Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-907-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
1-907-1123/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
J. K.
Advokatai
Eugenijus Karažinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-907-1123/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05055-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,kaltinamajam J. K., jo gynėjams advokatams Eugenijui Karažinui ir Vainiui Girdučiui,vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2020 m. vasario 3 d. apie 18.50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad 2020 m. vasario 3 d., apie 15.30 val. dviese su draugu išgėrė apie litrą brendžio. Apie 18.30 val. jis atsisėdo už automobilio vairo, nes jie su draugu nutarė nuvažiuoti pas kitą draugą, kuris gyveno netoli, irgi (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiuojant priekyje buvęs automobilis staigiai pradėjo stabdyti, jis sustabdyti nespėjo ir užkliudė tą automobilį. Savo elgesį vertina blogai, toks įvykis buvo pirmą kartą. Jis turi (duomenys neskelbtini) metų stažą, (duomenys neskelbtini) metų dirbo vairuotoju. Priklausomybės alkoholiui, problemų su alkoholio vartojimu neturi. Ateityje išgėręs prie vairo nesės. Vairuotas automobilis priklauso jam, jis yra 2005 metų gamybos. Dėl įvykio jį taip pat nubaudė administracine tvarka, baudą sumokėjo. Žalą atlygins, bet kol kas negavo dokumentų, kiek reikia. Jis gauna minimalų darbo užmokestį, kitų pajamų šaltinių neturi.

Kadangi kaltinamasis J. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas N. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. vasario 3 d. apie 18.47 val., dirbant kartu su vyr. patrule A. V. iš Vilniaus Apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė trys automobiliai, vienas iš vairuotojų galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu automobilio TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja L. S. paaiškino jiems, kad laukdama kol užsidegs žalias šviesoforo signalas į savo automobilio galą pajuto du smūgius. Į minėtą automobilį atsitrenkė automobilis AUDI A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas T. J. paaiškino kad taip pat stovėjo ir laukė žalio šviesoforo signalo, kai staiga pajuto smūgį į savo automobilio galą. Į abu automobilius atsitrenkė automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. K., J. K. paaiškinti nieko negalėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl buvo nuspręsta patikrinti minėto vyro blaivumą. Alkotesteriu J. K. abu kartus buvo nustatyta 1,98 promilės girtumas. J. K. automobilyje buvo vienas. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo. Po patikrinimo alkotesteriu J. K. buvo pristatytas į Vilniaus Apskr. VPK OVS areštinę. Automobilis Audi A4 valst. nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nugabentas į Minsko pl. 21, Vilniuje, esančią automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 37-38).

Liudytojas T. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. vasario 3 d. apie 18.50 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link centro. Sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve sustojo prie šviesoforo, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas. Laukė kol užsidegs leidžiamas šviesoforo signalas, į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jo automobilį nubloškė į priekį, kur jis atsitrenkė į kitą priekyje, kairėje eismo juostoje stovintį automobilį Toyota Land Cruise, valst Nr. neprisimena. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo. Medikų niekas nekvietė. Jis paskambino į BPC 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Jis priėjo prie automobilio Audi A4, jo vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje. Jis jam padėjo susirasti nukritusį mobilaus ryšio telefoną. Jokių alkoholio butelių automobilio salone nematė. Prie jo išlipo iš automobilio. Kol atvyko policijos pareigūnai, automobilio Audi A4 vairuotojas vaikščiojo aplink automobilį, jo akivaizdoje jokio alkoholio nevartojo. Automobilio Audi vairuotojas buvo neblaivus, matė kaip jis vaikščiojo, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis alkoholio kvapo nejuto. Jie sulaukė policijos pareigūnų, kurie jo akivaizdoje nustatė automobilio vairuotojui neblaivumą. Jis parašė paaiškinimą ir išvažiavo (b. l. 42-43).

