Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. K. prašymą dėl teistumo panaikinimo jo atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. rugpjūčio 8 d. gautas nuteistojo L. K. prašymas dėl teistumo panaikinimo.

3. Nuteistasis L. K. teismo posėdžio metu savo prašymą palaikė, papildomai paaiškino, kad mirus žmonai jam yra sunku vienam būti namuose, nori kur nors išeiti ir užsiimti medžiokle. Nusikalstamą veiką padarė netyčia, o jį laiko brakonieriumi, nors jis nieko blogo nepadarė. Nei anksčiau nei po to nebuvo teistas. Administracinis nusižengimas užfiksuotas dėl to, nes nusipirko automobilį ir jį apdraudė vienam mėnesiui, pamiršo, jog praėjo mėnesio terminas ir išvažiavo automobiliu, kur buvo nufotografuotas, tačiau paskirtą baudą sumokėjo. Nuosprendžiu priteistą žalą taip pat atlygino, teismui pateikė tai patvirtinančius duomenis. Dėl savo elgesio neturi jokių seniūnijos nusiskundimų, naujų įtarimų jam taip pat nėra pareikšta. Prašo panaikinti teistumą, kadangi nori įgyti leidimą nešiotis ginklą, nusibodo būti namuose, tai bent į mišką turės galimybę nuvažiuoti. Taip pat teistumo panaikinimas reikalingas tam, kad sūnus galėtų laikyti ginklą namuose. Iki tol šautuvus laikydavo jo namuose, kadangi sūnus taip pat medžioja, tačiau gavo raštą, jog licencija panaikinama ir dėl to turėjo išsikraustyti.

4. Prokurorė siūlė nuteistojo prašymo netenkinti, kadangi susipažinus su pateiktu prašymu bei išklausius nuteistojo paaiškinimus, galima daryti išvadą, jog nuteistasis iki šios dienos nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistojo skundai buvo nagrinėjami visose instancijose, bet jis ir šiai dienai nepripažįsta savo kaltės. Taip pat yra gauti duomenys apie tai, jog nuteistasis šiais metais buvo baustas administracinio tvarka už padarytą nusižengimą ir prašyme yra nurodęs vienintelę priežastį, dėl kurios jam reikia panaikinti teistumą, tai dėl jo hobio – medžioklės, tai yra už ką jis ir buvo nuteistas ir buvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė, draudimas naudotis teise medžioti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas netenkinamas.

5. Teistumo laiko sutrumpinimo arba panaikinimo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 363 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį atlikusio bausmę asmens prašymą dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo pagal BK 97 straipsnį nagrinėja apylinkės teismas pagal atlikusio bausmę asmens gyvenamąją vietą. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad nepriklausomai nuo to, kokios pakopos teismas priėmė nuosprendį, pagal kurį asmuo atliko bausmę, prašymus dėl teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo nagrinėja apylinkės teismas pagal bausmę atlikusio asmens gyvenamąją vietą.

6. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu L. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 120 MGL (BBND) (4 519,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise medžioti 2 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš nuteistojo L. K. civiliniam ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priteista 4 795,70 Eur turtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi nuteistojo kasacinis skundas taip pat atmestas. Kadangi nuteistasis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaunas, todėl jo prašymas dėl teistumo panaikinimo teismingas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (BPK 363 straipsnio 1 dalis).

7. BK 97 straipsnio 1 dalis numato, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa. Iš BK 97 straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju kaip minėta aukščiau L. K. buvo nuteistas už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 272 straipsnio 3 dalyje, padarymą 120 MGL (BBND) (4 519,20 Eur) dydžio bauda. Be to, L. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise medžioti 2 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto ,,a“ papunktį, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Trijų metų teistumo terminas L. K. skaičiuotinas po bausmės atlikimo, t. y. po baudos sumokėjimo. Bauda sumokėta 2020 m. balandžio 29 d.

9. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog L. K. prašymo dėl teistumo panaikinimo nagrinėjimo dieną yra suėję daugiau kaip pusė termino, kas sudaro formalų pagrindą panaikinti teistumą, tačiau kitų aplinkybių visuma vis tik nėra pakankama BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymui.

10. Pažymėtina, jog sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą yra teismo teisė, o ne pareiga. Kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina įvertinti tiek formalias, tiek materialias teistumo panaikinimo ar jo laiko sutrumpinimo sąlygas. Teismas, panaikindamas teistumą prieš terminą ar sutrumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbo veiklą, jo prašymo argumentus ir motyvus bei kitus teismui pateiktus jį apibūdinančius duomenis, leidžiančius teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą ar jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą.

