- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- e2-7207-1236/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00833-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintarė Kazakevičienė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- V. R.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės I. R. atstovei advokatei V. L., atsakovui V. R., jo atstovei advokatei S. M. – Š., trečiajam asmeniui R. S.,
žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl materialinės paramos ir materialinės paramos įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo paramą nuo kreipimosi į teismą dienos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., 900 Eur paramos išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 11 d. iki 2025 m. liepos 11 d. bei priteisti valstybei iš atsakovo jai suteiktos teisinės pagalbos išlaidas.
2. Nurodė, kad iki jos pilnametystės iš atsakovo Utenos apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-297-786/2018 buvo priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad išlaikymo atsakovas gera valia neteikė, išlaikymo išieškojimas buvo vykdomas priverstine tvarka. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tapo pilnametė, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), mokslo metai baigsis (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad neturi nuosavybės teise jokio turto, gyvena su motina, jai taip pat labai padeda seneliai, neturi žalingų įpročių, nori mokytis ir turėti bent minimalias gyvenimo sąlygas, tuo tarpu atsakovas turi pareigą teikti jai materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovė nurodė, kad jai pragyvenimui reikalingos lėšos yra skirtos maistui namie ir mokykloje, aprangai, avalynei, atsižvelgiant į tai, kad turi plokščiapėdystę, kanceliarinėms ir mokyklos priemonėms, medikamentams, odontologinėms paslaugoms, higienos priemonėms, kelionei autobusu į mokyklą, ekskursijoms ir kitoms rinkliavoms mokykloje. Pažymėjo, jog lanko Lietuvos Šaulių sąjungos būrelį, jo organizuojamas stovyklas, kurios yra mokamos ir vyksta apie penkis kart per metus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies – nurodė, kad galėtų mokėti ieškovei 150 Eur paramą, nes gyvena provincijoje ir didesnio atlyginimo gauti neturi galimybių. Nurodė, kad dirba ir stengiasi, žalingų įpročių neturi, tačiau kai sumoka alimentus ieškovei ir sūnui D. R., dar vienai išlaikytinei – dukrai V. R., nelieka lėšų, nes turi dar ir finansinių įsipareigojimų, kuriuos buvo priverstas prisiimti, nes buvo reikalingos lėšos pragyvenimui. Nurodė, kad patiria ir išlaidas kelionei į darbą. Pažymėjo, kad neturi jokio turto, jo finansinė padėtis yra bloga, todėl jeigu būtų priverstas mokėti ieškovei jos reikalaujamo dydžio paramą, dar labiau pablogėtų jo šeimos narių turtinė padėtis, padidėtų jo finansiniai įsipareigojimai. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovę ir jos brolį nuo mažų dienų augino močiutė su gyvenimo draugu, tuo tarpu vaikų motina gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pati ieškovė nenori su juo bendrauti.
4. Trečiasis asmuo R. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini), kad jos darbas vyksta pamainomis, yra sunkus, o atlyginimas nedidelis, todėl visas pajamas skiria vaikams ir jų būtiniausioms reikmėms. Nurodė, kad darbo metu vaikus padeda prižiūrėti jos mama – vaikų močiutė. Nurodė, kad dukra yra atsakinga, jautri mergina, stengiasi tobulėti visose srityse.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad neturi galimybės užsidirbti lėšų, nes pamokos vyksta dienos metu, po pamokų lanko užsiėmimus – plaukimą ir Šaulių būrelį, automobilio neturi, todėl turi spėti grįžti namo su autobusu. Nurodė, kad ją išlaiko mama ir senelė, kad gyvena kartu su senele, mama taip pat gyvena kartu. Nurodė, kad turi plokščiapėdystę, todėl į jos avalynę dedasi papildomi padeliai, kurie kainuoja apie 20-30 Eur, bet tai neapriboja jos galimybės lankyti nurodytus užsiėmimus. Atsakydama į klausimus, ieškovė nurodė, kad atsakovas nei kai ji tapo pilnamete, nei kai kreipėsi dėl mediacijos, pats su ja nesusisiekė, kad lankomam Šaulių būreliui reikalinga speciali apranga, kurios kai kurias dalis suteikiama nemokamai, o kai ką reikia nusipirkti patiems. Nurodė, kad savo ateitį sieja su Šaulių sąjunga. Nurodė, kad jai per mėnesį reikalinga apie 600 Eur suma, kuris skirta maistui, aprangai, medicinos, mokymosi priemonėms. Paaiškino, kad jai buvo pašalinti keturi protiniai dantys, dėl ko jai reikalingas ortodontinis gydymas, planuoja ateityje kreiptis dėl šių paslaugų. Nurodė, kad jos uniformą sudaro švarkas, kuris kainuoja apie 70 Eur. Nurodė, kad iš jos gyvenamosios vietos mokyklinis autobusas nevažiuoja, todėl važiuoja su maršrutiniu, su kurio kelionė kainuoja 2 Eur. Nurodė, kad nežino, ar gauna valstybės mokamus vaiko pinigus, kad vasaros metu neturėjo galimybės ieškotis darbo, nes iki liepos mėnesio vyko egzaminai, o po to prasidėjo Šaulių būrelio stovyklos.