Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-37-544/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-07
Bylos Nr.: e2A-37-544/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pran.), Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: Ž. Č.
Atsakovas: R. Č.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-37-544/2023

teisėja Ana Karšul Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00149-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.5.2.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 7 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. Č. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-966-1055/2022 pagal ieškovo Ž. Č. ieškinį atsakovui R. Č., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. Č. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Ž. Č. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. Č. materialinę paramą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (iki jam sueis 24 metai), 7 500 Eur paramos įsiskolinimą ir visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino savo reikalavimo dalį dėl prašomo priteisti paramos įsiskolinimo, jį sumažindamas iki 5 980 Eur.

2. Nurodė, kad jis yra atsakovo ir trečiojo asmens J. Č. sūnus. Tėvai santuoką yra nutraukę, tačiau po santuokos nutraukimo atsakovas prie jo išlaikymo neprisidėjo. (duomenys neskelbtini) metais jis įstojo į (duomenys neskelbtini), kurio 3 kurse mokosi iki šiol. Studijuodamas (duomenys neskelbtini) per mėnesį išleidžia apie 733 Eur savo būtiniesiems poreikiams tenkinti: būsto nuoma (bendrabutis) – 50 Eur, viešojo transporto išlaidos (duomenys neskelbtini) – 5,80 Eur ir tarpmiestinis transportas ((duomenys neskelbtini)) – 22,20 Eur, mobiliojo ryšio ir interneto paslaugos – 20 Eur, išlaidos maistui – 300 Eur, higienos priemonės – 30 Eur, namų ūkio bei ūkio priežiūros priemonės – 10 Eur, išlaidos kirpyklai – 15 Eur, odontologo paslaugoms – 60 Eur, drabužiams ir avalynei – 60 Eur, sporto klubui – 30 Eur, šventėms – 20 Eur, mokymuisi universitete – 5 Eur, lėšos, skirtos atostogoms (kaupiama kas mėnesį) – 30 Eur, pramogos ir kultūriniai renginiai – 20 Eur, nenumatytos išlaidos vaistams ar skubiam nuvykimui į universitetą – 30 Eur, santaupos netikėtiems gyvenimo atvejams – 20 Eur. Tokie ieškovo poreikiai yra įprasti tokio amžiaus asmenų poreikiams.

3. Ieškovo teigimu, nekilnojamojo turto jis neturi, nedirba, negauna stipendijos ar pašalpų, taigi, negauna jokių pajamų. Tinkamam mokymuisi universitete bei studijų dalykų egzaminų pasiruošimui jis turi skirti daug laiko, todėl šiuo metu negali derinti pažangaus mokslo ir darbo, nes kitaip nukentės mokymosi rezultatai. Ieškovo padėtis dėl jo studijų (duomenys neskelbtini) yra pasikeitusi, dėl ko jam reikalingas didesnis išlaikymas, nei jis buvo jam būnant nepilnamečiam ir gyvenant su mama. Nors ir yra įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau dėl studijų specifikos negali savęs visapusiškai išlaikyti, todėl jam reikalinga tėvų pagalba iki jis mokysis ir jam sukaks 24 metai. Šiuo metu jį išlaiko ir padeda motina bei dirbantis brolis, tačiau jiems finansiškai yra per didelė našta tenkinti jo poreikius. Be to, pareiga išlaikyti vaiką tenka abiem tėvams, todėl ir atsakovas turi pareigą padėti jam įgyvendinti teisę siekti aukštojo mokslo. Kadangi ieškovas kasmet buvo perkeliamas į paskesnį kursą, laikytina, jog jis yra pažangus studentas.

