Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-28-664/2023

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-31
Bylos Nr.: e2-28-664/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-16-3-00556-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Vapsvienė
Ieškovas: A. R.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme

Civilinė byla Nr. e2-28-664/2023Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00556-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.3.1.; 3.2.6.1 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei,dalyvaujant ieškovui A. R.,ieškovo atstovui advokato padėjėjui P. Š.,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) atstovui A. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. R. ieškininį pareiškimą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) dėl leidimo statyti ir naudoti lieptą, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pusėje: G. J., O. B., G. L., M. L., M. L., M. V., I. G., P. L., B. V. L., R. P., Z. L., V. J., P. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. R. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams pateikė ieškinį, kuriuo prašo:

1) Pripažinti neteisėtu atsisakymą duoti sutikimą dėl ieškovo prašomo statyti ir naudoti liepto (duomenys neskelbtini) ežere, kurį patikėjimo teise valdo NŽT su privačiais asmenimis, dalyje, besiribojančioje su nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal individualios įmonės (toliau – IĮ) „Vilkaraistis“ 2021 m. spalio 14 d. sudarytą liepto išdėstymo schemą;

2) Leisti ieškovui teisę be atsakovo sutikimo statyti ir naudoti lieptą (duomenys neskelbtini) ežere, kurį patikėjimo teise valdo NŽT su privačiais asmenimis, dalyje, besiribojančioje su nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal IĮ „Vilkaraistis“ 2021 m. spalio 14 d. sudarytą liepto išdėstymo schemą.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, jog pateikė atsakovui prašymą su projektu statyti ir naudoti lieptą, Žiezdro ežere, kurį pasitikėjimo teise valdo NŽT su privačiais asmenimis, dalyje, besiribojančioje su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

2021 m. lapkričio 9 d. atsakovas pateikė sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog „...Žiezdro ežeras bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir privatiems asmenims ir vandens telkinio (Žiezdro ežero) naudojimo tvarka nėra nustatyta ir kadangi gautas vieno iš bendraturčių motyvuotas prieštaravimas laikino nesudėtingo statinio statybai“, sutikimą statyti ir naudoti lieptą Žiezdro ežere išduoti atsisakoma.

Šalies argumentai

Ieškovas mano, jog iš esmės skundžiamajame nesutikime NŽT, kaip viešojo administravimo subjektas, nevertino prieštaravimo motyvų, nenurodė, kodėl toks nesutikimas laikomas motyvuotu, visiškai nepateikė jokių motyvų, kurių pagrindu galima būtų laikyti NŽT nesutikimą pagrįstu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)- 146 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1P-138-(1.3 E.) redakcija) „Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės“ Nr. 1P-(1.3.)- 146 (toliau Taisyklės) 13 punktu.

Dėl NŽT atsisakymo neteisėtumo Taisyklių 12 p. nurodoma, kad teritorinis skyrius, gavęs iš Taisyklių 8 punkte nurodytų subjektų atsakymus, kuriuose išdėstyta jų nuomonė (pozicija) dėl laikinojo nesudėtingojo statinio statybos ir naudojimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, arba praėjus 10 darbo dienų terminui, per kurį turėjo būti pateikta Taisyklių 8 punkte išvardytų subjektų nuomonė, sprendimą išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje (Taisyklių 2 priedas) arba neišduoti sutikimo statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje priima per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti Sutikimą ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Sprendimas neišduoti sutikimo statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje įforminimas Teritorinio skyriaus vedėjo pasirašomu raštu, kuriame turi būti nurodyti motyvai, dėl kurių negali būti išduodamas Sutikimas (Taisyklių 3 priedas). Taisyklių 13.2. punkte nurodyta, kad sprendimas neišduoti Sutikimo priimamas, jeigu Taisyklių 8.1–8.5 papunkčiuose ir 11 punkte išvardyti subjektai motyvuotai prieštarauja dėl laikinojo nesudėtingojo statinio įrengimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje.

Svarbiausia pažymėti, kad NŽT nenustatė Taisyklių kitų 13 p. nurodytų atsisakymo priežasčių pagrindo, todėl turėjo būti vertintas bendraturčio nesutikimo pagrįstumas, kadangi Taisyklės imperatyviai nustato, kad prieštaravimas privalo būti motyvuotas. Būtina pažymėti, kad Taisyklių priede Nr.3 nurodoma, kad NŽT teritorinis skyrius turi pareigą pateikti teisės aktus ir motyvus dėl kurių yra atsisakoma išduoti sutikimą, tačiau šiuo atveju nurodoma, kad yra gautas prieštaravimas, visiškai nepateikus jokių motyvų, kodėl teritorinis skyrius tokį prieštaravimą laiko motyvuotu. Atkreiptinas dėmesys į VAĮ 3 str., kuriame aiškiai nurodyti principai, kuriais privalo vadovautis visi viešojo administravimo subjektai.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, jog priimant sprendimą buvo akivaizdžiai pažeisti šie imperatyvai: • draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kadangi priimdamas sprendimą viešojo administravimo subjektas nepagrįstai pablogino ieškovo padėtį dėl nenustatytų ir nenurodytų aiškių motyvų; • lygiateisiškumo principas, nes akivaizdu, kad bendraturčiui nepateikus jokių realių ir įrodymais grįstų motyvų, ieškovas atsidūrė nelygiavertėje padėtyje; • nepiktnaudžiavimo valdžia principas, nes teritorinis skyrius neturėjo teisės nepagrįstai atsisakyti suteikti sutikimą, nesant tam pagrindo ir proporcingumo. Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pažymima, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556- 336/2011, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Minėtų reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1687-438/2019).

Taigi, remiantis nurodytais imperatyviais viešojo administravimo principais bei aiškiai nurodytomis Taisyklėmis, ieškovo nuomone, atsakovas (NŽT teritorinis skyrius) turėjo pareigą ištirti prieštaravimo motyvus, juos vertinti per įrodymų pakankamumo prizmę ir priimti sprendimą, kuris būtų motyvuotas ir aiškus. Tačiau sprendime nepateikus jokių motyvų, tik deklaratyviai nurodžius, kad buvo gautas prieštaravimas, tokiais veiksmais buvo šiurkščiai pažeistos Taisyklės, kuriose aiškiai nurodoma, kad prieštaravimas turi motyvas ir tuo pačiu NŽT teritorinis skyrius turėjo pareigą vertinti motyvų buvimą ar nebuvimą.

Aktuali ir kasacinio teismo praktika analogiškose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-420/2012 paliko nepakeistą apeliacinės instancijos sprendimą – pripažinti neteisėtu atsakovo V. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą duoti sutikimą dėl ieškovo J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašomų statyti ir naudoti dviejų pontoninių lieptų pagal architektės A. R. parengtą projektą atsakovui V. U. nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ežero (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pakrantėje, besiribojančioje su ieškovui J. N. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pripažinti ieškovui J. N. teisę be atsakovo V. U. sutikimo statyti ir naudoti du pontoninius lieptus pagal architektės A. R. parengtą projektą atsakovui V. U. nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ežero (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pakrantėje, besiribojančioje su ieškovui J. N. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtoje kasacinio teismo civilinėje byloje analogiškai buvo vertinamos vieno iš ežero bendraturčio nesutikimas statyti lieptus. Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009, konstatavo, jog pareiga gauti to vandens telkinio savininko sutikimą negali būti aiškinama kaip suteikianti vandens telkinio savininkui absoliučią, nekvestionuojamą teisę atsisakyti duoti tokį sutikimą, o formalus ir nemotyvuotas atsakovo atsisakymas neproporcingai ir be pakankamo pagrindo suvaržo ieškovo teisę statyti lieptą. Dėl to atsakovo atsisakymą pripažino neteisėtu ir leido ieškovui be atsakovo sutikimo statyti ir naudoti du pontoninius lieptus. Nors šiuo atveju sutikimo gavimą reglamentuoja specialios Taisyklės, tačiau vertinant motyvuotus bendraturčio atsisakymus minėta civilinė byla yra aktuali dėl teisės aiškinimo ir taikymo, toje apimtyje, kiek tai sukelia padarinius ežero bendraturčiui ir galimybės ieškovui statyti nesudėtingą statinį, kuriam nereikalingas statybos leidimas.

