Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.11; 1.1.7.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. birželio 17 d.

civilinio ieškovo ‒ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui J. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pavėžėju pagal individualios veiklos pažymą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir BK 183 straipsnio 3 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d., būdamas MB ,,I.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įst. Nr. IX-574):

- 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos MB „I.“ buhalterinės apskaitos, o būtent: nesudarė MB „I.“ pajamų, sąnaudų, turto įsigijimo, pinigų buhalterinės apskaitos dokumentų, jie nebuvo kaupiami, apskaitomi, nebuvo sudaromi buhalterinės apskaitos žiniaraščiai, apskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas, darbo užmokestis, apskaičiuojami mokėtini mokesčiai, nesudaromi gautinų ir mokėtinų sumų registrai;

- 19 straipsnio 1, 2 dalis, nes netvarkė MB „I.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ‒ grynųjų pinigų apskaitos dokumentų (kasos pajamų, išlaidų orderiai, kasos knygos, atskaitingo asmens ataskaitos, MB „I.“ pardavimo dokumentai (pateikta tik viena sąskaita), pirkimo PVM sąskaitos-faktūros, darbo ar narystės sutartys, ilgalaikio turto apskaitos dokumentų (turto kortelės), trumpalaikio turto (kuro) įsigijimo ir nurašymo dokumentų, jo panaudojimas veikloje, gautinų ir mokėtinų sumų žiniaraščių. Taip pat pažeidė kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su pakeitimais, 3, 9, 16 punktų reikalavimus, nes iš MB „I.“ banko sąskaitų išimtos piniginės lėšos buvo įnešamos į kasą ir nesurašomi kasos pajamų orderiai ar lėšos neapskaitomos atskaitingo asmens ataskaitose, pinigai neapskaitomi buhalterinės apskaitos registruose, kasos knygoje. Dėl išvardintų teisės aktų reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti MB „I.“ laikotarpio nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. metų veiklos, turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, G. M. nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., būdamas UAB „V.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įst. Nr. IX-574):

- 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, aplaidžiai tvarkė UAB „V.“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes nebuvo sudaromi buhalterinės apskaitos registrai, buhalterinės sąskaitos, surašomi apskaitos dokumentai, kuriuose būtų apskaitomas ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimas, nusidėvėjimas, gautinos sumos, piniginės lėšos, pajamos ir sąnaudos, darbo užmokestis, įsipareigojimai vairuotojams, tiekėjams, mokestiniai įsipareigojimai, kapitalas;

kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su pakeitimais 3, 9, 16 punktų reikalavimus, nes iš UAB „V.“ banko sąskaitų išimtos piniginės lėšos buvo įnešamos į kasą ir nesurašomi kasos pajamų orderiai ar lėšos neapskaitomos atskaitingo asmens ataskaitose, pinigai neapskaitomi buhalterinės apskaitos registruose, kasos knygoje. Taip pat jis pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 su pakeitimais) 19 straipsnio 1, 2 dalis, nes buvo neperduoti buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, ir tokiu būdu netvarkomi, nesudaryti UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, o būtent: išgrynintų pinigų panaudojimo dokumentai (kvitai, sąskaitos-faktūros, PVM sąskaitos-faktūros), kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos knyga, avanso ataskaitos, pinigų banko sąskaitose registrai, darbo sutartys su vairuotojais ar paslaugų teikimo sutartys, darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, atsiskaitymo su vairuotojais žiniaraščiai, lėšų iš „C.“ ir „D.“ („E.“) apskaitos registrai, jų paskirstymo vairuotojams, mokesčių išskaičiavimo registrai, įsipareigojimų vairuotojams registrai, pirkimo dokumentai ‒ PVM sąskaitos-faktūros („T.“, „A.“, „F.“), kuro pirkimo dokumentai ‒ kuro kvitai, PVM sąskaitos-faktūros, pardavimo-sąskaitos faktūros (pvz. SFVIO02-SFVIO04), ilgalaikio turto apskaitos kortelės, turto eksploatavimo pradžios aktai, nusidėvėjimo skaičiavimo dokumentai, buhalterinės apskaitos registrai. Dėl išvardintų teisės aktų reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ laikotarpio nuo 2018 m. lapkričio ‒ iki 2019 m. gruodžio 31 d. veiklos, turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, G. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925), dėl to, kad jis nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d., būdamas MB ,,I.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. I-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei šio straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo MB „I.“ buhalterinės apskaitos dokumentų susijusių su išgrynintų piniginių lėšų panaudojimu pagal užimamas pareigas savo žinioje turėdamas bei disponuodamas įmonės sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, o būtent 98 339,53 eurų, kurias laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. gavo už suteiktas pavėžėjimo paslaugas iš bendrovių „C.“, „D.“ ir „Y.“, po to turėdamas tikslą pasisavinti, tyčia laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. pasinaudodamas jam, kaip MB „I.“ atskaitingam asmeniui, suteiktomis prisijungimo teisėmis prie šios įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ banke, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino, tai yra tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį MB „I.“ priklausantį labai didelės vertės turtą – pinigines lėšas:

2017-10-24 100 Eur; 2017-10-25 50 Eur; 2017-10-26 5 Eur; 2017-10-27 10 Eur; 2017-11-02 20 Eur; 2017-11-03 110 Eur; 2017-11-21 100 Eur; 2017-11-21 20 Eur; 2017-11-28 100 Eur; 2017-11-28 80 Eur; 2017-11-28 40 Eur; 2017-11-28 40 Eur; 2017-12-01 470 Eur; 2017-12-01 20 Eur; 2017-12-04 20 Eur; 2017-12-04 20 Eur; 2017-12-04 20 Eur; 2017-12-05 130 Eur; 2017-12-05 70 Eur; 2017-12-06 30 Eur; 2017-12-12 40 Eur; 2017-12-12 40 Eur; 2017-12-12 20 Eur; 2017-12-12 20 Eur; 2017-12-22 290 Eur; 2017-12-27 150 Eur; 2017-12-29 430 Eur; 2017-12-31 10 Eur; 2017-12-31 10 Eur; 2018-01-02 20 Eur; 2018-01-02 40 Eur; 2018-01-02 20 Eur; 2018-01-03 120 Eur; 2018-01-03 50 Eur; 2018-01-04 950 Eur; 2018-01-04 60 Eur; 2018-01-04 60 Eur; 2018-01-05 40 Eur; 2018-01-09 10 Eur; 2018-01-10 10 Eur; 2018-01-16 80 Eur; 2018-01-16 80 Eur; 2018-01-16 60 Eur; 2018-01-16 10 Eur; 2018-01-16 10 Eur; 2018-01-23 50 Eur; 2018-01-31 60 Eur; 2018-02-06 100 Eur; 2018-02-07 80 Eur; 2018-02-09 20 Eur; 2018-02-13 150 Eur; 2018-02-15 60 Eur; 2018-02-16 60 Eur; 2018-02-16 60 Eur; 2018-02-16 80 Eur; 2018-02-17 10 Eur; 2018-02-20 200 Eur; 2018-02-21 60 Eur; 2018-02-21 60 Eur; 2018-02-21 50 Eur; 2018-02-27 220 Eur;

