Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Kęstučio Greiciūno apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-10-21 nuosprendžio, kuriuo Ž. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2012-07-04, laikotarpyje nuo 13.30 val. iki 14.31 val. VĮ „R.“ U. filialo, esančio (duomenys neskelbtini) , U., aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupe su R. M. (jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1dalį nutrauktas atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį teismo pasitikėjimo vertam asmeniui), pirkdamas autobusą VOLVO B12, VIN kodas (duomenys neskelbtini) , iš R. M., kaip iš fizinio asmens, jam, R. M. turint tuščią blanką „Naudoto automobilio pirkimo - pardavimo sutartis“ su spausdintu jame norvegų kalba tekstu, bei R. M. įrašius jame melagingus duomenis: grafoje „pardavėjas“ nurodžius pardavėją - „L/L S. B.; grafoje „adresas“ nurodžius pardavėjo adresą - „E. M. (duomenys neskelbtini) “; grafoje „pardavėjas patvirtina, kad gavo pirkimo sumą, kuri yra“ nurodžius, kad gavo „31236 kronų (4000 eurų), kas atitinka 13 811,20 Lt; grafoje „pirkimo suma žodžiais“ nurodžius žodžiais pirkimo sumą „trisdešimt tūkstančių trisdešimt šešios kronos“; grafoje „data“ nurodžius pardavimo datą „2012-06-22“; grafoje „pardavėjas“ nurodžius pardavėją „(duomenys neskelbtini) “ ir R. M. pasirašius „Naudoto automobilio pirkimo - pardavimo sutarties“ grafoje „pardavėjas“ už nurodytą pardavėją „(duomenys neskelbtini) “, jis, žinodamas, kad autobuso VOLVO B12, VIN kodas (duomenys neskelbtini) , pardavėjas yra R. M., gyvenantis U. mieste, kad už automobilį sumokėjo 16 000,00 Lt, o automobilio pardavimo data - 2012-07-04, savo parašu patvirtinęs šią sutartį, tyčia suklastojo tikrą dokumentą - „Naudoto automobilio pirkimo - pardavimo sutartį“ bei jį panaudojo 2012-07-04, 14.31 val. pateikdamas VĮ „R.“ U. filialo darbuotojams.

Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme prokuroras atsisakė kaltinimo dalies, kad Ž. L. panaudojo suklastotą dokumentą, pateikdamas jį 2012-07-04, 14.31 val. VĮ „R.“ U. filialo darbuotojams.

Dokumento suklastojimu pripažįstamas netikro dokumento pagaminimas, taip pat sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Melaginti duomenys - tai duomenys neatitinkantys tikrovės.

Iš baudžiamosios bylos duomenų - R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis nurodė perdavęs Ž. L., perkančiam jo parduodamą automobilį, dalinai užpildytą pirkimo pardavimo sutartį (kaufertragą), kurioje buvo įrašęs pardavėjo (firmos L/L S. B.) duomenis, parduodamo automobilio duomenis, kainą ir pasirašęs pardavėjo vardu. Po to savo duomenis – vardą, pavardę, adresą, sutartyje įrašė Ž. L. ir pasirašė. Tyrimo metu Ž. L. teigė supratęs, kad automobilio pardavėjas yra su juo bendraujantis vyriškis.

Prokuroro nuomone, Ž. L. elgesys, tai yra savo tikrų duomenų įrašymas į pirkimo pardavimo sutartį, bei jos patvirtinimas savo parašu, yra ne „nepakankamas rūpestingumas", kaip nurodoma nuosprendyje, o tyčiniai veiksmai, nes bylos duomenys patvirtina, kad R. M. į minimą dokumentą neteisingus duomenis įrašė Ž. L. matant ir jam dalyvaujant ir Ž. L. tam neprieštaravo, be kita ko, sutikdamas dėl R. M. pasiūlytos netikros sandorio kainos ir datos įrašymo į dokumentą, taigi, tyčia jį suklastojo.

Atsikirtimu į prokuroro apeliacinį skundą Ž. L. gynėjas advokatas A. D. prašo prokuroro skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad kaltinant Ž. L. nebuvo nurodyta, kuo pasireiškė jo tiesioginė tyčia darant šį tyčinį nusikaltimą ir koks nusikaltimo padarymo motyvas bei tikslas. Šiuo atveju Ž. L. buvo kaltinamas už savo tikrų duomenų įrašymą, pasirašymą ir datos įrašymą. Minima sutartis jam buvo pateikta jau dalinai užpildyta, todėl nesuprantama, kada jis galėjo susitarti si R. M. daryti nusikaltimą. VĮ „R." tokį dokumentą iš R. M. priėmė ir nereikalavo vertimo į lietuvių kalbą. Pats Ž. L. buvo apgautas R. M., nes pastarasis nesumokėjo mokesčių, kurie vėliau buvo reikalaujami iš Ž. L.. Baudžiamoji byla buvo iškelta pagal jo kaip nukentėjusio pareiškimą, o vėliau ikiteisminio tyrimo pareigūnų pastangomis tapo įtariamuoju ir net teisiamuoju. R. M. nepažįsta ir nežinojo, ar jo daryti įrašai sutartyje teisingi. Savo parašu tik išreiškė valią pirkti automobilį, o neteisingos datos įrašymas, kaip formalus pažeidimas, negali sukelti baudžiamosios atsakomybės.

Teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Prokuroras skunde teigia, kad byloje pakanka įrodymų, kurių visuma konstatuotina Ž. L. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo patikrintus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai juos įvertino ir pagrįstai Ž. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Ž. L. nusipirko automobilį, apie kurio pardavimą rado skelbimą internete su pardavėjo kontaktiniu telefono numeriu. Dėl automobilio pirkimo tarėsi su anksčiau jam nežinomu asmeniu, sutarę automobilio kainą, atliko automobilio registracijos formalumus ir atsiskaitė.

Pirmosios instancijos teisme apklausiamas Ž. L. parodė, kad automobilio pardavėjas ( kaip vėliau sužinojo R. M.) jam nurodė, jog turi visus automobilio registracijai reikalingus dokumentus, be kitų registracijai reikalingų dokumentų pateikė dalinai užpildytą dokumentą, į kurį jis įrašė savo anketinius duomenis ten, kur nurodė pardavėjas ir pasirašė. Matė, kad jo pasirašomas dokumentas pildytas užsienio kalba, tačiau kas ten parašyta nesigilino, nes jam buvo aktualu gauti perkamą daiktą. Pardavėju pasitikėjo, automobilio pirkimo procesas jam jokių įtarimų nesukėlė, nes pardavėjas prisistatė kaip įmonės, parduodančios automobilį atstovas, turėjo reikiamus blankus, sakė, kad automobilis atvarytas iš Skandinavijos. Vėliau gavo pranešimą, kad už automobilį turi sumokėti muito mokesčius, pasijuto apgautas, kreipėsi į policiją. Rašydamas savo tikrus duomenis į pateikiamą dokumentą turėjo tikslą įgyti automobilį ir jį įregistruoti, apie dokumento klastojimą negalvojo.

Tokius Ž. L. parodymus apie dokumento pildymo aplinkybes patvirtino ir R. M. ( kurio atžvilgiu baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje nutraukta jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), kuris teigė, kad savo ranka įrašė į norvegišką automobilio pirkimo pardavimo sutartį pardavėjo -firmos L/L S. B., iš kur ir pirko automobilį, duomenis, autobuso duomenis, kainą ir pasirašė pardavėjo vardu, bei tokią dalinai užpildytą sutartį pateikė Ž. L., kad pastarasis įrašytų savo anketinius duomenis ir vėliau galėtų įregistruoti parduodamą automobilį pirkėjo vardu.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (LAT nutartis Nr. 2K-37/2012 ). Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei yra būdinga tiesioginė tyčia, o tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti ( LAT nutartys Nr. 2K-186/2009, Nr. 2K-229/2010 ).

Iš byloje ištirtų duomenų nėra jokio pagrindo išvadai, kad Ž. L., įrašant savo tikrus anketinius duomenis į jam pateiktą dokumentą ir pasirašant jame, buvo žinoma, kad jame jau esantys įrašai neatitinka faktinių aplinkybių ir jis apie tuos suklastotus įrašus žinojo, bei suvokė, kad savo įrašais ir parašu pateikiamame dokumente tvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes ir atlieka neteisėtus veiksmus – klastoja dokumentą ir norėjo taip veikti, nes iš aukščiau aptartų tiek Ž. L., tiek R. M. parodymų matyti, kad Ž. L. R. M. įvertino kaip asmenį, atstovaujantį užsienio įmonės, parduodančios automobilį interesus, apie kurią matė įrašus jam pateiktame dokumente. Tai, kad jis netikrino R. M. duomenų ir neįsitikino, ar jis turi įgaliojimą atstovauti pardavėją, nurodytą dokumente, nepatvirtina, kad jis pasirašydamas pateiktame dokumente suvokė, jog atlieka klastojimo veiksmus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių R. M. ir Ž. L. susitarimą klastoti dokumentą, nes tokius veiksmus atliko tik R. M., dėl kurio nusikalstamų veiksmų priimtas sprendimas kitoje byloje.

Tokiu būdu, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Ž. L. veikoje tyčios klastoti dokumentą nebuvo, ir pagrįstai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jį išteisino nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis išteisintojo Ž. L. kaltės klausimu, pripažįsta, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į surinktų duomenų visumą, juos tinkamai analizavo ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu ir Ž. L. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir Ž. L. atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, dėl ko Utenos rajono 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutarė:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Kęstučio Greiciūno apeliacinį skundą atmesti.