Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. J. patikslintą skundą atsakovėms Prienų rajono savivaldybės administracijai ir Prienų rajono savivaldybei, atstovaujamai Prienų rajono savivaldybės administracijos, dėl rašto panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 1744 „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“, įpareigojant atsakovę iš esmės išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d.; 2) panaikinti Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 987 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, įpareigojant atsakovę iš esmės išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d.; 3) panaikinti Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, įpareigojant atsakovę iš esmės išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-823-406/2018 pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas atmestas dėl reikalavimo panaikinti Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 987 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir įpareigoti iš esmės išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. bei panaikinti Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir įpareigoti iš esmės išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d., panaikinti ir perdavė bylą šioje dalyje Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-4040-644/2020 pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 987 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, įpareigojant atsakovę iš naujo išnagrinėti P. J. prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. bei panaikino Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, įpareigojant atsakovę iš naujo išnagrinėti P. J. prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą (taip pat ir TIS Liteko duomenys).

Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, visų pirma pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip jau buvo paminėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnis, Teismų įstatymo 9 straipsnis imperatyviai nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvas, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Dėl paminėto teisinio reglamentavimo teismas šioje administracinėje byloje vadovaujasi Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, jog nors pareiškėjas ir nedalyvavo 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime, tačiau jis niekada neatsisakė dalyvauti įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir ne dėl jo veiksmų (nedalyvavimo 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Dėl šių priežasčių Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnio 12 dalyje numatytos teisinės pasekmės (kompensacijos sumažinimas ir neskyrimas) pareiškėjui negalėjo kilti, todėl atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjui skundžiamu 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu kompensaciją sumažino 50 procentų, o skundžiamu 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu kompensaciją atsisakė teikti.

Taigi, Prienų rajono savivaldybės veiksmų neteisėtumas yra jau nustatytas įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu kitoje administracinėje byloje, kuris šioje administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo turi tiesioginę prejudicinę reikšmę (galią). Iš to seka išvada, kad CK 6.271 straipsnio taikymo prasme minėtos institucijos veiksmų neteisėtumas neturi būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas iš naujo (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties konstatuojama, jog Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, priimdamas sprendimus, kurių nepagrįstumas ir neteisėtumas jau konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o tai, CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, jog atsakovas neveikė taip, kaip numato teisės aktai. Taigi, atliko neteisėtus veiksmus ir dėl to pareiškėjui CK 6.50 straipsnio prasme kilo neigiamos pasekmės – pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. būsto šildymo išlaidų kompensaciją buvo sumažinta 50 procentų, o laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. būsto šildymo kompensacija nebuvo paskirta.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog Prienų rajono savivaldybei neteisėtai ir nepagrįstai jam neteikiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ilgą laiką jam buvo apribota galimybė ginti savo pažeistas teises teisme, pažymėtina, kad paminėta aplinkybė neužkirto jam kelio kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1101-939/2015 pareiškėją atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. liepos 14 d. sprendimu paskirta advokatė. Taigi, pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias kreiptis su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba apskundžiant Prienų rajono savivaldybės administracijos sprendimus. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai dėl pirminės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos neskyrimo vertintini kaip tiesiogiai nesusiję su šioje administracinėje byloje pareiškėjo teigimu jam atsiradusia turtine ir neturtine žala.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas teigia, jog visą laikotarpį, kai jam teko bylinėtis dėl savo pažeistų teisių, jautėsi sužlugdytas, pareiškėjas jautėsi pažemintas, jautė pyktį ir nusivylimą.

Teismas daro išvadą, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos itin jautrioje paramos nepasiturintiems asmenims teikimo srityje, būsto šildymo kompensacijos sumažinimas ir neskyrimas, ko pasėkoje pareiškėjas turėjo ginti savo teises teisme, neabejotinai turėjo reikšmingą neigiamą įtaką pareiškėjui, kaip socialiai remtinam asmeniui, todėl pareiškėjas dėl to objektyviai galėjo patirti neigiamus išgyvenimus. Pažymėtina, jog įsiteisėjusiu Regiono apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-5412-402/2021 konstatuota, kad pareiškėjas 2 tipo cukriniu diabetu serga nuo 2016 m., todėl bet kokios neigiamos emocijos, išgyvenimai turi neigiamos įtakos pareiškėjo sveikatai.