Dėl bendraturčio prieštaravimų motyvų nebuvimo Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Turto vertinimo ataskaitai, jeigu ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatymas suteikia oficialiojo rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Pabrėžtina, kad įrodinėjimas civiliniame proceso grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustatyta CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose (ginčo teisenoje) be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Teiginys, jog ieškovui pastačius lieptą dalyje, besiribojančioje su nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šis veiksmas (statinys) gali turėti neigiamos įtakos bendraturtės B. V. L. ežero dalies rinkos vertei nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Visų pirmą nėra jokių duomenų apie trečiojo asmens ketinimą parduoti jai priklausančią ežero dalį, ežero dalies vertės ir jos kitimą ieškovui dalyje, besiribojančioje su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, pastačius lieptą.

Paminėtina, kad net logiškai mąstant per ieškovo žemės sklypą niekas negalėtų pakliūti prie ežero, todėl kokiu būdu bus pakenkta ežero rinkos vertei nėra suprantama. Bendraturtis turėjo aiškią pareigą pateikti motyvus, todėl jam nurodžius, kad lieptas padarys įtaką ežero turto vertei, bendraturtis privalėjo pateikti tokių teiginių įrodymus. Minimaliais įrodymais šioje situacijoje laikytinas nekilnojamojo turto vertintojo atsakymas su aiškiu uždaviniu. Taigi, nagrinėjamu atveju manome, kad bendraturtis nėra nekilnojamojo turto vertintojas, kuris turi nekilnojamojo turto žinių ir leidimą verstis tokia veikla, todėl teigdamas, kad lieptas padarys įtaką nekilnojamojo turto vertei turėjo įrodyti būtent vertės sumažėjimą. Aiškių ir įrodymais grįstų motyvų nebuvimas lemia prieštaravimo nepagrįstumą, todėl toks prieštaravimas negalėjo būti laikomas motyvuotu, kadangi paprasčiausiai bendraturtis neturi specialiųjų žinių ir kompetencijos. Šiuo atveju bendraturčiui pateikus kompetentingo vertintojo turto vertinimo ataskaitą būtų buvęs aiškus skundžiamas objektas, tačiau nepateikus jokių įrodymų, teiginiai negali būti laikomi pagrįstais ir vertinami, kaip motyvuoti, Taisyklių prasme. Taigi, reziumuojant išdėstytą, šioje situacijoje turėjo būti vertinamas prieštaravimas ir jo motyvai, t.y. ar prieštaravime pateikti motyvai ir įrodymai daryti išvadą, kad bendraturčio ežero vertė sumažės, akivaizdu, kad į tokį klausimą galėtų atsakyti tik pakankamai specialiųjų žinių turintis asmuo, todėl nepateikus bendraturčiui papildomų įrodymų, manyti, kad prieštaravimas yra motyvuotas nėra faktinio pagrindo. Ieškovas mano, kad bendraturtis tiesiog piktybiškai teikia prieštaravimus, tačiau svarbiausia, kad šiuos nemotyvuotus prieštaravimus palaiko ir NŽT teritorinis skyrius, kuris turi pareigą iš esmės nagrinėti prieštaravimą ir vertinti motyvų pagrįstumą. Taigi, teisiniu ir faktiniu požiūriu nėra pagrindo laikyti teisingu ir pagrįstu NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2021- 11-09 sprendimą atsisakyti išduoti sutikimą statyti ir naudoti lieptą, (duomenys neskelbtini) ežere, nes gautas prieštaravimas neatitinka Taisyklėse nurodyto motyvuoto prieštaravimo sąvokos.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, jog atsakovas neteikė ieškovui jokios informacijos apie tai, kuris iš keturiolikos bendrasavininkių (NŽT, valdanti patikėjimo teise ir trylika privačių asmenų) prieštarauja, t.y. pateikė nesutikimą ir tik pateikus pareiškimą teismui buvo gauta pilna informacija apie prieštaraujantį bendrasavininkį. Ieškovas nurodo, jog ne kartą bendravo su bendrasavininke, bandė rasti kompromisą, tačiau pastaroji nemotyvuodama atmetė bet kokius ieškovo pasiūlymus. Ieškovas nurodo, jog jis išnaudojo visas galimybes suderinti su trečiuoju asmeniu B. V. L. savo valią dėl bendro daikto likimo bei nesiekė savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškojo priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Be to, trečiojo asmens nuosavybės dalis bendrojoje (duomenys neskelbtini) ežero nuosavybėje nėra ženkli, o kitiems dvylikai bendraturčių neprieštaraujant dėl liepto statybos, trečiojo asmens B. V. L. minėta pozicija akivaizdžiai prieštarauja daugumos bendraturčių interesams ir yra nemotyvuota bei nepagrįsta.

Taip pat papildomai ieškovas nurodė, jog nei savo valdomo žemės sklypo, nei liepto niekada neketino ir neketina naudoti komerciniais tikslais, t.y. žemės sklypas ir jame esantis statinys buvo įsigyti vien šeimos poreikiams tenkinti, o lieptas būtų statomas ir naudojamas tik šeimos poilsiui. Ieškovo priežiūroje yra šeši vaikai, iš kurių du yra globotiniai ir keturi ieškovo ir jo žmonos vaikai, todėl žemės sklypas buvo įsigytas, siekiant leisti laiką ir pramogauti. Taigi, šalinant trečiojo asmens abejones dėl liepto paskirties, ieškovas nurodo, kad juo naudosis tik ieškovo šeima ir įsigyta teritorija neplanuojama naudoti kaimo turizmui ar kitai komercinei veiklai. Ieškovas nurodo, kad lieptas planuojamas tik iš medienos. Pagal pateiktą schemą lieptas patenka į pirmosios grupės nesudėtingus statinius, todėl leidimas nėra reikalingas ir projektas nėra ruošiamas (STR 1.01.03:2017) ir liepto plotas sudaro 44,4 kv.m., jo ilgis pasirinktas būtent toks dėl pakrantės specifiškumo, tai yra besitęsiančios seklumos, neleidžiančios maudytis palei krantą. Pakartotinai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad lieptas galėtų turėti įtakos bendraturčių ežero pardavimo procesui bei ežero vertei. Manytina, kad lieptas turėjo suteikti ežerui pridėtinės vertės, tačiau lyginamųjų objektų vertei nustatyti nėra. Paminėtina, kad nei vienas asmuo nėra įgijęs nei vienos ežero dalies pirkimo būdu, visi perleidimai įvykę iš paveldėjimo teisinių santykių, todėl faktiškai nėra galimybės nustatyti ežero ar jo dalies vertės.

Tuo tarpu remiantis atsakovo 2023-01-02 į bylą pateikta pažyma Žeizdro ežere šiai dienai jau yra pastatyti 29 lieptai, todėl ieškovo statomas lieptas, besiribojantis su jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypu, nebūtų vienintelis ir jo statyba bei naudojimas niekaip neįtakotų ežero vertės. Ieškovas prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba gavęs ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti nepakeistą NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 39SD-3447-(14.39.137E.).