Liudytoja L. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. vasario 3 d. apie 18.50 val., ji važiavo su įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu, TOYOTA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatve, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Sustojo sankryžoje ir ketino pasukti į kairę pusę t.y. į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jai sustojus reikėjo laukti kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Ji stovėjo trečioje eismo juostoje. Pirma ir antra eismo juostos buvo skirtos važiavimui tiesiai. Tiksliai pasakyti negali ar automobiliams važiuojantiems tiesiai degė žalios ar raudonos spalvos šviesoforo signalas. Sėdėdama savo automobilyje ji pajuto, kaip šis du kartus sujudėjo, tarsi kažkas būtų atsitrenkęs. Tada ji pasižiūrėjusi į dešinę pusę t.y. į antrą eismo juostą pamatė sudaužytą automobilį AUDI A6. Ji išlipo ir priėjusi pamatė, kad į minėtą automobilį AUDI A6 įvažiavo automobilis AUDI A4. Automobilio Audi A6 buvo sudaužyta galinė dalis, o automobilio Audi A4 buvo sudaužytas visas priekis. Ji pamačiusi, kad ir jos automobilis yra apgadintas paskambino savo vyrui, kuris dirbo netoliese. Jos vyras atėjęs pamatė, kad automobilio AUDI A4 vairuotojas yra neblaivus, todėl automobilio AUDI A6 vairuotojas paskambino policijos pareigūnams ir pranešė dėl automobilio AUDI A4 galimai neblaivaus vairuotojo. Arti prie automobilio AUDI A4 vairuotojo nebuvo, todėl dėl alkoholio kvapo pasakyti nieko negali, bet matė, kad minėtas vyras kalba nerišliai ir jo judesiai buvo nekoordinuoti. Atvykę policijos pareigūnai minėtam vyrui patikrino blaivumą ir nustatė virš 1,90 promilės. Girdėjo kaip minėtas vyras sakė policijos pareigūnams, kad išgėrė vieną bokalą alaus. Vėliau minėtą vyrą iš įvykio vietos išvežė policijos pareigūnai. Įvykio metu nei ji, nei automobilio Audi A6 vairuotojas nenukentėjo. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b.l.47-48).

2020 m. vasario 3 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2020 m. vasario 3 d. apie 19.25 val. J. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholiko kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 19.27 val. nustatyta 1,98 prom. girtumas, antro tikrinimo metu 19.43 val. nustatyta 1,98 prom. girtumas (b. l. 50). Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARYK-0104 išrašuose (b. l. 51-52).

Alkotesterio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARYK-0104 patikros sertifikate Nr. 1171712 nurodyta, kad prietaisas yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. balandžio 3 d. (b. l. 53).

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. K. (b. 1. 7).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad J. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Audi A4“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 1,98 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino J. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu J. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad J. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų N. P., T. J. ir L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2020 m. vasario 3 d. neblaivumo nustatymo aktas, J. K. patikrinimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. K. 2020 m. vasario 3 d. apie 18.50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl J. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Perdavus bylą nagrinėti teisme kaltinamasis J. K. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį buvusios sutuoktinės A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei.

Žemesnės instancijos teismas

J. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo santykiai su buvusia žmona A. K. yra geri, jis ruošiasi su ja gyventi. A. K. jam yra autoritetas, turi jam teigiamos įtakos, jis klauso jos patarimų. Po šio įvykio A. K. kalbėjo su juo, stipriai barė už įvykį, jis viską suprato, ką ji jam sakė. Jis sutinka, kad buvusi žmona būtų jo laiduotoja, pažada jos klausyti ir daugiau nesėsti prie vairo išgėręs.