11. Kaip matyti iš bylos duomenų, L. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu už tai, kad neteisėtai nušaudamas lūšį, sunaikino saugomą šių laukinių gyvūnų rūšį ir tokiu būdu padarė didelę žala saugomiems rūšies, įrašytos į Lietuvos Respublikos Raudonąją knygą, gyvūnų būklei. Kaip aukščiau nustatyta minėtas nuosprendis įsiteisėjęs, peržiūrėtas tiek apeliacine tiek kasacine tvarka. Išklausius nuteistojo paaiškinimų, duotų teikimo nagrinėjimo teismo posėdžio metu, akivaizdu, jog nuteistasis L. K. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažįsta iki šiol, savo duotais paaiškinimais jis siekia pateisinti savo neteisėtą elgesį, kas rodo, jog vis tik nuteistasis dėl savo netinkamo elgesio išvadų nepadarė, savo netinkamo elgesio kritiškai nevertina bei nesupranta jo pavojingumo. Be to, nuteistasis nesistengia laikytis įstatymų, kadangi neišnykus teistumui, jo 3 metų laikotarpio eigoje nuteistasis L. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje. Dėl padaryto administracinio nusižengimo nurodė, jog dėl senatvės pamiršo apdrausti automobilį, tačiau baudą sumokėjo, tokiu būdu vėlgi siekė savo elgesį pateisinti.

12. Nuteistasis L. K. prašyme akcentuoja dėl teistumo patiriamas neigiamas pasekmes jo asmeninių aplinkybių aspektu (negali užsiimti medžiokle, kuri yra jo hobis, laisvalaikio praleidimo būdas, gyvenant kartu su sūnumi jo sūnus negali laikyti ginklų, kas sudaro nepatogumų jo šeimos nariams), tačiau šios aplinkybės negali būti laikomas pakankamomis BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytos išimties – teistumo panaikinimo ar jo termino sutrumpinimo – taikymui. Nuteistojo L. K. motyvai, susiję su jo asmeninio pobūdžio aplinkybėmis, jo laisvalaikio leidimu ir galimais nepatogumais jo šeimos nariams, šiuo konkrečiu atveju neturi jokios reikšmės teistumo panaikinimui. Darant šią išvadą pažymėtina, kad nuteistasis L. K. šiuo metu neigiamas pasekmes patiria dėl veikos, už kurios padarymą yra nuteistas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Jo patiriami suvaržymai tiek jo iki tol užsiimta veikla – medžiokle, tiek šeimos narių požiūriu ir tariamai jų patiriamais nepatogumais, yra būtent jo paties neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl nuteistojo L. K. argumentai, nesant išskirtinių itin teigiamai būtent teistumo laikotarpiu nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, negali būti pripažinti pakankamu pagrindu taikyti BK 97 straipsnio 7 dalies nuostatas ir panaikinti teistumą. Ši teismo išvada atitinka formuojamą teismų praktiką šio pobūdžio bylose. Kaip yra nurodęs Kauno apygardos teismas, nepritartina tokiai praktikai, kai teistumas panaikinamas siekiant pagerinti nuteistojo gyvenimo kokybę, todėl motyvai, susiję su gyvenamąją vieta, su ginklo įsigijimo poreikiu, su veikla medžioklės būrelyje, jokios reikšmės teistumo panaikinimui neturi (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis byloje Nr. 1S-880-926/2020).

13. Pagrindo taikyti BK 97 straipsnio 7 dalį nesudaro ir kitos nuteistojo L. K. nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio nepadarė naujų nusikalstamų veikų, atlygino nuosprendžiu priteistą turtinę žalą bei sumokėjo paskirtą baudą, yra garbingo amžiaus senatvės pensininkas. Nors paminėtos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau nėra pagrindas teistumo panaikinimui ar jo termino sutrumpinimui, be to, į kai kurias iš paminėtų aplinkybių, jau atsižvelgta skiriant bausmę nuteistajam. Vien tai, kad asmuo po jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio nepadarė naujų nusikalstamų veikų, jo asmenybės išimtinai teigiamai taip pat necharakterizuoja. Būtent tokio elgesio tikimasi iš nuteisto asmens teistumo laikotarpiu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina faktą, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu jam skirta bausmė tinkamai įgyvendina bausmės paskirčiai keliamus tikslus, tačiau nėra pakankamas pagrindas teistumo panaikinimui ar jo termino sutrumpinimui, juolab kaip aukščiau nustatyta, asmuo per aktualų laikotarpį padarė vieną administracinį nusižengimą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis nepriekaištingai laikosi įstatymų.

14. Atsižvelgiant į išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad nors nagrinėjamu atveju ir yra formalus pagrindas nuteistajam L. K. panaikinti teistumą, tačiau įvertinus kitas aukščiau aptartas aplinkybes daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti, nėra pagrindo, todėl šiuo metu nuteistajam panaikinti teistumą netikslinga, jo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo L. K. prašymą dėl teistumo panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.