Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Greiciūnui, gynėjui advokatui A. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Ž. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

Ž. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012-07-04, laikotarpyje nuo 13.30 val. iki 14.31 val. VĮ „Regitra“ Utenos filialo, esančio Metalo g. 1, Utena, aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupe su R. M. (jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1d., nutrauktas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį teismo pasitikėjimo vertam asmeniui), pirkdamas autobusą VOLVO B12, VIN kodas (duomenys neskelbtini), iš R. M., kaip iš fizinio asmens, jam, R. M. turint tuščią blanką „Naudoto automobilio pirkimo - pardavimo sutartis“ su spausdintu jame norvegų kalba tekstu, bei R. M. įrašius jame melagingus duomenis:

-grafoje „pardavėjas“ nurodžius pardavėją- „(duomenys neskelbtini);

-grafoje „adresas“ nurodžius pardavėjo adresą- „(duomenys neskelbtini)“;

-grafoje „pardavėjas patvirtina, kad gavo pirkimo sumą, kuri yra“ nurodžius, kad gavo „31236 kronų (4000 eurų), kas atitinka 13 811,20 Lt;

-grafoje „pirkimo suma žodžiais“ nurodžius žodžiais pirkimo sumą „trisdešimt tūkstančių trisdešimt šešios kronos“;

-grafoje „data“ nurodžius pardavimo datą „2012-06-22“;

-grafoje „pardavėjas“ nurodžius pardavėją „(duomenys neskelbtini)“;

ir R. M. pasirašius „Naudoto automobilio pirkimo - pardavimo sutarties“ grafoje „pardavėjas“ už nurodytą pardavėją „(duomenys neskelbtini)“, jis, žinodamas, kad autobuso VOLVO B12, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pardavėjas yra R. M., gyvenantis Utenos mieste, kad už automobilį sumokėjo 16 000,00 Lt, o automobilio pardavimo data - 2012-07-04, savo parašu patvirtinęs šią sutartį, tyčia suklastojo tikrą dokumentą - „Naudoto automobilio pirkimo - pardavimo sutartį“ bei jį panaudojo 2012-07-04, 14.31 val. pateikdamas VĮ „Regitra“ Utenos filialo darbuotojams.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras atsisakė kaltinimo dalies, kad Ž. L. panaudojo suklastotą dokumentą, pateikdamas jį 2012-07-04, 14.31 val. VĮ „Regitra“ Utenos filialo darbuotojams.

Kaltinamasis Ž. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pagal skelbimą internete iš R. M. nupirko autobusą. R. M. turėjo visus reikiamus dokumentus automobiliui užregistruoti VĮ „Regitra“ bei padavė jam dalinai užpildytą dokumentą, surašytą jam nesuprantama kalba, ir parodė į kurias tuščias eilutes įrašyti savo duomenis. Tokiu būdu atsirado jo duomenys, kaip dabar žino, pirkimo - pardavimo sutartyje. Jis pasitikėjo R. M., nes šis solidžiai atrodė, suprato, kad turi pakankamai didelį verslą ir nepagalvojo, kad automobilio pirkimo dokumentai gali būti suklastoti. Jis už autobusą sumokėjo 16000 Lt. Pardavimo datą ir kainą sutartyje įrašė R. M.. Jis sutarties neklastojo, nes nežinojo kokį dokumentą pildo ir pasirašo. Jis su R. M. nesitarė klastoti automobilio pardavimo dokumentų. R. M. jam prisistatė kaip automobilį parduodančią užsienio įmonę atstovaujantis asmuo. Vėliau jis gavo iš muitinės reikalavimą sumokti muito mokestį už įsigytą autobusą. Jis, sužinojęs apie nesumokėtus muito mokesčius, kreipėsi į Utenos AVPK, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o jis pripažintas nukentėjusiu. Jis suprato, kad R. M., jam nežinant, perkėlė prievolę sumokėti muito mokesčius už autobusą.

Iš byloje esančios Naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sutarties (toliau – sutartis) matyti, kad kaltinamasis į grafas „pirkėjas“ įrašė savo tikrus duomenis: pavardę, vardą, adresą ir pasirašė (b.l.52).

R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2012 m. birželio mėn. pabaigoje pagal žodinę sutartį iš Norvegijos įmonės (duomenys neskelbtini) nupirko kaltinime nurodytą autobusą, už jį sumokėdamas apie 4000 eurų. Jis iš šios įmonės atsakingo darbuotojo (duomenys neskelbtini) gavo neužpildytą pirkimo – pardavimo sutartį. Jis su kaltinamuoju sutarė autobusą parduoti už 16000 Lt. Paties autobuso kaina 13800 Lt, likusi suma už transportavimo, kelio paslaugas, kurą. Jis Ž. L. padavė dalinai užpildytą pirkimo – pardavimo sutartį (kaufertragą), kurioje pats buvo įrašęs pardavėjo bei autobuso duomenis, datą, autobuso kainą 4000 eurų ir pasirašęs pardavėjo vardu. Teigia Ž. L. paaiškinęs, kad autobusas pirktas Norvegijoje ir jam reikės sumokėti reikiamus mokesčius. Ž. L. su tuo sutiko. Po to Ž. L. savo ranka sutartyje eilutėse „Kjoper“ įrašė savo pavardę, vardą, adresą ir pasirašė bei šią sutartį su kitais dokumentais pateikė VĮ „Regitra“ (b.l. 69-70, 75-76).