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad ieškovė su juo pati nebendrauja, kad su vaikais nebendrauja po skyrybų su trečiuoju asmeniu. Paaiškino, kad dirba, kiek gali, gauna atlyginimą už išdirbtas dienas, darbas vyksta skirtinguose miestuose, kad šiuo metu pagal specialybę yra suvirintojas ir (duomenys neskelbtini) gauti daugiau kaip 1 000 Eur atlygio turint tokią, kaip jo specialybę, nėra galimybės. Nurodė, kad jam moka ir už išdirbtus viršvalandžius. Nurodė, kad gyvena su sutuoktine tėvo sodyboje gyvena, nors jo sutuoktinė turi butą (duomenys neskelbtini), į sutuoktinei priklausantį butą nuvažiuoja nusiprausti, nes sodyboje, kurioje gyvena, nėra vandens. Nurodė, kad jo žmona dirba parduotuvės vedėja, bet kiek ji uždirba, nežino. Paaiškino, kad gavęs algą, susimoka mokesčius, pasilieka už kurą ir perveda žmonai kas lieka. Nurodė, kad neturi galimybės net pas dantistą nueiti, kad dukra V. eina į (duomenys neskelbtini) klasę. Paaiškino, kad į darbą važiuoja su žmonos automobiliu, kad ji turi du automobilius. Nurodė, kad išlaikymą D. R. paskaičiuoja darbovietė, taip pat darbovietė skaičiuoja skolą antstoliams, kuri susidarė dėl to, kad kurį laiką po skyrybų – iki 2020 m., neturėjo darbo ir nemokėjo išlaikymo vaikams. Nurodytu metu nedirbo, nes nerado darbo, buvo užsiregistravęs darbo biržoje ir gavo pasiūlymą persikvalifikuoti ir kai persikvalifikavo susirado darbą, kurį dirba jau šešeri metai, tačiau atlyginimas per nurodytą laikotarpį nepadidėjo. Paaiškino, kad žmonai perveda lėšas, skirtas dukrai išlaikyti, maistui. Pažymėjo, kad darbui reikalinga speciali apranga, kuri brangiai kainuoja, darbovietė jam duoda tik kombinezoną ir švarką, batų ir striukės neduoda, todėl jis perka dėvėtas striukes ir jas vis keičia. Komunalinius mokesčius gyvenant sodyboje sudaro iš esmės mokestis už elektrą, šildosi malkomis, vandens atsiveža iš buto (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad turi aukštesnįjį išsilavinimą teikti automobilio remonto ir priežiūros paslaugas.
7. Teismo posėdyje trečiasis asmuo paaiškino, kad po jos ir atsakovo skyrybų atsakovas nutraukė ryšius su dukra ir sūnumi, nesidomi jų gyvenimu. Nurodė, kad gyvena kartu su vaikais ir savo mama, tačiau turi sutuoktinį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat dirba (duomenys neskelbtini), todėl kartais lieka nakvoti šiame mieste. Nurodė, kad turi du išlaikytinius, kad su vaikais gyvena mamai priklausančiame nekilnojamajame turte, kad gauna apie 900 Eur atlyginimą, šiuo metu studijuoja, nes siekia įgyti darželio auklėtojos specialybę, turi automobilį, įsipareigojimų šiuo metu neturi. Atsakydama į klausimus, trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovės išlaikymui reikalingos išlaidos maistui namie ir mokykloje, viešajam transportui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), mokslo metai baigsis (duomenys neskelbtini). Atsakovas – ieškovės tėvas, išlaikymą ieškovei ir D. R. – vaikams iš santuokos su trečiuoju asmeniu, teikė Utenos apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-297-786/2018 pagrindu, kuriuo buvo nustatyta pareiga atsakovui mokėti po 150 Eur Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuotiną išlaikymo sumą kas mėnesį kiekvienam iš nurodytų vaikų, išlaikymo išieškojimas vykdomas priverstine tvarka. Ieškovei sulaukus pilnametystės atsakovas materialinės paramos savo noru jai neteikia, šiuo metu turi du nepilnamečius išlaikytinius – sūnų D. R., iš pirmosios santuokos su trečiuoju asmeniu, ir V. R., iš antrosios santuokos. Ieškovė yra faktiškai išlaikoma trečiojo asmens – mamos, ir senelių, gyvenama pastariesiems priklausančiame nekilnojamajame turte, pati ieškovė jokio registruotino turto savo vardu neturi. Atsakovas dirba suvirintoju UAB (duomenys neskelbtini), atlyginimas, atskaičius mokesčius ir įsiskolinimus už išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą, sudaro apie 600 Eur, darbingumas neapribotas, savo vardu registruoto nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto neturi. 2025 m. kovo 21 d. su kredito davėja „TF Bank“ Lietuvos filialu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią gautą 3 000 Eur kredito sumą ir kitus mokesčius įsipareigojo grąžinti kredito davėjai per 96 mėnesių laikotarpį, kas mėnesį mokėdamas 93,26 Eur kredito įmoką. Trečiojo asmens iš darbinės veiklos gaunamos pajamos sudaro apie 900 Eur, ji savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, turi vieną nepilnametį išlaikytinį.
Dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui pagrindų
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
10. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020), t. y. priteisiant išlaikymą (paramą) besimokančiam pilnamečiam vaikui turi būti įvertinta vaiko turtinė padėtis bei jo poreikiai, taip pat turi būti atsižvelgiama į jo tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti pilnamečiam vaikui reikalingo dydžio paramą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
11. Teismų praktikoje pažymėta, kad tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui reikšmingi įvertinti kriterijai yra sunki vaiko turtinė padėtis, tačiau paramos reikalingas pilnametis vaikas ir pats turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis ir gyventi reikalingomis lėšomis, taip pat sąžiningas pareigos mokytis vykdymas (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-544/2023).
12. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl materialinės paramos reikalingos ieškovės turtinės padėties, taip pat sąžiningai vykdomos pastarosios pareigos mokytis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šiuo metu mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, jos galimybė pačiai pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis taip pat iš esmės nėra šio ginčo dalykas. Be to, kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turėti teisę susikoncentruoti į mokslus, o ne į darbą. Teismo vertinimu, tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga, visų pirma, tenka tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti išsilavinimą.
13. Ginčas tarp šalių kyla dėl ieškovės reikalaujamos materialinės paramos dydžio. Atsakovas argumentuoja, kad nėra finansiškai pajėgus teikti 300 Eur dydžio materialinę paramą, tačiau sutinka skirti 150 Eur per mėnesį materialinę paramą. Teismo vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas turi pareigą ir galimybę teikti didesnę nei nurodytą finansinę paramą.
14. Teismas pirmiausiai pasisako dėl ieškovės ieškinyje nurodytų išlaidų, reikalingų jos būtinųjų poreikių patenkinimui. Pažymėtina, kad ieškovės reikalaujama materialinės paramos iš atsakovo suma neviršija pusės minimalios mėnesinės algos dydžio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad minimalios mėnesinės algos dydis yra orientacinis kriterijus, skirtas patenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, todėl minimalių poreikių patenkinimui reikalingas išlaikymas nėra atskirai įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Taigi dėl nurodyto ieškovė neturi pareigos įrodinėti ieškiniu reikalaujamos materialinės paramos dydžio. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė pažymėjo, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo negali konkrečiai nurodyti, kokios sumos yra išleidžiamos atitinkamų ieškovės poreikių patenkinimui, ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl reikalaujamos paramos dydžio yra atleista nuo įrodinėjimo naštos, nėra teisiškai reikšminga. Pagal civiliniame procese galiojančią įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kas teigia (CPK 12, 178 straipsnis), tuo tarpu atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kad ieškovės būtinųjų poreikių patenkinimui užtektų ir dar mažesnės, nei ieškovės nurodytos sumos. Argumento, kad ieškovės būtinųjų poreikių patenkinimui užtektų ir mažesnės nei ieškinyje nurodytos sumos savaime nepatvirtina aplinkybė, kad trečiasis asmuo nuo 2018 m., t. y. nuo tada, kai teismas priteisė iš atsakovo po 150 Eur išlaikymą pastarojo ir trečiojo asmens nepilnamečiams vaikams, tame tarpe ir ieškovei, nesikreipė dėl nurodyto išlaikymo dydžio padidinimo (CPK 185 straipsnis).