Atsiliepime atsakovas nurodė, jog išnagrinėjęs 2021-10-14 ieškovo pateiktą prašymą „Dėl sutikimo išdavimo statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius“, atsakovas vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 119 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1P-138-(1.3E.) redakcija) „Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės“ Nr. 1P-(1.3.)-146 (toliau Taisyklių) 9 punkto reikalavimais per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patikrinimo ar pateikti visi būtini dokumentai ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir vadovaudamasis Taisyklių 11 punkto reikalavimais per penkias darbo dienas kreipėsi į paviršinio vandens telkinio bendraturčius, prašydamas per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti informaciją, ar bendraturtis neprieštarauja dėl laikinojo nesudėtingojo statinio statybos ir jo naudojimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybei ir privačiam asmeniui priklausančiame paviršiniame vandens telkinyje. Gavęs atsakymus iš bendrasavininkų ir įvertinęs, kad pateikti prieštaravimai yra motyvuoti, 2021 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 39SD-3447-(114.39.137E.) neišduoti ieškovui sutikimo statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje (duomenys neskelbtini) ežere ties sklypu, kurio kadastrinis Nr. 4540/0012:92. Atsakovas priimdamas sprendimą laikėsi visų teisės aktų įtvirtintų reikalavimų, nustatytų tokio pobūdžio sprendimų priėmimo procedūrai ir turiniui. Sprendimas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviai duomenimis ir atitinka visus jam keliamus teisės aktų reikalavimus, todėl naikinti ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien tai, kad ieškovas nesutinka su skundžiamu sprendimu, atliktu vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokį sprendimą laikyti neatitinkančiu LR VAĮ reikalavimų.

Atsakovo atstovas nurodė, jog patikrinimo metu nustatė, jog ieškovas pateikė visus būtinus laikino nesudėtingo inžinerinio statinio – tilto (pontoninio liepto) projektinius dokumentus, apibrėžiančius jo konstrukcines ypatybes, lokalizacijos vietą ir kt., ir šie dokumentai atitinka (neprieštarauja) teisės aktų reikalavimams. Atsakovas, kaip vienas iš bendrasavininkių, t.y. patikėjimo teise valdantis 468/6300 vandens telkinio, neprieštarauja ieškovo prašymui statyti ir naudoti liepto (duomenys neskelbtini) ežere, dalyje, besiribojančioje su nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal individualios įmonės (toliau – IĮ) „Vilkaraistis“ 2021 m. spalio 14 d. sudarytą liepto išdėstymo schemą, tačiau raštišką ir motyvuotą prieštaravimą yra pareiškęs vienas iš privačių bendrasavininkių, todėl priimtas sprendimas netenkinti ieškovo prašymo. Priimant sprendimą buvo įvertinta, jog bendrasavininkio prieštaravimas yra motyvuotas (nurodyta nesutikimo priežastis), o priimant sprendimą netenkinti ieškovo prašymo buvo išanalizuotas pateiktas bendrasavininkio nesutikimo pagrindas ir papildomai motyvai nebuvo teikiami (aprašomi), kadangi teisės aktai tai daryti atsakovo neįpareigoja.

2022 m. vasario 9 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog 63 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiu yra ir Lietuvos Respublikos valstybė, kuriai priklausančią 468/6300 žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip minėto ežero bendrasavininkis (valdantis žemės sklypą patikėjimo teise) neprieštarauja ieškovo siekiui įsirengti (statyti) lieptą (duomenys neskelbtini) ežere, tačiau kaip sprendimą priimant institucija, gavusi kitų bendrasavininkių prieštaravimą (vieno iš bendrasavininkių) privalėjo priimti sprendimą neišduoti ieškovui sutikimo statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje (duomenys neskelbtini) ežere ties sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog atsisakymas suteikti leidimą buvo motyvuotas, o skundžiamą administracinį aktą priimantis asmuo įvertino bendrasavininkio nesutikimo motyvą – jog tilto pastatymas galimai sumažins bendrasavininkio turimo ežero dalies vertę).

Baigiamosiose kalbose atsakovo atstovas nurodė, jog atsisakymas suteikti leidimą buvo motyvuotas, tačiau administracinį aktą priimantis asmuo neturėjo techninių galimybių įvertinti ar bendrasavininkio teiginys – kad tilto pastatymas galimai sumažins bendrasavininkio turimo ežero dalies vertę ateities sandoriams, kadangi pirma, jokių duomenų apie ežero ar jo dalies vertę neturi (visi bendrasavininkai ežero dalis paveldėjo, nepirko, tai yra pirkimo-pardavimo sandorių palyginimui nėra), antra nėra patvirtintos vertinimo metodikos nėra, trečia, bendrasavininkių turto dalys, naudojimosi tvarka nėra nustatytos. Atsakovo atstovas mano, jog šį bendrasavininkio teiginį paneigti turėjo ieškovas, kadangi to nepaneigė, ieškinys turi būti atmestas. Taip pat atsakovo atstovas mano, jog ieškovas kaip precedentu negali remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-420/2012.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. B. paaiškino, jog jis dirba Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėju. Nurodo, jog gavus 2021-10-14 ieškovo prašymą „Dėl sutikimo išdavimo statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius“, liudytojas, kaip padalinio vadovas, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 119 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 patvirtintų „Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės“ Nr. 1P-(1.3.)-146 (toliau Taisyklių) nuostatomis patikrinimo ar pateikti visi būtini dokumentai ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir įsitikinęs, jog viskas atitinka teisės aktų reikalavimus, o ežeras nuosavybės teise priklauso: 468/6300 dalis Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdomas NŽT), kita jo dalis – skirtingomis proporcijomis ir pagrindais - privatiems asmenims, naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nėra nustatyta, kreipėsi į paviršinio vandens telkinio bendraturčius, prašydamas per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti informaciją, ar bendraturtis neprieštarauja dėl laikinojo nesudėtingojo statinio statybos ir jo naudojimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybei ir privačiam asmeniui priklausančiame paviršiniame vandens telkinyje. Buvo gautas vieno bendraturčio motyvuotas prieštaravimas. Prieštaravimas buvo grindžiamas tuo, jog liepto pastatymas galimai sumažins bendrasavininko turimos ežero vertę. Tuo remiantis 2021 m. lapkričio 9 d. priimtas sprendimas Nr. 39SD-3447-(114.39.137E.) neišduoti ieškovui sutikimo statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje (duomenys neskelbtini) ežere ties sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas patvirtino, jog būtent vieno iš bendrasavininkių (trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtrauktos B. V. L.) 2021 m. lapkričio 4 d. pateiktas prieštaravimas, buvo vienintelė priežastis (pagrindas), dėl kurios buvo priimtas sprendimas (Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo A. B. 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. 39SD-3447-(14.39.137E)) atsisakyti ieškovui išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje.

Liudytojas S. B. nurodo, jog jis nevertino ar pateikto prieštaravimo argumentas (motyvas) yra pagrįstas, kadangi to nereikalauja teisės aktai. Svarbu buvo tai, jog prieštaraujama motyvuotai, tai yra įvardinta nors kokia nesutikimo priežastis. Taip pat liudytojas nurodė, jog teisės aktai nereikalauja, iš jo, kad sprendimas atsisakyti išduoti sutikimą būtų dar atskirai motyvuojamas, pakanka nurodyti, jog yra gautas bendrasavininkio prieštaravimas.

Teismui, teismo posėdžio metu, paprašius pateikti nuomonę dėl bendrasavininko nurodyto motyvo, jog liepto statyba galimai sumažins ežero turto vertę, pagrįstumo, liudytojas nurodė, jog techniškai sudėtinga būt įvertinti ar naujo liepto statyba turėtų įtakos ežero dalies vertei. Visų pirma, nei vienas iš dabartinių bendrasavininkių nėra pirkęs jiems priklausančios ežero dalies, todėl nėra žinoma galima jo kaina, be to, nėra galimybės tos kainos palyginti, Lietuvoje nedaug perkamų - parduodamų ežerų, todėl neįsivaizduoja, kas galėtų pasakyti kaip galimai keistųsi šio turto vertė. Kad būtų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose jam nėra žinoma.

Liudytojas nurodė, jog jam žinoma, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) ežere yra 29 lieptai, ar jie visi pastatyti turint leidimus, sunku pasakyti. Pamena, jog keli (tiksliai nurodyti kiek negali) prašymai taip pat buvo nepatenkinti (atsisakyta duoti sutikimą lieptų statybai ir naudojimui prieštaraujant bendrasavininkams), tačiau interesantai tokių Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų neskundė.

