- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-15
- Bylos Nr.
- e2A-2218-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Loreta Braždienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- J. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo)ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo)J. K. (J. K.)apeliacinįskundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl išmokėtos draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovui J. K. (J. K.) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovasprašėpriteisti iš atsakovo draudimo išmoką – 4650,05Eur ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinyje parašyta, kad 2020m. vasario 3d.eismo įvykio metu dėl atsakovo, vairavusio automobilį Audi A4, kaltės buvo apgadinti automobiliai Toyota Land Cruiser ir Audi A6. Kadangi atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ieškovo bendrovėje, ieškovas atlygino nukentėjusiems asmenims padarytą žalą, išmokėdamas iš viso 5222,40Eur draudimo išmoką: 1017,40Eur išmoką už automobilio Toyota LandCruiser ir4107Euruž automobilio Audi A6 apgadinimus; 28 Euružmokestį už automobilio Audi A6 saugojimą aikštelėje; 70 Eur draudimo išmoką už automobilio Audi A6 transportavimo išlaidas. Atsakovas, kuris eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus, ieškovui atlygino tik 572,35Eur sumą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškiniu sutiko tik iš dalies. Atsakovas atsiliepime į ieškinį tvirtino, kad jis eismo įvykio metu automobilio Toyota Land Cruiser visiškai nekliudė, todėl nepagrįstas reikalavimas dėl draudimo išmokos už šio automobilio apgadinimus. Su reikalavimu priteisti draudimo išmoką už automobilio Audi A6 apgadinimus atsakovas sutiko tik iš dalies, nes šio automobilio likutinė vertė apskaičiuota per didelė, o nurodyti transporto priemonės sugadinimai tokiose vietose, kurių atsakovas eismo įvykio metu net nekliudė, todėl reikalaujama išmokos suma už automobilio Audi A6 apgadinimus turėjo būti sumažinta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
4.Pirmosios instancijos teismasnurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-907-1123/2020 nustatė, jog atsakovas 2020 m. vasario 3 d. Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį AUDI A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-907-1123/2020 medžiagos matyti, kadatsakovo(kuriam nustatytas 1,98promilės girtumas) vairuotas automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio atsitrenkė į kitą stovintį automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos 2020m. vasario 5d. eismo įvykio informacijoje nurodyta, kad eismo įvykio kaltininkas – atsakovas. Šio eismo įvykio metu atsakovo, kaip automobilio valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo bendrovėje.Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog jis, atlygindamas eismo įvykio metu padarytą žalą, 2020m. vasario 19d. ir 2020 m. kovo 10 d.išmokėjo 1017,40Eur išmoką už automobilio Toyota Land Cruiser apgadinimus, o 2020m. balandžio 3 d. – 4205Eur išmoką už automobilio Audi A6 apgadinimus.
5. Nagrinėdamas ginčo dalį dėl automobilio Toyota LandCruiserapgadinimų, teismas įvertino kaip nepagrįstą(neįrodytą) atsakovo gynybinę poziciją, kad jo automobilio smūgis į Audi A6 neturėjo įtakos (priežastinio ryšio) automobilio Toyota LandCruiserapgadinimų atsiradimui. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad pateikti įrodymai (policijos dokumentai, baudžiamosios bylos Nr. 1-907-1123/2020 duomenys,nukentėjusiųjų asmenų paaiškinimai, nuotraukos) patvirtina, kad nagrinėjamas eismo įvykis ir jo metu kilusi žala (nuostoliai) atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. atitinkamų Kelių eismo taisyklių pažeidimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad automobilio Audi A6 vairuotojas 2020 m. vasario 3d. paaiškinime nurodė, jog jo vairuotas automobilis stovėjo sankryžoje, laukdamas žalio šviesoforo signalo; staiga pajuto automobilio Audi A4 smūgį į galą; šio smūgio metu kliudė kairėje pusėje stovintį automobilį Toyota.Iš esmės tokius pačius parodymus šis liudytojas baudžiamojoje byloje davė ir 2020 m. vasario 4 d. Nukentėjusioji automobilio Toyota LandCruiser vairuotoja 2020 m. vasario 3 d. paaiškinime nurodė, kad jos vairuotas automobilis stovėjo sankryžoje; staiga pajuto smūgį į dešinę automobilio pusę. Anot vairuotojos, automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota. Iš esmės tokius pačius parodymus ši vairuotoja baudžiamojoje byloje davė ir 2020 m. vasario 5 d. liudytojo apklausos metu.