4. Pažymėjo, jog jo teisė reikalauti iš atsakovo paramos atsirado nuo studijų (duomenys neskelbtini) pradžios, nes nuo to momento jam buvo reikalinga parama. Ta aplinkybė, kad jis tik įstojęs mokytis nesikreipė į teismą dėl materialinės paramos priteisimo, nepatvirtina, jog tėvo parama jam nebuvo reikalinga. Todėl prašė priteisti paramos įsiskolinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo išlaikymą ieškovui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2022 m. kovo 1 d. iki kol ieškovas studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas Ž. Č. gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. Č. ir trečiasis asmuo J. Č. yra ieškovo tėvai. Santuoka tarp ieškovo tėvų buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), kai ieškovas jau buvo sulaukęs pilnametystės. Pateikta (duomenys neskelbtini) universiteto 2021 m. gruodžio 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog ieškovas studijuoja (duomenys neskelbtini) bakalauro studijas nuolatine studijų forma, numatoma studijas baigti 2023 m. birželio 30 d. Ieškovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, šiuo metu nedirba, jokių pajamų negauna.

7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų pastatų (viralinės, garažų, tvarto, daržinės, sandėlių ir malkinės), esančių (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas darbo užmokestis apie 800 Eur, taip pat gauna 303,81 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Turi kreditorinių įsipareigojimų pagal 2005 m. balandžio 6 d. kredito sutartį, pagal kurią moka 43,26 Eur kasmėnesinę įmoką, ir pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo Nr. 1-24/1 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią moka po 400 Eur kas mėnesį. Trečiajam asmeniui (ieškovo motinai) santuokos nutraukimo metu atiteko butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos sudaro sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vidutinės pajamos per mėnesį sudaro 1 500 – 1 600 Eur. Kiekvieną mėnesį, kol sūnus studijuoja, skiria jam apie 600 Eur paramos.

8. Teismas, įvertinęs siekiančio įgyti aukštąjį išsilavinimą ieškovo pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokslams, lankyti paskaitas, laisvu nuo paskaitų metu ruošti savarankiškų darbų užduotis, ruoštis atsiskaitymams, egzaminų sesijoms, konstatavo, jog ieškovui, nors ir įgijusiam visišką civilinį veiksnumą, būtina tėvų parama, kol jis studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metai.

9. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas laikė, jog atsakovo gaunamos pajamos nėra didelės, iš esmės jis neturi turto, kurį esant būtinybei galėtų realizuoti, kadangi sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvena jo motina, o automobilis yra būtinas kelionėms į darbą ir iš darbo. Tačiau pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų ir negali dirbti geriau apmokamo darbo ir taip pagerinti savo materialinę padėtį. Pažymėjo, kad atsakovas sutiko sūnui teikti paramą per mėnesį po 50-80 Eur, kas, teismo vertinimu, rodo, jog jis pareigos padėti sūnui nevengia ir galimai imsis priemonių, kad turėtų galimybę teikti bent tokio dydžio paramą.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsniu, atsižvelgdamas į atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį, sveikatos būklę, galimybę dirbti, į tai, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių dalį savo išlaikymui reikalingų lėšų gauti pats, kad ne visos ieškovo nurodytos išlaidos priskirtinos prie jo būtinųjų poreikių patenkinimo išlaidų, kad solidarią prievolę pagal 2005 m. balandžio 6 d. kredito sutartį realiai vykdo tik atsakovas, padarė išvadą, kad ieškovo motinos materialinė padėtis geresnė, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 1 d. iki kol ieškovui sueis 24 metai ir jis studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

11. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti paramos įsiskolinimą yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nurodomu įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu dirbo ir gavo pakankamas save išlaikyti pajamas, o atsakovas nebuvo visiškai nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti sūnų ir skyrė jam ginčo laikotarpiu 1 760 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. Č. prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir padidinti jam iš atsakovo priteistą paramą iki 250 Eur bei priteisti iš atsakovo 3 500 Eur paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. iki 2021 m. vasario 22 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. kovo 1 d., taip pat perskaičiuoti ir priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodo, kad teismas nevertino arba netinkamai įvertino dalį pateiktų įrodymų, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl išlaikymo dydžio taikymo.

