Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims V. B. (skolininkas vykdymo procese), D. B. (skolininko sutuoktinė), antstolė Asta Lukšienė, dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Skolininkas V. B. ir D. B. yra sutuoktiniai. Skolininkas V. B. šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Skolininko V. B. sutuoktinė D. B. dirba (duomenys neskelbtini). Antstolė 2020 m. gegužės 14 d. areštavo skolininko sutuoktinės D. B. darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 1 376 537,39 Eur bendrojoje sumoje ir pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolė 2020 m. birželio 22 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Suinteresuotas asmuo D. B. antstolių kontorai pateikė skundą, kuriuo prašė 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymą, kuriuo buvo areštuota patvarkyme nurodyto dydžio jos darbo užmokesčio dalis panaikinti. Teismas civilinėje byloje Nr.2SP-4660-399/2020 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė antstolės A.Lukšienės 2020 m. gegužės 14 d. priimto patvarkymo dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto ir pasiūlymo dėl turto dalies nustatymo vykdymą.

Teismas 2020 m. liepos 31 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr.2YT-4812-329/2020, kuria nustatė, jog antstolė patvarkymą dėl skolininko V. B. sutuoktinės D. B. gaunamo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau nei 1.376 537, 39 Eur bendroje sumoje, arešto priėmė pagrįstai ir teisėtai.

Suinteresuotas asmuo D. B. teismui pateiktame atsiliepime nurodžiusi, kad ji su sutuoktiniu 2018 m. gegužės 30 d. buvo kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (civilinė byla Nr. 2YT-4825-985/2018). 2018 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. 2018 m. lapkričio 30 d. civilinėje byloje Nr. 2-9474- 985/2018 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje, buvo nustatyta, jog D. B. ir V. B. bendro sutuoktinio gyvenimo negyvena bei bendro ūkio neveda. Minėtomis aplinkybėmis suinteresuotas asmuo grindžia savo prašymą atmesti pareiškėjos prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-4825-985/2018 pagal pareiškėjų D. B. ir V. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priimta nutartis, kuria prašymas dėl santuokos nutraukimo paliktas nenagrinėtas. Patikrinus Lietuvos Teismų Informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, kitų bylų, galimai užvestų pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo, nėra. Civilinėje byloje Nr. 2-9474-985/2018 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria D. B. ir V. B. susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bet ne dėl sutuoktinių bendro turto teisinio rėžimo pakeitimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms atmestini kaip nepagrįsti suinteresuoto asmens argumentai, jog civilinėse bylose nustatyta, kad sutuoktiniai bendro sutuoktinių gyvenimo negyvena bei bendro ūkio neveda jau nuo 2018 metų, ir dėl to D. B. gaunamas darbo užmokestis nėra bendroji jungtinė sutuoktinių V. B. ir D. B. nuosavybė.

Kadangi duomenų, patvirtinančių, kad santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės būtų nutraukta, o jų turtas padalintas, nėra, todėl teismas sprendžia, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip.

Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarę Povedybinę sutartį. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą). Sutuoktiniai 2020 m. rugpjūčio 7 d. vedybų (povedybine) sutartimi susitarė, jog visas turtas (įskaitant pajamas, gautas iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, ir pajamas, gautas iš sutuoktinio veiklos), kiekvieno sutuoktinio įgytas po šios sutarties pasirašymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį ( CK 3.87, 3.101 straipsniai). Šiuo atveju skolininkas ir jo sutuoktinė 2020 m. rugpjūčio 7 d. sudarė Povedybinę sutartį, kurios nuostatomis (1.1. punktas) visas turtas (įskaitant pajamas, gautas iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, ir pajamas, gautas iš sutuoktinio veiklos), kiekvieno sutuoktinio įgytas po šios sutarties pasirašymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Povedybinės sutarties sudarymas yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Tokiu būdu nėra pagrindo skolininko V. B. prievolių išieškojimą vykdyti iš asmeninio jo sutuoktinės D. B. turto: turtas, pajamos, piniginės lėšos, kurias D. B. gavo po 2020 m. rugpjūčio 7 d. Povedybinės sutarties įregistravimo yra jos asmeninė nuosavybė, todėl esant sudarytai povedybinei sutarčiai, skolininko turto dalis nenustatytina. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. Povedybinė sutartis sutuoktinių turto teisinį režimą nustato į ateitį, o ne retrospektyviai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą iki Povedybinės sutarties sudarymo, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo iki sutuoktinių Povedybinės sutarties sudarymo, byloje nenustatyta (CPK 185 straipsnis).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, išieškotojos prašymas tenkinamas iš dalies, nustatant, kad skolininkui V. B. priklauso ½ jo sutuoktinės D. B. darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, bei sutuoktinės banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas pagal skolininko V. B. prievolę gautų iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį, jog antstolė A.Lukšienė gavusi informaciją iš skolininko sutuoktinės D. B. apie sudarytą povedybinę sutartį, 2020 m. rugpjūčio 11 d. priėmė patvarkymą Nr.S-20-140-24894, kuriuo panaikino 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymą dėl skolininko sutuoktinei darbo užmokesčio arešto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso 1/2 (viena antroji) dalis sutuoktinės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, bei sutuoktinės banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas pagal skolininko V. B. prievolę gautų iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr.0140/15/01434 grąžinti antstolei A.Lukšienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.