Liudytojas nurodo, jog mano, kad priimdamas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą atsisakyti ieškovui išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, laikėsi visų teisės aktų įtvirtintų reikalavimų, nustatytų tokio pobūdžio sprendimų priėmimo procedūrai ir turiniui.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo G. J., gavusi ieškininį pareiškimą, jo priedus pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, su ieškiniu sutinka, o bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Į teismo posėdžius trečiasis asmuo neatvyko (I t., el.b.l. 153, III t., el.b.l. 3, 55).

Trečiasis asmuo P. L. gavęs ieškininį pareiškimą, jo priedus atsiliepimo teismui nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. (III t., el.b.l. 76).

Trečiasis asmuo O. B., gavusi ieškininį pareiškimą, jo priedus atsiliepimo teismui nepateikė, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio data, laiką ir vietą į teismo posėdžius neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad pasitiki teismo sprendimu ir sutinka (II t., el.b.l. 72, III t., el.b.l. 11, 67, 95).

Trečiasis asmuo Z. L., gavusi ieškininį pareiškimą ir jo priedus, pateikė pranešimą, jog savarankiškų reikalavimų nereiškia, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (III t., el.b.l. 14).

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo V. J., gavęs ieškininį pareiškimą ir jo priedus, pateikė pranešimą, jog ieškovo pateiktam ieškiniui neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (III t., el.b.l. 20).

Trečiasis asmuo R. P., gavusi ieškininį pareiškimą, jo priedus atsiliepimo teismui nepateikė, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio data, laiką ir vietą į teismo posėdžius neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, telefonu ir elektroniniu laišku informavo, jog ieškiniui neprieštarauja, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (III t., el.b.l. 76, 100).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo P. B. gavęs ieškininį pareiškimą, jo priedus pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovo A. R. ieškiniui prieštarauja, todėl prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog ieškovo ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas nenustačius, kad liepto pastatymas (duomenys neskelbtini) ežere ir naudojimasis juo neturės neigiamo poveikio (duomenys neskelbtini) ežero savininkų nuosavybei, įskaitant, bet neapsiribojant neigiama įtaka turto rinkos vertei. Siekiant nustatyti galimo poveikį ežero savininkų nuosavybei, būtina atsižvelgti į liepto konstrukcines ypatybes (ilgį, dydį ir kt.), į kitus statinius-lieptus-(duomenys neskelbtini) ežero teritorijoje, taip pat statinio naudojimo tikslą, t.y. lieptas bus naudojamas išimtinai ieškovo asmeniniams poreikiams tenkinti, ar naudojimas bus susijęs su komercinės veiklos vykdymu, kas reikš, kad trečiajam asmeniui ir kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu paviršiniu vandens telkiniu galės naudotis neapibrėžtas asmenų skaičius. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas mažų mažiausiai turėtų pagrįsti tokio ilgo liepto statymo poreikį objektyviomis aplinkybėmis, t.y. jog trumpesnio liepto nebūtų galima naudoti pagal jo paskirtį. (II t., el.b.l. 74-76).

Šalies argumentai

Ieškovui pateikus rašytinius paaiškinimus dėl statomo liepto paskirties (tik ieškovo šeimos, kurią sudaro šeši vaikai poreikiams tenkinti, tik poilsiui), struktūros ir konstrukcijų (lieptas bus statomas iš medienos, priskirtinas pirmosios grupės nesudėtingiems statiniams) (III t., b.l. 57), o teismo posėdžio metu paaiškinus, jog liepto ilgį sąlygoja infrastruktūra, tai yra nemažą dalį sudaranti ežero sekluma, nesudaranti galimybės vaikams maudytis, trečiasis asmuo P. B. 2023-01-10 pateikė patikslintą atsiliepimą, kuriame nurodė, jog susipažinęs su ieškovo 2022-12-05 rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta informacija (jog žemės sklypas buvo įsigytas vien šeimos, turinčios šešis vaikus, poreikiams tenkinti, o lieptas statomas tik šeimos poilsiui) poilsiui, pareiškia, jog sprendimą byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl leidimo statyti ir naudoti lieptą prašo priimti teismo nuožiūra, o byla nagrinėti trečiajam asmeniui ir jo atstovei nedalyvaujant (II t., el.b.l. 85-85, 87, III t., el.b.l. 6, 100).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo B. V. L. gavusi ieškininį pareiškimą jo priedus pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka.

Šalies argumentai

B.V. L. nurodė, jog po to, kai ji pateikė prieštaravimą Nacionalinei žemės tarnybai, ieškovas susisiekė su ja telefonu ir būtent telefoninio pokalbio metu trečiasis asmuo pasiūlė ieškovui nusipirkti jai priklausančią ežero dalį, tačiau ieškovas šį pasiūlymą atmetė.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodoma, jog konkretūs ieškovo veiksmai, t.y. prašomo dydžio ir apimties liepto statyba (duomenys neskelbtini) ežere, kurio bendrasavininku ieškovas nėra, apribotų žmonių galimybę naudotis ežeru, akivaizdžiai sumažintų ežero rinkos vertę, neigiamai paveiktų vandens telkinio pardavimo procesą (sustabdyti potencialius pirkėjus nuo pirkimo-pardavimo proceso) ir tokiu atveju būtų pažeisti trečiojo asmens kaip pardavėjo interesai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo poziciją, jog būtent tokio dydžio statinys vandens telkinyje neturės jokios piniginės reikšmės ežero pardavimo procese. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių manyti, kad trečiasis asmuo yra neteisus gindamas savo kaip pardavėjo interesus. Trečiasis asmuo įsitikinęs, kad asmens interesų gynimas siekiant parduoti nuosavybės teise priklausančią ežero dalį yra pakankamas motyvas prieštarauti liepto statybai minėtame vandens telkinyje (II t., el.b.l. 80-83). Prašoma ieškinį atmesti, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. (II t., el.b.l. 189).

Tretieji asmenys: G. L., M. L., M. L., I. G., M. V. gavę ieškininį pareiškimą, jo priedus atsiliepimo teismui nepateikė, būdami tinkamai informuota apie teismo posėdžio data, laiką ir vietą į teismo posėdžius neatvyko, prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad A. R. asmeninės nuosavybės teise (2021-06-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2911 pagrindu) priklauso 0,6747 ha ploto žemės sklypas (žemės ūkio paskirtis, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), besiribojantis su vandens telkiniu – (duomenys neskelbtini) ežeru (I t., el.b.l. 18-19, 33-34) .

2021 m. spalio 14 d. A. R. pateikė prašymą Nr. 39FP-2056 Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriui „Dėl sutikimo išdavimo statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius“ (I t., el.b.l. 30, 61) ir IĮ „Vilkaraistis“ 2021 m. spalio 14 d. sudarytą liepto, besiribojančio su nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išdėstymo schemą su liepto išmatavimais ir koordinačių žiniaraščiu (I t., el.b.l. 12, 31, 32).

Remiantis 2021 m. lapkričio 25 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, matyti, jog 63 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (pagrindinė naudojimo paskirtis-vandens ūkio), nuosavybės teise priklauso: 468/6300 dalis Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdomas NŽT), kita jo dalis – skirtingomis proporcijomis ir pagrindais – keturiolikai privačių asmenų, naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nėra nustatyta (I t., el.b.l 15-17).

2022 m. sausio 27 d. atsakovas pateikė duomenis, jog 2021 m. spalio 15 d. pranešimai Dėl laikino nesudėtingo statinio (liepto) įrengimo (duomenys neskelbtini) ežere buvo išsiųsti devyniems bendrasavininkiams: Nr. 39SD-3157-(14.39.104.), Nr. 39SD-3158-(14.39.104.), 39SD-3160-(14.39.104.), 39SD-3161-(14.39.104.), 39SD-3163-(14.39.104.), Nr. 39SD-3164-(14.39.104.), 39SD-3167-(14.39.104.), 39SD-3168-(14.39.104.), 39SD-3169-(14.39.104.) (I t., el.b.l. 49-59) ir 2021-11-04 gautas prieštaravimas į pranešimą Nr. 39SD-3163-(14.39.104.) (I t., el. b.l. 60).