14. Teigia, jog teismas vertino atsakovo turtinę padėtį išskirtinai tik pagal tuos duomenis, kuriuos pateikė suinteresuotas bylos baigtimi pats atsakovas. R. B. IĮ 2022 m. kovo 23 d. ir 2022 m. birželio 14 d. pažymose duomenys apie atsakovo gaunamą uždarbį 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais skiriasi, todėl kyla klausimas, ar nurodytas nesumažintas atsakovo gaunamas atlyginimas. Teismas turėjo įpareigoti atsakovą pateikti pažymą apie pajamas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) arba pats pareikalauti tokių duomenų. Atsakovas pateikė buto pirkimo preliminarią sutartį, pagal kurią įpareigotas mokėti po 400 Eur per mėnesį, tačiau yra tik keletas mokėjimus patvirtinančių dokumentų ir neaišku, kokia pinigų suma dar liko nesumokėta. Mano, jog atsakovas turi akcijų, iš kurių gauna ir papildomų pajamų, išmokamų dividendų pavidalu. Byloje nėra duomenų apie tai, kodėl šios akcijos nebuvo įtrauktinos į dalintiną turtą nutraukiant santuoką, kada jos įsigytos, kokie dividendai už turimas akcijas buvo išmokami. Priešingai nei sprendė teismas, byloje yra dokumentas, patvirtinantis, jog trečiasis asmuo J. Č. sumokėjo atsakovui 17 714 Eur kompensaciją už jai tekusią atsakovo buto dalį, kas patvirtina, kad atsakovas turėjo pinigų buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Tai, kad atsakovas moka įmokas už butą ar turi kreditinių įsipareigojimų bankams, nelaikytina jo turtinę padėtį sunkinančia aplinkybe.

15. Tvirtina, jog atsakovas neįrodė, kad ir jis taip pat intensyviai ieškojo geriau apmokamo darbo, siuntė CV, dalyvavo pokalbiuose su darbdaviais, tačiau nebuvo priimtas. Todėl šiuo atveju yra pagrindas tvirtinti, jog pats atsakovas neišnaudojo visų galimybių susirasti sau tinkamo, gerai apmokamo darbo, kad galėtų pagerinti savo turtinę padėtį ir teikti išlaikymą sūnui.

16. Pažymi, jog mediacijos procese mediatorė ieškovui buvo pranešusi, kad tėvas sutinka mokėti po 150 Eur per mėnesį. Teismo proceso metu tokias aplinkybes buvo bandyta pradėti aiškintis, tačiau teismas to neleido. Atsakovas tiek mediacijos metu, tiek teisme aiškino, kad jam yra pakankamai sunku pragyventi iš gaunamų pajamų, nors faktinės aplinkybės rodo priešingai – jis turi pinigų sudaryti su advokate teisinių paslaugų sutartį ir užmokėti už paslaugas, po teismo proceso vykti poilsiauti prie jūros. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas galėtų mokėti ne po 100 Eur, o po 250 Eur kas mėnesį.

17. Teismas pagrįstai konstatavo, kad jis nedirbo ir ginčo laikotarpiu pajamų neturėjo 14 mėnesių, tačiau nepriteisė 3 500 Eur įsiskolinimo, kurio jis turi teisę reikalauti vadovaudamasi CK 3.200 straipsniu, 3.192¹ straipsnio 4 dalimi.

18. Nurodo, kad tik dėl atsakovo veiksmų bylos nagrinėjimas buvo perkeltas į paskutinį posėdį, už kurį abi šalys patyrė papildomų išlaidų. Ieškovas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) teikė prašymą, jog atsakovas pateiktų dokumentus/įrodymus, kurių jis nepateikė, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovas sąmoningai, be pateisinamos priežasties užvilkino bylos nagrinėjimą ir dėl to patirtas išlaidas turėti prisiimti sau.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. Č. prašo apeliacinį skundą tenkinti.

20. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo tėvų turtinę padėtį, nes: atsakovas teismui pateikė galimai tikrovės neatitinkančias pažymas apie darbo užmokestį; nors tvirtino, jog daug dirbo, neturėjo atostogų, tačiau virtualioje erdvėje įkelia nuotraukas iš kelionių ir kitų pramogų vietų; mokėdamas po 400 Eur jis įgys atitinkamą turtą; nevertino, kokių veiksmų ėmėsi atsakovas, jog galėtų teikti didesnį išlaikymą savo besimokančiam sūnui. Nustatydamas, kad jai priklauso teikti 5 kartus didesnę paramą, teismas pažeidė tėvų materialiosios padėties proporcingumo principą (tėvų pareigos lygios). Be to, teismas nepagrįstai sureikšmino faktą, kad ieškovas nepasinaudojo lengvatiniu kreditu. Teismo iš atsakovo priteista 100 Eur kasmėnesinė suma sūnaus išlaikymui yra per maža ir neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, su tokia pinigų suma neįmanoma patenkinti elementarių besimokančio jaunuolio poreikių.

21. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas R. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti.

22. Nurodo, kad apeliantas nepateikė tokių argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojamas ginčo šalių procesinių dokumentų turinys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikti šalių argumentai, tačiau nenurodoma jokių teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Apeliantas tik abstrakčiai teigia, jog teismas nesiaiškino, nenustatė bylai svarbių aplinkybių, tačiau nenurodo, kokios būtent aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, šiuo atveju nebuvo nustatytos (išsiaiškintos). Apeliantas selektyviai atrenka tik jam naudingus faktus, ignoruodamas savo pozicijos ginčo klausimu nevisišką nuoseklumą bei bylos svarstymui teiktus įrodymus, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus. Skunde formaliai teigiama, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes nenurodoma nei viena nutartis, kurios pateiktus išaiškinimus teismas pažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinis skundas atmetamas.

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti materialinę paramą ir jos įsiskolinimą pilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

26. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė fotonuotraukas, kurios patvirtina, jog atsakovas po teismo proceso išvyko poilsiauti prie jūros. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė pranešimą apie tai, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. preliminarią sutartį 2022 m. rugsėjo 22 d. jis yra skolingas 3 600 Eur, taip pat 2022 m. darbo laiko grafiką bei atsiskaitymo lapelius už 2022 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius.

27. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas. Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu, kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti šalių naujai pateikti įrodymai neturės įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Kadangi pateikti duomenys nei patvirtina, nei paneigia nagrinėjamoje civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes, todėl juos atsisakytina priimti. Pažymėtina, jog teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, tinkamai nustatė ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

30. Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai jas pritaikydamas ir išaiškindamas, neteisingai vertino įrodymus, dėl to nepagrįstai tik iš dalies tenkino ieškinį. Esminiai apelianto apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad atsakovas galėjo teikti jam, pilnamečiam sūnui, didesnę nei 100 Eur paramą kas mėnesį, o pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus apie atsakovo galimybes teikti paramą ir turtinę padėtį, nustatė per mažą paramos dydį bei nepagrįstai nepriteisė 3 500 Eur įsiskolinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.

31. Pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020), t. y. priteisiant išlaikymą (paramą) besimokančiam pilnamečiam vaikui turi būti įvertinta vaiko turtinė padėtis bei jo poreikiai, taip pat turi būti atsižvelgiama į jo tėvų turtinę padėtį bei galimybes teikti pilnamečiam vaikui reikalingo dydžio paramą, o taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė. Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniesiems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui reikšmingi įvertinti kriterijai yra sunki vaiko turtinė padėtis, tačiau paramos reikalingas pilnametis vaikas ir pats turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis ir gyventi reikalingomis lėšomis, taip pat sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Taigi atsakovas turi pareigą padėti savo pilnamečiam sūnui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, tačiau neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visus pilnamečio sūnaus poreikius ir norus.

33. Byloje neginčijama aplinkybė, kad mokyklą pabaigusiam, studijuojančiam, pilnametystės sulaukusiam, bet 24 metų neturinčiam ieškovui yra reikalinga tėvų parama, nes jis nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, studijuoja (duomenys neskelbtini) bakalauro studijas nuolatine studijų forma, yra pažangus studentas, studijų pabaiga numatoma 2023 m. birželio 30 d., jo galimybės savarankiškai visiškai save išlaikyti objektyviai yra ribotos dėl užimtumo nuolatinėse studijose, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad 2022/2023 mokslo metai ieškovui bus baigiamieji. Teisėjų kolegija pažymi, jog būtinieji asmens poreikiai yra maistas, higiena, apranga, vaistai, mokymosi priemonės, transportas, todėl nereikia jų atskirai įrodinėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas kiekvieną mėnesį turi apie 600-613 Eur išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti ir apeliantas šios išvados neginčija.

34. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pilnamečio asmens reikalavimas, kad tėvai privalomai apmokėtų kaštus už pramogas, laisvalaikį, pomėgius ir pan., laikytini nepagrįstais ir su pilnamečių besimokančių vaikų išlaikymo pareiga nesusijusiais reikalavimais, todėl tokių nebūtinų poreikių patenkinimu turėtų pasirūpinti pats pilnametis asmuo arba turėtų jų atsisakyti iki galės juos finansuoti savarankiškai. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad apeliantas turi kokių nors specialių (sveikatos ar kitų) poreikių, kurie objektyviai lemtų didesnių kasdienių išlaidų poreikį.

35. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013, ir 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pateiktais išaiškinimais, teigia, jog turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Tačiau apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys nelaikytinos tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, nes šios bylos ir apelianto minimų bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Apelianto minimose bylose spręsti klausimai dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, kai šiuo atveju ieškovas yra pilnametis asmuo.

36. Pažymėtina, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Vienas tokių kriterijų – pilnametis vaikas, kuriam reikalinga parama, turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti reikalingomis lėšomis. Akivaizdu, kad paskaitų metu ieškovas dirbti negali arba gali dirbti ribotą laiką, nes būtina skirti pakankamai laiko pažangiam mokymuisi, namų užduočių atlikimui, pasiruošimui atsiskaitymams ir egzaminams. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistinos paramos dydį, nurodė, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių dalį savo išlaikymui reikalingų lėšų gauti pats (nepasinaudojo teise gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo). Apeliantas apeliaciniame skunde šios teismo išvados neginčija. Šioje vietoje pažymėtina, kad pagal VSDFV duomenis apeliantas nuo 2022 m. liepos mėnesio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jo draudžiamosios pajamos per mėnesį yra nuo 1157,03 Eur iki 3374 Eur, todėl, kartu su apelianto motinos teikiama parama ir iš atsakovo šiuo sprendimu priteista parama, teisėjų kolegijos vertinimu, jos yra pakankamos apelianto poreikių tenkinimui.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad viena būtinųjų sąlygų priteisti pilnamečiam vaikui išlaikymą yra tėvų galimybė išlaikyti pilnametystės sulaukusius savo vaikus, apie kurią sprendžiama iš pilnamečio vaiko tėvų turimo turto, visų rūšių pajamų, darbo užmokesčio, pašalpų, pensijų, autorinio atlyginimo ir kitų pajamų. Pilnamečio vaiko tėvai nėra solidarieji skolininkai, todėl išlaikymas pilnamečiui vaikui iš tėvų priteisiamas ir jo dydis nustatomas tik nustačius tėvų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, t. y. įvertinus tėvų turtą, gaunamas visų rūšių pajamas, kitus išlaikytinius, ar išlaikymo teikimas pilnamečiam vaikui iš esmės nepablogina paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, ar išlaikymo priteisimas nedarys esminės žalos jį teikiantiems tėvams, ar priteistą paramą bus įmanoma įvykdyti bei ar patiems tėvams nėra būtina parama, globa ir panašiai.

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo bei trečiojo asmens (ieškovo motinos) turtinę padėtį ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino reikšmingu kriterijumi nuspręsdamas dėl atsakovo galimybių tam tikra dalimi prisidėti prie pilnamečio vaiko išlaikymo.

39. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nustatė, jog trečiojo asmens galimybės teikti apeliantui paramą yra didesnės nei atsakovo, nes trečiasis asmuo nuosavybės teise valdo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gauna ženkliai didesnį darbo užmokestį, neturi kreditorinių įsipareigojimų ir kitų išlaikytinių. Atsakovas, nors taip pat nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę ir ½ dalį nekilnojamojo turto objektų, tačiau jam nuosavybės teise priklauso tik pusė nutarties 7 punkte nurodyto nekilnojamojo turto, jis gauna mažesnį darbo užmokestį, moka kredito įmokas pagal 2005 m. balandžio 6 d. kredito sutartį už buto, kuris nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priklauso trečiajam asmeniui, įsigijimą, taip pat moka įmokas už ketinamą sau įsigyti vieno kambario butą (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. preliminarią sutartį.

40. Tai, kad trečiasis asmuo sumokėjo atsakovui 17 714 Eur kompensaciją už jai natūra tekusią atsakovui priklausiusio santuokoje įgyto turto dalį, nesudaro pagrindo išvadai, jog tai reiškia atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, kadangi pasikeitė buvusių sutuoktinių valdyto turto forma, bet ne turto vertė ir sudėtis. Vertinant apelianto argumentus, kad atsakovas turėtų dėti pastangas ir susirasti geriau apmokamą darbą, jog galėtų daugiau mokėti apeliantui, pažymėtina, kad atsakovas, nors yra pensininkas (gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją), tačiau ginčo laikotarpiu beveik visą laiką dirbo, gavo pajamų, kurias panaudojo ne tik savo poreikių tenkinimui, bet skyrė ir apeliantui. Minėta, pilnamečio vaiko tėvo turtinė padėtis nagrinėjamos kategorijos bylose turi būti vertinama kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybės, t. y. ieškovo turtine padėtimi, galimybe pačiam gauti pajamų, sąžiningu pareigos mokytis vykdymu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis galimai yra geresnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nes atsakovas gali būti sumokėjęs visą buto kainą ir pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų nebeturi. Minėtos preliminarios sutarties 4 punkte aiškiai įtvirtinta, jog pagrindinė sutartis bus sudaroma po pilno atsiskaitymo už perkamą turtą. Tai, kad ir šiuo metu pagrindinė sutartis nėra sudaryta ir už perkamą turtą nėra pilnai atsiskaityta, patvirtina 2023 m. vasario 15 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad butas, dėl kurio įgijimo atsakovas yra sudaręs sutartį, nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nuosavybės teise tebepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

42. Nors apeliantas nurodo, kad 2022 m. kovo 23 d. ir 2022 m. birželio 14 d. R. B. IĮ pažymose nurodyti duomenys apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį skiriasi, todėl gali būti nurodytas sumažintas darbo užmokestis, o atsakovas ir teismas nepareikalavo duomenų iš VSDFV apie atsakovo realiai gaunamas pajamas, tačiau šio argumento pripažinti pagrįstu negalima. Iš 2022 m. kovo 23 d. ir 2022 m. birželio 14 d. R. B. IĮ pažymų apie atsakovo darbo užmokestį matyti, kad jose nurodomi analogiški duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas, kilusias iš darbo teisinių santykių, tik vienoje iš pažymų yra nurodyti privalomi atskaitymai ir išskirta mokėta kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbus. Nors pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas galėjo naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, tačiau to daryti neprivalėjo, jei teismui nekilo abejonių dėl pateiktų duomenų patikimumo. Be to, prie atsiliepimo į ieškinį atsakovas buvo pridėjęs duomenis iš VSDFV Panevėžio skyriaus apie savo valstybinį socialinį draudimą nuo 2021 m. vasario mėnesio ir gautas išmokas, kurių turinys sutapo su kitais į bylą pateiktais duomenimis apie atsakovo pajamas. Apeliacinės instancijos teismas patikrino VSDFV duomenis apie atsakovo draudžiamas pajamas aktualiu laikotarpiu ir jie apelianto prielaidų apie minėtose pažymose atsakovui nurodytą galimai sumažintą darbo užmokestį nepatvirtino.

43. Mediacijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje konfidencialumą, nustatyta, kad, jeigu ginčo šalys nesusitarė kitaip, ginčo šalys, mediatoriai ir mediacijos paslaugų administratoriai turi laikyti paslaptyje visą civilinio ginčo mediacijos ir su ja susijusią informaciją, išskyrus informaciją, kurios reikia siekiant patvirtinti ar įvykdyti mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, ir informaciją, kurios neatskleidimas prieštarautų viešajam interesui. Taigi, duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymais civiliniame procese, išskyrus Mediacijos įstatyme nustatytus atvejus (CPK 177 straipsnio 5 dalis). Vadovaudamasi tuo, teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, šalių aptartų mediacijos procese.

44. Nors apeliantas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas jo prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ir priteisti jam iš atsakovo 3 500 Eur paramos įsiskolinimą už laikotarpį 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. iki 2021 m. vasario 22 d. bei nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. kovo 1 d., tačiau, pagrįsdamas šią skundo dalį, nurodo tik CK straipsnius, suteikiančius pilnamečiam vaikui teisę prašyti priteisti iš tėvų paramos įsiskolinimą už trejus metus, bet faktinių ir/ar teisinių argumentų dėl šios teismo sprendimo dalies nepagrįstumo ar neteisėtumo nenurodo. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, todėl, apeliaciniame skunde nesant nurodytų šios skundžiamos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo argumentų, teisėjų kolegija išsamiau šiuo aspektu pasisakyti neturi pagrindo.

45. Vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl nepagrįsto išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas aktualiu ginčui laikotarpiu dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir gavo ne mažesnes, negu minimali mėnesinė alga, pajamas, kurios buvo pakankamos išlaikyti save. Teisėjų kolegija, patikrinusi VSDFV duomenis apie apelianto draudžiamąsias pajamas minėtu laikotarpiu, nustatė, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio apelianto draudžiamosios pajamos sudarę virš 14 500 Eur arba apie 607 Eur per mėnesį. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2022 m. vasario 11 d. ieškovui pervedė 1 760 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimo dėl paramos įsiskolinimo priteisimo nėra pagrindo tenkinti, kadangi jis nurodomu įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu dirbo ir gavo pakankamas save išlaikyti pajamas, atsakovas nebuvo nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti sūnų ir skyrė jam 1 760 Eur.

46. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl paramos priteisimo pilnamečiam studijuojančiam vaikui iš jo tėvų ir nenagrinėjami klausimai, ar vaiko tėvai nutraukdami santuoką pasidalino visą turtą. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ir nesusiję su šios bylos pagrindu bei dalyku apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad byloje nebuvo duomenų, kodėl atsakovo galimai turimos akcijos nebuvo įtrauktinos į dalintiną turtą nutraukiant santuoką, kada jos įsigytos, kokie dividendai už turimas akcijas buvo išmokami.

47. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto prašymas perskirstyti pirmosios instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti, teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pagrįstai išsprendė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi. Apeliantas neteisus, teigdamas, kad tik dėl atsakovo veiksmų bylos nagrinėjimas buvo perkeltas į paskutinį posėdį, dėl ko abi šalys patyrė papildomų išlaidų. Atsakovo paaiškinimai bei byloje esantis 2022 m. birželio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog atsakovas paprašė, esant galimybei, posėdį tęsti be pietų pertraukos, nes turėjo nuvežti pas gydytoją artimą giminaitį, o teisėja atsakė, kad tokios galimybės (dirbti be pietų pertraukos) nėra. Kadangi pabaigti teismo posėdžio objektyviai nebuvo įmanoma (atsakovo motinos liga ir laisvos salės nebuvimas), teismas nutarė tenkinti atsakovo prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą 2022 m. liepos 28 d. Tiek 2022 m. birželio 7 d., tiek ir 2022 m. liepos 28 d. teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas turėjo teisę dalyvauti nuotoliniu būdu (per ZOOM platformą).

48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados yra motyvuotos ir argumentuotos (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

49. Apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančiais įrodymais. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

51. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovas R. Č. turėjo 640 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėtas išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo Ž. Č. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Ž. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 640,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėRita DambrauskaitėLaimantas Misiūnas