- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-328-755/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00556-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ignalinos, Visagino skyriaus, Visagino skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- A. R.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno, Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-28-664/2023 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui dėl leidimo statyti ir naudoti lieptą, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pusėje: G. J., O. B., G. L., M. L., M. L., M. V., I. G., P. L., B. V. L., R. P., Z. L., V. J., P. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pripažinti neteisėtu (duomenys neskelbtini) atsakovės atsisakymą duoti sutikimą dėl ieškovo prašomo statyti ir naudoti liepto (duomenys neskelbtini) ežero, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir NŽT) su privačiais asmenimis, dalyje, besiribojančioje su nuosavybės teise jam priklausančiu sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal individualios įmonės (toliau – IĮ) „Vilkaraistis“ (duomenys neskelbtini) sudarytą liepto išdėstymo schemą; leisti ieškovui be atsakovo sutikimo statyti ir naudoti lieptą (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo NŽT su privačiais asmenimis, dalyje, besiribojančioje su nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal IĮ „Vilkaraistis“ (duomenys neskelbtini) sudarytą liepto išdėstymo schemą.
2. Nurodė, kad pateikė atsakovui prašymą su projektu statyti ir naudoti lieptą (duomenys neskelbtini) ežero, kurį pasitikėjimo teise valdo NŽT su privačiais asmenimis, dalyje, besiribojančioje su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. (duomenys neskelbtini) atsakovas sprendimu atsisakė, gavus vieno iš bendraturčių motyvuotą prieštaravimą laikino nesudėtingo statinio statybai, sutikimą statyti ir naudoti lieptą (duomenys neskelbtini) ežere išduoti.
3. Ieškovo teigimu, toks NŽT, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas. NŽT, priimdama sprendimą, nevertino bendraturčio prieštaravimų pagrįstumo ir taip pažeidė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. 1P-138-(1.3 E.) redakcija) patvirtintų „Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklės“ Nr. 1P-(1.3.)-146 (toliau Taisyklės) 13 punktą.
4. Tokiais savo veiksmais NŽT pažeidė draudimo keisti į blogąją pusę principą, kadangi priimdamas sprendimą viešojo administravimo subjektas nepagrįstai pablogino ieškovo padėtį dėl nenustatytų ir nenurodytų aiškių motyvų; lygiateisiškumo principą, nes bendraturčiui nepateikus jokių realių ir įrodymais grįstų motyvų, ieškovas atsidūrė nelygiavertėje padėtyje; nepiktnaudžiavimo valdžia principą, nes teritorinis skyrius neturėjo teisės nepagrįstai atsisakyti suteikti sutikimą, nesant tam pagrindo ir proporcingumo.
5. Planuojamas statyti lieptas bus naudojamas šeimos poreikiams, jis statomas tik iš medienos, plotas 44 kv. m. Šiai dienai (duomenys neskelbtini) ežere yra pastatyti bent 29 lieptai, todėl ieškovo liepto statyba neturėtų reikšmės ežero vertės sumažėjimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2023 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino - panaikino (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“; pripažino ieškovui teisę be atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir (duomenys neskelbtini) ežero bendraturčio B. V. L. sutikimo statyti ir naudoti lieptą pagal IĮ „Vilkaraistis“ (duomenys neskelbtini) sudarytą liepto išdėstymo schemą (duomenys neskelbtini) ežero dalyje, besiribojančioje su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos į valstybės biudžetą 287,07 Eur pašto išlaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))¸ esantis (duomenys neskelbtini) kaime (pagrindinė naudojimo paskirtis-vandens ūkio), nuosavybės teise priklauso: (duomenys neskelbtini) dalis Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdomas NŽT), kita jo dalis – skirtingomis proporcijomis ir pagrindais - privatiems asmenims, naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nenustatyta. Ieškovas (duomenys neskelbtini) ežero dalį, besiribojančią su nuosavybės teise priklausančiu sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patikėjimo teise valdo su NŽT ir trylika privačių asmenų,. Ieškovas ketina jam priklausančioje dalyje statyti lieptą.