iš sąskaitos (duomenys neskelbtini): 2018-02-24 160 Eur; 2018-03-01 430 Eur; 2018-03-08 600 Eur; 2018-03-08 300 Eur; 2018-03-08 100 Eur; 2018-03-09 120 Eur; 2018-03-15 700 Eur; 2018-03-15 50 Eur; 2018-03-15 100 Eur; 2018-03-15 50 Eur; 2018-03-16 60 Eur; 2018-03-16 80 Eur; 2018-03-16 100 Eur; 2018-03-22 500 Eur; 2018-03-22 100 Eur; 2018-03-22 200 Eur; 2018-03-22 700 Eur; 2018-03-29 700 Eur; 2018-03-29 700 Eur; 2018-03-29 290 Eur; 2018-04-05 700 Eur; 2018-04-05 700 Eur; 2018-04-05 160 Eur; 2018-04-08 200 Eur; 2018-04-12 700 Eur; 2018-04-12 190 Eur; 2018-04-12 700 Eur; 2018-04-18 630 Eur; 2018-04-18 660 Eur; 2018-04-26 190 Eur; 2018-04-26 20 Eur; 2018-04-26 700 Eur; 2018-04-26 300 Eur; 2018-05-04 600 Eur; 2018-05-04 700 Eur; 2018-05-10 320 Eur; 2018-05-10 700 Eur; 2018-05-17 700 Eur; 2018-05-17 570 Eur; 2018-05-24 700 Eur; 2018-05-24 700 Eur; 2018-05-24 90 Eur; 2018-05-31 20 Eur; 2018-05-31 700 Eur; 2018-05-31 150 Eur; 2018-05-31 330 Eur; 2018-05-31 700 Eur; 2018-06-06 275 Eur; 2018-06-07 1350 Eur; 2018-06-14 700 Eur; 2018-06-14 700 Eur; 2018-06-15 700 Eur; 2018-06-21 700 Eur; 2018-06-21 700 Eur; 2018-06-21 600 Eur; 2018-06-22 700 Eur; 2018-06-22 50 Eur; 2018-06-28 35 Eur; 2018-06-28 500 Eur; 2018-06-28 700 Eur; 2018-06-28 700 Eur; 2018-06-29 75 Eur; 2018-07-05 700 Eur; 2018-07-05 100 Eur; 2018-07-05 500 Eur; 2018-07-05 700 Eur; 2018-07-06 700 Eur; 2018-07-12 600 Eur; 2018-07-12 700 Eur; 2018-07-12 160 Eur; 2018-07-12 700 Eur; 2018-07-12 700 Eur; 2018-07-12 700 Eur; 2018-07-12 700 Eur; 2018-07-19 700 Eur; 2018-07-19 700 Eur; 2018-07-19 700 Eur; 2018-07-19 700 Eur; 2018-07-19 350 Eur; 2018-07-19 700 Eur; 2018-07-20 90 Eur; 2018-07-26 700 Eur; 2018-07-26 700 Eur; 2018-07-26 250 Eur; 2018-07-26 700 Eur; 2018-07-26 700 Eur; 2018-07-26 500 Eur; 2018-07-26 700 Eur; 2018-07-26 700 Eur; 2018-07-27 700 Eur; 2018-08-02 500 Eur; 2018-08-02 700 Eur; 2018-08-02 700 Eur; 2018-08-02 700 Eur; 2018-08-02 700 Eur; 2018-08-02 200 Eur; 2018-08-02 700 Eur; 2018-08-02 700 Eur; 2018-08-04 75 Eur; 2018-08-05 100 Eur; 2018-08-05 60 Eur; 2018-08-09 180 Eur; 2018-08-09 700 Eur; 2018-08-09 700 Eur; 2018-08-09 700 Eur; 2018-08-09 700 Eur; 2018-08-09 500 Eur; 2018-08-09 700 Eur; 2018-08-09 700 Eur; 2018-08-15 80 Eur; 2018-08-16 100 Eur; 2018-08-16 50 Eur; 2018-08-16 700 Eur; 2018-08-16 700 Eur; 2018-08-16 700 Eur; 2018-08-16 700 Eur; 2018-08-16 700 Eur; 2018-08-16 700 Eur; 2018-08-16 150 Eur; 2018-08-16 500 Eur; 2018-08-17 70 Eur; 2018-08-18 60 Eur; 2018-08-23 300 Eur; 2018-08-23 700 Eur; 2018-08-23 700 Eur; 2018-08-23 700 Eur; 2018-08-23 700 Eur; 2018-08-23 700 Eur; 2018-08-23 700 Eur; 2018-08-23 700 Eur; 2018-08-23 300 Eur; 2018-08-23 700 Eur; 2018-08-30 700 Eur; 2018-08-30 180 Eur; 2018-08-30 500 Eur; 2018-08-30 700 Eur; 2018-08-30 700 Eur; 2018-08-30 700 Eur; 2018-08-30 700 Eur; 2018-08-30 700 Eur; 2018-08-30 700 Eur; 2018-08-30 480 Eur; 2018-08-31 60 Eur; 2018-09-05 130 Eur; 2018-09-06 700 Eur; 2018-09-06 700 Eur; 2018-09-06 700 Eur; 2018-09-06 650 Eur; 2018-09-06 700 Eur; 2018-09-06 700 Eur; 2018-09-06 700 Eur; 2018-09-06 700 Eur; 2018-09-07 100 Eur; 2018-09-26 700 Eur; 2018-09-26 480 Eur; 2018-10-03 700 Eur; 2018-10-03 650 Eur; 2018-10-10 700 Eur; 2018-10-10 450 Eur; 2018-10-10 700 Eur; 2018-10-11 630 Eur; 2018-10-17 400 Eur; 2018-10-17 700 Eur; 2018-10-24 700 Eur; 2018-10-24 300 Eur; 2018-10-24 700 Eur; 2018-10-25 200 Eur; 2018-10-25 700 Eur; 2018-10-31 700 Eur; 2018-10-31 700 Eur; 2018-10-31 700 Eur; 2018-11-07 500 Eur; 2018-11-07 700 Eur; 2018-11-14 700 Eur; 2018-11-14 500 Eur; 2018-11-21 400 Eur; 2018-11-21 700 Eur; viso 97 058,35 Eur, tokiu būdu, pasisavino jam patikėtą didelės vertės – 97 058,35 Eur, svetimą, MB ,,I.“ priklausantį, turtą.

Be to, G. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925), dėl to, kad jis nuo 2018 m. lapkričio 8 d., būdamas bendrovės UAB „V.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. I-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei šio straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų susijusių su išgrynintų piniginių lėšų panaudojimu pagal užimamas pareigas savo žinioje turėdamas bei disponuodamas įmonės sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, gavo 99 186,20 Eur, kuriuos laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. gavo už suteiktas pavėžėjimo paslaugas iš bendrovių „C.“, „D.“, po to turėdamas tikslą pasisavinti, tyčia laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. pasinaudodamas jam, kaip UAB „V.“ atskaitingam asmeniui, suteiktomis prisijungimo teisėmis prie šios įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų AS „Luminor“ banke, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino, tai yra tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį UAB „V.“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas, t. y.:

iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino: 2018-11-27 100 Eur; 2018-12-05 100 Eur; 2018-12-05 200 Eur; 2018-12-07 200 Eur; 2018-12-11 100 Eur; 2018-12-11 200 Eur; 2018-12-12 100 Eur; 2018-12-14 100 Eur; 2018-12-14 180 Eur; 2018-12-18 500 Eur; 2018-12-20 40 Eur; 2018-12-20 250 Eur; 2018-12-20 100 Eur; 2018-12-20 300 Eur; 2018-12-20 300 Eur; 2018-12-20 700 Eur; 2018-12-21 100 Eur; 2018-12-21 550 Eur; 2018-12-24 100 Eur; 2018-12-24 500 Eur; 2018-12-27 300 Eur; 2018-12-27 50 Eur; 2018-12-28 700 Eur; 2018-12-30 240 Eur; 2018-12-31 200 Eur; 2019-01-02 700 Eur; 2019-01-04 500 Eur; 2019-01-04 1000 Eur; 2019-01-07 200 Eur; 2019-01-09 120 Eur; 2019-01-10 500 Eur; 2019-01-13 140 Eur; 2019-01-16 300 Eur; 2019-01-17 100 Eur; 2019-01-17 100 Eur; 2019-01-22 90 Eur; 2019-01-22 200 Eur; 2019-01-22 300 Eur; 2019-01-31 90 Eur; 2019-01-31 50 Eur; 2019-02-01 80 Eur; 2019-02-05 100 Eur; 2019-02-08 160 Eur; 2019-02-10 50 Eur; 2019-02-17 100 Eur; 2019-02-20 30 Eur; 2019-02-21 250 Eur; 2019-02-24 300 Eur; 2019-02-27 150 Eur; 2019-02-27 700 Eur; 2019-02-27 700 Eur; 2019-03-07 200 Eur; 2019-03-08 140 Eur; 2019-03-12 50 Eur; 2019-03-14 20 Eur; 2019-03-14 50 Eur; 2019-03-14 500 Eur; 2019-03-15 400 Eur; 2019-03-19 1000 Eur; 2019-03-24 700 Eur; 2019-03-26 500 Eur; 2019-03-26 1000 Eur; 2019-04-03 200 Eur; 2019-04-10 300 Eur; 2019-04-18 400 Eur; 2019-04-24 300 Eur; 2019-04-25 50 Eur; 2019-04-25 400 Eur;

iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) išgrynino: 2019-04-08 400 Eur; 2019-04-09 400 Eur; 2019-04-11 1000 Eur; 2019-04-12 100 Eur; 2019-04-14 100 Eur; 2019-04-17 500 Eur; 2019-04-17 400 Eur; 2019-04-19 250 Eur; 2019-04-19 100 Eur; 2019-04-23 200 Eur; 2019-04-25 240 Eur; 2019-04-27 400 Eur; 2019-05-01 500 Eur; 2019-05-01 100 Eur; 2019-05-02 400 Eur; 2019-05-02 60 Eur; 2019-05-06 1000 Eur; 2019-05-09 50 Eur; 2019-05-10 550 Eur; 2019-05-13 1000 Eur; 2019-05-13 1000 Eur; 2019-05-14 700 Eur; 2019-05-14 100 Eur; 2019-05-15 250 Eur; 2019-05-15 80 Eur; 2019-05-16 170 Eur; 2019-05-19 20 Eur; 2019-05-20 500 Eur; 2019-05-21 600 Eur; 2019-05-21 600 Eur; 2019-05-23 100 Eur; 2019-05-24 150 Eur; 2019-05-24 100 Eur; 2019-05-26 50 Eur; 2019-05-27 1000 Eur; 2019-05-27 50 Eur; 2019-05-28 70 Eur; 2019-05-28 100 Eur; 2019-05-28 400 Eur; 2019-05-29 1000 Eur; 2019-05-29 400 Eur; 2019-05-31 300 Eur; 2019-06-02 100 Eur; 2019-06-03 10 Eur; 2019-06-03 500 Eur; 2019-06-03 400 Eur; 2019-06-03 100 Eur; 2019-06-04 500 Eur; 2019-06-04 800 Eur; 2019-06-05 300 Eur; 2019-06-07 340 Eur; 2019-06-10 1500 Eur; 2019-06-10 1000 Eur; 2019-06-14 300 Eur; 2019-06-15 200 Eur; 2019-06-16 300 Eur; 2019-06-17 500 Eur; 2019-06-19 1500 Eur; 2019-06-20 500 Eur; 2019-06-23 100 Eur; 2019-06-24 400 Eur; 2019-06-24 100 Eur; 2019-06-25 900 Eur; 2019-06-25 50 Eur; 2019-06-26 200 Eur; 2019-06-27 280 Eur; 2019-06-29 100 Eur; 2019-06-29 100 Eur; 2019-07-01 500 Eur; 2019-07-01 1800 Eur; 2019-07-03 1000 Eur; 2019-07-04 150 Eur; 2019-07-05 100 Eur; 2019-07-08 1800 Eur; 2019-07-09 300 Eur; 2019-07-11 280 Eur; 2019-07-11 250 Eur; 2019-07-13 200 Eur; 2019-07-15 500 Eur; 2019-07-15 200 Eur; 2019-07-16 600 Eur; 2019-07-16 50 Eur; 2019-07-17 140 Eur; 2019-07-18 400 Eur; 2019-07-18 120 Eur; 2019-07-19 500 Eur; 2019-07-21 40 Eur; 2019-07-22 1000 Eur; 2019-07-22 1000 Eur; 2019-07-23 260 Eur; 2019-07-24 600 Eur; 2019-07-25 200 Eur; 2019-07-27 100 Eur; 2019-07-29 700 Eur; 2019-07-30 500 Eur; 2019-07-30 100 Eur; 2019-07-30 300 Eur; 2019-08-05 100 Eur; 2019-08-09 200 Eur; 2019-08-12 200 Eur; 2019-08-12 600 Eur; 2019-08-12 250 Eur; 2019-08-19 100 Eur; 2019-08-23 400 Eur; 2019-08-23 400 Eur; 2019-08-24 150 Eur; 2019-08-26 2000 Eur; 2019-08-26 500 Eur; 2019-09-04 100 Eur; 2019-09-09 100 Eur; 2019-09-10 200 Eur; 2019-09-11 300 Eur, viso 65 290 Eur, tokiu būdu, pasisavino jam patikėtą didelės vertės ‒ 65 290 Eur, ir dalies išgrynintų pinigų ‒ 37 034,51 Eur nepanaudojo įmonės veikloje, o tokiu būdu pasisavino svetimą, UAB „V.“ priklausantį, turtą.

Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažįsta iš dalies. MB „I.“ su vairuotojais už darbą atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Dažniausiai būdavo tokia schema, kad vairuotojui atitekdavo 60 proc. suma nuo apyvartos, o 40 proc. įmonei MB „I.“. Iš tų 40 proc. dar sumokėdavo už automobilių nuomą. Nuoma kainavo maždaug 15-20 Eur už parą. Mašinos reikalavo didelių remontų kaštų, nes du vairuotojai pamainomis dirbdavo su viena mašina. Dėl to prasidėjo remontai, kurie buvo apmokami grynaisiais pinigais. Mašinos remontai buvo atliekami garažuose, todėl sąskaitų-faktūrų jam išduoti negalėjo. Įmonę UAB „V.“ atidarė mamos vardu, o MB „I.“ atidaryta jo vardu. Su UAB „V.“ labai mažai dirbo, su vairuotojais atsiskaitydavo pavedimais, viskas yra išrašuose. Su servisais ir su kitais vairuotojais buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais. Sau pinigų nepasisavino. Kaltinamasis turėjo nuomos parką „E“ platformoje. Su juo dirbo ir Y., kurio pavardės nepamena, kartu ieškodavo vairuotojų iš Ukrainos. Neneigia, jog grynino pinigus (bendroje sumoje iš MB „I.“ 97 058, 35 Eur). Visų pinigų sau nepasisavino, dalino ir vairuotojams pagal schemą. Maždaug 70 000 Eur – 80 000 Eur buvo padalinta vairuotojams ir automobilių nuomai, iš tos sumos pačiam liko apie 20 000 Eur. Dokumentų, įrodančių, kur buvo panaudoti iš sąskaitų nuimti pinigai, neturi. 65 290 Eur iš UAB „V.“ išgryninimų neginčija. Turėjo ir kvitų, bet per kratą buvo daug kas paimta, todėl negalėjo toliau tvarkyti buhalterijos. Kompiuteryje turėjo daug dokumentų. Iš 65 290 Eur sumos su nedaug žmonių atsiskaitė grynaisiais pinigais, sau pasiliko apie 10 000 – 12 000 Eur. Daug pinigų padalino servisams, nes turėjo 20 mašinų, todėl kiekvieną savaitę už mašinas mokėjo po 1 000 – 1 200 Eur. Taip pat mokėjo ir depozitus, nes turėjo ir savo, ir nuomojamų mašinų. Visą atsakomybę nori prisiimti sau ir po truputį atsiskaityti su įmonėmis dėl pasisavinimo straipsnio, kuris jam inkriminuojamas, nes jis negali įrodyti, kur dėjo tuos pinigus, todėl pinigus grąžins po truputį. Pinigų perdavimų pagal paskolos sutartis, kurias pateikė teismui, nebuvo. Tuo metu, jis nežinojo, kad gali deklaruoti išgrynintus pinigus kaip dividendus. Klausė buhalterės, kaip tai padaryti, buhalterė atsakė, jog viską sutvarkys. Jis pats tvarkė MB „I.“ buhalterinę apskaitą, samdyto žmogaus tam nebuvo. Netvarkingai tvarkė buhalteriją, bet nebuvo taip, kad kažką paslėpė ir apgaulingai darė MB „I.“ ir UAB „V.“. UAB „V.“ buhalterinę apskaitą tvarkė V. D., ji nebuvo įdarbinta, teikė kaip paslaugą. Tyrėja jam davė susipažinti su pokalbio stenograma tarp jo ir D. K. Pokalbio įrašo neperklausė. Atsimena, jog tarp jo ir D. K. buvo dar vienas tiesioginis pokalbis iki to. Žinojo, kad taip daryti negalima, bet viso to sustabdyti negalėjo. Norėjo mesti šitą darbą, parduoti įmonę, bet atvyko policija.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus telefoninio pokalbio ištrauką (1 t., b. l. 109, 111), kaltinamasis parodė, jog atsimena, kad kalbėjo su D. K. Jis su šiuo konsultavosi dėl automobilių parko. Asmenims B., H., H., B., Š., B., P., K., D., M., Š., B., R., E., M., Z. pervedinėjo pinigus pavedimais, nes šie vairuotojai turėjo vizą D, gal tik vienas, kitas neturėjo. UAB „V.“ visada buvo 15-20 vairuotojų, buvo ir apie 30, bet jie padirbdavo savaitę laiko ir išeidavo. Nebuvo tokių darbuotojų, kurie dirbo su kaltinamuoju metus ar pusę metų, visada buvo vairuotojų kaita. Kai kurių vairuotojų net nematė. Negali atsakyti į klausimą, kiek tiksliai iš viso vairuotojų dirbo UAB „V.“. Vedė statistiką, bet ne visada ją pildydavo, nes būdavo, jog atvažiuoja vairuotojas, vieną dieną padirba ir išeina. UAB „V.“ reali veikla prasidėjo po Naujųjų metų (2019 m.). Netvarkingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, bet ne apgaulingai, nieko neslėpė, nes neturėjo ką paslėpti. Tų dokumentų, kurių nėra, jų ir nebuvo, ką turėjo, tą atidavė ikiteisminio tyrimo metu. Negali atsakyti tiksliai, kiek iš viso dirbo žmonių MB „I.“. MB „I.“ ofiso neturėjo, o įmonei UAB „V.“ galimai rugpjūčio mėnesį buvo išnuomojęs (duomenys neskelbtini) ofisą, bet tiksliai neprisimena. Jis asmeniškai vadovavo įmonėms MB „I.“ ir UAB „V.“. Įmonėje MB „I.“ dirbo jo sugyventinė, ji buvo pagalbinė sekretorė. MB „I.“ dažniausiai nebuvo sąskaitų-faktūrų, pinigus išgrynindavo ir sumokėdavo. Jam buvo paaiškinta, jog MB buhalterinė apskaita yra supaprastinta ir visus veiksmus su MB galima atlikti kaip ir su individualia veikla, dėl to visą veiklą taip paprastai ir vykdė. UAB „V.“ fiziniams asmenims išmokėjo beveik 30 000 Eur, jiems buvo išmokėtas procentas ką uždirbo, buvo mokėta pavedimu. MB „I.“ ir UAB „V.“ veiklas vykdė kaip dvi atskiros įmonės. Automobilių tarp įmonių nedalindavo, nes MB „I.“ veikla jau buvo sustabdyta, kai pradėjo dirbti su UAB „V.“. MB „I.“ turėjo 4-5 automobilius, dar turėjo ir išperkamosios nuomos automobilių. Nuomojamų mašinų buvo 10-12, daugiausiai gal 14. Ilgą laiką nuomojosi automobilius, tikslaus laiko nepamena. Už automobilių nuomą mokėjo grynaisiais. Automobilius nuomojosi iš „S.“. Viskas buvo mokama grynaisiais, nes ta įmonė sakė, jog jei pateiktų sąskaitą, tai bus skaičiuojamas ir PVM. Sąskaitą kartais atsiųsdavo, kartais ne. Nuomos sutartys ne su visais buvo sudarytos oficialiai. Buvo ir fizinių asmenų, kurie turėdavo vieną mašiną ir duodavo ją su panaudos sutartimi. MB „S.“ dirbo su MB „I.“ ir UAB „V.“. UAB „V.“ turėjo ir daugiau tiekėjų: „A.“, „G.“, bet su jais buvo atsiskaitoma pavedimais. Kai pradėjo vykdyti šią veiklą, ne viską žinojo kaip reikia daryti, o konsultacijoms neturėjo daug lėšų. Jis pats dirbo pavėžėju ir pats nuomodavo mašinas. Dažniausiai automobilius taisė garaže pas J., nes taip pigiau ir greičiau. Įrodyti to negali, tiesiog (duomenys neskelbtini) stovėjo garažas ir ten buvo žmogus, kuris jam taisė mašinas. Lankydavosi ir dar viename servise pavadinimu „H.“, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Už automobilių nuomą atsiskaitydavo grynaisiais, bet negali tiksliai pasakyti kiek ir kam sumokėjo. UAB „V.“ automobilių remontams sumokėjo labai daug, gali būti, jog per visą periodą apie 30 000 Eur, be to vieno sezono padangų keitimas kainuodavo nuo 5 000 Eur, kai kada ir 10 000 Eur. Jam pateikto VMI 18 661 Eur civilinio ieškinio nėra sumokėjęs, bet viską sumokės. Sutinka su VMI civiliniu ieškiniu, nes negali įrodyti kitaip. Iš MB „I.“ 97 000 Eur nusiėmė nuo kortelės, juos gavo dalimis. Ketina grąžinti pinigus dalimis, kaip ir nurodyta sutartyse. Buhalterinių duomenų neslėpė. Buhalterinius duomenis laikė apskaitose ir kompiuteriuose. Su MB „I.“ veiklą aktyviai vykdė gal 8 ‒ 10 mėnesių. Iš MB „I.“ dokumentai buvo paimti po 7 – 8 mėnesių aktyvios veiklos, lapkričio 26 d. buvo krata. Kompiuteryje, kuris buvo paimtas kratos metu, daugiausiai yra UAB „V.“ dokumentų. Yra ir užrašų, kuriuose parašyta kiek vairuotojams mokėjo, taip pat yra dar viena knygutė, kurioje surašyta kiek gaudavo vairuotojai. Mama nebuvo verčiama pasirašyti paskolos sutarties. Kai prasidėjo tyrimas nežinojo kokią sumą reikia sumokėti, o dabar kai žino dėl PVM, tai per vidinę sistemą padarė paklausimą ir nori sudaryti sutartį su VMI ir mokėti dalimis. Žino, kad reikia mokėti mokesčius. Turėjo buhalterę, kuri tvarkė UAB „V.“ apskaitą. Buhalterė paaiškino kokius dokumentus reikia teikti. Mokėjo „Sodrai“ ir dar kažkokius mokesčius. „Sodrai“ mokėjo daugiausiai, dėl pelno mokesčio nežinojo. Per visą įmonių laikotarpį nei jis, nei buhalterė nesulaukė skambučių iš mokesčių administratorių, kad vėluoja susimokėti mokesčius. Apie civilinį ieškinį sužinojo tyrimo gale. Su civiliniu ieškiniu sutinka, kad įmonė turi grąžinti įsiskolinimą, nurodytą civiliniame ieškinyje. Pripažįsta kaltę, kad anksčiau nesusitarė su „VMI“ ir nebuvo užklausęs jų, kokia yra jo skola, galvojo, kad tyrime bus apskaičiuota. Nežinojo, kad yra ta skola. Kadangi netvarkingai buvo vedama apskaita, todėl ir nebuvo išrašyti dokumentai. Nebuvo taip, kad sutarties sudarymo metu 2022 m. spalio 20 d. paėmė 97 000 Eur, bet paskolos sutartimi nori įforminti grąžinimą. Šiuo metu paskolos sutartys nėra apskaitytos įmonių buhalterinėje apskaitoje. UAB „V.“ yra neveikianti, bet nėra išregistruota, bankroto procedūros neįvyko. Pagal paskolos sutartis nėra dar grąžinęs pinigų. Nedaug uždirba dirbdamas kurjeriu ar pavėžėju, todėl per pusę metų galėtų įnešti 5 000 Eur – 10 000 Eur ir atsiskaityti su įmonėmis per 10 metų. Jis negali įrodyti, kur buvo išleisti grynieji pinigai. Neginčija išgrynintų pinigų, bet jiems neturi pateisinančių dokumentų. Nepripažįsta kaltės, kad pasisavino pinigus iš MB „I.“ ir UAB „V.“, nes pagal paskolos sutartis ketina pinigus grąžinti. Turi paskyrą kaip MB „I.“ vadovas prie „E.“ nuomos parko savitarnos ir pats registravo vairuotojus. Kai registruodavo vairuotoją, nenurodydavo kad tas vairuotojas yra MB „I.“, nes jis ima mašiną nuomos pagrindu. Negali pasakyti kieno buvo atsakomybė parodyti kaip tie vairuotojai dirba, ar pagal verslo sutartį, ar darbo sutartį. Nemano, kad MB „I.“ atsakomybė pasirūpinti, kaip tie vairuotojai dirbs. Nežinojo kaip apiforminti užsieniečius vairuotojus. Patys vairuotojai mokesčių nemokėjo, visą atsakomybę kaltinamasis prisiima sau, kad sumokės mokesčius.

Teisiamojo posėdžio metu teisėjai nurodžius, kad 2020 m. gruodžio 15 d. specialisto išvadoje yra nurodyta, kad UAB „V.“ tiriamuoju laikotarpiu fiziniams asmenims pervedė 28 472,23 Eur, ir kaltinamajam uždavus klausimą, kur buvo dėti kiti pinigai, kaltinamasis G. M. parodė, kad dalis pinigų buvo pervesta vairuotojams, o dalis išmokėta grynais. Nebuvo taip, kad visi pinigai pervedami. UAB „V.“ buvo tokių vairuotojų, kurie nenorėjo ar negalėjo atsidaryti sąskaitos banke, jiems daugybę kartų buvo pasakyta, kad atsidarytų sąskaitą, tada praeidavo mėnesis, jie išeidavo, ateidavo kiti. Tie, kurie norėjo, atsidarydavo banko sąskaitas, jis jiems pervesdavo pinigus ir neduodavo grynais. Visi vairuotojai, kuriems buvo pervesti pinigai, turėjo banko sąskaitas. Jeigu būtų prieiga prie „D.“, dabar „E.“, savininko nuomos parko, ten matytųsi vardai ir pavardės vairuotojų, kurie gaudavo iš jo grynais pinigais. Kai kurie vairuotojai, net kur yra sąraše, neturėjo sąskaitos, todėl jis prieš tai duodavo jiems grynais ir tada, kai atsidarydavo sąskaitas, jiems pervesdavo. Vairuotojai buvo registruoti „E.“ sistemoje, kur yra „E.“ automobilių parkas, niekur kitur registruoti nebuvo. Tarp UAB „V.“ specialisto išvadoje išvardintų vairuotojų, kuriems buvo pervesti pinigai į sąskaitą, tai vairuotojui A. B., kol atsidarė sąskaitą, jis šiam mokėjo grynais. Mokėjimai kai kuriems buvo vykdomi kas savaitę, kitiems kas dvi savaites, nebuvo mėnesinio išmokėjimo. Pradžioje, kai jam pervesdavo vairuotojų uždirbtus pinigus, tik pradėjus dirbti buvo, pavyzdžiui, A. B., ir nurodyta šio uždirbta pinigų suma, o po to tik bendrai pervesdavo pinigus už visus vairuotojus. Buvo platforma, kur jis matydavo vairuotoją, jo mašiną, kiek jis uždirbdavo, valandas, kiek dirba. Kai prasidėjo tyrimas, jis nebeturėjo tos platformos duomenų ir neturėjo ataskaitos. Parašė dėl UAB „V.“ ir MB „I.“ bendrovei „E.“, nes daugiausiai su ja buvo dirbta ir jam tos ataskaitos kiekvieno vairuotojo nebuvo pristatytos. Gavo atsakymą, kad jeigu reikės teismui, pristatys viską. Neatsimena, kuriems vairuotojams, nurodytiems specialisto išvadoje, prie UAB „V.“ buvo išmokėti pinigai grynais. Lygiai tokia pati situacija ir su MB „I.“. Be specialisto išvadoje nurodytų asmenų, kurie buvo registruoti vairuotojais, buvo labai daug užsieniečių, vardų ir pavardžių neprisimena. Be to, asmens – vairuotojo užregistravimo platformoje „C.“, „E.“, „Y.“ asmuo negalėjo teikti pavežimo paslaugų, sistemoje turėjo matytis vairuotojo vardas ir pavardė, o per kokį parką jie dirba, tokios informacijos nėra. Jis gaudavo savaitės ataskaitą iš „E.“, „C.“ ir pan. Matė, kad, pavyzdžiui, A. B. šią savaitę uždirbo 500 Eur, tai minus dvidešimt procentų komisinis „E.“ už užsakymus, liko 400 Eur. Jeigu jie susitaria su vairuotoju penkiasdešimt procentų, tai dalinasi tą 400 Eur sumą, bet dar vairuotojas gauna grynais pinigais vairavimo metu už užsakymus ir būna, kad jis jau paima tuos grynus pinigus, bet ne pilną sumą, pavyzdžiui, dalina 400 Eur per pusę ir žiūri, kiek vairuotojas paėmė grynais pinigais, jis likusią sumą vairuotojui pervesdavo. Nefiksuodavo visos buhalterijos apie vairuotojų uždirbamus pinigus, tik skaičiuodavo ant lapelio. Būdavo, kad vairuotojas pats paskaičiuodavo ir parašydavo, kad tą savaitę jam pervesti tiek ir tiek. Kratos metu buvo paimta jo darbo knyga ir ten būdavo surašyti duomenys. Vairuotojai dirbdavo pagal automobilių nuomos parką. Turėjo dvidešimt automobilių ir jie galėjo pasirinkti su kokiu automobiliu važiuoti. Mato platformoje visą informaciją ir tai, kad tai yra MB „I.“ vairuotojas, buvo prisijungimas platformoje prie visų vairuotojų. Prisijungdamas prie platformų, kaip juridinis asmuo, įregistruodavo vairuotoją, įvesdavo vardą, pavardę, el. pašto adresą, telefono numerį, vairuotojo pažymėjimą, bet nesudarydavo jokios kitos sutarties. Negalėjo būti taip, kad važiuoja neaišku kas, pagal taisykles negalima taip. Vieną kartą įvedi tą žmogų ir viskas, jeigu vairuotojas išeidavo, jo duomenis ištrindavo, pranešdavo apie tai „E.“.

Teisiamojo posėdžio metu, po eksperto M. B. apklausos, kaltinamasis parodė, kad iš dalies pripažįsta kaltę, nes nerinko dokumentų. Supranta, kad ekspertas viską perskaičiavo. 2018 m., 2019 m., jeigu žmogus iš Uzbekistano, tai jį registruoti, kaip vairuotoją, užtekdavo jam turėti vizą D, jeigu ukrainietis, išvis nieko nereikėjo, jie turėjo biometrinį pasą, kur leidžiama gyventi čia tris mėnesius ir dirbti. Tie žmonės galėdavo dirbti be darbo sutarties, žodinio susitarimo pagrindu, supranta, kad nebuvo galima tartis tik žodžiu. Jis paklausė „E.“, „C. “, ar galima taip dirbti vairuotoju. Kalbėjo su žmogumi, kurio vardas buvo P., kito R., tada dar buvo „C.“ ofisas. Vairuotoją „online“ registruodavo ir viskas. „C.“ ukrainiečių nepriimdavo, bet priimdavo „D.“. Jie vairuotoją matydavo, kaip MB „I.“ arba UAB „V.“ dirbantį žmogų. Jis registruodavo vairuotoją, kad vairuotojas pas jį nuomoja mašiną, todėl neturi daugiau įrodymų apie sąnaudas, buvo kuro kortelės su „Viada“, „Circle K“ sudarytos sutartys, bet negali to rasti. Sutartys buvo sudarytos tarp UAB „V.“ ir „Circle K“ arba „Viada“. Kreipėsi į degalines, „Viada“ jam atsakė, bet taip ir negavo ataskaitos, nes mažai buvo naudota, su „Circle K“ daugiau buvo naudota, bet iš jų atsakymas nebuvo gautas. Nepasisavino iš MB „I.“ 75 151.66 Eur. Netvarkingai tvarkė apskaitą, todėl tokia suma atsispindi, kad jis pasisavino. Jeigu vairuotojas vairavo vienas, tai jam buvo mokėjimas šešiasdešimt procentų. Būtent dėl MB „I.“ pinigų, tai sumos ėjo nuomos sutarčiai, ėmė mašinas iš pažįstamų, jie jam nerašydavo sąskaitos, nuoma kainuoja 140 Eur per savaitę, tada mokėjo 80 Eur, plius remonto darbai. Neatsimena, gal kompiuteryje kažką rašė apie išleidžiamus pinigus, kažką turėjo iš faktūrų. Darydavo, kuo pigiau, tada neišrašydavo sąskaitų. Sumą sudaro nuoma, degalai, remonto darbai, kortelės mokėjimai „Bite“, „Telia“. Negali pasakyti, kad visa suma sudaro 75 151.66 Eur, nes ne visiems vairuotojams buvo mokėta pervedimu, buvo mokama ir grynais. Puikiai visko neatsimena. Per metus daugiausiai iš MB „I.“ jam galėjo likti 15 000 – 20 000 Eur iki mokesčių. Nuomojosi mašinas iš D., „V.“, (duomenys neskelbtini) g. Atsimena, kad su viena mašina jis pats važinėdavo, po to, kai rado vairuotoją, atidavė jam. Mašinos genda, todėl jos visada buvo keičiamos, patekdavo į avariją. Iš „G.“ nuomojosi mašiną, už remontus sumokėjo didelę kainą. Neatsimena, kokias sumas sumokėjo už automobilių nuomas be dokumentų. Maksimaliai gali būti, kad MB „I.“ automobilių parke dirbo penkiolika – dvidešimt automobilių. Iš tų dvidešimties automobilių oficialių sutarčių turėjo gal trisdešimt procentų, didžiąją dalį automobilių nuomojosi be sutarčių, nes pigiau. Tų 15 000 – 20 000 Eur iš MB „I.“ neuždirbo, jeigu viską paskaičiuoti, tai galima likti ant nulio, arba minuse. Supranta, kad jeigu automobiliai nėra oficialiai užregistruoti ant MB „I.“, tai jis negali nusirašyti sąnaudų, bet taip darė, nes buvo pigiau. Jiems siūlydavo mašinas pigiau įmonė „A.“, vėliau darydavo su ta įmone su sąskaitomis–faktūromis, bet iš pradžių mašina kainuoja 100 Eur savaitei, o su PVM – 123 Eur, kai pradėjo veiklą, rinkosi nemokėti PVM, nes neturėjo daug lėšų. Galvojo, kad ateityje viską sutvarkys. Pradėjo po truputį viską legalizuoti, darydavo su sąskaitomis–faktūromis, o MB „I.“ jau norėjo, kaip ir likviduoti. Per visus MB „I.“ veiklos laikotarpius gali būti, kad apytiksliai 50 000 Eur buvo panaudota vairuotojų darbo užmokesčiui, mašinų remontui, degalams, mašinų nuomai be dokumentų ir pan. Tuo metu jis irgi dirbo tą patį darbą, jokia kita veikla neužsiėmė. Tuo metu jokio registruoto turto savo vardu neturėjo. Dėl UAB „V.“ aplaidžios apskaitos prisipažįsta. Negali pasakyti, kad UAB „V.“ veikimo modelis buvo toks pat, kaip MB „I.“. UAB „V.“ jau buvo sutartys su įmonėmis, su lizingo kompanija, su išperkamąja nuoma ir mokėta vairuotojams buvo iš sąskaitos. Buvo niuansų, kur už serviso paslaugas mokėjo grynais pinigais, dėl to buvo nuimti pinigai ir panaudoti įmonės reikmėms. Grynais buvo daugiau mokama nuoma, remonto darbai. UAB „V.“ buvo daugiau mašinų, apie dvidešimt penkis automobilius, ne visi buvo, kaip nuosavybė, lizingu buvo aštuonios – devynios mašinos. Vien padangų keitimas ir saugojimas 6 000 Eur. Buvo kažkur dvidešimt mašinų ir po truputį tai vyko. Padangų keitimą ir saugojimą teikė ne servisas, o garažiukas (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Pavyzdžiui, penkias mašinas nuomojasi ir reikia keisti padangas, pats šeimininkas neatvažiuoja keisti, sako „jeigu rasi, tai po to mes atiminusuosime iš nuomos mokesčio“. Jis to nerašydavo, tik susitardavo žodžiu. Šiuo metu dirba pavėžėju arba kurjeriu, nebeturi jokios įmonės. 37 034,51 Eur, kurios nurodomos kaltinime, iš jų 10 000 – 12 000 Eur serviso ir remonto paslaugos. Mašinų buvo daug, vien guolį, kaladėles pakeisti 200 Eur, tada atvažiuoja kita mašina, džiaugdavosi, kai nereikėdavo vykti į servisą ir mokėti. Kiekvieną savaitę buvo servise, ne jis, bet vairuotojas. Negali pasakyti, kiek jam liko iš MB „I.“. Nebuvo taip, kad jam į mėnesį liktų pinigų nuo MB „I.“ ar UAB „V.“. Nebuvo taip, kad reguliariai gauna pinigų. Jis taip pat dirbo pavėžėju. Liko servisui skolingas 100 Eur, neturėjo už ką sumokėti, tai iš savo asmeninių pinigų atidavė skolą. Buvo įsidarbinęs UAB „V.“, jo atlyginimas buvo gal minimumas, tuos pinigus gavo į savo banko sąskaitą.

