Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, auginanti du nepilnamečius vaikus, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „L.“ (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. 2025-04-18 apie 8.47 val., Vilniuje, Gariūnų g., kryptimi link Gariūnų turgaus, vairavo automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,03 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu O. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji O. S. apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai bei parodė, kad 2025-04-17 buvo svečiuose. Atvyko pažįstamas draugas iš užsienio. Buvo mieste, pasivaikščiojo. Grįžo į jo viešbutį. Jos automobilis stovėjo viešbučio automobilio stovėjimo aikštelėje. Į viešbutį grįžo 22 ar 23 val. Viešbutyje vartojo alkoholį. Gėrė vyną, bendravo. Vėliau jie susipyko ir ji nusprendė grįžti namo. Tuo metu neįvertino savo būsenos, nes atrodė, kad ji jautėsi pakankamai gerai, bet pasirodo, kad ne. Važiuodama, kai jau buvo prie Gariūnų sankryžos, suprato, kad jautėsi nepakankamai gerai, nes važiuodama trečia kelio juosta du kartus prisilietė ratu prie borto. Sustojo sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui ir planavo automobilį palikti prie „Lidl“ parduotuvės. To padaryti jai nepavyko, nes prie jos, kol stovėjo degant raudonam šviesoforo signalui, priėjo du vyrai, atidarė mašinos duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Po to, kai sustojo sankryžoje užsidegus raudonam šviesoforo signalui iki atvykstant policijos pareigūnams, ji alkoholio nevartojo. Atvažiavę pareigūnai supildė dokumentus. Jos blaivumą tikrino du kartus, ji savo kaltę pripažino, su pareigūnais bendravo gražiai. Alkotesteris rodė 2,03 promilių neblaivumą ir 2,13 ar 2,15 promilių neblaivumą. Su alkotesterio rodmenimis sutiko. Pareigūnai jos neprašė atlikti tam tikrų veiksmų, tokių kaip, eiti tiesia linija. Tuo metu automobilyje buvo viena. Automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę, o pareigūnai ją parvežė namo. Iki dabar automobilis stovi saugojimo aikštelėje.

Alkoholį vartoja retai, per šventes mažais kiekiais. Pagalbos dėl alkoholio vartojimo jai nereikia. Teisę vairuoti turi apie 20 metų. Jai buvo atimta teisė vairuoti už tai, kad lenkė automobilį ir kirto ištisinę eismo juostą. Baudą apmokėjo, nes jeigu nebūtų baudos apmokėjusi, jai nebūtų grąžinę vairuotojo pažymėjimo. Anksčiau niekada nebuvo bausta už vairavimą būnant neblaiviai.

Kartu gyvena su mama. Ji išlaiko ir mamą ir vaikus. Dabar jos mama pradėjo dirbti, norėdama jai padėti, nes šiuo metu sunki finansinė padėtis. Yra išsituokusi. Išlaikymas mokamas tik vienam vaikui, nes antro vaiko tėvas yra miręs, tai valstybė moka našlaičio pašalpą. Turi namo paskolą. Būsto paskolą paėmė prieš 3 metus. Paskolos mėnesinė įmoka 931 Eur su centais. Taip pat turi automobilio lizingą, kurio mėnesinė įmoka apie 205 Eur. Moka kasko draudimą – 50 Eur. Tai už automobilį per mėnesį moka apie 250 Eur. automobilį įsigijo prieš trejus metus. Lizingas 5 metams. Išmokėjo 3 metus, lizingą liko mokėti 2 metus. Automobilio likutinė vertė 7 000 Eur. Kito nekilnojamojo turto neturi. Jos pajamos šiuo metu nėra stabilios. Jos oficialus atlyginimas yra minimali alga, o visa kita yra priedai. Gaudavo apie 1 500 Eur, bet paskutinius tris mėnesius gauna minimalų atlyginimą. Dabar gauna 2,5 karto mažesnį atlyginimą, nei gaudavo. Dabar turi skolų kredito įstaigoms. Už būstą turi 2 mėnesių skolą, net daugiau, gaunasi 2 600 Eur.