Šalies argumentai
8. Ieškovo pateikti dokumentai: (duomenys neskelbtini) pateiktas prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutikimo išdavimo statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius“ (I t., el.b.l. 30), prie prašymo pridėtas projektinis sprendinys - IĮ „Vilkaraistis“ (duomenys neskelbtini) sudaryta liepto, besiribojančio su nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išdėstymo schema su liepto išmatavimais ir koordinačių žiniaraščiu (I t., el.b.l. 12, 31, 32) atitiko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtintų „Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių“ reikalavimus. Kartu su prašymu pateikti visi šių Taisyklių 5.2 ir 5.3 papunkčiuose nurodyti dokumentai, Planas atitiko Taisyklių 7 punkto reikalavimus, planuojamo laikinojo nesudėtingojo statinio statyba ir naudojimas valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje neprieštarauja šiose taisyklėse ir kitose teisės aktuose, reglamentuojančiuose laikinųjų nesudėtingų statinių statybą ir valstybinių vandens telkinių priežiūrą, tvarkymą ir administravimą nustatytiems reikalavimams ir pagrindo neišduoti sutikimo Taisyklių 13.1. ir 13.3 papunkčių pagrindu nėra.
Žemesnės instancijos teismas
9. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, besiribojantis su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu - (duomenys neskelbtini) ežeru (I t., el.b.l. 18-19, 33-34). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (pakeistu 2022 m. balandžio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-92) 4 priede 1.2 papunktyje ir jau minėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 119 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1P-138-(1.3E.) redakcija) patvirtintų „Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklių“ 3.1.papunktyje įtvirtintomis nuostatomis, sutikimas statyti ir naudoti laikinuosius nesudėtingus statinius gali būti išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės vandens telkiniu. Todėl atsakovų argumentą, kad ieškovui nuosavybės teise nepriklauso (duomenys neskelbtini) ežero dalis teismas atmetė kaip nepagrįstą.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje ginčas yra kilęs dėl vieno iš bendrasavininkio pateikto prieštaravimo dėl ieškovo prašomo statyti ir naudoti liepto (duomenys neskelbtini) ežere, kurį patikėjimo teise valdo NŽT su privačiais asmenimis, dalyje, besiribojančioje su nuosavybės teise priklausančiu sklypu sudarytą liepto išdėstymo schemą, pagrįstumo ir (duomenys neskelbtini) priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ teisėtumo, jo atitikties teisės aktų reikalavimams (teisiniu ir faktiniu požiūriu).
11. Taisyklių (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1P-138-(1.3E.) redakcija) 9 punkte įtvirtintas reikalavimas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patikrinti ar pateikti visi būtini dokumentai ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, o Taisyklių 11 punkte įtvirtintas reikalavimas per penkias darbo dienas nuo prašymo išduoti Sutikimą gavimo dienos kreiptis į paviršinio vandens telkinio bendraturčius, prašant per 10 dienų nuo rašto gavimo dienos pateikti informaciją, ar bendraturtis neprieštarauja dėl laikinojo nesudėtingojo statinio statybos ir jo naudojimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybei ir privačiam asmeniui priklausančiame paviršiniame vandens telkinyje.
12. Teismas, ištyręs bylos duomenis, nustatė, kad buvo pažeista Sprendimo neišduoti sutikimo priėmimo procedūra (atsakovas Taisyklių 11 punkto pagrindu pranešimai buvo išsiųsti ne visiems vandens telkinio bendrasavininkams, nepatikrinus registro duomenų pranešimai išsiųsti mirusiems asmenims, o ne jų turto paveldėtojams, Sprendimo turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis nėra pagrįstas (motyvuotas), kaip to reikalauja Taisyklių 12 p., 13 p. ir 3 priede įtvirtintos nuostatos. Sprendimo motyvuojamoje dalyje apsiribojama tik formaliu konstatavimu, jog “ yra gautas vieno iš bendraturčių motyvuotas prieštaravimas laikino nesudėtingo statinio statybai“.