Liudytojas J. Ž., civilinio ieškovo VMI atstovas, parodė, kad civilinis ieškinys yra pareiškiamas, kai iš ikiteisminio tyrimo įstaigos gaunama užklausa, jog ikiteisminiame tyrime yra nustatoma žala. Jis gavo iš Vilniaus VPK kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pirmojo skyriaus raštą, kuriame buvo informuojama apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-30518-2019. Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai buvo pareikšti G. M. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atstovaudamas VMI, pareiškė civilinį ieškinį nustatytai žalai. Rėmėsi tik teismo ekspertizės centro surašyta specialisto išvada, kurioje buvo tirtas UAB „V.“ laikotarpis nuo 2018 lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. ir MB „I.“ nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. 18 661 Eur yra UAB „V.“ ir MB „I.“ bendra suma. Ši suma susidaro iš ikiteisminio tyrimo metu apskaičiuoto nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio sumos. Dėl MB „I.“ – 9 257, 27 Eur, o dėl UAB „V. – 9 404,22 Eur. Negali paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotos šios sumos, nes pats skaičiavimų neatliko. Apskaitos tvarkymas MB vyksta supaprastinta tvarka. Kiekvienas veiklą vykdantis asmuo, peržengęs 45 000 Eur ribą, turi registruotis PVM mokėtoju. Negali atsakyti kada buhalteriniai pažeidimai tampa baudžiamaisiais ir kaip yra atribojami nuo administracinių pažeidimų, nes nėra įsigilinęs į šią sritį. Apie padarytą žalą paaiškėjo, kai į VMI oficialiai kreipėsi ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Negali atsakyti į klausimą, kaip nustatoma, kad abiejų įmonių pajamos yra tikrai pajamos, nes rėmėsi specialisto išvada ir jose pateikta medžiaga. Įmonės MB „I.“ pajamos pagal specialisto išvadas viršijo 45 000 Eur ribą 2018 m. liepos 17 d., o po šios dienos atsirado pareiga registruotis PVM mokėtoju. Iki liepos 17 d. dar nebuvo viršyta 45 000 Eur riba. Liepos mėn. priskaičiuotą sumą kaltinamasis turėjo sumokėti iki rugpjūčio 25 d. Nežino ar UAB „V.“ ir MB „I.“ yra iškeltos likvidavimo procedūros.

Liudytojas D. K. teisme parodė, kad yra kaltinamojo pažįstamas. Su G. M. užsiėmė mašinų nuoma, tačiau kartu ilgai nedirbo. G. M. žodžiu pasiūlė D. K. užsiimti mašinų nuoma, tačiau bendro sutarimo kas vadovaus ir kas tvarkys buhalteriją nebuvo. Kartu jie įsteigė MB „H.“, steigėjas buvo jis (D. K.). G. M. samdė darbuotojus, kurie turėjo dirbti „E.“ pavėžėjais. Pavėžėjai dirbdavo su jo mašinomis. Mano, jog vairuotojai nebuvo įdarbinti, galimai jie dirbo savarankiškai, pagal individualios veiklos pažymėjimus. Mašinas vairuotojams atiduodavo nuomos pagrindais. Nežino ar buvo sudarytos sutartys, nes jis tik duodavo mašiną, o G. M. jas perduodavo vairuotojams. Turėjo apie 10 mašinų MB „H.“ vardu. Jis matydavo tik kaip įkrenta pinigai į MB „H.“ sąskaitą, po to vairuotojams darydavo pavedimus už jų išdirbtas valandas. Tokia veikla tęsėsi kelis mėnesius, apie pusmetį. Asmens, kuris tvarkytų buhalterinę apskaitą MB „H.“, neturėjo. Jis darė kelis pavedimus už mašinų nuomą UAB „V.“. Nepažįsta vairuotojų, kurie nuomojosi automobilius, niekada su jais nebendravo. Buvo gavęs iš G. M. 1 000 Eur, kaip dalį kažkokio uždarbio, bet algos, kaip direktorius, negavo. Tuos pinigus gavo veiklos viduryje, tiksliai datos nepamena. Jis su G. M. rašytinės sutarties dėl automobilių nuomos nebuvo sudarę, buvo susitarę tik žodžiu. Visi dokumentai, kuriuos turėjo iš MB „H.“, buvo paimti kratos metu, kurie vis dar nėra grąžinti.

Teisiamo posėdžio metu buvo pagarsinti D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., b. 1. 62-64; 70-72). D. K. parodė, jog jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Kaltinamasis liudytojui 1 000 Eur davė per kelis kartus. Vairuotojai gryną pelną į rankas gaudavo nuo 150 Eur iki 300 Eur per savaitę. Visa informacija apie jų uždirbtus pinigus būdavo programėlėje.