Prie 2022 m. kovo 10 d. rašto Nr. 39PD-17(14.39.138E.) (II t., el.b.l. 89) atsakovas NŽT pateikė duomenis, kad 2021 m. spalio 15 d. pranešimai Dėl laikino nesudėtingo statinio (liepto) įrengimo (duomenys neskelbtini)ežere išsiųsti trylikai bendrasavininkių: Nr. 39SD-3157-(14.39.104.) – M. V. (II t., el.b.l. 97); Nr. 39SD-3158-(14.39.104.) – M. L. (II t., el.b.l. 95); Nr. 39SD-3159-(14.39.104.) – V. J. (II t., el.b.l. 94); Nr. 39SD-3160-(14.39.104.) - P. B. (II t., el.b.l. 93); Nr. 39SD-3161-(14.39.104.) – G. J. (II t., el.b.l. 99); Nr. 39SD-3162-(14.39.104.) – P. L. (II t., el.b.l. 92); Nr. 39SD-3163-(14.39.104.) – B. V. L. ( II t., el.b.l. 102); Nr. 39SD-3164-(14.39.104.) – O. B. (II t., el.b.l. 90); Nr. 39SD-3166-(14.39.104.) – P. V. (II t., el.b.l. 101); Nr. 39SD-3167-(14.39.104.) – G. L. (II t., el.b.l. 100); Nr. 39SD-3168-(14.39.104.) – M. L. (II t., el.b.l. 98); Nr. 39SD-3169-(14.39.104.) – I. G. (II t., el.b.l. 96) ir 2021-11-04 gautas B. V. L. prieštaravimas į pranešimą Nr. 39SD-3163-(14.39.104.) (II t., el. b.l. 103).

Iš 2022 m. vasario 9 d. atsakovo pateiktų duomenų apie Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) ežero bendrasavininkus (I t., el.b.l. 74-77) bei 2022 m. vasario 9 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuotų duomenų (I t., el.b.l. 78-80), matyti, jog du bendrasavininkiai, kuriems 2021 m. spalio 15 d. atsakovas išsiuntė pranešimus Dėl laikino nesudėtingo statinio (liepto) įrengimo (duomenys neskelbtini) ežere, buvo mirę (I t., el.b.l. 75, II t., el.b.l. 106, 115, 109), tai: P. V., gimusi (duomenys neskelbtini), (kuriai 2005-01-07 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 13-10811 pagrindu priklausė 154/3600 dalis žemės sklypo) mirė (duomenys neskelbtini) bei A. V., gimusi (duomenys neskelbtini) (kuriai 2015-03-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 924 pagrindu priklausė 308/6300 dalis žemės sklypo) mirė (duomenys neskelbtini).

Pagal 2022 m. vasario 9 d. valstybės įmonės Registrų centro išrašą apie 63 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkius (I t., el.b.l. 78-80):

Eil. Nr. Bendrasavininkio vardas, pavardė Valdoma žemės sklypo dalis (įrašo galiojimo data) Žemės sklypo dalies įgijimo data ir pagrindas 1. G. L. 11/450 (nuo 2018-10-30) 2016-11-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 9345 2018-10-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 7959 2. M. L. 11/900 (nuo 2018-10-12) 2016-02-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 450 2018-10-01 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3192 3. M. L. 11/900 (nuo 2018-10-12) 2016-02-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 450 2018-10-01 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3192 4. Lietuvos Respublika 468/6300 (nuo 2017-11-09) 2017-11-02 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 39VĮ-1140-(4.39,2) 5. M. V. 54/6300 (nuo 2015-05-25) 2015-03-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 863 6. I. G. 41/6300 (nuo 2013-05-29) 2013-05-17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. NK-1200 7. P. L. 100/6300 (nuo 2005-07-05) 2005-06-23 dovanoji sutartis Nr. NJ-4937 8. B. V. L. 3634/6300 (nuo 2005-03-14) 2005-01-07 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 13-10813 9. A. V. 308/6300 (nuo 2005-03-14) 2005-01-07 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 13-10811 10. Z. L. 308/6300 (nuo 2005-03-14) 2005-01-07 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 13-10812 11. G. J. 154/6300 (nuo 2005-03-14) 2015-03-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 924 G. J. 11/900 (nuo 2021-12-28) 2021-12-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3036 12. O. B. 155/6300 (nuo 2005-03-14) 2015-03-14 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 924 O. B. 11/900 (nuo 2021-12-28) 2021-12-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 3036 13. V. J. 308/6300 (nuo 2005-03-14) 2005-01-07 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 13-10809 14. P. B. 308/6300 (nuo 2005-03-14) 2005-03-08 dovanoji sutartis Nr. IVVR-1140

Remiantis 2022 m. rugsėjo 28 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, matyti, jog (duomenys neskelbtini) mirusios A. V. palikimą priėmė R. P. pagal 2011-06-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1-304 (II t., el.b.l. 144-146). 2022 m. spalio 10 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi R. P. įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje (II t., el.b.l. 150-152).

Prie 2022 m. vasario 9 d. pranešimo Nr. 39PD-11-(14.39.138E) (I t., el.b.l. 73,82) atsakovas pateikė duomenis, jog 2021 m. spalio 15 d. pranešimas Dėl laikino nesudėtingo statinio (liepto) įrengimo (duomenys neskelbtini) ežere Nr. 39SD-3163-(14.39.104.) buvo pateiktas ir (duomenys neskelbtini) ežero bendrasavininkei B. V. L., kuri 2021-11-04 atsakovui pateikė prieštaravimą į pranešimą Nr. 39SD-3163-(14.39.104.) (I t., el.b.l. 81). Bendrasavininkio surašytame 2021-11-04 ir Nacionalinėje žemės tarnyboje užregistruotame 2021-11-04 panešime Nr. 39FP-2198, nurodyta: „Prieštarauju dėl laikino nesudėtingo statinio statybos ir jo naudojimo (duomenys neskelbtini) ežere ties sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ketinu parduoti savo ežero dalį, todėl bet kokių statinių įrengimas ežero plote gali turėti neigiamos įtakos jo rinkos vertei“ (I t., el.b.l. 13, 60).

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjas A. B., vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 119 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1P-138-(1.3E.) redakcija) „Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės“ Nr. 1P-(1.3.)-146 nuostatomis (toliau- Taisyklės), 2021 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 39SD-3447-(14.39.137E) dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, atsižvelgiant į tai, kad :“... (duomenys neskelbtini) ežeras bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir privatiems asmenims ir vandens telkinio naudojimo tvarka nenustatyta ir yra gautas vieno iš bendraturčių motyvuotas prieštaravimas laikino nesudėtingo statinio statybai“ (I t., el.b.l. 9-11).

Nacionalinės žemės tarnybos raštu (I t., el.b.l. 14) į 2021-11-12 ieškovo prašymą buvo pateikta nuasmeninto prieštaravimo liepto įrengimui (duomenys neskelbtini) ežere, kopija (I t., el.b.l. 13, 60).

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus 2023 m. sausio 2 d. rašte Nr. 39PD-1-(14.39.137E) „Dėl informacijos teikimo“, nurodoma, jog vadovaujantis paskelbtu https:/www.geoportal.lt/geoportal/ 2018-2020 metų Ortofoto žemėlapio duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ežere, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatyti 29 lieptai (III t., el.b.l. 97-98).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, o tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-234/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nė viena subjektinė teisė nėra ir negali būti absoliuti. Pagal Konstitucijos 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Tuo atveju, kai kyla dviejų teisių konfliktas, būtina ieškoti protingos ir teisingos dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-33/2009).

