turi įvertinti vaiko paėmimo iš šeimos organizavimo procesą, t. y. dėl kokių priežasčių vaikas buvo paimtas ir ar nebuvo galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, pavyzdžiui, teikiant pagalbą šeimai, ar buvo išnaudotos galimybės sustiprinti šeimą ir palikti joje vaiką. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis. Kadangi teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma tarpusavyje suderinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
34. Pirmiausia Tarnyba siekia suteikti pagalbą šeimai, tačiau jei tėvų elgesys nekinta, tai, nepaisant pažadų keistis, vaikas turėtų būti paimamas iš šeimos, jei joje jam nesudaromos sąlygos saugiai augti ir vystytis. Tai atitinka ir EŽTT praktiką tokio pobūdžio bylose, kad kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78).
35. Pareiškėjo teigimu, apeliantė ne kartą yra prižadėjusi bendradarbiauti su socialines paslaugas teikiančiomis tarnybomis, priimti reikalingą pagalbą tikslu padėti tinkamai užtikrinti vaiko poreikius bei įgyvendinti jo teises bei teisėtus interesus, tačiau bendradarbiavimas niekada taip ir nevyko. Apeliantė vengia socialinių darbuotojų bei vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų, nepriima socialinės pagalbos. Paėmus P. G. iš šeimos ir laikinai apgyvendinus pas Globos centro budintį globotoją, D. G. mergaitės nelankė, vaiko aplankyti atvyksta tik brolis D. G.. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vien apeliantės pirmosios instancijos teisme ir atskirajame skunde nurodomi teiginiai, nesiimant realių priemonių keisti gyvenimo būdą, kad mažametei P. G. būtų užtikrintos saugios ir tinkamos gyvenimo sąlygos, šiuo metu, nėra pakankami padaryti neabejotiną išvadą, kad vaiko teisių pažeidimai nesikartos, kad apeliantė šiuo metu geba tinkamai pasirūpinti vaiku ir nekils reali grėsmė vaiko sveikatai ir saugumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai pagrįstai atsižvelgė į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisingai nusprendė, jog nepilnamečio vaiko motina D. G. nesugebėjo tinkamai pasirūpinti vaiku, sudaryti vaikui sveikų ir saugių gyvenimo sąlygų, dėl to pagrįstai pareiškėjui išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos. Teismo vertinimu, apeliantė savo elgesio ir požiūrio į vaiko auklėjimą praeityje kritiškai nevertina, nebendradarbiavo su Skyriaus ir kitais jai pagalbą galinčiais suteikti specialistais, savaip ir ne vaiko naudai interpretuoja vaiko interesus. Vaiką paėmus iš šeimos apeliantei pagal sudarytą planą toliau bus teikiama pagalba ir ji turi galimybę keisti savo elgesį ir požiūrį į vaiko auklėjimą nesant vaiko šalia. Teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą.
36. Tėvystė ( motinystė) visų pirma yra pareigos vaikams, o ne teisės į vaiką. Tėvai vaikus turi auginti tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais ( žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausiu vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu.
37. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
38. Ginčo atveju, teismas, tenkindamas prašymą ir leisdamas paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą – motinos, įvertino konkrečią situaciją, atsižvelgė išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus ir jo interesų nepažeidė. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir ją naikinti ar keisti atskirajame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.