Pareiškėjas taip pat prašo jo naudai priteisti 28 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, nustatytų pažeidimų mastą, į tai, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo sveikata ginčo laikotarpiu žymiai pablogėjo, šis pareiškėjo reikalavimas patenkintinas iš dalies, prašoma priteisti suma mažintina ir pareiškėjui priteistinas 325 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 369,71 Eur turtinės žalos atlyginimui, nurodydamas, jog ją sudaro 151,09 Eur, kuriuos iš pareiškėjo išieškojo antstolė A. K. UAB „Trakų energija“ naudai, taip pat 198,12 Eur permoka ir 10 Eur delspinigių AB Prienų šilumos tinklams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad visos patirtos turtinės išlaidos turi būti pagrįstos įrodymais. Pareiškėjas į administracinę bylą pateikė antstolės A. K. 2017 m. balandžio 20 d. Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-133-6674 dėl 243,47 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo UAB „Trakų energija“ naudai, 20217 m. balandžio 20 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-17-133-6764, 2017 m. balandžio 20 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-17-133-6755, 2017 m. balandžio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-17-133-6756. Iš TIS Liteko duomenų matyti, kad minėti patvarkymai priimti vykdant Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1101-939/2015, kuriuo iš atsakovo (šioje administracinėje byloje pareiškėjo) priteista 267,93 Eur už tiektą šilumos energiją, 35,85 Eur už karšto vandens tiekimo paslaugą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. birželio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 15 eurų žyminio mokesčio ieškovei UAB „Trakų energija“.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodo kada ir kokias konkrečiai priteistas lėšas (skolą, vykdymo išlaidas) antstolė išieškojo iš pareiškėjo, taip pat nepateikia įrodymų, jog paminėtų patvarkymų pagrindu lėšos iš pareiškėjo realiai buvo išieškotos, taip pat nepateikia konkrečių paskaičiavimų, jog 151,09 Eur suma yra būtent ta mokesčio už būsto šildymą dalis, kurios pareiškėjas nebūtų turėjęs mokėti, jei jam būtų paskirta būsto šildymo kompensacija. Taip pat pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų bei paskaičiavimų, pagrindžiančių jo argumentus apie sumokėtą 198,12 Eur permoka ir 10 Eur delspinigių AB Prienų šilumos tinklams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Teismas daro išvadą, kad šis Raštas iš esmės pareiškėjui jokių teisinių padarinių nesukėlė. CK nenumato privalomos sąlygos žalos atlyginimo klausimu kreiptis į žalą padariusį asmenį. Pareiškėjas kreipėsi, pateikė pretenziją, pareiškėjui buvo atsakyta, kokia šiuo klausimu yra atsakovės nuomonė. Dėl to teismas šio rašto turinio teisėtumo nevertina, nes juo jokios pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo reikalavimas dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. rašto Nr. (12.1)R3-4505 panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Pažymėtina ir tai, jog paminėtas reikalavimas yra išvestinis, nenuginčijus šio Rašto, pareiškėjui teisė į žalos atlyginimą išlieka pilnoje apimtyje. Jis šią teisę realizavo pateikdamas administraciniam teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Iš administracinės bylos duomenų matyti, jog pareiškėjui šioje administracinėje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2105-6993, kuris pakeistas 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2105-8376), buvo teikiama antrinė teisinę pagalba pareiškėją 10 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2021 m. lapkričio 15 d. pažymą Nr. (12.33 Mr)PT-8006 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, advokatui R. L. atstovaujant pareiškėją pagal 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-2105-6993 su vėlesniais pakeitimais, sudaro 222,02 Eur užmokestis advokatui. Minėtas užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 27.1.2.1., 27.1.2.2., 11., 8. punktais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškė tris reikalavimus, iš kurių vienas buvo patenkintas.

Teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-52/2013, 2014 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-495/2014) pažymima, jog sprendžiant, kokia apimtimi buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, svarbu nustatyti tai, ar įrodyti visi neteisėti veiksmai, iš kurių buvo kildinama neturtinė žala. Priteistiną neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas (CPK 3 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.8 str. 1 d., 6.250 str. 2 d.). Kadangi teismas padarė išvadą, kad atsakovė veikė neteisėtai, o neturtinės žalos dydį nustato teismas, darytina išvada, kad pareiškėjo teisės dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės visiškai apgintos.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovės Prienų rajono savivaldybės Lietuvos valstybės naudai priteistina 74 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele bankas“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. J. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjo P. J. naudai iš atsakovės Prienų rajono savivaldybės, atstovaujamos Prienų rajono savivaldybės administracijos, 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš atsakovės Prienų rajono savivaldybės Lietuvos valstybės naudai 74 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administracinio teismo rūmuose.

Likusioje dalyje patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.