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė.

Ginčo išsprendimui aktualūs teisės aktai yra:

- Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (nauja įstatymo redakcija nuo 2004-02-21 Nr. IX-1983).

- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (nauja įstatymo redakcija 2017-01-01 Nr. Nr. XII-2573). Tuo atveju, jei ieškinys šioje byloje būtų patenkintas ir teismo sprendimu ieškovui būtų pripažinta teisė statyti lieptą (duomenys neskelbtini) ežere, dėl ko ir paduotas ieškinys, ieškovas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį galėtų būti statytojas teismo sprendimo pagrindu.

- Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (pakeistu 2019 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-29).

- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 119 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1P-138-(1.3E.) redakcija) patvirtintų „Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės“ (toliau - Taisyklės).

Šalys patvirtina ir neginčija fakto, jog ieškovo pateikti dokumentai: 2021 m. spalio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriui pateiktas prašymas Nr. 39FP-2056 „Dėl sutikimo išdavimo statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius“ (I t., el.b.l. 30), prie prašymo pridėtas projektinis sprendinys - IĮ „Vilkaraistis“ 2021 m. spalio 14 d. sudaryta liepto, besiribojančio su nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išdėstymo schema su liepto išmatavimais ir koordinačių žiniaraščiu (I t., el.b.l. 12, 31, 32) atitiko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 119 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1P-138-(1.3E.) redakcija) patvirtintų „Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) reikalavimus. Kartu su prašymu pateikti visi šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose nurodyti dokumentai, Planas atitiko Taisyklių 7 punkto reikalavimus, planuojamo laikinojo nesudėtingojo statinio statyba ir naudojimas valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje neprišatrauja šiose taisyklėse ir kitose teisės aktuose, reglamentuojančiuose laikinųjų nesudėtingų statinių statybą ir valstybinių vandens telkinių priežiūrą, tvarkymą ir administravimą nustatytiems reikalavimams ir pagrindo neišduoti sutikimo Taisyklių 13.1. ir 13.3 papunkčių pagrindu nėra. Ginčo tarp šalių dėl ieškovo pateiktų dokumentų atitikties teisės aktų reikalavimams nėra, todėl teismas plačiau apie tai nepasisako.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog trečiojo asmens P. B. ir trečiojo asmens B. V. L. atsiliepimuose išsakytas argumentas, jog nagrinėjant ieškinio reikalavimus yra svarbi aplinkybė (į kurią siūloma atsižvelgti priimant sprendimą), kad ieškovui nuosavybės teise nepriklauso (duomenys neskelbtini) ežero dalis, nėra pagrįstas. Nustatyta, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise (2021-06-09 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2911 pagrindu) priklauso 0,6747 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), besiribojantis su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu - (duomenys neskelbtini) ežeru (I t., el.b.l. 18-19, 33-34). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (pakeistu 2022 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-92) 4 priede 1.2 papunktyje ir jau minėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 119 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1P-138-(1.3E.) redakcija) patvirtintų „Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių“ 3.1.papunktyje įtvirtintomis nuostatomis, sutikimas statyti ir naudoti laikinuosius nesudėtingus statinius gali būti išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės vandens telkiniu. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (nauja įstatymo redakcija 2017-01-01 Nr. Nr. XII-2573), 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte (straipsnio redakcija 2019-06-06 Nr. XIII-2187) nurodyta, jog kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus neprivaloma žemės sklypo, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Taisyklių 28 punkte nurodoma, kad „Teritorinio skyriaus veiksmai (neveikimas) išduodant Sutikimą arba atsisakant išduoti Sutikimą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teritorinio skyriaus priimtas sprendimas išduoti Sutikimą arba neišduoti Sutikimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui.“ Tai nurodyta ir ginčijamame Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. lapkričio 9 d. priimtame sprendime Nr. 39SD-3447-(14.39.137E) (I t., el.b.l. 9-11). Ieškovas remiantis Taisyklių 28 punktu, nepraleidus nustatyto termino kreipėsi į teismą su ieškiniu. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais.

Ginčas yra kilęs dėl vieno iš bendrasavininkio pateikto prieštaravimo dėl ieškovo prašomo statyti ir naudoti liepto (duomenys neskelbtini) ežere, kurį patikėjimo teise valdo NŽT su privačiais asmenimis, dalyje, besiribojančioje su nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal individualios įmonės (toliau – IĮ) „Vilkaraistis“ 2021 m. spalio 14 d. sudarytą liepto išdėstymo schemą, pagrįstumo ir Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo A. B. 2021 m. lapkričio 9 d. priimto sprendimo Nr. 39SD-3447-(14.39.137E) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ teisėtumo, jo atitikties teisės aktų reikalavimams (teisiniu ir faktiniu požiūriu).

Byloje nėra ginčo ir tai patvirtina proceso šalys (ieškovas ir atsakovas), jog būtent vieno iš bendrasavininkių (trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtrauktos B. V. L.) 2021 m. lapkričio 4 d. pateiktas prieštaravimas, buvo vienintelė priežastis (pagrindas), dėl kurios buvo priimtas sprendimas (Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo A. B. 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. 39SD-3447-(14.39.137E)) atsisakyti ieškovui išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje. Nors ginčijamame Sprendime nėra aiškiai apibrėžta (įvardintas teisės aktas ir jo nuostata), tačiau tiek iš šalių paaiškinimų (atsakovo atsiliepimo turinio, teismo posėdžio metu atsakovo atstovo, liudytoju apklausto A. B. paaiškinimų ) tiek iš paties sprendimo turinio darytina pagrįsta išvada, jog priimant atsisakymą išduoti sutikimą buvo remiamasi Taisyklių 13.2. papunktyje įtvirtina nuostata.

Taigi, abu ginčijami sprendiniai (tiek bendrasavininko prieštaravimas, tiek jo pagrindu priimtas atsisakymas išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje) yra tarpusavyje susiję, todėl teismas analizuos ir pasisakys dėl jų abiejų atitikties teisės aktų reikalavimams bei pagrįstumo (tiek teisinių ir faktiniu požiūriu).

Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais ir juos įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-16-520/2016; 2017 m. rugsėjo 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-11-492/2017).

Ieškovas teigia, jog atsakovo atsisakymas išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje (Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo A. B. 2021 m. lapkričio 9 d. priimtas sprendimas Nr. 39SD-3447-(14.39.137E) neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

Atsakovo atstovas nurodo, jog priimdamas sprendimą laikėsi visų teisės aktų įtvirtintų reikalavimų, nustatytų tokio pobūdžio sprendimų priėmimo procedūrai ir turiniui.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))¸ esantis (duomenys neskelbtini) (pagrindinė naudojimo paskirtis-vandens ūkio), nuosavybės teise priklauso: 468/6300 dalis Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdomas NŽT), kita jo dalis – skirtingomis proporcijomis ir pagrindais - privatiems asmenims, naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nėra nustatyta.

Taisyklių (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1P-138-(1.3E.) redakcija) 9 punkte įtvirtintas reikalavimas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patikrinti ar pateikti visi būtini dokumentai ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, o Taisyklių 11 punkte įtvirtintas reikalavimas per penkias darbo dienas nuo prašymo išduoti Sutikimą gavimo dienos kreiptis į paviršinio vandens telkinio bendraturčius, prašant per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti informaciją, ar bendraturtis neprieštarauja dėl laikinojo nesudėtingojo statinio statybos ir jo naudojimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybei ir privačiam asmeniui priklausančiame paviršiniame vandens telkinyje.

