Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam A. S. (A. S.), jo gynėjui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. S. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 13.40 val. Vilniuje, vakarinio aplinkkelio – Oslo g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,85 promilių etilo alkoholio koncentracija.

A. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad prieš įvykį pardavė automobilį, gydytojas išrašė dokumentus dėl neįgalumo, dėl to jis patyrė didelį stresą. Draugas pasiūlė išgerti ir nusiraminti, todėl 2019 m. gruodžio 14 d. vėlai vakare abu kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus (alų, degtinę). Per vakarą išgėrė maždaug 700 g. Nors miegojo mažai, ryte jautėsi normaliai, todėl maždaug 12 val. važiavo pasiimti (duomenys neskelbtini) sūnaus, laukiančio prie greito maisto restorano „Hesburger“, ir parvežti į namus, esančius (duomenys neskelbtini) (maždaug 3 km atstumas). Pažadėjo sūnui, kad jį nuveš. Jį, bevažiuojantį automobiliu, sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinimo metu kaltinamasis nebuvo agresyvus. Jis buvo sulaikytas, apklausos metu paaiškino, kad automobilis jau yra parduotas. Už jį gavo 500 Eur avansą. Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai jam nurodė, kad automobilis galimai bus areštuotas, tačiau viską išspręs teismas. Lietuvių kalbos dėl sveikatos apžiūros ir teisiniais klausimais nesupranta, ikiteisminio tyrimo metu padėjo advokatas, apie vertėją nepagalvojo. Ikiteisminio tyrimo metu jis pasirašė kažkokius dokumentus, tačiau visą procesą kontroliavo advokatas, kuris paaiškino, kad automobilis gali būti areštuotas. Kaltinamasis perskaitė pateiktus dokumentus, tačiau galimai nesuprato jų turinio. Automobilį pardavė, nes norėjo įsigyti mažesnį. Skelbimuose tokių automobilių kainos svyruoja nuo 1700 Eur iki 2600 Eur, priklausomai nuo komplektacijos. Dabar supranta, kad parduoti automobilio buvo negalima. Vairuotojo pažymėjimą turi 30 m. Kaltinamajam nustatė cukrinį diabetą, sirgo gripu bei turėjo problemų su širdimi, todėl tik retkarčiais vartodavo alkoholį. Jis sutinka, kad būtų išieškota automobilio vertė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytoja K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš kaltinamojo įsigijo automobilį Volkswagen Passat už 1500 Eur, kurį rado per draugus. Registruojant automobilį VĮ „Regitra“, jai pranešė, kad automobilis yra areštuotas. 2019 m. gruodžio 13 d. atvyko apžiūrėti automobilio, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį ir sumokėjo avansą. Kadangi automobilis turėjo kelis trūkumus, kaltinamasis pasižadėjo juos pašalinti. 2019 m. gruodžio 20 d. moteris sumokėjo likusią kainą ir pasiėmė automobilį. Susitikus po savaitės kaltinamasis paminėjo, kad automobilis areštuotas, bet teigė, kad jį sutvarkys, todėl moteris buvo nusiteikusi, kad gali vykti teismas. 2020 m. sausio 10 d. nuvyko į VĮ „Regitra“, bet ją išsiuntė į VĮ „Registrų centrą“, surinkti informaciją, kodėl buvo uždėtas areštas. Liudytoja paskambino kaltinamajam, kuris pranešė, kad vyks teismas. Kaltinamasis teigė, kad taip įvyko per neapdairumą. Bendraujant pasirodė mandagus žmogus, todėl ji pasitikėjo pardavėju. Moteris svarstė nutraukti sutartį, tačiau automobilis jai labai patiko pagal išvaizdą bei pagaminimo metus. Labai nori automobilį turėti, priprato, prižiūri jį. VĮ „Regitra“ nebuvo registruotas sandoris, nes liudytoja dar neturi teisės vairuoti, lanko vairavimo kursus, iš anksto nusipirko transporto priemonę, nes buvo susitaupiusi pinigų. Automobilį vairuoja jos draugas. Moteris savo vardu norėjo registruoti automobilį, nes pirko už savo pinigus.