Ji yra vienintelė šeimoje vairuojanti. Dukros mokymo įstaiga yra T. V., netoli namų. prieš tai dukrą vežiodavo kiekvieną rytą, nes jai (duomenys neskelbtini) metai ir vienai važiuoti autobusu yra nesaugu. Taip pat vežiodavo į būrelius. Dukra lanko gimnastiką (duomenys neskelbtini) 3 kartus per savaitę. Nuo jos namų iki Vilniaus centro apie 20 km atstumas.

Kaltinamoji savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji davė parodymus, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2025-04-18 8.47 val. asmuo pranešė, kad kylant į kalną Gariūnų g. jis sustabdė automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja stipriai neblaivi. Vairuotoja atsitrenkė į kelio bortelį ir norėjo važiuoti toliau (b. l. 1-2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo Valdybos 4-o skyriaus vyriausiojo patrulio A. J. 2025-04-19 tarnybiniame pranešime „Pavojus eismo saugumui“ nurodyta, kad 2025-04-18, 8.50 val., patruliuojant kartu su specialistu M. R. ir vyr. patruliu M. S. gavo pranešimą, kad pranešėjas sustabdė automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja stipriai neblaivi. Atvykus, pareiškėjas pranešė, kad važiuodamas pamatė įtartiną automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vinguriuojantį po kelią, pastebėjo kaip du kartus važiavo kairės pusės atitvarų link. Pranešėjas pats ėmėsi iniciatyvos ir sustabdė automobilį. Pasak pranešėjo, iš vairuotojos burnos trenkė stiprus alkoholio kvapas. Tuo pačiu pareiškėjas pranešė, kad įvykį matė kitas žmogus, kuris gali paliudyti. Bendraujant su „Toyota“ vairuotoja O. S. jautėsi stiprus alkoholio kvapas, paklausius prieš kiek laiko vartojo alkoholį, pasakė, kad 23 val. vakare. 9.02 val. buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, antru putimu 9.24 val. nustatytas 2.13 promilių girtumas (b. l. 20).

2025-04-18 apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, apžiūrėtas automobilis „Toyota C-HR“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi Gariūnų g. antroje eismo juostoje, priekinė dalis nukreipta link Kirtimų g. Apžiūrint automobilio kėbulą, išoriškai matosi apgadinimai, t. y. matosi įbrėžimai ant kairės pusės priekinio sparno ir vairuotojo durelių. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis iš visų pusių ir jo vidus (b. l. 6-13).

Iš pareigūnų kūno kamera darytų vaizdo įrašų ir jų 2025-04-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų kūnų kamera daryti vaizdo įrašai:

1. vaizdo įrašas „PSS-20250418-093039UTC+0300“. Užfiksuota, kaip pareigūnai fotografuoja įvykio vietą, taip pat paaiškina kaltinamajai, kuri sėdi prie automobilio vairo, kad jos automobilis bus paimtas;

2. vaizdo įrašas „PSS-20250418-085757UTC+0300“. Užfiksuota, kaip pareigūnas tikrina kaltinamosios blaivumą, pirmu pūtimu nustatomas 2.03 promilių girtumas. Kitas pareigūnas bendrauja su asmeniu, kuris matė kaltinamosios vairavimo faktą. Asmuo nurodo, kad gerai, jog ją pamatė, nes galėjo į kitas mašinas atsitrenkt, ji važiavo viduriu ir trenkėsi;

3. vaizdo įrašas „PSS-20250418-091446UTC+0300“. Užfiksuota, kaip pareigūnas teiraujasi kaltinamosios prieš kiek laiko, kokį kiekį ir kokį būtent alkoholį ji vartojo. Kaltinamoji nurodė, kad vakar 23 val. gėrė vyną;

4. vaizdo įrašas „PSS-20250418-091753UTC+0300“. Užfiksuota, kaip pareigūnai antra kartą tikrina kaltinamosios blaivumą, antru pūtimu nustatomas 2.13 promilių girtumas (b. l. 24-25).

Iš neblaivumo nustatymo 2025-04-18 akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 2200375 matyti, kad O. S. 2025-04-18 9.02 val. nustatytas – 2,03 promilių girtumas, o 2025-04-18 9.24 val. – 2,13 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamosios bendrą būklę nustatyta, kad ji negali eiti tiesia linija. Kaltinamoji nurodė, kad alkoholį vartojo prieš dvi 11 valandų bei su alkotesterio rodmenimis sutiko ir pasirašė (b. l. 27-30).

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ (dabar – AB) 2025-04-18 išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota C- HR“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytoja yra O. S., o savininkas – UAB „S.“ (b. l. 34).

Iš Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ išrašo matyti, kad 2025 m. balandžio mėnesį automobilio „Toyota C-HR“ (pasirinkti 2018 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 16 450 Eur (b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kiekvieną atskirai bei jų visumą, konstatuoja, kad byloje neginčytinai įrodyta, jog O. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas mažiausias – 2,03 promilių neblaivumas).

Kaltinamoji O. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai. Pripažino, kad vakare susitiko su savo pažįstamu ir su juo vartojo alkoholį. Gėrė vyną. Po to ryte su juo susipyko ir nusprendė grįžti namo. Važiuodama suprato, kad ne taip gerai jaučiasi kaip manė, nes važiuodama du kartus užvažiavo ant bortelio. Sustojo prie šviesoforo, kai degė raudonas signalas ir prie jos priėjo du vyrai, atidarė automobilio dureles ir iškvietė policijos pareigūnus. Teisme O. S. patvirtino, kad buvo neblaivi ir, kad sutiko su alkotesterio rodmenimis.

Be kaltinamosios prisipažinimo, aplinkybę, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent pati O. S. patvirtina ir kiti teisme ištirti byloje surinkti įrodymai. Šią kaltinimo aplinkybę patvirtina G. T. 2025-04-18 rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, kad būtent jis sustabdė kaltinamąją ir iškvietė policijos pareigūnus. G. T. skambutis bendrajam pagalbos centrui užfiksuotas BIRT ataskaitų žiūryklėje. G. T. nurodė, kad kaltinamoji buvo viena automobilyje ir jam būnant alkoholio nevartojo.

Aplinkybę, kad automobilį O. S. vairavo būdama neblaivi, be jos duotų parodymų patvirtina alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai ir kt. Alkotesterio kvituose užfiksuota, kad pirmo pūtimo metu kaltinamajai nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, o antro patikrinimo metu jai nustatytas –– 2,13 promilių neblaivumas. Neblaivumo patikrinimo faktas ir jo rezultatai taip pat užfiksuoti ir pirmiau aptartuose vaizdo įrašuose „PSS-20250418-085757UTC+0300“ ir „PSS-20250418-085757UTC+0300“. Šie duomenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) užfiksuoti taip pat ir 2025-04-18 neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamoji sutiko su alkotesterio rodmenimis, taip pat patvirtino, kad alkoholį vartojo vakare. Neblaivumo faktą taip pat įrodo ir įvykio vietoje nustatyti jai neblaivumo požymiai (iš burnos sklindančio alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad išdėstyti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad kaltinamoji O. S. vairavo kaltinime nurodytą automobilį, vairavo šią transporto priemonę būdama neblaivi ir jai abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

O. S. duoti parodymai bei įvykio padarymo aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamoji suvokė, kad ji vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio bei to norėjo, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia.

