Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos duodančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija duodanti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Iš bylos esančių rašytinių įrodymų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), jo motina G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Tarp šalių santuoka nebuvo sudaryta, šalys gyvena atskirai. Nepilnametis vaikas G. K. gyvena kartu su savo motina, kuri rūpinasi visais kasdieniais vaiko poreikiais, t. y. suteikia vaikui būstą, moka komunalinius mokesčius, perka ir gamina maistą, rūpinasi vaiko sveikata, jo higiena ir ugdymu, rūpinasi vaiko laisvalaikiu, slaugo kai serga ir t. t. (b. l. 3, 59-60). Ieškovė taip pat augina dar vieną vaiką – dukrą A. C., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), vaikas taip pat gyvena su ieškove (b. l. 3-4, 59). Šeima gyvena Kauno miesto savivaldybės nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 3, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

G. K. š. m. liepos 9 d. suėjo 12 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini), gauna nemokamą maitinimą, lanko Kauno sporto mokyklą „Startas“, turi regėjimo problemų (b. l. 10, 19, 59-60).

Ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pareikštas 2018 m. rugsėjo 13 d. (b. l. 3).

Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, pagal kurią vaiko išlaikymui šiuo metu minimaliai reikalinga apie 351,00 Eur per mėnesį (b. l. 4).

