Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės S. M. atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rimai Bardauskienei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui L. L. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio ir jo priedų kopija su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo atsakovui buvo įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas tėvystės nepripažino, tačiau sutiko su prašymu, kad būtų paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Atsakovą atvesdinti į teismo posėdį nebuvo galimybių, gautas policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas dėl atsakovo atvesdinimo.

Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškinio reikalavimai atitinka mažamečio vaiko interesus. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė išvadą palaikė, papildomai nurodė, jog ateityje atsakovui turi būti taikytas pereinamasis laikotarpis užmezgant ryšį su vaiku, kadangi atsakovas nėra aktyvus vaiko atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Įstatymas numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės S. M. sūnus ((duomenys neskelbtini)). Gimimo liudijime duomenys apie T. M. tėvą nenurodyti. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti. 2022 m. liepos 4 d. gautas Ekspertizės aktas Nr. ES 54/2022(01), kurio išvadoje nurodyta, kad L. L. yra T. M. biologinis tėvas su 99,999999998 procentų tikimybe. Išvadą teikianti institucija rašytinėje 2022 m. vasario 24 d. išvadoje Nr. 4SD-1218, kurią patvirtino teismo posėdyje, nurodė, kad ieškinio reikalavimai gina pagrindinę vaiko teisę žinoti savo kilmę, nėra duomenų, kad tėvystės nustatymas galėtų pakenkti vaikui.

Atsakovui nepateikus teismui prieštaravimų ieškinio reikalavimams dėl tėvystės nustatymo, laikytina, kad byloje surinktų įrodymų visuma (ieškinyje nurodytos aplinkybės, ekspertizės aktas Nr. ES 54/2022(01)) patikimai patvirtina, kad atsakovas L. L. yra biologinis T. M. tėvas, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, CPK 389 straipsniu, tenkintinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nagrinėjamoje byloje ieškovė, būdama vaiko motina, prašo teismo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Išvadą teikianti institucija rašytinėje 2022 m. vasario 24 d. išvadoje Nr. 4SD-1218, kurią patvirtino teismo posėdyje, nurodė, kad neprieštarauja, jog vaiko T. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, kadangi vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina.

Bylos duomenimis nepilnametis vaikas T. M. nuo gimimo gyvena su motina S. M.. Aplinkybių ir įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nėra. Atsakovas teismo proceso metu neišreiškė noro, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, neteikė įrodymų, kad jo turimos gyvenimo sąlygos tinkamos auginti nepilnametį vaiką. Atsakovo pasyvus procesinis elgesys patvirtina, kad jis neprieštarauja dėl to, kad sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Teismas įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, sprendžia, kad šiuo metu nenustatyta aplinkybių, galinčių kliudyti nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, su kuria vaikas faktiškai gyvena nuo gimimo, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas (CK 3.174 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Nustačius tėvystę, ieškovei prašant, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko išlaikymo (CPK 392 straipsnio 1 dalis).

Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

Šios bylos nagrinėjimo metu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 730,00 Eur, atskaičius privalomus mokėti mokesčius sudaro 518,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Tai reiškia, jog ieškovės reikalaujama išlaikymo suma 200,00 Eur vaikui neviršija 1/2 dalies MMA. Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, nustatant vaiko poreikius ieškovė neturėtų teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Akivaizdu, kad vaiko augimui, vystymuisi, lavinimui, saugios aplinkos užtikrinimui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo, lavinimo priemonės ir kt. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos sumos reikalingos nepilnamečiui vaikui išlaikyti, įrodymų, pagrindžiančių mažesnes vaiko išlaikymo išlaidas, nepateikė. Taigi, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis atitinka būtinuosius vaiko poreikius.

Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė šiuo metu yra namų šeimininkė, nedirba gauna nedarbo išmoką apie 1000 Eur dydžio, bet ieško darbo ir ketina pradėti dirbti. Atsakovas L. L. nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, duomenų apie savo turtinę padėtį, kitus išlaikytinius, sveikatos būklę. Teismui savo iniciatyva patikrinus duomenis, esančius viešuose registruose, nustatyta, kad atsakovo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir Lietuvos Respublikoje registruotų kelių transporto priemonių nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas yra nedarbingas ar jo darbingumas yra sumažėjęs dėl blogos sveikatos būklės. Taigi, atsakovas būdamas darbingas ir užsiimdamas individualia veikla privalo išlaikyti savo nepilnametį sūnų.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, jo būtinuosius poreikius, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, spręstina, kad ieškinio dalis dėl išlaikymo priteisimo pagrįsta ir tenkintina, todėl iš atsakovo priteistinas 200 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Iš atsakovo priteisus išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. M., priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė S. M..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tam, jog nebūtų pažeisti vaikų interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikams sveikai vystytis. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymo įsiskolinimą – 2740 Eur, skaičiuojant nuo vaiko gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki ieškinio pateikimo teismui dienos ((duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis atsakovas su sūnumi T. M. nebendrauja, išlaikymo nemokėjo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir priteistinas iš atsakovo 2740 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo (duomenys neskelbtini). iki ieškinio pateikimo teismui dienos – (duomenys neskelbtini) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė prašo priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. (9.4Mr)TP-21-T-32-12393 pagrindu. Pateikta 2022 m. lapkričio 14 d. pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybė už ieškovei teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą patyrė 825,00 Eur išlaidas, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo valstybei priteisiamas 85 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nustatyti tėvystę, 85 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, apskaičiuotas ieškinio pateikimo teismui metu ir 116 Eur žyminis mokestis už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, viso 286 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista ir byloje susidariusios 40,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko T. M., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. M., gimusio(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko motina ieškove S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (i(duomenys neskelbtini)) ki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2740 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimties eurų) sūnaus T. M. gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos – (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 286,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 40,32 Eur (keturiasdešimt eurų 32 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 825,00 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į gavėjo sąskaitą bet kuriame mokėtojo pasirinktame Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke (žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu įmokos kodas – 5662, antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas – 5630).

Šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.