Galima laiduotoja A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra išsiskyrus su J. K. jau (duomenys neskelbtini) metus, bet jie bendrauja, ateina į svečius, turi pilnametį vaiką, taip pat ir anūką. J. K. pas ją ateina per šventes, pas anūką jie važiuoja kas savaitę ar pora savaičių. J. K. per šventes išgeria, bet žino, kad jis anksčiau niekada nevairavo neblaivus, jis yra buvęs (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) daug metų, niekada panašaus įvykio nebuvo. Apie pastarąjį įvykį sužinojo iš jo paties, jis paskambino jai. Tokį J. K. elgesį vertina kaip žiaurų ir labai blogą. Ji mano, kad J. K. turi autoritetą, jis klauso, ką ji sako, daro tai, ko ji paprašo. Jie bendro ūkio neveda, bet glaudžiai bendrauja, susitinka per šventes, gimtadienius, gana dažnai susiskambina. Ji J. K. globos, galbūt tai pasireikš gyvenimu kartu. Nuo vasario 3 d. įvykio jie bendrauja taip, kad šią savaitę jis gyvena pas ją. Ji nemano, kad J. K. reikia pagalbos dėl alkoholio, ji dirba (duomenys neskelbtini) ir mato žmones, kuriems tikrai reikia pagalbos. Kai J. K. reikia į darbą, jis niekada negers, išgeria per šventes. Šią savaitę, gyvendamas pas ją, J. K. net negėrė alaus. Jei bus problema su alkoholiu, tai tam yra gydymas, bet mano, kad šiai dienai gydymo nereikia. Ji (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) metus, gali nustatyti, kada žmogui reikia pagalbos. Ji mato, kad J. K. labai gailisi, jie kalbėjosi apie tą įvykį, aiškinosi, kodėl taip įvyko. Ji tiki, kad gali užtikrinti laidavimą ir pažada, kad tą ir darys, į jos pastabas kaltinamasis reaguoja ir jų klausosi.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis J. K. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, J. K. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti J. K. apibūdinančių duomenų visumą. Jis dirba, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje (b. l. 108), duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra, neteistas (b. l. 94), iki pastarojo įvykio buvo baustas administracine tvarka vieną kartą, už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjęs, nuobauda nebegaliojanti (b. l. 95). Teismas taip pat atsižvelgia į J. K. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo buvusią sutuoktinę A. K.. Nors kaltinamasis J. K. ir galima laiduotoja A. K. yra išsiskyrę ir kartu negyvena, tačiau teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad juos sieja glaudūs ryšiai, glaudžiai bendrauja, susitinka per gimtadienius, šventes, lankydami vaikus, taip pat dažnai susiskambina. Be to, laiduotoja A. K. nurodė, kad nuo vasario 3 d. įvykio J. K. iš esmės gyvena kartu su ja, galimai gyvens kartu ir ateityje. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad tarp kaltinamąjį ir galimą laiduotoją sieja glaudūs ryšiai, ir kad A. K. yra pajėgi kaltinamajam daryti įtaką. A. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji J. K. yra autoritetas, jis klauso jos nuomonės. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. K. dirba (duomenys neskelbtini) srityje virš (duomenys neskelbtini) metų, jos darbas susijęs su (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 110), neteista (b. l. 81), administracine tvarka bausta vieną kartą, už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, galiojančių nuobaudų neturinti. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima J. K., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką J. K., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Paminėta ir tai, kad A. K. teismui pateiktame prašyme dėl laidavimo nurodė, esant būtinumui, įsipareigojanti sumokėti užstatą (b. l. 109). Teismo manymu, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už savo buvusį sutuoktinį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojos pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja A. K. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė itin teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dviejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

J. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,98 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes (vairuodamas neblaivus, J. K. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du kitiems asmenims priklausantys automobiliai), bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, bet įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, anksčiau už KET pažeidimus baustas nebuvo, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi J. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2020 m. vasario 4 d. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018)

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Kaltinamasis J. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad J. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. To nenurodė ir pats J. K. bei jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (VĮ „Regitra“ duomenys, b. l. 7). VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vertė yra 3360 eurų (b. l. 15). Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo J. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis J. K. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus automobilį Vilniaus mieste, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta žymiai sunkesnių pasekmių. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad J. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi A4“ konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus J. K. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo J. K. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko 2020 m. vasario 4 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas J. K. (b. l. 17). Atsižvelgiant į tai, kad J. K. priklausantis automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2020 m. vasario 4 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam J. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą (b. l. 86) – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam J. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 91-92) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 83-84) – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 4 d. išlaidos, kurias sudaro 33,88 Eur (b. l. 26). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš J. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. K., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. K. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti J. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko 2019 m. gruodžio 2 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam J. K., palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam J. K. skirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, J. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam J. K. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš J. K. 33,88 Eur (trisdešimt tris eurus 88 cnt) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Išaiškinti J. K. ir A. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti J. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė