- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- e2-773-440/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00199-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „AP LT“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AP LT“ atstovams direktoriui N. L., advokatei E. D.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AP LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rudesta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AP LT“ pareiškė ieškinį prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rudesta“ 81 658,91 Eur skolą, 892,96 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teigia, kad visi darbai pagal sutartis buvo atlikti, atliktų darbų aktai atsakovės yra pasirašyti, dėl papildomų darbų su atsakove buvo suderinta. Atsakovė nepagrįstai neatsiskaitė su ieškove. Nurodė, kad 2016 m. vasario 18 d. tarp ieškovės (subrangovo) UAB „AP LT” ir atsakovės (rangovo) UAB „Rudesta” buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. 2016-02S (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal sutartyje nustatytas sąlygas savo jėgomis, priemonėmis, medžiagomis bei rizika atlikti darbus statybos objekte. 2016 m. balandžio 16 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 (toliau – Susitarimas), kurio 8.1. punktu susitarė dėl atsakovės (rangovo) metalo konstrukcijų pristatymo ieškovei (subrangovui) tvarkos. 2016 m. balandžio 21 d. šalys pasirašė statybos subrangos sutarties specialiąsias sąlygas (SS) Nr. 2016-08S, kuriose numatė minėtų konstrukcijų dažymo darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti ieškovė (subrangovas). Atsakovei pristačius Susitarime numatytas konstrukcijas, ieškovė pastebėjo, kad konstrukcijos yra netinkamos kokybės. Ieškovės vertinimu darbų atlikti su tokiomis konstrukcijomis nebuvo galima, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę, elektroniniais laiškais informuodama apie brokuotų konstrukcijų dažymui gavimą. Tai, kad minėtos metalo konstrukcijos buvo pristatytos netinkamos kokybės patvirtina 2016 m. gegužės 6 d. UAB „Litnobiles“ padarytos išvados dėl „Cinku galvanizuotų paviršių dažymo patikros ir defektų atsiradimo priežasčių nustatymo“. Su atsakove buvo suderinta elektroniniu paštu dėl papildomų darbų atlikimo. 2016-05-18 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 322 dėl apmokėjimo už papildomų darbų atlikimą, išsiųsta elektroniniu paštu. Atsakovė jokių pretenzijų dėl išrašytos PVM sąskaitos nereiškė, ieškovės vykdytus darbus pridavė užsakovui UAB „StalCorp“ , tačiau nesumokėjo už atliktus darbus. 2016-05-11 atsakovei pateikta pretenzija dėl patirtų papildomų išlaidų, nuostolių 10500 Eur plius PVM. Atsakovė nėra atsiskaičiusi už kitus darbus ir bendra skola sudaro 82551,87 Eur.
Atsakovė UAB „Rudesta“ su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovė 2016-04-16 sudarė papildomą susitarimą prie statybos subrangos sutarties Nr.1. kuriuo šalys susitarė dėl metalo konstrukcijų 6 mašinų per savaitę pristatymo. 2016-04-21 šalys sudarė statybos subrangos specialias sąlygas, kuriose numatė konstrukcijų dažymo darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti subrangovas. Pasak ieškovės atsakovės pristatytos konstrukcijos buvo su defektais, atsakovė savo iniciatyva atliko dažymo darbus, kurių ieškovė nepripažino, nes darbai buvo atlikti nekokybiškai. Ieškovė nederino ir neinformavo atsakovės apie papildomų darbų atlikimą, darbų kainą, terminus, PVM sąskaitą Nr. 322 nėra ieškovės pasirašyta, todėl ieškovė neturi pareigos sumokėti atsakovei už nurodomus darbus.
Bylos duomenimis 2016 m. liepos 13 d. Preliminariu sprendimu ieškinį teismas tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB „Rudesta“ ieškovei UAB „AP LT“ 81 658,91 Eur skolą, 892,96 Eur delspinigių, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą 82 551,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-06-30 iki teismo sprendinio visiško įvykdymo ir 728,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas išaiškino, kad atsakovė per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus, arba raštu pateikti motyvuotus ir pagrįstus prieštaravimus, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai.
