- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-539-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04946-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tauras LT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Monodora“
- Advokatai
- Rūta Sutkutė, Rasa Gradauskienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.4Prevencinis ieškinys
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio (pranešėjo ir kolegijos pirmininko),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauras LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tauras LT“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Monodora“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tauras LT“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Monodora“ 484,90 Eur nuostolius, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, uždrausti atsakovei nesant avarinės situacijos nutraukti vandens tiekimą į ieškovės patalpas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys yra patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės, ieškovei priklauso patalpos esančios antrame aukšte, o atsakovei – patalpos, esančios pirmame aukšte su bendru vandens įvadu. Tarp šalių yra konfliktiški santykiai, atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis, dažnai, be jokio pagrindo, savo patalpose uždaro geriamo vandens sklendę, o ieškovė ir patalpų nuomininkai netenka galimybės naudotis geriamu vandeniu, tuo pačiu negali normaliai naudotis nuomojamomis patalpomis. Pretenzijas pareiškusiems nuomininkams buvo sumažintas nuomos mokestis 406,64 Eur sumai. Taip pat valytoja atvykusi į darbą ir nesant vandens 2022 m. kovo 1-2 dienomis negalėjo valyti patalpų, tačiau jai už dvi darbo dienas buvo mokamas atlyginimas 34,54 Eur. Ieškovės technikos direktorius sugaišo 4 valandas aiškindamasis vandens tiekimo nutraukimo priežastis, kreipdamasis į policiją ir UAB „Kauno vandenys“. Nuostoliai už jo sugaištas keturias darbo valandas sudaro 43,72 Eur, iš viso dėl neteisėtai ir be pagrindo nutraukto vandens ieškovė patyrė 484,90 Eur nuostolius. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, t. y. sugadinta ieškovės reputacija, pasiaiškinimai su nuomininkais, perrašytos sąskaitos, kuri vertinama 600 Eur.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad 2022 m. kovo 1-3 d. vanduo į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas buvo po kelias valandas į dieną užsuktas todėl, kad atsitiko avarinė situacija ir iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas bėgo vanduo. Tuo metu kai buvo užsuktas vanduo ieškovė ir jai priklausančių patalpų naudotojai turėjo galimybę naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančiais sanitariniais mazgais. Taigi, ginčo laikotarpiu ieškovei niekaip nebuvo apribotos galimybės naudotis savo patalpomis. Nesant priežasties neužsukamas vanduo ieškovei, tik kai susidaro avarinė situacija ir pati ieškovė jokių veiksmų šalinti priežastis nesiima. Todėl atsakovė nėra atsakinga už ieškovės nurodomą žalą bei nėra jokio teisėto pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl uždraudimo nutraukti vandens tiekimą į ieškovės patalpas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė prevencinį ieškinį reiškė siekiant užkirsti kelią atsakovei piktnaudžiauti ir nesant avarinės situacijos užsukti vandenį ieškovės patalpoms, tačiau atsakovės piktnaudžiavimą pagrindžiančių duomenų nepateikė. Ieškovė neįrodė, kad 2022 m. kovo 1-3 dienomis ir vėliau atsakovė nutraukė vandens tiekimą ieškovės patalpoms nesant avarinės situacijos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178, 183, 185 straipsniai).
7. Kadangi ieškovė nepagrindė atsakovės veiksmų neteisėtumo, todėl teismas nusprendė, jog neegzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė ateityje gali atlikti neteisėtus veiksmus – nesant avarinės situacijos nutraukti ieškovei vandens tiekimą. Byloje nenustačius vienos iš būtinųjų prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos – atsakovės veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo išvadai, kad dėl ieškovės prašomų priteisti nuotolių ir neturtinės žalos atlyginimo yra atsakinga atsakovė, todėl teismas ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė visiškai (CPK 183, 185 straipsniai).
8. Ieškinį atmetus, teismas priteisė iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Tauras LT“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ginčo esmė yra pažeistų savininko teisių gynimas nuo bendraturčio atstovo (darbuotojo) savavaldžiavimo. Pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, atsakovės atsakomybė atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (6.264 straipsnis) nustatytą samdančio darbuotojus asmens prievolę atlyginti žalą dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas kaltės. Taigi, ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, o tam kad užkirsti kelią tokiems veiksmams ateityje, pareiškė prevencinį ieškinį (CK 6.255 straipsnis).
9.2. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas iš esmės netinkamai ir šališkai vertino faktines bylos aplinkybes, visiškai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, o rėmėsi tik atsakovės pateiktais įrodymais ir atsakovės darbuotojo parodymais, dėl ko pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.
9.3. Byloje atsakovė privalėjo įrodyti, kad buvo avarinė situacija, tačiau nepateikė įrodymų ir nepaneigė savo darbuotojų kaltės dėl ieškovei padarytos žalos. Atsakovės pateikti įrodymai dėl vandens prasiskverbimo yra 2021 m. arba įvykę bylos nagrinėjimo eigoje, po 2022 m. kovo mėnesio 1-3 d.