15. Teismas nesutinka su atsakovo atstovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad materialinės paramos iš tėvo reikalauja pilnametystės sulaukęs vaikas, negalima remtis paminėta kasacinio teismo praktika, kuri suformuota aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą. Nepaisant to, kad vaikas pilnametis, jam taip pat reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan., todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju aktuali ir taikytina bendro pobūdžio kasacinio teismo suformuota teisės aiškinimo taisyklė. Tuo labiau, kad net ir netaikant nurodytos taisyklės ieškovės nurodyta 600 Eur mėnesinė jos būtiniausių poreikių suma, vertinant ją minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio (2024 m. MMA – 924 Eur, 2025 m. – 1 038 Eur), kylančių maisto produktų, paslaugų kainų kontekste, nepripažintina neprotinga ir (ar) dirbtinai išdidinta. Kaip minėta, tokių duomenų į bylą nepateikė ir atsakovas (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Vienas iš atsakovo pozicijai, kad jis nėra finansiškai pajėgus teikti didesnę nei 150 Eur per mėnesį materialinę paramą ieškovei, pagrįsti pateiktų argumentų, yra tai, kad pagal turimą suvirintojo specialybę jis neturi galimybės gauti didesnį nei šiuo metu gaunamą atlyginimą.
17. Teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą, visų pirma, dėl to, kad atsakovo darbingumas nėra niekaip apribotas, t. y. jis yra darbingo amžiaus, sveikas žmogus, todėl vien jau dėl to galimybė susirasti geriau apmokamą darbą, teismo vertinimu, egzistuoja. Tuo tarpu atsakovo pasvarstymai, kad jo galimybes riboja gyvenimas provincijoje, kad galėtų vykti į užsienį, bet tada dar labiau įsiskolintų, yra nepagrįsti jokiais objektyvaus pobūdžio duomenimis (CPK 12, 178 straipsniai). Teikdamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad už išdirbtus viršvalandžius, jam darbdavys moka papildomai, be to, atsakovas turi ir kitą specialybę (automobilių remonto ir priežiūros), todėl teismas nusprendžia, kad jo galimybė padidinti iš darbinės veiklos gautinas pajamas ir pagerinti savo finansinę situaciją yra reali. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti, taip pat ir pilnamečiam vaikui, kuris mokosi aukštojoje mokykloje.
18. Dėl atsakovo nurodyto argumento, kad šiuo metu turi du išlaikytinius, tame tarpe dukrą V. iš antrosios santuokos, pažymėtina, jog pareigą išlaikyti nurodytus vaikus jis dalinasi su buvusia ir esama sutuoktinėmis. Be to, apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30, 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-454-613/2023). Iš į bylą pateikto V. R. gimimo liudijimo matyti, kad mergaitė gimė (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovui jau turint du išlaikytinius iš pirmosios santuokos su trečiuoju asmeniu. Nurodyta aplinkybė, vertinant ją pirmiau aptartų atsakovo finansinę padėtį apibūdinančių aplinkybių kontekste, suponuoja, kad atsakovo ir (ar) jo antrosios šeimos finansinė padėtis buvo pakankamai gera, kad užtikrintų dar vieno išlaikytinio poreikių patenkinimą. Tuo atveju, jei nurodytas sprendimas buvo priimtas neįvertinus papildomos finansinės naštos atsiradimo, tokio sprendimo neigiami padariniai tenka atsakovui.
19. Be to, byloje nustatyta, kad 2025 m. kovo 21 d. atsakovas su kredito davėja „TF Bank“ sudarė vartojimo kredito sutartį. Vertinant šią aplinkybę, pažymėtina, kad pirma, nors atsakovas teigė, kad šios sutarties pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos atsakovo ir jo šeimos pragyvenimui, įsipareigojimų vykdymui, šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta, nepaisant to, jog aptariama sutartis yra pakankamai neseniai sudaryta, dėl ko manytina, kad atsakovas turėjo galimybę pateikti į bylą gauto kredito panaudojimą patvirtinančius duomenis (CPK 12, 178 straipsniai). Antra, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog šalis turi įsipareigojimų bankams, nelaikytina jo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe, kadangi tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
20. Dėl byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovės išlaikymo pareigą trečiajam asmeniui padeda vykdyti jos mama ir pastarosios sugyventinis, pažymėtina, jog tėvo, gera valia teikiančio išlaikymą (paramą) finansinė padėtis nėra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant išlaikymo (paramos) priteisimo klausimą iš tėvo, kuris nevykdo išlaikymo (paramos) teikimo prievolės, tame tarpe ir sprendžiant dėl šios prievolės dydžio. Pirmiau šiame sprendime išdėstytais motyvais konstatuota, jog atsakovas turi galimybę teikti ieškovei didesnį nei jo paties nurodytą materialinį išlaikymą.