Liudytoja B. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 15 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. P., apie 13.40 val. buvo gautas pranešimas, kad Gariūnų link važiuoja automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Telefonu pranešėjas paaiškino, kad minėto automobilio vairuotojas pavojingai manevravo, atrodė neblaivus, šiuo metu valgo greito maisto restorane „Hesburger“, esančiame Vilniuje, Erfurto g. 41, kartu yra mažametis vaikas. Policijos pareigūnams važiuojant į nurodytą vietą, pranešėjas pranešė, kad minėtas automobilis išvažiavo iš „Hesburger“ vakarinio aplinkkelio link. Sustabdžius minėtą automobilį, vairuotojo vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus A. S., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišliai kalbėjo, šalia sėdėjo nepilnametis vaikas M. S.. Kaltinamasis sutiko pasitikrinti girtumą, patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Pirmu pūtimu 14.06 val. A. S. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, o 14.25 val. – 2.02 promilių neblaivumas (b. l. 39–40).

Vyriausiosios patrulės B. S. 2019 m. gruodžio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 9).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 15 d. 13.42 val. gautas pranešimas, kad Gariūnų link važiuoja automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 8).

2019 m. gruodžio 15 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad A. S. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Taip pat pirmojo tikrinimo metu jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, antrojo – 2,02 promilių neblaivumas (b. l. 10).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenų kopijos patvirtina, kad A. S. 2019 m. gruodžio 15 d. 14.06 val. buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, o tos pačios dienos 14.24 val.– 2,02 promilių neblaivumas (b. l. 12, 13).

Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. 1088754 kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. vasario 28 d. (b. l. 11).

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. S. vardu (b. l. 14).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VW Passat Variant 2.0 TDI, 2008 m., kaina be PVM 3554 Eur (b. 1. 16).

Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 13 d. 15.50 val. A. S. pardavė automobilį VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) K. G. už 1500 Eur. Taip pat matyti, kad A. S. gavo iš pirkėjos 500 Eur avansą bei įsipareigojo suremontuoti automobilį iki 2019 m. gruodžio 20 d. Šią dieną A. S. gavo nesumokėtą automobilio kainą, t. y. 1000 Eur (b. l. 92).

UAB „Capital vertinimas“ transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2020 m. vasario 5 d. automobilio VW Passat, 2008 m., vertė rinkoje buvo 3100 Eur su PVM (b. l. 94–113).

VĮ „Registrų centro“ 2020 m. sausio 6 d. panešime apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. TA2-20-001258 matyti, kad 2019 m. gruodžio 16 d. prokurorės nutarimu A. S. buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam automobiliui taikytinas iki teismo baudžiamojo įsakymo, susijusio su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos (b. l. 82).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 1,85 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. S. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes iš vakaro su draugu kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus (išgėrė 0,7 l degtinės ir alaus). Tai, kad A. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – tiesioginės liudytojos B. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir 2019 m. gruodžio 15 d. tarnybinis pareiškimas, kuriame policijos pareigūnė patvirtino, kad, sustabdžius automobilį VW Passat, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišliai kalbėjo. Šią aplinkybę, be kita ko, įrodo 2019 m. gruodžio 15 d. neblaivumo nustatymo aktas; matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (alkotesterio patikra galioja iki 2020 m. vasario 28 d. (b. l. 11)).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. ir jo gynėjas pateikė prašymą atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sesers O. L. atsakomybei.

A. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad padarė teigiamas išvadas, šiuo metu nevartoja alkoholio, jam tai – sunki patirtis. Sesuo gali kontroliuoti kaltinamąjį, nes žino, kada jis ateina po darbo. Būna, užeina ji arba pats kaltinamasis. Su seserimi dažnai bendrauja telefonu.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju A. S. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl A. S. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019, 2013 m. birželio 25 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Nors A. S. anksčiau neteistas (b. l. 57–58), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, prižiūri sergančius tėvus, rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, dirba, tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (b. l. 57–58) matyti, jog A. S. 2018 m. balandžio 26 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir ikiteisminis tyrimas nutrauktas (BK 38 straipsnio 1 dalis), kai jis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra duomenų, kad šis procesinis sprendimas yra panaikintas, todėl jis laikytinas galiojančiu. Taigi, A. S. jau vieną kartą buvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės forma yra sąlyginė, todėl asmuo per 1 metus laiko nuo susitaikymo negali padaryti naujų nusikalstamų veikų, nes priešingu atveju būtų sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, už kurią buvo atleistas, padarymą. Nors A. S. nepažeidė aptariamos sąlygos, tačiau naują nusikalstamą veiką padarė praėjus nedaug laiko po minėto termino pabaigos (nepraėjus iš viso dvejiems metams). Be to, kaltinamasis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (pavyzdžiui, greičio viršijimą ir kt.), neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Be minėtų administracinių nusižengimų (administracinių teisės pažeidimų) A. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad būdamas neblaivus (nustatytas 1,75 promilių neblaivumas) triukšmavo mažamečio sūnaus akivaizdoje ir taip pažeidė jo teises. Reikšminga ir tai, kad kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus (b. l. 59–62). Nors kitos administracinės nuobaudos negalioja, tačiau jos turi reikšmės vertinant A. S. asmenybę. Minėtos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų nuostatų, juolab valstybė jau vieną kartą parodė pasitikėjimą ir atleido kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi teismas šiuo atveju negali neabejotinai pripažinti, kad A. S. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, leidžianti teigti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo (nebuvimo), be kita ko, vertina byloje nustatytas kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad A. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus dienos metu Vilniaus mieste (vakarinio aplinkkelio – Oslo g. sankryžoje), kai eismas intensyvus, ir vežė savo mažametį sūnų. Taigi kaltinamasis savo veiksmais kėlė realų pavojų šeimos nariui ir tik dėl atsitiktinumo išvengta neigiamų padarinių. Tai, kad kaltinamasis tikslingai vežė automobiliu sūnų būdamas neblaivus, didina veikos pavojingumą bei parodo tėvo abejingumą sūnaus saugumui, kartu apibūdina A. S. itin neatsakingą elgesį, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ignoravimą.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokios išvados nepaneigia aplinkybės, kad A. S. turi teisę vairuoti transporto priemones 30 metų, anksčiau nepadarė KET pažeidimų būdamas neblaivus ir už tai nebuvo trauktas atsakomybėn.

Nenustačius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu nėra galimybės, todėl jo prašymas atmetamas. Atsižvelgiant į tai, teismas nesprendžia galimos laiduotojos tinkamumo.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių bei savo sūnaus gyvybei, sveikatai ir turtui. Tokią išvadą patvirtina ta aplinkybė, kad A. S., būdamas neblaivus, vairavo automobilį intensyvioje eismo vietoje vidurdienį, pavojingai manevravo ir kartu vežėsi mažametį sūnų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas (b. l. 57–58), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 59–62), dirba, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (b. l. 120), išsiskyręs, prižiūri sergančius tėvus (b. l. 139), rūpinasi nepilnamečiu sūnumi. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, A. S. gaunamą užmokestį, į tai, kad jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, turi nepilnametį sūnų, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Nustatyti ilgesnį terminą nėra pagrindo.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti A. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) uždraudimą dvejiems metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

A. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,85 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Jis vairavo automobilį Vilniaus mieste dienos metu (13.40 val.), kai eismas yra intensyvus. Be to, A. S. vairavo automobilį neblaivus, kai tuo metu transporto priemone važiavo jo sūnus. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis neturi teistumo, baustas už KET pažeidimus, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, anksčiau netrauktas administracinėn (baudžiamojon) atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, A. S. nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės). Taigi kaltinamajam skirtinas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. gruodžio 16 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Tai, kad kaltinamasis yra neįgalus, jis prižiūri savo tėvus, savaime nesudaro pagrindo skirti jam teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą minimaliam terminui arba apskritai neatimti tokios specialios teisės. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymas reglamentuoja griežtą administracinę atsakomybę (privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis, nei pagal baudžiamąjį įstatymą, ir kuris buvo nustatytas A. S..

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

A. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu VW Passat, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis registruotas paties kaltinamojo vardu (b. l. 14). Bylą nagrinėjant teisme, kaltinamojo gynėjas pateikė 2019 m. gruodžio 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (anksčiau ji nebuvo pateikta), pagal kurią A. S. pardavė automobilį VW Passat K. G. už 1500 Eur. Kitoje lapo pusėje nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 13 d. kaltinamasis gavo 500 Eur avansą už transporto priemonę ir įsipareigojo sutvarkyti jos tam tikras dalis iki 2019 m. gruodžio 20 d. Kitas įrašas yra, kad likusi 1000 Eur suma gauta 2019 m. gruodžio 20 d. Teismas pažymi, kad nors teismui buvo pateikta minėta sutartis, tačiau tai savaime neįrodo, kad A. S. nusikalstamos veikos padarymo dieną (2019 m. gruodžio 15 d.) automobilis VW Passat priklausė K. G.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Taigi nuosavybės teisė pereina ne nuo kainos sumokėjimo, o nuo daikto perdavimo. CK 6.349 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyti, kad nuosavybės teisė į perduotus pirkėjui daiktus išlieka pardavėjui iki tol, kol už juos bus visiškai sumokėta arba įvykdytos kitokios sąlygos. Ši galimybė kildinama iš sutarčių sudarymo laisvės principo (CK 1.2, 6.156 straipsnio 1 dalis), pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2019,Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-88-560/2020).