9.4. Dvylika ieškovės UAB „Tauras LT” nuomininkų pareiškė pretenzijas, kad vandens tiekimas buvo nutrauktas nuo 2022 m. kovo 1 d. iki kovo 3 d. (išskyrus tą laiko tarpsnį, kad ieškovo technikos direktorius A. M. buvo atsukęs sklendę). Nors teismas šiuos įrodymus nurodė (sprendimo 11 p.), tačiau dėl jų nepasisakė ir jų nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovės sudarytos nuomos sutartys būtų įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre, tačiau teismas dėl šios aplinkybės daugiau nepasisakė. Ieškovės nuomininkai yra veikiančios įmonės, kurios veiklos vykdymo vietą deklaruoja pateikdamos pranešimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, be to, daugelis nuomininkų yra įsiregistravę nuomojamų patalpų adresu Statybininkų g. 7. Kaunas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovės nurodytos naujos faktinės aplinkybės apie neva tai atsakovės darbuotojo savavaldžiavimą ir teisiniai argumentai dėl atsakovės darbuotojo atsakomybės yra nepagrįsti bei siurpriziniai. Ieškovė jų nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir jų neįrodinėjo.
10.2. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 406,64 Eur žalos atlyginimą, kurią sudaro ieškovės laisva valia duotos nuolaidos jai priklausančių patalpų naudotojams. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė prie jos nurodomos žalos prisidėjo pati, nes nesiėmė jokių priemonių avarinei situacijai pašalinti per įmanomai kuo trumpesnį laiką. Taigi, pati ieškovė nesirūpino savo patalpomis ir savo nuomininkais. Todėl savo neveikimo pasekmes negali perkelti atsakovės atsakomybėn.
10.3. Ieškovės darbuotojų darbo užmokestis yra jos veiklos tiesioginės darbo sąnaudos, o ne žala, ir jos niekaip nepriklauso nuo vandens sklendės užsukimo ar atsakovei priklausančių patalpų užliejimo, t. y. niekaip nesusiję su atsakove. Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos, susidedančios iš ieškovės darbuotojų darbo užmokesčio, atlyginimo.
10.4. Kadangi ieškovės nuomos sutartys nebuvo tinkamai išviešintos, todėl ieškovė ir dėl šių priežasčių neturi teisės reikalauti atlyginti jos nurodomą patirtą žalą, siejamą su ieškovės nurodomomis nuomos sutartimis.
10.5. Ieškovė neįrodė, kad patyrė žalą, kad negalėjo naudoti patalpų pagal jų paskirtį (administracinę), neįrodė, kad pablogėjo jos reputacija. Taip pat neįrodė, kad deklaruojamą žalą patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir jos kaltės. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovės ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei uždrausti atsakovei atlikti veiksmus – nesant avarinės situacijos nutraukti vandens tiekimą į ieškovės patalpas.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pateikė prevencinį ieškinį (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas – būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes ieškinys reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų; 5) gali būti reiškiamas tol, kol egzistuoja grėsmė padaryti žalos. Teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, ieškovei neįrodžius vienos iš būtinųjų prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos – atsakovės veiksmų neteisėtumo, ir nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo netaikytina ir civilinė atsakomybė.
14. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su nurodyta teismo išvada, savo poziciją grindžia pateikdama kitokį bylos aplinkybių vertinimą, iškeldama abejones dėl teismo išvados atitikties byloje surinktų įrodymų visetui, teismo šališkumo, taip pat netinkamo materialinės teisės normų taikymu, nes „atsakovės atsakomybė atitinka CK 6.264 straipsnyje nustatytą samdančio darbuotojus asmens prievolę atlyginti žalą dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas kaltės“.
15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktą). Teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – nesant avarinės situacijos vandens tiekimą ieškovei nutraukimo ginčo laikotarpiu ieškovė patyrė žalą. Taigi, nagrinėjamos bylos esmė – faktinių aplinkybių susijusių su atsakovės veiksmais – vandens tiekimo atjungimu ir jų teisėtumo nustatymas ir tokių aplinkybių teisinis įvertinimas remiantis CK normomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė byloje taikytinas materialinės teisė normas.
17. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovės nurodyti teisiniai argumentai dėl taikytinos atsakovės atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu, neturėtų būti vertinti, nes šias aplinkybes ieškovė nurodė tik apeliaciniame skunde, jų neįrodinėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taigi, visi ieškovės apeliacinio skundo argumentai nurodyti aptartu klausimu nenagrinėtini ir dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
18. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Pagal skundžiamo teismo sprendimo turinį matyti, kad teismas vertino tiek ieškovės, tiek ir atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat šalių atstovų bei liudytojo paaiškinimus ir nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo laikotarpiu ir vėliau atsakovė nutraukė vandens tiekimą ieškovės patalpoms nesant avarinės situacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo išvada dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo neįrodymo yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismų pateiktu įrodymų vertinimu, nenurodo šią poziciją pagrindžiančių išsamių teisinių argumentų, o reiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Tačiau tai neleidžia abejoti skundžiamo teismo procesinio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-148-910/2022). Pagal bylos medžiagą ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškusi nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiai teisėjai nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu, todėl ieškovės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
21. Apibendrindama išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis), teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos santykius. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo, kuriuo išspręsti ir atmesti ieškovės pareikšti materialiniai reikalavimai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jai turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
23. Atsakovės atstovė advokatė Rasa Gradauskienė pateikė duomenis, kad atsakovė sumokėjo už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 900 Eur. Atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė advokato padėjėja Rūta Sutkutė.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad procesinių dokumentų rengimas taip pat prilyginamas atstovavimui, o įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą parengusi advokato padėjėja neturėjo teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, įskaitant procesinių dokumentų rengimą, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį. Tokios pozicijos iš esmės laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-313/2022 ir joje nurodyta teismų praktika).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.