Atsakovė pareiškė prieštaravimus motyvuodama tuo, kad ieškovės atlikti darbai nebuvo kokybiški, buvo su defektais, buvo atliekami su trūkumais ir nesilaikant sutartyje numatytų kokybės reikalavimų, todėl atsakovei neatsirado pareiga už juos atsiskaityti. Tarp atsakovės ir ieškovės nebuvo atlikti sutarties pakeitimai, nebuvo sudaryta papildomo susitarimo, kurių pagrindu UAB„ Rudesta“ būtų įsipareigojusi atlyginti už konstrukcijų defektų šalinimą. Ieškovė papildomus darbus atliko nesuderinusi su atsakove nei darbų poreikio, nei jų kainos, nei terminų, be to darbai buvo atlikti nekokybiškai. Ieškovės išrašyta PVM sąskaita yra nepagrįsta ir neteisėta.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2016 m. vasario 18 d. tarp ieškovės (subrangovo) UAB „AP LT” ir atsakovės (rangovo) UAB „Rudesta” buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. 2016-02S, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal sutartyje nustatytas sąlygas savo jėgomis, priemonėmis, medžiagomis bei rizika atlikti darbus statybos objekte ir kartu su atsakove dalyvauti pateikiant juos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suformuotai statybos užbaigimo komisijai, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatytą kainą. Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 16 d. ieškovė ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą prie statybos subrangos sutarties Nr. 1 (toliau – Susitarimas), kurio 8.1. punktu susitarė dėl atsakovės (rangovo) metalo konstrukcijų pristatymo ieškovei (subrangovui) tvarkos, kad subrangovui bus pristatytos šešios mašinos per savaitę. Taip pat susitarė dėl apmokėjimo termino per 14 dienų nuo paskutinės mėnesio dienos už kurį pateikiami darbų atlikimo aktai. 2016 m. balandžio 21 d. šalys pasirašė statybos subrangos sutarties specialiąsias sąlygas (SS) Nr. 2016-08S, kuriose numatė minėtų konstrukcijų dažymo darbus, kuriuos atlieka ieškovė (subrangovas). Susitarė dėl apmokėjimo termino per 30 kalendorinių dienų skaičiuojant nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos. Ieškovė pagal Sutartį savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, tai patvirtina pateikti ir abiejų šalių pasirašyti laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. Atliktų darbų aktai, ko pasėkoje ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas – faktūras, o atsakovei atsirado pareiga jas apmokėti. Iš esmės atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies nurodydama, kad sutinka su 68953,91 skola bei delspinigiais. Kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina ieškovės reikalavimo pagrįstumą, atsakovei sutinkant su ieškinio reikalavimu minėtoje dalyje nėra tikslinga plačiau pasisakyti dėl prašomos priteisti sumos.
Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka dalyje su ieškinio reikalavimu dėl 12705,00 Eur suma dėl papildomai atliktų darbų bei jų pagrindu 2016-05-18 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 322. Atsakovės vertinimu dėl papildomų darbų nebuvo susitarta. Atsakovė neneigia, kad buvo taisomas brokas, tačiau atsakovės vertinimu byloje nepateikta įrodymų, kokia metalo konstrukcijų trūkumų priežastis, neaišku ar tai nėra pačios atsakovės dažymo brokas, kurį pati atsakovė ištaisė, tokiu atveju pati ir turi prisiimti papildomų darbų išlaidas. Tai, kad atsakovei buvo pareikšta pretenzija neįrodo, kad trūkumai atsirado dėl atsakovės kaltės, kad atsakovė sutiko dėl trūkumų, sutiko, kad ieškovė juos pašalintų, bei įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti, nes dėl konkrečių darbų nebuvo sudaryta jokių raštiškų susitarimų. Atsakovė teigia, kad gavusi pretenziją persiuntė Latvijos įmonei iš kurios gautas atsakymas, kad įmonė nesutinka dėl cinkavimo broko. Ieškovė priešingai teigia, kad atsakovei pristačius Susitarime numatytas konstrukcijas, ieškovė pastebėjo, kad konstrukcijos yra netinkamos kokybės ir darbų atlikti su tokiomis konstrukcijomis negalima, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę, elektroniniais laiškais informuodama apie brokuotų konstrukcijų dažymą, t.y. susitarė dėl papildomų darbų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau -CK ) 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartis aiškinama tada, kai kyla šalių ginčas dėl jos galiojimo, rūšies, pobūdžio, pakeitimo, pasibaigimo. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Visų pirma sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; antra, šioje normoje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo principas, įpareigojant aiškintis tikruosius šalių ketinimus. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.
Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Konkrečiu atveju byloje atsižvelgtina į tai, kieno iniciatyva buvo atliekami papildomi darbai. Ieškovė nurodo, kad iš 40 automobilių, 5, ar 6 buvo nustatyti konstrukcijų trūkumai, tai sudarė apie 25 tonas. Dėl konstrukcijų cinkavimo trūkumų reikėjo papildomai nuvalyti dažus, sušiaušti bei vėl per du kartus konstrukcijas nudažyti. Ieškovė papildomus darbus atliko atsakovės prašymu, nes atsakovei nebebuvo laiko spręsti šio klausimo, t.y. gražinti konstrukcijas į Latvijos įmonę dėl cinkavimo darbų. Atsakovė neigia, kad jos iniciatyva ieškovė atliko papildomus darbus. 2015-05-11 ieškovės pretenzijoje nurodoma, kad 2016 m. balandžio 25-29 dienomis UAB „ Rudesta“ techninis direktorius A. S. buvo informuotas elektroniniu paštu ir telefonu apie brokuotų konstrukcijų dažymui gavimą. Su juo elektroniniu paštu buvo suderinta brokuotų konstrukcijų remontas eksperimentine tvarka. A. P. elektroniniame laiške 2016 m. balandžio 28 d. nurodoma, kad po telefoninio pokalbio, buvo prieita išvados, kad smėliuoti daugiau nei darė iki šiol nėra prasmės nes po testinio smėliavimo vis tiek padengus gruntu paviršių atsirado pūslės. Palieka visą technologiją kokia buvo ir tik po galutinio sluoksnio užnešimo ant konstrukcijos atsiradusias pūsles nušveičia mechaniškai, uždažo poliuretanu, jeigu atsiranda pakartotinai pūslės, kartoja procedūrą kol nelieka pūslių. Už atliktą papildomą darbą ( viską kas atliekama po pirmo poliuretaninio sluoksnio užnešimo, bus išrašoma sąskaita, kaip papildomi darbai. Kadangi sumos neįmanoma apskaičiuoti, ji bus pateikta tik atlikus darbą. Nurodoma, kad laukiama patvirtinimo. 2016 m. balandžio 29 d. iš A. S. buvo gautas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma dėl suderinimo, „ OK“ , tuo pačiu nurodė, kad tikisi, kad nebus naudojamasi situacija ir kt.
Liudytojas A. P. paaiškino, kad yra ieškovės techninis direktorius. 2016 m. balandžio mėnesį pastebėjo, kad viena partija atsakovės pristatytų konstrukcijų yra nekokybiškos dėl tikslaus kiekio neprisimena, vienas sunkvežimis yra 4, 5 tonos. Visas kiekis atsispindi krovinio važtaraščiuose ir visas brokuotas konstrukcijas, kad nestabdyti proceso turėjo išvežti į užsakovo aikštelę, jas išvežė su UAB „Rudesta“ pagalba. Užsakovai buvo atvykę, sprendė kilusią problemą su atsakove dėl trūkumų, be to jie visą laiką kontroliavo atliekamus darbus. Iš karto nebuvo galima pasakyti kokios bus sąnaudos, kaina, terminai dėl trūkumų šalinimo. Su UAB „Rudesta“ buvo derinama telefonu, elektroniniu paštu. Kadangi bendrai buvo nuspręsta, kad tai yra cinkavimo brokas, buvo sudaryta sąmata ir nusiųsta atsakovei ir dėl to gautas atsakovės patvirtinimas dėl trūkumų šalinimo. Konkrečiu atveju dažydavo konstrukcijas partijomis tiek kiek telpa į vieną sunkvežimį, ir nudažius vieną partiją buvo pastebėti trūkumai, pūslėtumas. Jei atsakovė nebūtų sutikusi dėl faktų, dėl kainos, sąmatos, trūkumų nebūtų šalinę.
Atsakovė teigia, kad tarp šalių sudarytos Sutarties 14.4 punkte numatyta, kad visi sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, kai jie yra surašyti raštu ir patvirtinti abiejų šalių. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad rašytinės sutarties dėl papildomų darbų nebuvo sudaryta ir pagal tarp šalių susiformavusią praktiką sudarius papildomus susitarimus raštu šalys galimai būtų išvengusios papildomų ginčų bei bylinėjimosi teisme. Tačiau byloje pateiktų elektroninių susirašinėjimų tarp šalių turinys paneigia atsakovės poziciją, kad su atsakove nebuvo derinta, kad atsakovė neišreiškė sutikimo dėl papildomų darbų atlikimo nors ir nebuvo nurodyti konkretūs kiekiai, darbų apimtys, terminai ir kaina. Teismo vertinimu iš atsakovės gautas patvirtinimas dėl darbų atlikimo ir ateityje išrašytinos sąskaitos. Ieškovei 2016 m. gegužės 18 d. išrašius sąskaitą APLT Nr. 322 dėl apmokėjimo iki 2016 m. gegužės 26 d. atsakovė dėl jos nereiškė pretenzijų, neginčijo bendros su PVM sumos 12705,00, pretenzijos, nenurodė jokių aplinkybių dėl apmokėjimo. Teismo posėdžio metu atsakovės vertinimu jei atsakovė nepasirašė minėtos PVM sąskaitos jos vertinimu ieškovė turėjo suprati, kad atsakovė nesutinka apmokėti už papildomus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nutartyje Nr. 3K-3-250-469/2015, Kasacinis teismas išaiškino PVM sąskaitos faktūros teisinę reikšmę ir nurodė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo–pardavimo santykių aspektai. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra yra šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio ir toks išaiškinimas lemia, kad PVM sąskaita faktūra negali būti pagrindiniu įrodymu byloje. Šioje byloje, šalių susitarimą patvirtina ne vien PVM sąskaitos išrašymas.