Taigi nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visetas leidžia konstatuoti, kad O. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gauti kaltinamosios ir jos mamos L. A. prašymai perduoti O. S. jos atsakomybei taikant laidavimą vieneriems metams be užstato.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė — O. S. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju O. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jo padarymo gailėjosi, žala šia nusikalstama veika nepadaryta. Taip pat būtina įvertinti ir kaltinamąją O. S. charakterizuojančius duomenis. O. S. dirba, augina du nepilnamečius vaikus. Darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Iš 2025-04-24 pateiktos darbdavio charakteristikos matyti, kad per visą darbo laikotarpį O. S. pasižymėjo kaip atsakinga, kruopšti ir profesionali darbuotoja, ji operatyviai sprendžia iškilusias problemas, nuolat siekia geriausio rezultato. Kaltinamoji praeityje neteista, taip pat jai nėra pradėta jokių kitų ikiteisminių tyrimų (b. l. 73). 2025-04-22 duomenimis, kaltinamoji per paskutinius 1 metus administracinėn atsakomybėn traukta 2 kartus, iš kurių vieną kartą už greičio viršijimą ir vieną kartą už tai, kad vairuodama automobilį kirto siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą ir lenkė krovininį automobilį, paskirtos baudos apmokėtos (b. l. 70-71). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji susidurtų su sunkumais dėl alkoholio vartojimo. Teismas taip pat įvertina O. S. kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės rodo, kad yra pagrindas spręsti, jog kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji O. S. atitinka formalias įstatymo sąlygas laidavimo institutui taikyti.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoj prašoma paskirti L. A., kuri yra kaltinamosios mama. Tiek iš kaltinamosios, tiek iš L. A. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jas sieja glaudus ryšis, jos gyvena kartu, veda bendrą ūkį, L. A. padeda O. S. auginti vaikus. Jos pasitiki viena kita. Kaltinamoji apie įvykį pati pasipasakojo savo mamai. Mamos požiūris į padarytą nusikalstamą veiką buvo kritiškas. Kaltinamoji teisme nurodė, kad mama ją paskatino eiti į kursus apie alkoholio žalą. L. A. teisme nurodė, kad dukra jos klauso ir klausia jos nuomonės, kad ji atsako už savo dukrą ir garantuoja. L. A. praeityje neteista, nėra traukta administracinėn atsakomybėn. Nors L. A. yra pensininkė, tačiau dirba ir darbovietėje yra charakterizuojama teigiamai. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju L. A. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ją su kaltinamąja sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, ji yra kritiška kaltinamosios padarytai nusikalstamai veikai, jos viena kitai padeda, o nuolatinis bendravimas gali daryti teigiamą įtaką O. S., kad ši laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, į tai, kad šiuo metu kaltinamosios finansinė padėtis sunki (turi būsto, automobilio paskolas, viena augina nepilnamečius vaikus, o L. A. yra pensininkė, nors dirba, tačiau jos uždarbis yra minimalus) bei, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, O. S., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos L. A. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kaltinamoji vairuodama transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, kai jai nustatytas 2,03 promilių neblaivumas. Vilniaus mieste, ryte, vietoje, kur yra pakankamai intensyvus eismas. Kaltinamoji vairavo pavojingai, o tai patvirtina, kad tai pastebėjęs kitas vairuotojas sustojo ir ją sustabdė. Dėl O. S. veiksmų buvo sukelta reali grėsmė ne tik jo pačios, tačiau ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Taigi akivaizdu, kad O. S. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, o tai rodo, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtina priemonė nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti.

Prokurorė siūlė kaltinamajai uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Tačiau teismas įvertina tai, kad kaltinamoji O. S. išties labai nuoširdžiai išgyvena dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybės nevengė, taip pat tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad tai iš esmės atsitiktinė veika (anksčiau už tapačių ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą nebuvo traukiama nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn), sistemingai nedaro administracinių nusižengimų (per metus padaryti du administraciniai nusižengimai) bei linkusi prisiimti atsakomybę. Be to iš kaltinamosios teisme duotų parodymų matyti, kad vien jau baudžiamasis procesas jai turėjo pakankamą poveikį. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių O. S. bei jos padarytą veiką, visumą, sprendžia, kad šiuo atveju pakaks kaltinamajai skirti trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, t. y. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-04-23. Teismo nuomone, skirtinas uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų reikalavimus, nėra per švelnus ir nėra per griežtas.