13. Nurodė, kad atsakovas tiek nagrinėdamas prašymą, tiek priimdamas sprendimą turėjo vadovautis bendraisiais teisės principais, be kita ko, – gero viešojo administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas reiškia, kad valdžios institucijos privalo užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, turi bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-878/2013, 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014).
14. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad lieptų statymas iš esmės nėra draudžiama veikla, tik valstybė yra nustačiusi griežtus tokios veiklos reikalavimus. Asmens, siekiančio statyti lieptą vandens telkinyje, pareiga gauti to vandens telkinio savininko sutikimą negali būti aiškinama, kaip suteikianti vandens telkinio savininkui absoliučią, nekvestionuojamą teisę atsisakyti duoti tokį sutikimą. Vienok, atsakovas atsisakė duoti sutikimą lieptų statybai tik formaliai nurodęs, kad yra gautas vieno iš bendraturčių motyvuotas prieštaravimas laikino nesudėtingo statinio statybai. Teismo vertinimu, toks formalus ir iš esmės nemotyvuotas atsisakymas duoti sutikimą liepto statybai, neproporcingai ir be pakankamo pagrindo suvaržo ieškovo teisę statyti lieptą ir iš esmės ją paneigia.
15. Trečiasis asmuo B.V. L. (duomenys neskelbtini) pranešime, kuriuo pateikė prieštaravimą dėl laikino nesudėtingo statinio (liepto) įrengimo (duomenys neskelbtini) ežere, iš esmės nurodė tik vieną atsisakymo motyvą-bet kokių statinių įrengimas ežero plote gali turėti neigiamos įtakos jo rinkos vertei.
16. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo išplėtė prieštaravimų motyvus, nurodydamas, jog ieškovas nepagrindė poreikio statyti būtent tokio dydžio ir apimties liepto (duomenys neskelbtini) ežere, kurio bendrasavininku jis nėra, liepto statyba apribotų žmonių galimybę naudotis ežeru, akivaizdžiai sumažintų ežero rinkos vertę, neigiamai paveiktų vandens telkinio pardavimo procesą (sustabdytų potencialius pirkėjus nuo pirkimo-pardavimo proceso) ir tokiu atveju būtų pažeisti trečiojo asmens kaip pardavėjo interesai.
17. Nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)¸ esantis (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (pagrindinė naudojimo paskirtis-vandens ūkio), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdomas NŽT), kita jo dalis – skirtingomis proporcijomis ir pagrindais - privatiems asmenims, naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nėra nustatyta. Trečiajam asmeniui B.V. L. priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalis.
18. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių parduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, sutarčių laisvės principais (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnis).
19. Teismas, sistemiškai aiškinant išdėstytas teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
20. Trečiasis asmuo B.V. L. nepateikė duomenų apie sudaromą ar ketinamą sudaryti sandorį, turto įkainavimą. Kadangi trečiasis asmuo nepateikė tokių duomenų ar parduodamo turto vertės įrodymų (sandorio sudarymo dienai), teiginys, jog ieškovui pastačius lieptą, turto vertė (kuri nėra šiai dienai nustatyta sudaromu sandoriu) gali kristi ,yra nepagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nekilnojamojo turto rinka nėra pastovi ir stabili, turto kainos kinta priklausomai nuo turto pasiūlos bei paklausos santykio,nuo ekonominių pokyčių, vykstančių šalyje, todėl nei įvertinti (nustatyti) ateityje galimai įvyksiančio komercinio sandorio kainos, nei ieškovo prašomo statyti liepto įtakos šios kainos svyravimui (atsižvelgus į tai, jog trečiojo asmens žemės sklypas nesiriboja su ieškovo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti nėra pagrįstos galimybės.