Iš kaltinamojo ir liudytojo R. M. parodymų bei sutarties turinio matyti, kad Ž. L. į sutartį eilutėse „pirkėjas“ įrašė savo tikrus duomenis. Kitą sutarties dalį buvo užpildęs R. M., kurio veiksmai įrašant į šį dokumentą melagingus duomenis įvertinti kaip tyčinis tikro dokumento suklastojimas pagal LR BK 300 str. 1 d. (b.l.81-83).

Liudytojas V. V. parodė, kad autobusas VĮ „Regitra“ buvo registruotas pagal norvegų kalba surašytą sutartį, jos neišvertus į lietuvių kalbą.

Kaltinamajam į sutartį įrašius savo, kaip pirkėjo, tikrus duomenis, jis 2013-11-06 muitinės pareigūnų sprendimu buvo pripažintas skolininku muitinei (b.l.12-16). Kaltinamasis, gavęs iš muitinės pranešimą apie nesumokėtus muito mokesčius už jo įsigytą autobusą ir su tuo susijusias sankcijas bendro 22942 Lt dydžio, 2013-12-13 kreipėsi į policiją, prašydamas kaltus asmenis patraukti atsakomybėn (b.l.7), buvo pripažintas nukentėjusiuoju (b.l.23). Jis pats inicijavo autobuso pardavimo aplinkybių tyrimą. Šie kaltinamojo veiksmai liudija, kad jis neturėjo tikslo klastoti autobuso įsigijimo dokumentus ir nežinojo apie nesumokėtus muito mokesčius.

LR BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo įrodinėjimo procese būtina nustatyti tiesioginę tyčią, kad atliekant klastojimo veiksmus kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (LAT nutartis Nr. 2K-407/2008).

Kaltinamasis, įrašydamas savo tikrus duomenis į norvegų kalba surašytą pirkimo – pardavimo sutartį ir neišsiaiškindamas ar R. M. turi įgaliojimą atstovauti transporto priemonės savininką ir parduoti jam automobilį, elgėsi nepakankamai rūpestingai. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad jis suvokė, jog atlieka klastojimo veiksmus ir norėjo taip veikti, t.y. nenustatyta jo tiesioginė tyčia. Kaltinamasis teigia, kad R. M. sakė esąs transporto priemonės savininko atstovas ar tarpininkas ir jam pateikė jau užpildytą sutartį, kurioje jis įrašė tik savo, kaip pirkėjo, tikrus duomenis. Kaltinamojo, kaip automobilio pirkėjo, parašo negalima traktuoti kaip sutarties patvirtinimo, kuriuo buvo siekta dokumento turinyje įtvirtinti tikrovės neatitinkančius duomenis, tikslu patalpinti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. Kaltinamasis neigia, kad būtų turėjęs tokį tikslą. R. M. sutartyje įrašė pardavėju įmonę, iš kurios ir buvo pirkęs autobusą bei nurodė pardavėjo atstovą (duomenys neskelbtini), už kurį pasirašė. R. M. patvirtino, kad Ž. L. padavė pirkimo – pardavimo sutartį (kaufertragą), kurioje pats buvo įrašęs pardavėjo bei autobuso duomenis, datą, autobuso kainą ir pasirašęs pardavėjo vardu. Todėl negalima teigti, kad kaltinamasis žinojo, jog duomenis į sutartį įrašė ir ją pardavėjo vardu pasirašė būtent R. M. ir kad ši sutarties dalis yra suklastota. Kaltinamojo ir R. M. parodymai paneigia kaltinimo teiginį, kad R. M. turėjo tuščią sutarties blanką ir jame, Ž. L. žinant, surašė duomenis apie pardavėją bei nurodė autobuso pardavimo kainą ir datą. R. M. netvirtina, kad sutartį būtų pildęs Ž. L. akivaizdoje. Priešingai, jis teigia Ž. L. padavęs dalinai užpildytą sutartį ir paprašęs pirkėjo eilutėse įrašyti savo duomenis. Kaltinamasis dėl šios aplinkybės davė analogiškus parodymus, kad R. M. jam padavė užpildytą sutarties blanką, tuščios buvo tik tos eilutės, į kurias jis įrašė savo duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis teigia už autobusą R. M. sumokėjęs 16000 Lt. R. M. taip pat patvirtino, kad su kaltinamuoju sutarė autobusą parduoti už 16000 Lt. Jo teigimu paties autobuso kaina 13800 Lt, likusi suma už transportavimo, kelių paslaugas, kurą (b.l. 69-70, 75-76). Sutartyje autobuso kaina nurodyta 31236,0 kr. (4000 eurų) bei norvegų kalba žodžiais įrašyta suma kronomis. Kaltinamasis teigia, kad neteikęs didelės reikšmės tam ar 4000 eurų atitinka 16000 Lt.