6. Siekiant nustatyti ir įvertinti eismo įvykio aplinkybes, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atlikta teismo ekspertizė. 2021m. gruodžio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-2426(21)/11-2987(21) nurodyta, kad automobilio Toyota Land Cruisersugadinimai galinės dalies dešinėje pusėje beidešiniošono galinėje dalyjegalėjo būti padaryti slystamo – smūginio kontakto su automobilio Audi A6 priekiniu kairiu kampu bei kairiojo šono priekine dalimi nagrinėjamo eismo įvykio metu; automobilio Audi A6 galinės dalies sugadinimai galėjo atsirasti dėl automobilio Audi A4 atsitrenkimo, o šios transporto priemonės priekinio kairiojo kampo ir kairiojo šono priekinėsdalies sugadinimai, dėl atsitrenkimo į automobilį Toyota Land Cruiser nagrinėjamo eismo įvykio metu; nėra pagrindo teigti, kad automobilio Toyota Land Cruiser žalos sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti remonto darbai bei keičiamos detalės yra nesusiję su 2020 m. vasario 3 d. eismo įvykiu.Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti šiomis teismo ekspertizės išvadomis, kurios patvirtino baudžiamojoje byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes.Atsižvelgdamas į tai, sprendimą priėmęs teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo atsikirtimus, kuriais ginčijama atsakovo pareiga atlyginti šią žalosdalį.
7. Nagrinėdamas atsakovo atsikirtimus, kuriais ginčijamas automobilio Audi A6 likutinės vertės ir draudimo išmokos dydis, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (su vėlesniais pakeitimais) pavirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14punktu,žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio.Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės.Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad ginčydamasautomobilio Audi A6likutinės vertėsir reikalaujamos draudimo išmokos už automobilio Audi A6 apgadinimus apskaičiavimą, atsakovas iškėlė subjektyvaus pobūdžio abejones, kurių, teismo vertinimu, nepakako tam, kad būtų nuginčyti ieškovo pateikti įrodymai, patvirtinantys automobilio Audi A6 remonto netikslingumą.Automobilio remonto kaina viršijo 75 procentus automobilio rinkos vertės (remonto kaina pagal sąmatą būtų buvusi 7866,72 Eur), automobilio Audi A6 likutinę vertę (1493 Eur) ieškovas apskaičiavo, patikrinęs jos realią rinkos vertę ir organizuodamas šios transporto priemonės liekanų aukcioną.Atsižvelgdamas į tai, sprendimą priėmęs teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti leistini ir nuoseklūs įrodymai pakankamai patvirtino ieškovo prašomos atlyginti žalos faktą ir dydį, o atsakovoteiginiai ir keliamos abejonės neteikia pagrindo suabejoti ieškovo pateiktų įrodymų turiniu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti, kad automobilio Audi A6 remontas buvo ekonomiškai netikslingas ir kad ieškovas pagrįstai apskaičiavo transporto priemonės likutinę vertę.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliantas(atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovoieškinį atmesti.
9.Apeliantasnurodo, kad ekspertizės aktas, kuriuo teismas pagrindėsprendimą, yra suklastotas ir mano, kad neteisingus duomenis ekspertizei pateikė ieškovas.Teigia, kad ekspertizės akto 4 puslapyje nurodyta, kad automobilis Audi A6 2020 m. vasario 3 d. buvo apžiūrėtas Minsko plente 21, Vilniuje, esančioje aikštelėje. Apeliantas po bylos išnagrinėjimo 2022 m. birželio 17 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybą, kad pastaroji pateiktų informaciją, ar nurodytas automobilis Audi A6 buvo nugabentas ir saugomas nurodytoje aikštelėje.2022-06-21 elektroniniu laišku buvo gautas atsakymas,kad automobilis Audi A6 (duomenys neskelbtini) po 2020-02-03 įvykusio eismo įvykio nebuvo saugojamas aikštelėje.Apeliantas pažymi, kad nurodyti automobilio priekinės dalies apgadinimai galėjo būti nurašyti nuo automobilio Audi A4, kurį vairavo apeliantas. Todėl tokiu dokumentu teismas negalėjo vadovautis, priimdamas sprendimą. Šiam faktui patvirtinti apeliantas pateikė papildomus dokumentus, t.y.2022 m. birželio 17 d. advokato padėjėjos A. Š. paklausimą Vilniaus apkrities VPK Kelių policijos valdybai ir 2022 m. birželio 21 d. atsakymą elektroniniu laišku. Teigia, kad šių dokumentų būtinybė atsirado tik po teismo sprendimo priėmimo, kilus abejonėms dėl ekspertizės akte įrašytų duomenų teisingumo.