Šalies argumentai
21. B.V. L. nurodytos aplinkybės, kad liepto pastatymas ir naudojimas, galimai sumažins ežero rinkos vertę, neigiamai paveiks ateityje trečiojo asmens inicijuojamą jai priklausančio vandens telkinio dalies pardavimo procesą, t.y. turima turto dalis praras komercinį patrauklumą, nepagrįstos priežastinį ryšį tarp liepto (besiribojančio su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu) pastatymo ir trečiojo asmens nurodytų pasekmių įrodančių įrodymų. Trečiasis asmuo nepateikė dokumentų, įrodančių apie gautus komercinius pasiūlymus (pvz., preliminarias žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis, ekspertų atliktą turto vertinimą ir kt.), skaičiavimais pagrįstų duomenų, jog liepto statyba iš esmės sumažins turto (ežero) ar jo dalies vertę. Be to, trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) pranešime nurodytas motyvas, kad bet kokių statinių įrengimas ežero plote gali turėti neigiamos įtakos jo rinkos vertei, kelia pagrįstų abejonių. Byloje nustatyta ((duomenys neskelbtini) metų Ortofoto žemėlapio duomenys) ežere jau yra pastatyti ir naudojami (duomenys neskelbtini) lieptai. Pagrįstų duomenų, jog ežero, kurio pakrantėje jau yra dvidešimt devyni lieptai, rinkos vertė sumažės pastačius dar vieną lieptą, teismui nepateikta. Taigi, nors trečiasis asmuo ir nurodė šią aplinkybę, tačiau jos nepagrindė, neįrodinėjo, teigdamas, kad nurodytą aplinkybę turėtų paneigti ieškovas, įrodydamas, jog tokio dydžio statinys vandens telkinyje neturės piniginės reikšmės ežero pardavimo procese.
Žemesnės instancijos teismas
22. Taigi, trečiojo asmens argumentą, kad leidus ieškovui pastatyti ir šiam pastačius lieptą (duomenys neskelbtini) ežere lieptą, tai neigiamai paveiktų trečiojo asmens vandens telkinio dalies pradavimo procesą, sumažintų parduodamo turto vertę (atsižvelgus į tas aplinkybes, jos šiuo metu ežere jau yra 29 lieptai, o pirkimo-pardavimo proceso trečiasis asmuo nėra pradėjęs), teismas pripažino nepagrįstu, o teiginys, kad šią aplinkybę turėtų paneigti ieškovas, prieštarauja CPK 178 straipsnio nuostatai, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, bet nepaneiginėti priešingos šalies neįrodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta, civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).
23. Taip pat kaip svarbios aplinkybės vertinta tas, jog planuojamoje statyti lieptą vietoje tokį statinį statyti nedraudžiama, neigiamo poveikio bendrasavininkui tikimybės teismas taip pat nenustatė, likę trylika (duomenys neskelbtini) ežero bendrasavininkų (jų tarpe ir atsakovas patikėjimo teise valdantis (duomenys neskelbtini) dalį ežero) prieštaravimo neišreiškė, tai yra sutiko su ieškovo siekiu statyti lieptą, be to, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ežere šiai dienai jau yra pastatyti (duomenys neskelbtini) lieptai, kas rodo, jog kitiems asmenims ši teisė nebuvo ribojama.
24. Ištyrus visumą bylos įrodymų, teismas padarė išvadą, jog, atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes pakanka pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą ((duomenys neskelbtini)) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“), nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisėtų lūkesčių apsaugos principo, taip pat gero viešojo administravimo principo, nesilaikė teisės aktų aiškiai nustatytos prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos, o priimdamas sprendimą neištyrė visų reikšmingų aplinkybių (pateikto bendrasavininko prieštaravimo pagrįstumo), nesilaikė šio teisės akto turiniui keliamų reikalavimų (nenurodė teisės aktų ir motyvų, kuriais remiantis neišduodamas sutikimas) ir tai turėjo esminę reikšmę ieškovo prašymo nagrinėjimo baigčiai, todėl vadovaujantis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendė,kad yra pagrindas ieškinį tenkinti.