Atsakovas oficialiai nedirba (b. l. 20), nuo 2017 m. gruodžio 7 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 41), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 21-24), turi neįgalius tėvus ir brolį, kuriais rūpinasi (b. l. 42-47). Byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, lėšas banko sąskaitose, taip pat apie jo sveikatos būklę.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 straipsnio 2 dalies paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais. Akivaizdu, jog nuo išlaikymo priteisimo momento (2011 m.), t. y. praėjus daugiau kaip 7 metams, su amžiumi išaugo ir vaiko poreikiai, o su vaiko amžiumi padidėję vaiko poreikiai sudaro pagrindą padidinti teikiamo išlaikymo dydį. Priteisiant išlaikymą šalių sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metai, vaikas dar nelankė mokyklos. Šiuo metu šalių sūnui jau daugiau kaip 12 metų, vaikas jau paaugliško amžiaus, kas savaime reiškia, jog atsiranda daugiau išlaidų tiek avalynei, drabužiams, sveikatos priežiūrai, higienai ir t. t., be to, berniukas turi sveikatos (regėjimo) problemų, kurios savaime reiškia ne tik didesnį žmogiškąjį rūpestį tokiu vaiku, bet ir didesnes išlaidas. Pažymėtina, kad valstybės ekonominė situacija ir spartus kainų kilimas taip pat įtakoja didesnį piniginių lėšų poreikį. Ieškovė vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį minimaliai reikalinga apie 351,00 Eur, iš atsakovo prašo priteisti 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, mokslui, laisvalaikiui. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos G. K. poreikiams patenkinti iš esmės atitinka bylos aplinkybes, yra protingo dydžio, neišdidintos. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui, vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Pažymėtina, kad priteisiamas išlaikymas turi patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į ateitį. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovė pagal savo gaunamas pajamas nebūtų pajėgi teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą, kadangi neliktų lėšų jai pačiai pragyventi, tačiau pažymėtina, kad kalbama ne apie ieškovės vaiko poreikiams išleidžiamą sumą, o vaiko poreikiams būtiną sumą, t. y. sumą, kurią abiem teikiant būtų galima patenkinti protingus vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės vaiko poreikių lentelėje kai kurios išlaidos visiškai neįtrauktos, pavyzdžiui išlaidos skalbimo priemonėms, rankšluosčiams, patalynei, įvairioms šventėms, gimtadieniui, atostogoms, mokyklinėms ekskursijoms ir pan., o ir ieškovės nurodyta sūnui tenkanti komunalinių mokesčių dalis yra labai nedidelė, žinant kokios šiuo metu yra šildymo ir kitų komunalinių mokesčių kainos. Nors atsakovas nesutiko su vaiko poreikiams patenkinti reikalinga išlaikymo suma, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra pakankama mažesnė išlaikymo suma. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad vaikams teikiamo materialinio išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau šios nuostatos negalima suprasti tik kaip minimalių vaiko poreikių patenkinimo. Turi būti patenkinti ne tik buitiniai vaiko poreikiai maistui, aprangai, vaistams, bet ir sudarytos sąlygos vaiko poilsiui, laisvalaikiui, visapusiškam vaiko ugdymui, kad vaikas būtų paruošas gyvenimui, kad galėtų tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Be to, kaip jau minėta, priteisiamas išlaikymas turi būti orientuotas ir į ateitį. Nors galiojančiame išlaikymo reguliavime nėra numatyta minimalių ir maksimalių priteistinų išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimą. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3 K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Todėl teismas detaliai dėl kiekvienos išlaidų eilutės nepasisako. Juolab, kad neįmanoma apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visų vaiko poreikiams reikalingų išlaidų. Vieną mėnesį vaiko poreikiai gali būti didesni, kitą mažesni, o tuo pačiu ir išlaidos tiems poreikiams tenkinti vieną mėnesį gali būti didesnės, kitą mažesnės. Be to, dėl nepilnamečiam sūnui skiriamų lėšų maistui, drabužiams, avalynei, vaistams, mokymosi reikmėms laikytina, kad vaikui gyvenant su motina, šiai yra geriau žinomi sūnaus G. poreikiai nei atsakovui, kuris, ieškovės teigimu, su vaiku net nebendrauja. Tai, kad vaiko poreikiai padidėję pripažino ir pats atsakovas, jis atsiliepime iš esmės su ieškiniu sutiko, tik nurodė, kad dėl sunkios turtinės padėties negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, sutiko išlaikymą sūnui padidinti iki 120-130 Eur per mėnesį. Pabrėžtina, kad atsakovo, kaip tėvo, tinkamas pareigų vykdymas siejamas ne tik su materialinės pagalbos teikimu. Tėvo pareiga nuosekliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko kasdieniniame gyvenime, palaikyti jį ne tik materialiai, bet ir morališkai, o iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas su sūnumi nebendrauja, todėl vaikui labai trūksta tėvo meilės ir šilumos. Todėl įvertinus vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad nepilnamečio G. K. poreikiai išaugo ir jam reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, 2011 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytas išlaikymo vaikui dydis po 300 Lt (86,88 Eur) kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, neatitinka realybės ir vaiko poreikių. Teismo vertinimu, ieškovės iš atsakovo prašoma išlaikymo suma po 190 Eur kas mėnesį laikytina protinga ir pagrįsta, atitinkančia augančio ir turinčio sveikatos problemų vaiko poreikius. Tačiau, kaip jau minėta, vaikų poreikių patenkinimas priklauso nuo tėvų turtinės padėties.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, todėl teismo nurodytą sumą turi teikti abu tėvai. Įstatyme yra vienareikšmiškai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnis), numatyta, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui pakankamą išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Todėl konstatavus vaiko poreikių padidėjimą, įvertinus šiuo metu atsakovo skiriamą išlaikymo dydį (86,88 Eur per mėnesį), akivaizdu, kad didžioji vaiko išlaikymo ir auginimo naštos dalis tenka ieškovei.