Prokurorė taip pat prašė iš O. S. išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 16 450 Eur. O kaltinamosios O. S. gynėjas pasisakydamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės, prašė konfiskuoti dalį automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 000 Eur.

Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023).

Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

O. S. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodama automobilį „Toyota“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis, nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise kaltinamajai nepriklausė, kadangi automobilis įsigytas sudarius lizingo sutartį, t. y. minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „Swedbank lizingas“. Todėl automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje. Tad iš kaltinamosios gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismai, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo, turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Tokiu atveju aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-272-1121/2025).

Pagal kasacinio teismo praktiką konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis, o formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas, kaip leidžiančių taikyti šią išimtį, negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija. Vis dėlto, akcentuotina, kad įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu tapačių automobilių vidutinė vertė Lietuvoje, skaičiuojant su PVM buvo 16 450 Eur (b. l. 35).

O. S. padarė pavojingą nusikalstamą veiką, šiurkščiai pažeisdama kelių transporto priemonių taisykles. Kita vertus, kaip nustatyta pirmiau, O. S. praeityje nėra teista, nei traukta administracinėn atsakomybėn už panašių ar tapačių veikų padarymą. Automobilis, kurį panaudojant padaryta nusikalstama veika, priklauso lizingo bendrovei, dar liko išmokėti, pasak kaltinamosios, 7 000 Eur. Iš baudžiamosios bylos duomenų bei kaltinamosios teisme duotų parodymų matyti, kad šiuo metu O. S. finansinė padėtis yra pakankamai sunki. Nurodė, kad pastaruoju metu jos atlyginimas nėra stabilus, šiais metais sumažėjęs. Iš Sodros duomenų matyti, kad O. S. vidutinis mėnesio atlyginimas 2022 m. buvo 3 042,27 Eur; 2023 m. — 2 741,08 Eur; 2024 m. — 4674,37 Eur. 2025 m., atlyginimą ir išmokas skaičiuojant už 4 mėnesius, vidutinis mėnesio atlyginimas buvo 2 031 Eur. Ji viena augina du nepilnamečius vaikus. Vienam vaikui teikiamas išlaikymas, kitam — mokama našlaičio pašalpa. O. S. turi finansinių įsipareigojimų, t. y. turi būsto paskolą ir automobilio lizingą (Pagrindas: „Swedbank“ lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); Luminor bank AS kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Jos kasmėnesinės įmokos yra pakankamai didelės (mėnesinė įmoka už namą apie 900 Eur, už automobilį – 177,37 Eur). Pasak kaltinamosios, šiuo metu du mėnesius nėra sumokėjusi būsto paskolos, kito registruotino turto nei ji, nei jos mama neturi.

Visos aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad taikant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą visa apimtimi, būtų tinkamai neatsižvelgta į O. S. individualią situaciją, šiuo atveju tikslams, kurių siekiama atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, siekiant kompromiso teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos, pakaktų skirti ne visos, tik dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimą.

Apibendrinant konstatuotina, kad teismas atsižvelgęs į pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad asmens prevenciniams tikslams pasiekti, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis ir dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo trukmę, laidavimo trukmę, kaltinamosios O. S. turtinę padėtį ir pajamas, bus pakankama, teisinga ir proporcinga kaltinamajai skirti dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimą – 10 000 Eur.

O. S. paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas – paliktina iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. S., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą O. S. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti O. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieniems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025-04-23.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš O. S. valstybės naudai konfiskuotino turto — automobilio „Toyota C-HR“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

O. S. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus apie O. S. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir sprendimą ne konfiskuoti automobilio pranešti automobilio savininkui „Swedbank“ lizingui, lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

O. S. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

O. S. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

L. A. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.