25. Kiti šalių argumentai (jog ieškovas atsisakė pirkti iš bendrasavininkės jai priklausančią ežero dalį, tai yra atsisakė bendradarbiauti, ieškovas rėmėsi netinkama kasacinio teismo praktika ) vertino kaip nereikšmingus ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
26. Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
26.1. teismo išvada, kad sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus yra nepagrįstas – pranešimai buvo išsiųsti visiems bendrasavininkiams pagal Registro centro duomenis įregistravusiems savo daiktines teises. Neįregistravęs savo daiktinių teisių asmuo,nors ir priėmęs palikimą, negali jų panaudoti prieš trečiuosius asmenis, todėl faktas, kad nebuvo išsiųsti pranešimai paveldėtojams, turėtų būti vertinamas kaip neesminis, nesudarantis savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei naikintinu;
26.2. ieškovas ir tretieji asmenys buvo išsamiai informuoti apie sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus nurodant teisinį reglamentavimą ir tai, kad vienas iš ežero bendrasavininkų motyvuotai nesutinka duoti leidimo statyti lieptą. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turi būti perkeliami į administracinį aktą, priimant administracinį aktą, pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį. (duomenys neskelbtini) priimtame sprendime nurodytos ir ištirtos aplinkybės, įvertinti pateikti dokumentai, paaiškinimai, nurodyti teisės aktai, kuriais priimtas sprendimas. NŽT sprendimas, kuris buvo priimtas ir kurio sudedamosiomis dalimis buvo atsakovo pateikti dokumentai, nebuvo ir negalėjo būti neaiškus;
Atsiliepimas
26.3. prieštaraujančio asmens teismui pateiktame atsiliepime nurodoma, kad konkretūs ieškovo veiksmai, t.y. prašomo dydžio ir apimties liepto statyba (duomenys neskelbtini) ežere, kurio bendrasavinku ieškovas nėra, apribos žmonių galimybę naudotis ežeru, mažins ežero rinkos vertę, neigiamai paveiks ežero pardavimo procesą ir tokiu būdu pažeis trečiojo asmens, kaip pardavėjo, interesus, taigi yra pateikti motyvuoti prieštaravimai;
26.4. ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų poziciją, jog būtent tokio dydžio statinys vandens telkinyje neturės piniginės reikšmės ežero pardavimo procese, nesumažins jo vertės, įrodymų, kad prieštraujančio asmens argumentai yra nepagrįsti. Gavus bendraturčių atsakymą su išdėstyta motyvuota nuomone dėl laikinojo nesudėtingojo statinio statybos ir naudojimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje nepritarimo, sutikimas neišduodamas. Esant nurodytoms aplinkybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad NŽT sprendimas prieštarauja gero administravimo principo esmei, nes jis atitinka tiek Viešojo administravimo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuotus reikalavimus;
26.5. teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles konstatavęs, kad prieštaraujantis asmuo nepateikė įrodymų,pagrindžiančių prieštaravimuose nurodytas aplinkybes. Ieškovas privalėjo pateikti duomenis apie statybos poveikį ežero vertei;
26.6. įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) ežere jau yra pastatyti (duomenys neskelbtini) lieptai negali būti absoliučiu pagrindu spręsti, kad dar vieno liepto pastatymas neturės įtakos turto vertei, nes byloje nėra duomenų apie tai ar visi lieptai yra pastatyti teisėtai, turint leidimus. Nenustačius ar lieptų statybos legalios, negalima šiuo faktu remtis kaip įrodytu .