10. Skunde taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo argumentai grindžiami prielaida ir liudytojų parodymais baudžiamojoje byloje. Pirmos instancijos teismas ignoravo 2022 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos raštą Nr.10-S-16310(1.46E-10), kuriame nurodyta, kad eismo įvykių su automobiliaisToyota Land Cruiser ar Audi A6iki 2020-02-03 18:50 val. valdyboje nebuvo registruota.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundasatmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. birželio 17 d. advokato padėjėjos A. Š. paklausimą Vilniaus apkrities VPK Kelių policijos valdybai ir 2022-06-21 atsakymą elektroniniu laišku. Teigia, kad šių dokumentų būtinybė atsirado tik po pimosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kilus abejonėms dėl ekspertizės akte įrašytų duomenų teisingumo.
13. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
14. Įvertinus ieškovopateiktus įrodymus, spręstina, kad ekspertizės aktas buvo byloje nuo 2022-01-03 jos nagrinėjimo metu. Taip pat visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį apeliantui buvo žinomi eismo įvykyje dalyvavusių automobilių duomenys, eismo įvykio vieta, laikas ir aplinkybės. Apeliantui nebuvo kliūčių per laikotarpį iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme (2022 m. gegužės 23 d.) rinkti įrodymus dėl galimo ieškinyje ar ekspertizės akte nurodytų aplinkybių ar faktų neteisingumo, ekspertizės akto trūkumų ar neteisingų duomenų ir pateikti šiuos įrodymus teismui. Apeliantas šia galimybe napasinaudojo ir nėra pateisinamų priežasčių, kurios būtų galėjusios sutrukdyti jam šia galimybe pasinaudoti. Dėl to nėra pagrindo priimti apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).
15. Atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nenori mokėti draudimo išmokos, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė pateiktus įrodymus.
16. Apeliantas skunde tvirtina, kad automobilis „Audi A6“, į kurį atsitrenkė apelianto vairuojamas automobilis, ekspertizės (aktas – 2022 m. sausio 3 d. DOK-39) metu nebuvo apžiūrėtas, todėl ekspertizės aktas suklastotas. Apeliantas tvirtina, kad smūgį patyręs automobilis ekspertizės metu negalėjo būti apžiūrėtas aikštelėje Minsko pl. 21, Vilniuje, kaip parašyta ekspertizės akto 4 puslapyje esančioje transporo priemonės techninės apžiūros akto kopijoje.
17. Pažymėtina, kad transporto priemonės apžiūros aktą surašė ne ekspertas, o draudiko (ieškovo AB „Lietuvos draudimas“) darbuotojas. Šis aktas yra ieškinio priedas. Ekspertas pagrįstai ir teisėtai šiuo aktu rėmėsi, atsakydamas į ekspertui pateiktus klausimus. Šioje akto kopijoje neparašyta, kad transporto priemonė buvo apžiūrėta 2020 m. vasario 3 d. (tai eismo įvykio data). Ieškovas 2021 m. gegužės 12 d. pateikė papildomus įrodymus su kuriais pateiktos ir apžiūrėto automobilio nuotraukos, kuriose matyti, kad automobilis stovi aikštelėje. Darytina išvada, jog apeliantas nepaneigė galimybės, kad apžiūrimas automobilis buvo į apžiūros akte nurodytą vietą atgabentas ir po apžiūros išvežtas (todėl nebuvo aikštelėje laikomas, saugomas).
18. Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, jog pirmos instancijos teismas ignoravo 2022 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos raštą Nr.10-S-16310(1.46E-10), kuriame nurodyta, kad eismo įvykių su automobiliaisToyota Land C. A. A6 iki 2020 m. vasario 3 d. 18:50 val. valdyboje neregistruota. Minėtas raštas ne paneigia, o patvirtina aplinkybę, kad automobiliaiToyota Land Cruiserir „Audi A6“iki susidūrimo su apelainto automobiliu kituose eismo įvykiuose nedalyvavo. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog jie buvo apgadinti susidūrimo su apelianto automobiliu metu, yra teisinga.
19. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindė skunde nurodomų pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, o tiesiog pateikė savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdamas, kad būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliantui nenurodžius konkrečių teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimų ar netinkamo jų aiškinimo bei taikymo faktų ir nepateikus atitinkamų įrodymų, argumentai dėl kitokio bylos duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu. Dėl to spręstina, kad atsakovas nepagrindė teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus.Išnagrinėjus bylos medžiagą, CPK 176, 177, 183, 185 straipsnių nuostatų pažeidimų nenustatyta.Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-18 sprendimas paliktinas nepakeistas.
20. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.