Būtent gavęs ir išanalizavęs šiuos duomenis, atsakovas turėjo priimti sprendimą išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje (Taisyklių 2 priedas) arba neišduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje (Taisyklių 3 priedas) Esminis skirtumas tame, jog sprendimas neišduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį įforminamas Teritorinio skyriaus vedėjo pasirašomu raštu, kuriame turi būti nurodyti motyvai, dėl kurių negali būti išduodamas Sutikimas )(Taisyklių 12 p.,13 p.). Taisyklių 3 priede (Rašto dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje formos pavyzdyje) užfiksuota, jog minėtame teisės akte turi būti apibrėžti: „teisės aktai ir motyvai, kuriais remiantis neišduodamas sutikimas statyti ir naudoti laikinąjį statinį“).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog atsisakymas suteikti leidimą buvo motyvuotas, o skundžiamą administracinį aktą priimantis asmuo įvertino bendrasavininkio nesutikimo motyvą – jog tilto pastatymas galimai sumažins bendrasavininkio turimo ežero dalies vertę). Tačiau teismo posėdyje liudytoju apklaustas administracinį aktą priėmęs S. B. nurodė, jog jis nevertino ar pateikto prieštaravimo argumentas (motyvas) yra pagrįstas, kadangi to nereikalauja teisės aktai. Svarbu buvo tai, jog nurodoma nors kokia prieštaravimo priežastis. Tuomet, atsakovo atstovas, baigiamosiose kalbose nurodė, jog administracinį aktą priimantis asmuo nevertino prieštaravimo pagrįstumo, nes tam neturėjo techninių galimybių, tačiau tai nepaneigia fakto, jog priimtas administracinis aktas yra motyvuotas ir pagrįstas.

Išanalizavus prie bylos atsakovo pateiktus dokumentus, matyti, jog ne tik buvo pažeista Sprendimo neišduoti sutikimo priėmimo procedūra (atsakovas Taisyklių 11 punkto pagrindu pranešimai buvo išsiųsti ne visiems vandens telkinio bendrasavininkams, nepatikrinus registro duomenų pranešimai išsiųsti mirusiems asmenims, o ne jų turto paveldėtojams (I t., el.b.l. 49-59, 75, 78-80, II t., el.b.l. 101, 106,109, 115), tačiau ir paties priimto Sprendimo turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis nėra pagrįstas (motyvuotas), kaip to reikalauja Taisyklių 12 p.,13 p. ir 3 priede įtvirtintos nuostatos. Sprendimo motyvuojamoje dalyje apsiribojama tik formaliu konstatavimu, jog :“ yra gautas vieno iš bendraturčių motyvuotas prieštaravimas laikino nesudėtingo statinio statybai“ (I t., el.b.l. 9-11).

Šiame kontekste teismas pažymi, kad atsakovo argumentai (pakartoti ir liudytojo S. B. apklausos metu), jog teisės aktai neįpareigoja Sprendimą priimančios institucijos analizuoti bendrasavininko prieštaravimo motyvų (kaip nurodė liudytojas S. B., svarbu, kad jis kažką parašė kodėl nesutinka) bei papildomai motyvuoti priimamą sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Akivaizdu, jog sisteminis teisinio reglamentavimo (bendrųjų administraciniams aktams keliamų reikalavimų, Taisyklių 12 p.,13 p., 3 priede įtvirtintų nuostatų ir kt.) vertinimas nesuponuoja kitokios išvados, kaip tik pareigą administracinius aktus priimantį subjektą ne tik išanalizuoti visas su šiuo aktu susijusias aplinkybes, bet visais atvejais priimti motyvuotą ir pagrįstą administracinį aktą.

Atsakovas (tiek nagrinėdamas prašymą, tiek priimdamas sprendimą) turėjo vadovautis bendraisiais teisės principais, be kita ko, – gero viešojo administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas reiškia, kad valdžios institucijos privalo užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, turi bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014).

Lieptų statymas iš esmės nėra draudžiama veikla, tik valstybė yra nustačiusi griežtus tokios veiklos reikalavimus. Asmens, siekiančio statyti lieptą vandens telkinyje, pareiga gauti to vandens telkinio savininko sutikimą negali būti aiškinama, kaip suteikianti vandens telkinio savininkui absoliučią, nekvestionuojamą teisę atsisakyti duoti tokį sutikimą.

Tačiau atsakovas atsisakė duoti sutikimą lieptų statybai tik formaliai nurodęs, kad yra gautas vieno iš bendraturčių motyvuotas prieštaravimas laikino nesudėtingo statinio statybai (I t., el.b.l. 13, 60). Teismo vertinimu, toks formalus ir iš esmės nemotyvuotas atsakovo atsisakymas duoti sutikimą liepto statybai, neproporcingai ir be pakankamo pagrindo suvaržo ieškovo teisę statyti lieptą ir iš esmės ją paneigia.

Pagal Konstitucijos 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Tuo atveju, kai kyla dviejų teisių konfliktas, būtina ieškoti protingos ir teisingos dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-33/2009).

Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo B.V. L. 2021-11-04 pranešime, kuriuo pateikė prieštaravimą dėl laikino nesudėtingo statinio (liepto) įrengimo (duomenys neskelbtini) ežere, iš esmės nurodė tik vieną atsisakymo motyvą, kad bet kokių statinių įrengimas ežero plote gali turėti neigiamos įtakos jo rinkos vertei.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo išplėtė prieštaravimų motyvus, nurodydamas, jog ieškovas nepagrindė poreikio statyti būtent tokio dydžio ir apimties liepto (duomenys neskelbtini) ežere, kurio bendrasavininku jis nėra, liepto statyba apribotų žmonių galimybę naudotis ežeru, akivaizdžiai sumažintų ežero rinkos vertę, neigiamai paveiktų vandens telkinio pardavimo procesą (sustabdyti potencialius pirkėjus nuo pirkimo-pardavimo proceso) ir tokiu atveju būtų pažeisti trečiojo asmens kaip pardavėjo interesai.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))¸ esantis (duomenys neskelbtini) (pagrindinė naudojimo paskirtis-vandens ūkio), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdomas NŽT), kita jo dalis – skirtingomis proporcijomis ir pagrindais - privatiems asmenims, naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nėra nustatyta. Trečiajam asmeniui B.V. L. priklauso tik 3634/6300 žemės sklypo dalis.

Viešasis interesas civiliniame procese yra ginamas keliais būdais – numatant aktyvų teismo vaidmenį civiliniame procese, suteikiant teisę teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus, peržengti ginčo ribas tam tikros kategorijos bylose bei civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose įtvirtinant prokuroro, valstybės ir savivaldybės institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų įgaliojimus ginti viešąjį interesą, jo gynimo priemones. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai: kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu (nes kiekviena civilinė byla, be kita ko, reiškia ir teisinį, ir socialinį konfliktą, susijusį su galiojančios teisės taikymu, reiškiantį esamos teisinės tvarkos įgyvendinimą, konfliktą, kurį siekiama išspręsti ne bet kaip, o tikintis teisingo, sąžiningo ir operatyvaus sprendimo), visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis (LAT 2014-10-27 nutartis Nr. 3K-7- 414/2014).

Trečiasis asmuo yra fizinis asmuo, neturintis teisės atstovauti kitų asmenų, visuomenės grupių interesų o taip pat ir valstybės interesų, todėl jo prieštaravimas gali būti grindžiamas tik tais argumentais (motyvais), kuriuose būtų nurodytas konkretus jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, suteikus ieškovui teisę statyti ir naudoti lieptą. Nurodytais motyvais teismas atmeta tračiojo asmens argumentus, kad liepto statyba apribotų žmonių galimybę naudotis ežeru, akivaizdžiai sumažintų viso ežero rinkos vertę, neigiamai paveiktų viso vandens telkinio pardavimo procesą.

Teismas dar kartą pabrėžia, jog atsakovas, kaip įgaliota valstybinė institucija, patikrinusi ieškovo 2021 m. spalio 14 d. pateiktą prašymą ir privalomuosius dokumentus (IĮ „Vilkaraistis“ 2021 m. spalio 14 d. sudaryta liepto, besiribojančio su nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išdėstymo schema su liepto išmatavimais ir koordinačių žiniaraščiu), konstatavo, jog pateikti visi būtini dokumentai, schema, liepto statymo vieta, jo išmatavimai (ilgis, plotis) neprieštarauja teisės aktuose, reglamentuojančiuose laikinųjų nesudėtingų statinių statybą ir valstybinių vandens telkinių priežiūrą, tvarkymą ir administravimą nustatytiems reikalavimams.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, sutarčių laisvės principais (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 str.).