Teismui nekyla abejonių, jog vaikas yra tinkamai prižiūrimas, pagal galimybes užtikrinami visi jo poreikiai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų dėl vaiko nepriežiūros neturi, todėl plačiau dėl ieškovės turtinės padėties teismas nepasisako, juolab, kad ieškinys grindžiamas ne vienos iš šalių turtinės padėties esminiu pasikeitimu, o vaiko poreikių padidėjimu. Todėl toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių tenkinimo.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas oficialiai nedirba (b. l. 20), nuo 2017 m. gruodžio 7 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 41), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 21-24), turi neįgalius tėvus ir brolį, kuriais rūpinasi (b. l. 42-47). Byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, lėšas banko sąskaitose, taip pat apie jo sveikatos būklę. Pažymėtina, kad vien tas faktas, jog atsakovas oficialiai nedirba, kad yra baigęs tik 8 klases ir neįgijęs jokios specialybės, prižiūri neįgalius tėvus ir brolį, savaime nesudaro pagrindo priteistiną išlaikymo sumą mažinti. Kaip jau minėta, išlaikymo dydis priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Vertinant atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad atsakovo pateikti įrodymai neleidžia nustatyti tikrosios atsakovo turtinės padėties. Nors atsakovas oficialiai nedirba, tačiau akivaizdu, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, šiuo metu moka priteistą išlaikymą ir dar sutinka išlaikymo dydį padidinti 40 eurų. Duomenų apie santaupas, apie jo paties patiriamas išlaidas, atsakovas nepateikė. Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl gali ir privalo dirbti, negali atsisakyti iš įstatymų, o taip pat Konstitucijos nuostatų kylančios pareigos materialiai išlaikyti sūnų tol, kol jis taps pilnametis ir galės pats save išlaikyti. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas tėvas, turi vadovautis bonus pater familias ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, t. y. būti rūpestingas, apdairus tėvas, ieškoti gerai apmokamo darbo, kitų pajamų šaltinių, planuoti ir paskirstyti savo pajamas ir išlaidas taip, kad nenukentėtų nepilnamečio sūnaus interesai. Atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnamečio vaiko poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnamečiam sūnui nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas. Teismas nekvestionuoja atsakovo pareigos prisidėti prie neįgalių tėvų ir brolio išlaikymo, tačiau pirmiausia atsakovas turi pasirūpinti, jog jo sūnus gautų jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog jis finansiškai nėra pajėgus teikti savo sūnui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Tokią išvadą teismas grindžia ta aplinkybe, jog atsakovui nėra nustatytas neįgalumas, kas leistų manyti, jog atsakovas neturi galimybių padidinti savo gaunamų pajamų. Tai, kad atsakovas yra baigęs 8 klases ir neturi įgijęs jokios specialybės nėra argumentas išlaikymo dydžio nekeisti arba jį keisti tik minimaliai, kadangi atsakovas galėjo ir turėjo pareigą mokytis ir įgyti specialybę, kad galėtų užtikrinti savo vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Valstybėje pakankamai gerai išvystytas suaugusiųjų švietimas, todėl atsakovas įgyti geresnį išsilavinimą bei specialybę galėjo jau ir suaugęs, tačiau to nepadarė. Be to, atsakovas Užimtumo tarnyboje registruotas daugiau nei metus, tačiau iki šiol nedirba, nepateikė įrodymų, kad aktyviai ieškojo darbo, tačiau jo nerado. Teismo vertinimu, registracija Užimtumo tarnyboje nepatvirtina aktyvių darbo paieškų. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas ją keisti, tačiau akivaizdu, kad atsakovą esama turtinė padėtis tenkina, jis nededa jokių aktyvių pastangų ją pakeisti. Pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo metu padidėjusius vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, kuri nors ir turi dar vieną mažametį vaiką, tačiau dirba per du darbus, kad galėtų užtikrinti savo vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas bei patenkinti jų poreikius, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaiko išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas vaikui teikia tik priteistą išlaikymą, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas vykdytų kitas tėvo pareigas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas su vaiku nebendrauja, o atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Nors atsakovas nurodė, kad vaiko šeimai padeda daržovėmis bei maistu, kuris užauginamas ūkyje, tačiau tokių įrodymų nepateikė, o ieškovė šią aplinkybę kategoriškai paneigė.

Teismui kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, duotus paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, abiejų tėvų pastangas šiems poreikiams patekinti, ekonominę situaciją šalyje ir kitas svarbias aplinkybes, ieškinys tenkinamas visiškai – pakeistina Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties Nr. 2-18241-375/2011 dalis dėl išlaikymo priteisimo ir iš atsakovo E. K. priteistina sūnui G. K. iki jo pilnametystės po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. rugsėjo 13 d.) (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnis, 3.201 straipsnis, CPK 178, 197, 185 straipsniai).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio G. K. atstovė G. T. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad abiem šalims byloje yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 8,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu bei 37,00 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą, iš atsakovo nepriteistinos, o atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsnius, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties Nr. 2-18241-375/2011 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. rugsėjo 13 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atstovė G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.