27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimą, priteisti ieškovo naudai iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į skundą pagrindiniai argumentai:
27.1. sprendime neišduoti sutikimo NŽT nenustatė kitų Taisyklių 13 p. nurodytų atsisakymo pagrindų, todėl turėjo būti vertintas bendraturčio nesutikimo pagrįstumas, kadangi Taisyklės imperatyviai nustato, kad prieštaravimas privalo būti motyvuotas. NŽT ginčijamame sprendime nenurodė motyvų dėl kurių yra atsisakoma išduoti sutikimą. Administracinį aktą priėmęs pareigūnas teismo posėdyje nurodė, jog jis nevertino ar pateikto prieštaravimo argumentas (motyvas) yra pagrįstas, kadangi to nereikalauja teisės aktai;
27.2. apeliantas iš esmės pažeidė Taisyklių 12, 13 punktus bei 3 priedą, kadangi pažeidė savo pareigą vertinti prieštaravimus ir nepateikė motyvų, kas sąlygoja akivaizdų biurokratizmą, o ne realų sprendimo priėmimą;
27.3. prieštaravimas nepagrįstas, nes nei vienas iš bendrasavininkų neįgijo ežero pirkimo būdu, taip pat nei vienas bendrasavininkis nepardavė savo dalies, todėl nėra duomenų kiek yra vertas ežeras, kas lemia lyginamojo metodo negalimumą, t.y. nėra rinkos ir jos vertės. B.V. L. nepateikė duomenų apie jos planavimą parduoti savo dalį. Ežere jau yra (duomenys neskelbtini) lieptai dėl kurių B.V. L. pretenzijų nekėlė, todėl prieštaravimai dėl atsakovo ketinamo statyti liepto negali būti laikomi pagrįstais;
27.4. nagrinėjamu atveju ežero bendraturtė, teikdama prieštaravimus dėl liepto statybos, nepateikė įrodymų, kad lieptas turės reikšmės ežero vertei, atsakovas nepateikė įrodymų, kad turi pretenzijų (duomenys neskelbtini) lieptų savininkams, pats atsakovas atsisakymo motyvų, apart dėl prieštaravimų fakto, neturėjo, todėl turėtų būti laikoma, kad jie neįrodė tų aplinkybių, kuriomis remiasi savo kaip savo atsikirtimų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.
21. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pripažinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovui statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje laikinąjį nesudėtingąjį statinį bei teisės statyti lieptą be atsakovo ir trečiojo asmens suutikimo pripažinimo, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.
22. Byloje nustatyta, jog, ieškovas, būdamas žemės sklypo, besiribojančio su atsakovui ir kitiems bendrasavininkiams nuosavybės teise priklausančiu ežeru, savininku ir norėdamas šio ežero pakrantėje statyti lieptą, kreipėsi į atsakovą su prašymu duoti tokį sutikimą. Atsakovas (duomenys neskelbtini) sprendimu sutikimą duoti atsisakė, nes gavo vienos iš ežero bendraturtės prieštaravimą. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas teismo pripažinti neteisėtu atsakovo atsisakymą duoti sutikimą liepto statybai ir pripažinti ieškovui teisę be atsakovo ir trečiojo asmens sutikimo statyti ir naudoti lieptą ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini) ežero pakrantėje.
23. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nustatęs, kad atsakovas, atsisakydamas išduoti leidimą ,iš esmės argum,emntavo vieninteliu pagrindu – gavus bendraturtės prieštaravimus, nors nevertino šių prieštaravimų pagrįstumo, todėl pripažino tokį sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikino.
24. Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 „Dėl Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta išduodamų sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo tvarka. Taisyklių 13 punkte numatyta, kad sprendimas neišduoti Sutikimo priimamas, jeigu:
13.1. išdavus Sutikimą būtų pažeistos šių Taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų nuostatos;
13.2. Taisyklių 8.1–8.5 papunkčiuose ir 11 punkte išvardyti subjektai motyvuotai prieštarauja dėl laikinojo nesudėtingojo statinio įrengimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje;
13.3. įrengus laikinąjį nesudėtingąjį statinį, numatoma vykdyti veikla prieštarautų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (savivaldybės bendrojo plano ir (ar) jos dalies bendrojo plano, jeigu šis parengtas, sprendiniams ir pan.).
14. Sutikime turi būti nurodyta, kad Sutikimas išduodamas laikinojo nesudėtingojo statinio supaprastintame statybos projekte arba Plane nurodytiems laikiniesiems nesudėtingiesiems statiniams statyti ir naudoti pagal laikinojo nesudėtingojo statinio supaprastintame statybos projekte arba Plane nurodytus sprendinius.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovui nebuvo išduotas Sutikimas, gavus vieno iš ežero bendrasavininkių prieštaravimus. Taisyklėse numatyta, kad teritorinio skyriaus priimtas sprendimas išduoti Sutikimą arba neišduoti Sutikimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui.