Taigi, sistemiškai aiškinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Trečiasis asmuo B.V. L. nepateikė jokių duomenų apie sudaromą ar ketinamą sudaryti sandorį, turto įkainavimą. Kadangi trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie ketinamą sudaryti komercinį sandorį, parduodamo turto vertę (sandorio sudarymo dienai), teiginys, jog ieškovui pastačius tiltą turto vertė (kuri nėra šiai dienai nustatyta sudaromu sandoriu) gali kristi yra nepagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nekilnojamojo turto rinka nėra pastovi ir stabili, turto kainos kinta priklausomai nuo turto pasiūlos bei paklausos santykio i ekonominių pokyčių vykstančių šalyje, todėl nei įvertinti (nustatyti) ateityje galimai įvyksiančio komercinio sandorio kainos, nei ieškovo pašomo statyti tilto įtakos šios kainos svyravimui (atsižvelgus į tai, jog trečiojo asmens žemės sklypas nesiriboja su ieškovo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti nėra jokios pagrįstos galimybės. Tai baigiamosiose kalbose patvirtino ir atsakovo atstovas.

Trečiojo asmens B.V. L. nurodytos aplinkybės, kad liepto pastatymas ir naudojimas, galimai sumažins ežero rinkos vertę, neigiamai paveiktų ateityje trečiojo asmens inicijuojamą jai priklausančio vandens telkinio dalies pardavimo procesą, t.y. turima turto dalis praras komercinį patrauklumą, nepagrįstos priežastinį ryšį tarp liepto (besiribojančio su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu) pastatymo ir trečiojo asmens nurodytų pasekmių įrodančiais įrodymais, trečiasis asmuo nepateikė dokumentų, įrodančių apie turimus komercinius pasiūlymus (pvz., preliminarias žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, ekspertų atliktą turto vertinimą ir kt.), skaičiavimais pagrįstų duomenų, jog liepto statyba iš esmės sumažins turto (ežero) ar jo dalies vertę. Be to, trečiojo asmens 2021-11-04 pranešime nurodytas motyvas, kad bet kokių statinių įrengimas ežero plote gali turėti neigiamos įtakos jo rinkos vertei, kelia pagrįstų abejonių ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2018-2020 metų Ortofoto žemėlapio duomenimis (duomenys neskelbtini) ežere jau yra pastatyti ir naudojami 29 lieptai, kontekste. Jokių pagrįstų duomenų, jog ežero, kurio pakrantėje jau yra dvidešimt devyni tiltai, rinkos vertė sumažės pastačius dar vieną tiltą, teismui nepateikta. Taigi, nors trečiasis asmuo ir nurodė šią aplinkybę, tačiau jos nepagrindė, neįrodinėjo, teigdama, kad nurodytą aplinkybę turėtų paneigti ieškovas, įrodydamas, jog tokio dydžio statinys vandens telkinyje neturės jokios piniginės reikšmės ežero pardavimo procese.

Taigi, trečiojo asmens argumentas, kad leidus ieškovui pastatyti ir šiam pastačius lieptą (duomenys neskelbtini) ežere lieptą, tai neigiamai paveiktų trečiojo asmens vandens telkinio dalies pradavimo procesą, sumažintų parduodamo turto vertę (atsižvelgus į tas aplinkybes, jos šiuo metu ežere jau yra 29 tiltai, o pirkimo-pardavimo proceso trečiais asmuo nėra pradėjęs), nėra pagrįstas įrodymais, o trečiojo asmens teiginys (kurį baigiamosiose kalbose atkartojo ir atsakovo atstovas), kad šią aplinkybę turėtų paneigti ieškovas prieštarauja CPK 178 straipsnio nuostatai, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, bet nepaneiginėti priešingos šalies neįrodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta, civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

Teismas dar kartą pabrėžia, jog sprendžiant ginčą pamatiniai yra proporcingumo ir civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principai. Liepto statyba griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų pati savaime bendrasavininko teisių nepažeidžia ir nors visiškai suprantamas ežero bendraturtės noras kada nors ateityje kuo palankesnėmis sąlygomis (kuo naudingiau) parduoti jai priklausančią ežero dalį, tačiau šio tikslo siekis, neturi nepagrįstai ir neproporcingi pažeisti kitų asmenų interesų, būti įgyvendinamas kitų asmenų teisių sąskaita. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Tuo tarpu įstatymas numato visiems asmenims laisvos prieigos prie ežero (apibrėžtoje pakrantės zonoje) teisę, įstatymas nedraudžia, bet apibrėždamas tvarką, užtikrina fizinių asmenų teisę naudotis privačioje nuosavybėje esančiais paviršiniais telkiniais: maudytis jose, plaukioti valtimis, žvejoti, tame tarpe ir statyti teisės aktų reikalavimus atitinkančius tiltus. Ši veikla gali būti ribojama tik teisės aktuose numatytais atvejais, o priimami administraciniai aktai turi būti objektyviai pagrįsti (motyvuoti).

Taip pat svarbios aplinkybės yra tai, jog planuojamoje statyti lieptą vietoje tokį statinį statyti nėra draudžiama, neigiamo poveikio bendrasavininkui galimybės teismas taip pat nenustatė, likę trylika Žiezdro ežero bendrasavininkų (jų tarpe ir atsakovas patikėjimo teise valdantis 468/6300 dalį ežero) prieštaravimo neišreiškė, tai yra sutiko su ieškovo siekiu statyti lieptą, be to, nustatyta, jog Žiezdro ežere šiai dienai jau yra pastatyti 29 tiltai, kas rodo, jog kitiems asmenims ši teisė nebuvo ribojama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-439/2008; Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Ištyrus visumą bylos įrodymų, teismas daro pagrįstą išvadą, jog atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes pakanka pagrindo konstatuoti, kad atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą (2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. 39SD-3447-(14.39.137E) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“), nepagrįstai nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo, taip pat gero viešojo administravimo principo, nesilaikė teisės aktų aiškiai nustatytos prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, priimdamas sprendimą neištyrė visų reikšmingų aplinkybių (pateikto bendrasavininko prieštaravimo pagrįstumo), nesilaikė šio teisės akto turiniui keliamų reikalavimų (nenurodė teisės aktų ir motyvų, kuriais remiantis neišduodamas sutikimas), ir tai turėjo esminę reikšmę ieškovo prašymo nagrinėjimo baigčiai, todėl remiantis išdėstytu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra pagrįstas pagrindas ieškinį tenkinti.

Kiti šalių argumentai (jog ieškovas atsisakė pirkti iš bendrasavininkės jai priklausančią ežero dalį, ta yra atsisakė bendradarbiauti, ieškovas ieškinyje rėmėsi netinkama kasacinio teismo praktika ) nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šalys nepateikė prašymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nustatyta, jog valstybė procesiniams dokumentams įteikti turėjo 287,07 Eur išlaidų, todėl ši suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

2021 m. lapkričio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo A. B. sprendimą Nr. 39SD-3447-(14.39.137E) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“, panaikinti.

Pripažinti ieškovui A. R. teisę be atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir (duomenys neskelbtini) ežero bendraturčio B. V. L., gimusios (duomenys neskelbtini), sutikimo statyti ir naudoti lieptą, pagal IĮ „Vilkaraistis“ 2021 m. spalio 14 d. sudarytą liepto išdėstymo schemą, (duomenys neskelbtini) ežero (vandens ūkio naudojimo paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, besiribojančioje su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos į valstybės biudžetą 287,07 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 7 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėja Irena Vapsvienė