Sprendžiant dėl papildomų darbų svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus kieno iniciatyva, kas juos užsakė, ir juos tinkamai kvalifikuoti. Jų pagrindu turi būti nustatyta asmens valia ir siekis sudaryti arba nesudaryti sutartį. Pagal bendrąją CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę sutarties aiškinimui svarbu faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Šiuo atveju teismui įvertinus faktines aplinkybes mažai tikėtina, kad atsakovė iškėlusi klausimą dėl konstrukcijų trūkumo, ką patvirtina elektroninis susirašinėjimas su atsakove, pareikšta pretenzija, išrašyta PVM sąskaita atsakovei, elgėsi nesąžiningai, t.y. pati galimai atlikusi nekokybiškus dažymo darbus, trūkumus šalino atsakovės sąskaita, siekdama padengti savo nuostolius.
Atsakovė nesutikdama su argumentais, kad konstrukcijų trūkumai galėjo susidaryti dėl cinkavimo, neteikė į bylą kitų duomenų, o ieškovė nurodė, kad vadovaujasi 2016 m. gegužės 6 d. aktu, be to ieškovei dažant konstrukcijas buvo laikomasi reikalavimų, matuojamas drėgnumas ir pūslių susidarymą negalėjo lemti dažymo procesas. Atsakovės vertinimu negalima vadovautis 2016 m. gegužės 5 d. aktu, nes akte yra nurodomos tik prielaidos, todėl spręsti, kad minėtos metalo konstrukcijos buvo pristatytos netinkamos kokybės patvirtina 2016 m. gegužės 6 d. UAB „Litnobiles“ padarytos išvados dėl „Cinku galvanizuotų paviršių dažymo patikros ir defektų atsiradimo priežasčių nustatymo“, nėra pagrindo. Šalių paaiškinimais UAB „Rudesta“ pati gamino metalo konstrukcijas, Latvijos įmonei atlikus cinkavimo darbus, konkrečias konstrukcijas pristatydavo atsakovei dažymui. Teismo vertinimu atsižvelgiant į minėto akto turinį nėra pagrindo atmesti akte nurodytų aplinkybių bei argumentų, tuo labiau, kad atsakovė neigdama akte nurodytus argumentus jokių duomenų iš kurių būtų galima daryti išvadas, kad nustatytus trūkumus, atsirandantį pūslėtumą lėmė pačios ieškovės veiksmai atliekant dažymo procesą, ar kiti veiksniai, nepateikė.
Ieškovė nurodė, kad atliekant papildomus darbus dalyvavo užsakovo atstovas, atliktas darbo rezultatas buvo priduotas užsakovui, nors byloje nepateikti duomenys dėl darbų rezultato priėmimo, tačiau šių aplinkybių atsakovė neginčijo. Atsakovė dar patvirtino ir tai, kad su ieškove neatsiskaitė ir dėl finansinių sunkumų. Tai, kad atsakovė pateikė duomenis, kad galimai ieškovės 2016 m. liepos 7 d. pretenziją bei 2016 m. gegužės 6 d. aktą atsakovė persiuntė Latvijos įmonei SIA „ ZN metals“ , nepatvirtina atsakovės argumentų, ir nepaneigia ieškovės argumentų dėl susitarimo ieškovei atlikti papildomus darbus. Kiti elektroninio susirašinėjimo duomenys su galimai Latvijos įmone pateikti ne lietuvių kalba, yra neinformatyvus ir nėra tinkami įrodymai ( CPK 177 , 178 straipsniai). Visuma ištirtų įrodymų, nors atsakovė ir neigia, sudaro pagrindą išvadai, kad nors konkrečiu atveju ir nebuvo rašytinio susitarimo tarp šalių dėl trūkumų ištaisymo, papildomų darbų atlikimo, visuma įrodymų patvirtina, kad dėl papildomų darbų šalys buvo susitarusios.
CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Ieškovei atlikus papildomus darbus dėl kurių atlikimo, apimties ir terminų yra pagrindo spręsti šalys susitarė, atsakovei tenka pareiga už juos sumokėti. Atsakovė kaip minėta sutinka tik iš dalies su ieškiniu, nesutinka dalyje dėl atliktų papildomų darbų 12705,00 Eur ir dėl 137,21 Eur delspinigių. Tačiau dėl jau minėtų argumentų ieškovės reikalavimas pagrįstas. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis ( susitarimas ) jos šalims turi įstatymo galią. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus pateiktus duomenis iš atsakovės pagrįstai priteista ieškovei 81 658,91 Eur skola, kurios dydis apskaičiuotas, remiantis ieškovės pateikta 2016 m. birželio 28 d. skolos ir delspinigių paskaičiavimo pažyma. Apibendrinant pažymėtina, kad byloje nustačius, kad atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų, neatsiskaitė su ieškove ne tik už atliktus darbus, kurių tinkamumas patvirtintas Atliktų darbų aktais, ir ko neginčijo atsakovė bet ir visiškai neatsiskaitė ir už brokuotų konstrukcijų trūkumų šalinimą, papildomus darbus, ieškinys dėl nesumokėtos sumos pagrįstas, todėl preliminariu sprendimu pagrįstai buvo tenkintas.
Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Atsakovės atsakomybė už prievolių neįvykdymą ar netinkamą vykdymą buvo numatyta sutartinėmis netesybomis delspinigių forma. Sutarties 10.4.2. punkte numatyta, kad atsakovė (rangovas) vėluodamas sumokėti už atliktus darbus, moka ieškovei (subrangovui) 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą apmokėti dieną, bet ne daugiau kaip 10 proc. įsiskolinimo sumos. Iš ieškovės pateiktos 2016 m. birželio 28 d. skolos ir delspinigių paskaičiavimo pažymos nustatyta, kad delspinigių dydis 892,96 Eur, jų dydis atitinka Sutarties 10.4.2. punkto sąlygas, todėl jie pagrįstai priteisti ieškovei iš atsakovės.
Atsakovė yra praleidusi terminus įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos pagrįstai priteistos 6 procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą (82 551,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-06-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei pagrįstai priteistos 728,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 93 straipsnio 1 dalis.).
Kadangi po atsakovės prieštaravimų preliminariam teismo sprendimui, sprendimas paliktas nepakeistas, todėl galutiniu sprendimu spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas (CPK 430 straipsnio 7 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Preliminariu sprendimu teismas yra priteisęs 728,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovei pareiškus prieštaravimus ieškovė pareiškė prašymą priteisti 821,59 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pateikė 2016-07-08 PVM sąskaitą faktūrą dėl 484,00 Eur lėšų patirtų ruošiant ieškinį, 2016-09-12 PVM sąskaitą faktūrą dėl 127, 05 Eur išlaidų dėl atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus, 2016-10-10 PVM sąskaitą faktūrą dėl 105,27 Eur dėl atstovavimo 2016-10-11 teismo posėdyje, 2016-11-07 PVM sąskaitą faktūrą dėl 105,27 Eur dėl atstovavimo 2016-11-09 teismo posėdyje. Pateikė 2016-10-10 mokėjimo nurodymą Nr. 160 dėl apmokėjimo. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės papildomai priteistina 821,59 Eur patirtų atstovavimo, bylinėjimosi išlaidų, ieškovės turėtų tiek teikiant ieškinį, tiek po atsakovės prieštaravimų preliminariam sprendimui pateikimo, kurios detalizuotos, pagrįstos rašytiniais įrodymais ir atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato ruoštų procesinių dokumentų skaičių, atstovavimo teisme laiką, neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Taip pat iš atsakovės valstybei priteistinos 4,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 1 dalimi, 263 straipsniu, 427straipsniu, 428 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 13 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Rudesta“ (juridinio asmens kodas 166872121, adresas – Melioratorių g. 1 D, Mažeikiai) ieškovei UAB „AP LT“ (juridinio asmens kodas 303012046, adresas – Plytinės g. 11, Vilnius) 821,59 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt vieną eurą, 59 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Rudesta“ (juridinio asmens kodas 166872121, adresas – Melioratorių g. 1 D, Mažeikiai) valstybei 4,56 Eur ( keturis eurus 56 centus ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.
Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.