26. Taigi, NŽT atsisakius išduoti sutikimą ir ieškovui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai NŽT atsisakė išduoti Sutikimą, įvertindamas įstatymu suteiktas NŽT funkcijas bei kompetenciją.
27. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu šį apeliacinio skundo argumentą.
28. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
29. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).
30. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, nesutikdamas su NŽT sprendimu, kuriuo buvo atsisakyta išduoti Sutikimą ir siekdamas jį panaikinti, turėjo įrodyti jo nepagrįstumą. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė apeliantas, nagrinėjamu atveju ginčas vyksta ne tarp bendraturčių, todėl nurodytos įrodinėjimo paskirstymo taisyklės, kuriose bendraturtis turi įrodyti prieštaravimo pagrįstumą, šiuo atveju netaikomos.
31. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus ir yra nepagrįstas, nes NŽT nevertino bendraturtės prieštaravimo pagrįstumo. Kadangi kitų pagrindų neišduti Sutikimo byloje nenustatyta, konstatuojama, kad pagrindinis ginčas byloje iškilo dėl to ar NŽT priimdama sprendimą turi vertinti bendrasavininkio prieštaravimo pagrįstumą.
32. Kaip minėta ankščiau, Taisyklėse numatyta, kad NŽT, gavusi motyvuotą prieštaravimą dėl laikinojo nesudėtingojo statinio įrengimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje, turi atsisakyti išduoti Sutikimą.
33. Aiškinant šias Taisyklių normas, vertinama, kad jos yra imperatyvios, įsakmiai apibrėžiančios jos adresato (šiuo atveju atsakovo) elgesio ribas. Aptartos Taisyklių normos nenumato, kad NŽT turi vertinti prieštaravimų pagrįstumą ir tik įvertinęs bei pripažinęs, kad prieštaravimai yra pagrįsti, priimti sprendimą. Trečiasis asmuo, pateikdamas prieštaravimus, nurodė, kad bet kokių statinių įrengimas ežero plote gali turėti neigiamos įtakos jo rinkos vertei, gali turėti įtakos ežero pardavimui potencialiems pirkėjams, taigi, nors jis nepateikė įrodymų pagrindžiančių jo prieštaravimus, tačiau juos, nors ir lakoniškai, nurodė. Atsakovas, juos įvertinęs, pripažino, kad prieštaravimai yra motyvuoti, su kuo sutinka apeliacinės instancijos teismas. Pastačius ežere naują statinį (lieptą) gali atsirasti tam tikras poveikis kitiems ežero bendraturčiams. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad NŽT neturi kompetencijos ir įgaliojimų įvertinti liepto statybos įtakos ežero rinkos vertei bei kitų prieštaravimų motyvų (jeigu jų būtų) bei teisės pareikalauti, kad bendraturtis pateiktų pakankamus įrodymus, kurie leistų daryti tikėtiną išvadą, kad tokie prieštaravimai yra pagrįsti. Tačiau netgi ir trečiajam asmeniui pateikus įrodymus (pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad nagrinėjimo dienai to padaryti neįmanoma ir abi šalys tai pripažino) ir juos įvertinus, būtų priimtas nepalankus ieškovui Sprendimas, jie vis tiek galimai būti ginčijami teismine tvarka dėl įrodymų nepakankamumo ar kitų priežasčių.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog viešojo administravimo subjektas turi teisę atlikti tik tuos konkrečius veiksmus, kuriuos numato teisės normos, viešojoje teisėje priimta, kad administravimo subjektų veikla yra tiksliai sureguliuota, o galimybės pasirinkti elgesio modelį, nenumatytą teisės aktuose, nėra. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiama, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir konstatavęs, kad buvo pateikti motyvuoti prieštaravimai, veikė jam nustatytos kompetencijos ribose.
35. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Sprendime yra nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, aiškiai nurodyti motyvai (gavus bendraturčio prieštaravimus), kuriais vadovaujantis atsisakyta išduoti sutikimą. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Sprendimas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus.
20. Tačiau, nors ir ieškovo atsisakymas kaip indvidualus teisės aktas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi tokių trūkumų dėl kurių galėtų pripažinta neteisėtu ar nepagrįstu, ieškovas, manydamas, kad vieno iš bendraturčio prieštaravimas dėl liepto statybos yra nepagrįstas, turi teisę jį ginčyti.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad svarstymo dienai prašomo statyti liepto įtakos rinkos kainos svyravimui (atsižvelgus į tai, jog trečiojo asmens žemės sklypas nesiriboja su ieškovo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti nėra pagrįstos galimybės, kadangi ežeras, jo dalys niekada nebuvo parduodamos. Trečiajam asmeniui B.V. L. priklauso tik (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalis, naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, kiti bendraturčiai prieštaravimų dėl liepto statybos nereiškia, o trečiajam asmeniui nepateikus įrodymų apie vandens telkinio dalies pardavimo procesą ar kitas prieštaravimuose nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad ieškovas įrodė, kad trečiojo asmens prieštaravimai dėl liepto statybos yra nepagrįsti.
22. Kadangi bendraturčio prieštaravimai buvo vienintelis motyvas kodėl buvo atsisakyta išduoti sutikimą liepto statybai, juos pripažinus nepagrįstais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino NŽT atsisakymą išduoti leidimą liepto statybai. Lieptų įrengimą valstybiniuose vandens telkiniuose reglamentuoja Taisyklės, kurios numato, kad norintiems statyti lieptus ir pateikus teisės aktuose numatytus dokumentus NŽT išduoda sutikimus statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius. Taisyklėse numatytas tokio Sutikimo išdavimo terminas bei įgyvendinimo tvarka bei kitos su tuo susijusios procedūros. Liepto statyba valstybiniame vidaus vandens telkinyje, neturint galiojančio NŽT sutikimo, yra laikoma savavališka statyba (statyba neturint statybą leidžiančio dokumento) ir valstybinės žemės užėmimu, už kurį pagal Administracinių teisės pažeidimo kodeksą yra numatytos baudos.
23. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti ieškovui teisės be atsakovo, t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimo statyti ir naudoti lieptą, todėl rezoliucinė sprendimo dalis keičiama – (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikinąjį nesudėtingąjį statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“, panaikinamas, pripažįstama, kad trečiojo asmens prieštaravimai nepagrįsti ir klausimas dėl liepto statybos perduodamas NŽT nagrinėti iš naujo.
24. Administracine tvarka iš naujo nagrinėjant ieškovo prašymą duoti sutikimą dėl ieškovo prašomo statyti ir naudoti liepto (duomenys neskelbtini) ežero, turėtų būti įvertinta ar nėra kitų (apart trečiojo asmens pareikštus ir šioje byloje išnagrinėtus prieštaravimus) priežasčių, kurios trukdytų išduoti prašomą sutikimą, ir , atsižvelgiant ir į šios nutarties išvadas, nuspręsti dėl sutikimo (ne) išdavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti.
Jo rezoliucinės dalies pirmą dalį išdėstyti taip - „ieškinį tenkinti iš dalies“.
Sprendimo dalį (rezoliucinės dalies trečia dalis), kuria nuspręsta pripažinti ieškovui A. R. teisę be atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir (duomenys neskelbtini) ežero bendraturčio (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), sutikimo statyti ir naudoti lieptą, pagal IĮ „Vilkaraistis“ (duomenys neskelbtini) sudarytą liepto išdėstymo schemą, (duomenys neskelbtini) ežero (vandens ūkio naudojimo paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybė) dalyje, besiribojančioje su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savivaldybė) panaikinti ir dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą - šį reikalavimą atmesti..
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.