Nagrinėjamu atveju 2019 m. gruodžio 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodyta, kad automobilio VW Passat nuosavybės teisė pereina K. G. nuo šios sutarties sudarymo momento, juolab po 2019 m. gruodžio 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo automobilis VW Passat liko A. S. žinioje, nes šis įsipareigojo padaryti tam tikrus transporto priemonės taisymus. Akivaizdu, kad K. G. tuo metu dar nebuvo perėjusi nuosavybės teisė į minėtą automobilį. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis, 2019 m. gruodžio 15 d. darydamas nusikalstamą veiką, realiai naudojosi automobiliu. Taigi tuo metu transporto priemonė faktiškai priklausė kaltinamajam. Todėl vien 2019 m. gruodžio 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nepakanka pripažinti, kad K. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo automobilio savininkė. Po nusikalstamos veikos padarymo 2019 m. gruodžio 16 d. automobiliui VW Passat buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuriuo A. S. buvo uždrausta turtu disponuoti ir jį valdyti, bet palikta teisė transporto priemone naudotis. Kaltinamasis pasirašė šiame procesiniame dokumente, taip pat laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole (b. l. 33, 34–35). Atkreiptinas dėmesys, kad A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, neužsiminė apie tai, kad jis sudarė automobilio VW Passat pirkimo–pardavimo sutartį dar prieš padarant nusikalstamą veiką (b. l. 29). Be to, pastebėtina, kad pati pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta, įrašai ranka padaryti tik lietuvių kalba, o kaltinamasis savo ranka nerašė jokio teksto rusų kalba. Automobilio VW Passat laikinas nuosavybės teisės apribojimas įregistruotas turto arešto registre 2019 m. gruodžio 17 d. 8.41 val. (b. l. 82). Darytina išvada, kad jau nuo šios dienos viešai transporto priemonei taikyti apribojimai. K. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad ji, kai 2019 m. gruodžio 20 d. sumokėjo likusius pinigus už automobilį, buvo informuota, jog automobilis areštuotas, bet A. S. pasakė, kad šis klausimas bus išspręstas. Taigi nėra abejonių, kad K. G., žinodama minėtą aplinkybę, rizikavo ir vis tiek nusprendė, kad nori nuosavybės teise turėti transporto priemonę, kuriai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o tai laikytina itin dideliu jos neapdairumu. Nors dabartiniu metu K. G. disponuoja automobiliu VW Passat, tačiau, įvertinus tiek nesąžiningą A. S., tiek itin neapdairų K. G. elgesį, laikytina, kad automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, tuo metu priklausiusi kaltinamajam, turi būti konfiskuotas. Šiuo atveju K. G. turi teisę spręsti klausimą dėl pinigų grąžinimo už netektą automobilį su kaltinamuoju tarpusavyje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Į bylą yra pateikta UAB „Capital vertinimas“ transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2020 m. vasario 5 d. automobilio VW Passat, 2008 m., vertė rinkoje buvo 3100 Eur su PVM (arba 2561,98 Eur be PVM). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad konfiskuotino automobilio vertė (2561,98 Eur be PVM) yra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo, padariusio nesunkų nusikaltimą, kuris kėlė pavojų eismo saugumui, teisėtus interesus. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio VW Passat – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

VII. Kiti klausimai

A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 30). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 15 d. 15.15 val. iki 2019 m. gruodžio 16 d. 15.35 val. (dvi dienos) (b. l. 19, 36). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš A. S. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. S. priklausančiam automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., uždraudžiant šį turtą valdyti ir disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 33–35). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. išlaidos, kurias sudaro 33,88 Eur (b. l. 48–54). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš A. S..

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gruodžio 15 d. 15.15 val. iki 2019 m. gruodžio 16 d. 15.35 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 36 MGL, t. y. 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų), dydžio.

Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris – VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Informuoti apie tai turto arešto aktų registro tvarkytoją.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Priteisti iš A. S. 33,88 Eur (trisdešimt trijų eurų ir aštuoniasdešimt aštuonių euro centų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.