21. Teismo vertinimu, argumentas, jog ieškovė nepalaiko jokių santykių su atsakovu, nepaneigia nei atsakovo pareigos teikti materialinę paramą ieškovei, nei turi esminės įtakos sprendžiant dėl šios paramos dydžio, tuo labiau, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas pats nededa jokių pastangų bendrauti su ieškove, nesidomi jos gyvenimu.
22. Sprendžiant ieškovei priteistinos materialinės paramos dydžio klausimą, aktualu tai, kad ieškovė, net ir tapusi pilnamete, tačiau besimokydama pagal vidurinio ugdymo programą, neprarado teisės į valstybės skiriamą ir mokamą socialinę išmoką (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo 2025 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje metu trečiasis asmuo ir ieškovės atstovė nurodė, jog nepasiaiškino, kad ieškovė turi teisę į nurodytą išmoką, todėl nepasinaudojo teise ją gauti, bet pasikreipus į atsakingą instituciją, buvo patikinta, kad ieškovei bus išmokėta visa jai priklausanti nurodytų išmokų sumą, tame tarpe ir už praėjusį laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės per mėnesį gaunamas pajamas sudarys valstybės mokama socialinė išmoka, kurios dydis pagal viešai prieinamus duomenis šiuo metu yra 122,50 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
23. Nustatytos faktinės aplinkybės kontekste aktuali kasacinio teismo praktika dėl išmokų vaikams paskirties, be kita ko, kad šios valstybės mokamos socialinės išmokos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
24. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs atsakovo ir trečiojo asmens turtines padėtis (abu gauna panašias pajamas iš darbinės veiklos, neturi nekilnojamojo turto, atsakovas turi du nepilnamečius išlaikytinius, trečiasis asmuo – vieną nepilnametį išlaikytinį), nusprendžia, kad ši išmoka turi būti skirta palengvinti abiejų ieškovės tėvų finansinę naštą teikiant pilnamečiam vaikui materialinę paramą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė, jog jos būtinųjų poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga 600 Eur suma, iš šios sumos atėmus 122,50 Eur išmoką, vienam iš tėvų tenkinti ieškovės finansinės paramos suma būtų apie 239 Eur.
25. Atsižvelgiant į nurodytą bei įvertinus atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas, įsipareigojimus, šeimos sudėtį, teismas nemano, jog atsakovas yra finansiškai pajėgus teikti ieškovei visą pirmiau nurodytos paramos sumą, kuri iš esmės sudarytų apie 40 procentų atsakovo faktiškai gaunamų pajamų. Tuo tarpu spręsdamas dėl ieškovės būtiniausių poreikių užtikrinimo, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog jie yra užtikrinami trečiojo asmens, kitų ieškovės artimųjų (senelės), kas leidžia teismui nuspręsti, jog ieškovės būtinųjų poreikių užtikrinimui, nepriteisus iš atsakovo visos aptariamos materialinės paramos sumos, grėsmė nekiltų. Dėl to, teismas, atsižvelgęs į pirmiau šiame sprendime išdėstytus motyvus, siekdamas iš esmės nepabloginti atsakovo šeimos finansinės padėties bei užtikrinti ieškovės būtinųjų poreikių patenkinimą, sprendžia, kad nurodytų interesų pusiausvyrą atitiktų 200 Eur materialinės paramos ieškovei iš atsakovo priteisimas (CK 1.5 straipsnis).
26. Sprendimas dalyje dėl paramos priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl materialinės paramos įsiskolinimo
27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo materialinės paramos įsiskolinimą. Šį reikalavimą motyvuoja CK 3.200 straipsniu, kuris nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisę į materialinę paramą ieškovė įgijo 2025 m. balandžio 10 d. Teismui pripažinus, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo materialinės paramos CK 3.192¹ straipsnio pagrindu, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus teikti 200 Eur per mėnesį paramą būtinųjų dukters poreikių patenkinimui, jai mokantis pagal vidurinio ugdymo programą, nurodytas ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą (200 Eur × 3 mėn.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šalims šioje byloje buvo teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei neatlygintinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2025 m. liepos 11 d.) iki 2026 m. rugpjūčio 31 d., ir 600 Eur (šešių šimtų eurų) paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 11 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2025 m. liepos 11 d.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų juo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.