Duomenis apie autobuso kainą į sutartį įrašė R. M.. Kaina buvo nurodyta norvegiškomis kronomis ir eurais, o atitikmens litais iš viso nebuvo. Todėl negalima tvirtinti, kad kaltinamasis transporto priemonės įsigijimo momentu turėjo galimybę labai tiksliai identifikuoti kokia pardavimo suma susidarytų litais. Tuo labiau, kad R. M. teigimu į sutartą kainą įėjo ne tik paties autobuso vertė, bet ir transportavimo, kelių paslaugos, autobuso pargabenimui sunaudotas kuras.

Kaltinamojo teigimu autobuso pardavimo datą 2012-06-22 sutartyje buvo įrašęs R. M.. Jis negalėjo paaiškinti kodėl R. M. įrašė pardavimo datą ne 2012-07-04, o 2012-06-22. R. M. savo parodymuose nepaaiškino kodėl jis sutartyje nurodė ne tą datą, kada autobusą pardavė Ž. L..

Kaltinamasis, įrašydamas savo duomenis į sutartį, turėjo galimybę pastebėti, kad sutartyje įrašyta jos sudarymo data neatitinka faktinės. Tačiau pats kaltinamasis datos į sutartį nerašė, taigi ir negalėjo jos suklastoti. Nenustatyta, kad neteisingos datos įrašymas į sutartį būtų galėjęs sukelti žalingų padarinių, galinčių atsirasti šį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sutartis buvo pateikta VĮ „Regitra“ siekiant įregistruoti transporto priemonę. Byloje nėra duomenų, kad ankstesnė sutarties sudarymo data turi esminę reikšmę transporto priemonės registravimui. Todėl negalima teigti, kad tokia veika buvo realiai pasikėsinta į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaryta žala arba kilo tokios žalos atsiradimo grėsmė. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą, taigi ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Todėl kaltinamojo veiksmai pasirašant sutartį, kurioje nurodyta ankstesnė jos sudarymo data nei pasirašymo diena, negali būti vertinami kaip nusikalstama veika, nes jais negali būti pažeistos fizinių ar juridinių asmenų teisės ar sukeltos šiems asmenims reikšmingos pasekmės. LR BK 300 str. 1 d. numatyta veika yra formali, tačiau pagal teismų praktiką veikos padariniai reikšmingi pripažįstant veiką nusikalstama.

Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad Ž. L. savo parašu išreiškė valią pirkti autobusą, o ne tvirtino kito asmens suklastotą dokumentą. Kaltinamojo kaltės dėl dokumento klastojimo nebuvimą atskleidžia ne tik jo parodymai apie tai kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau ir aplinkybės, lėmusios tokių veiksmų padarymą. Kaltinamasis norėjo įsigyti transporto priemonę. Byloje nėra duomenų, kad šio tikslo jis būtų siekęs kokiais nors nelegaliais, neteisėtais būdais. R. M. turėjo ir pateikė VĮ „Regitra“ visus transporto priemonei įregistruoti būtinus dokumentus, tame tarpe ir sutartį, kuri šiai įstaigai buvo priimtina. Kaltinamasis, tik sužinojęs apie nesumokėtus muito mokesčius, pasijuto pardavėjo apgautas ir kreipėsi į policiją.

Ž. L. kaltinamas suklastojęs tikrą dokumentą, veikdamas bendrininkų grupėje su R. M.. Kaltinamasis pripažįsta pats įrašęs savo, kaip pirkėjo, duomenis į sutartį tik todėl, kad jo pavardė reta ir bijojęs, jog R. M. ją gali parašyti klaidingai. Kaltinamasis ir R. M. iki autobuso pardavimo nebuvo pažįstami. Nei vienas iš jų neparodė, kad sudarant sandorį kuriuo nors metu būtų taręsi suklastoti pirkimo – pardavimo sutartį. Byloje nesurinkta ir kitų įrodymų, kurie leistų konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, t.y. kaltinamojo ir R. M. susitarimą veikti bendrai, abiejų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą.

Nenustačius kaltinamojo tyčios suklastoti tikrą dokumentą bei bendrininkavimo kito asmens padarytame nusikaltime, jis pagal LR BK 300 str. 1 d. išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo pažymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303str. 5d., 1p., 304str., 305str., 307str., teismas

nusprendžia

Ž. L. pagal LR BK 300 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.