Liudytoja V. D. teisme parodė, jog su G. M. nėra susijusi giminystės ryšiais, pažinojo jo žmoną N. Ji 2013 m. tvarkė N. buhalterinę apskaitą, todėl N. paprašė tvarkyti ir G. M. buhalterinę apskaitą pavėžėjų veiklos įmonėje. Taip susipažino su kaltinamuoju. Ji veikė kaip buhalterines paslaugas teikianti įmonė, bet kaip fizinis asmuo įdarbinta nebuvo. Teikdavo tik tą, kas priklausydavo nuo jos – mėnesines ataskaitas dėl darbuotojų, pranešimus apie ligos išmokas „Sodrai“, ir mėnesines ataskaitas VMI. Kruopščios buhalterinės apskaitos nebuvo. Įmonės UAB „V.“ apskaitą tvarkė nuo 2018 m. pabaigos iki teisėsaugos institucijų susidomėjimo. UAB „V.“ banko sąskaitą valdė direktorius G. M. ir tik jis turėjo visus prisijungimus prie sąskaitų. Įmonė nebuvo registruota kaip PVM mokėtojas. Neprisimena, kokios buvo įmonės pajamos, bet kažkurį mėnesį peržengė 45 000 Eur ribą, apie tai G. M. žinojo. Ji pasakė kaltinamajam, kas gali būti, jei peržengiama 45 000 Eur riba, ir, kad apskaitą reikia vesti tvarkingai. Kaltinamasis neatvežė jai dokumentų, kuriais būtų galima remtis, todėl ji nepateikė deklaracijos. Ji G. M. vis primindavo, o jis pažadėdavo, jog atveš. Nuo viršytų sumų mokesčiai sumokėti nebuvo. Įmonės MB „I.“ veikla jai yra žinoma, nes vieną kartą G. M. paskambino ir paprašė padėti „Registrų centrui“ pateikti dokumentus, nes jam nepavyksta. Padėti nepavyko, todėl pasiūlė važiuoti į „Registrų centrą“ ir išsiaiškinti. Ji mano, kad G. M. norėjo pakeisti MB „I.“ vadovą. Negali pasakyti, kas buvo MB „I.“ savininkas ir steigėjas. Tos įmonės buhalterinės apskaitos ji netvarkė. UAB „V.“ dirbo 2-3 vairuotojai, keletas vairuotojų dirbo ne pagal individualią veiklą, o kaip samdomi darbuotojai. Kiek vairuotojų dirbo su individualios veiklos pažymėjimais, pasakyti negali. Nežino, kas UAB „V.“ išmokėdavo darbo užmokestį vairuotojams. Ji tik informuodavo G. M., kiek jiems reikės sumokėti. Iš UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus gaudavo tik kartą į kelis mėnesius. Jai dokumentus atveždavo arba atsiųsdavo el. paštu. Dokumentai būdavo tokie: banko išrašai, faktūros dėl automobilių nuomos, ryšio sąskaitos. Už kurą sąskaitų nebūdavo, nes patys vairuotojai rinkdavo kuro čekius. Registrų apskaitos vesti negalėjo. Buvo pasirašyta sutartis dėl buhalterinių paslaugų tarp UAB „V.“ ir VšĮ „A.“. Tai buvo standartinė sutartis ir už dokumentų pateikimą pagal šią sutartį atsako vadovas. Ji visada skatindavo kaltinamąjį susirinkti visus dokumentus ir jai pristatyti. Visus dokumentus, kuriuos G. M. jai pateikė, ji atidavė ikiteisminio tyrimo metu. G. M. nesudarė buhalterinės apskaitos registrų, buhalterinių sąskaitų, surašomų apskaitos dokumentų, kuriuose būtų apskaitomas ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimas, nusidėvėjimas, gautinos sumos, piniginės lėšos, pajamos ir sąnaudos, darbo užmokestis, įsipareigojimai vairuotojams, tiekėjams, mokestiniai įsipareigojimai ir kapitalas. Jos vertinimu, šie G. M. veiksmai yra ištaisomi, nes surinkus visą medžiagą šiuos duomenis būtų galima atkurti, turint pirminius dokumentus. G. M. taip pat neatliko inventorizacijos, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimų, tai yra pažeidimas, nes kasos knyga, kasos operacijos turi būti sutvarkytos iki mėnesio paskutinės dienos. Ji kasos knygų nematė, bet jai ir neprivalu jos matyti. Jos vertinimu, G. M. nepaslėpė UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, nes nėra prasmės slėpti pirminių dokumentų, kurie kaip tik mažintų pelną ir sąnaudas. Darbo sutartis ir paslaugų teikimo sutartis sudarydavo ji, tačiau išsamiau pakomentuoti aplinkybių negali, nes paruoštas sutartis atiduodavo direktoriui. Darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius ji kūrė pati. Atsiskaitymo su vairuotojais žiniaraščių nevedė ir nežino kas už tai buvo atsakingas. Įsipareigojimų vairuotojams registras sukurtas nebuvo, ji pati jo irgi nekūrė. Ji nematė PVM sąskaitų-faktūrų, bet gali būti, jog patys klientai neprašydavo jų išrašyti. Nežino, ar G. M. buvo sudaręs sutartis su degalinėmis, kuro pirkimo kvitų nematė. Kaltinamasis neatliko turto (ilgalaikio, trumpalaikio, pinigų kasoje), įsipareigojimų inventorizacijos, nes aplaidžiai tvarkė apskaitą. Inventorizacijos neatliko, nes nebuvo pasibaigę metai. Inventorizacija priklauso nuo to ar yra ką inventorizuoti. Asmuo gali pasiimti iš MB pinigus, tačiau turi deklaruoti kitais metais už praėjusius metus išgrynintas pinigines lėšas. Kaltinamasis 2018 m. gegužės 1 d. turėjo deklaruoti pajamas, tačiau jeigu nedeklaravo, tam dar turi 5 metus. Už 2017 m. G. M. turėjo deklaruoti iki 2018 m. gegužės 1 d., o už 2019 m. iki 2020 m. gegužės 1 d. ir sumokėti privalomą mokestį arba sudaryti mokestinę sutartį. G. M. išsimokėjimų iš UAB „V.“ nuo 2018 lapkričio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. ji nematė, bet tuo metu pinigų gryninimai arba atsiskaitymai nebuvo draudžiami. Tačiau jai tokie dokumentai pateikti nebuvo. Ji abejoja, kad kaltinamasis galėjo gauti pelno iš UAB „V.“, nes pirmais veiklos metais įmonė beveik niekada neturi pelno. Nežino, kiek įmonė buvo išrašiusi pardavimų sąskaitų-faktūrų. Dokumentus reikia saugoti 10 metų ir vadovas turi organizuoti tų dokumentų saugojimą. Grynųjų pinigų registro spausdinti nereikia, bet jis turi būti sudarytas paskutinei mėnesio dienai, kad būtų užfiksuotos to mėnesio grynųjų pinigų operacijos. Įmonės savininkas gali pasiskolinti pinigų iš įmonės lėšų bet kuriuo metu, jeigu tų lėšų yra, bet paskolintos lėšos negali žlugdyti įmonės veiklos ir negali būti beprocentinė paskola, turi būti numatytos palūkanos, nes VMI palūkanas priskaičiuoja, kaip pajamas įmonei. Pasiskolinimas turi būti deklaruojamas per VMI formą. Jei įmonė nedeklaruoja pajamų laiku, tuomet VMI įspėja asmenį dėl deklaravimo. Jeigu fizinis asmuo yra MB narys jam neprivaloma vesti atskaitingo asmens ataskaitos, nes jis yra tiesiog įmonės savininkas, o jeigu yra samdomas darbuotojas ir jis gryninasi pinigus, jam išduodami pinigai, tai tada jis turi vesti atskaitingo asmens apskaitą, kaip atskaitingas asmuo. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. nėra privaloma patvirtinti apskaitos politikos ir sąskaitų plano.

Specialistė J. B. teisme parodė, jog specialistai tikrina tik tuos dokumentus, kuriuos jie gauna. Buvo darytos trys ekspertizės iš kurių darė išvadas. Įmonėje MB „I.“ nebuvo sudaromi buhalterinės apskaitos žiniaraščiai, apskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas, darbo užmokestis, apskaičiuojami mokėtini mokesčiai, nesudaromi gautinų ir mokėtinų sumų registrai, nebuvo patvirtinta apskaitos politika ir sąskaitų planas. MB nekaupė pajamų, sąnaudų, turto įsigijimo, pinigų buhalterinės apskaitos dokumentų. Už 2017 m. dokumentai turėjo būti pateikti 2018 m. gegužės 1 d. Apskaitos politikos ir sąskaitų planų dokumentų dabar galima ir nepateikti, bet kadangi tuo metu dar galiojo įstatymas, numatantis, kad yra reikalingas sąskaitų planas, specialistė tai įtraukė kaip pažeidimą. Negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl apskaitos dokumentų trūkumo ir registrų neturėjimo. Piniginės sumos buvo išgryninamos ir neaišku dėl kokios priežasties, nes nebuvo pateikti tam patvirtinantys dokumentai, bet yra tikimybė, jog tai buvo G. M., tačiau specialistė nėra užtikrinta. Nebuvo pateikta dokumentų nei už vieną laikotarpį. Jei būtų pateikęs deklaraciją, kad tai dividendai ar darbo užmokestis, tai viskas būtų tvarkoje. Jeigu įmonė neturi ilgalaikio turto, tuomet nereikia pildyti turto kortelių. Specialistai nežino, ar buvo ilgalaikio turto, ar ne. Specialisto išvadoje nebuvo parašyta, kad PVM sąskaitos faktūros paslėptos, jie jų tiesiog negavo. Jeigu nėra ilgalaikio turto, tai nėra ką inventorizuoti. Visos finansinės ataskaitos MB yra pateikiamos už finansinius metus, jeigu MB nėra registruota, kaip PVM mokėtojas, tada finansinę ataskaitą užtenka pateikti vieną kartą per metus, jeigu yra PVM mokėtojas, tai reikia pateikti visas gautas pajamas kiekvieną mėnesį. Išgryninti pinigai skaitomi kaip dividendai, todėl jie turėtų būti apskaitomi ir pateikiami finansinių metų pabaigoje, kurie prasideda nuo veiklos pradžios. Taip pat ir sąskaitas faktūras reikia surinkti ir pateikti metų pabaigoje. Jei nėra pateisinančių dokumentų dėl išgrynintų pinigų, jie turi būti sutvarkomi, kaip dividendai metų pabaigoje. Įmonės direktoriui mokamas atlyginimas pagal MB akcininkų susirinkimo sprendimą. MB ir fiziniam asmeniui galima naudoti tą pačią sąskaitą, bet turi būti patvirtinantys dokumentai, kad pinigai buvo išgryninti to paties asmens. Jei iš įmonės kasos išimamos piniginės lėšos, tai turėtų būti surašomas GPM (Gyventojų pajamų mokestis), arba kasos pajamų orderiai, išlaidų orderiai. Jei MB turi grynųjų pinigų, jie privalo vesti kasą, o jeigu turi tik sąskaitą iš kurios išsigrynina pinigus, tuomet kasos nereikia. Atliekant tyrimą nebuvo pateikti kasos pajamų ir išlaidų orderiai, todėl negali pasakyti, kam tie pinigai buvo išgryninti. Ji negalėjo nustatyti, kokia veikla užsiėmė MB „I.“, nes tiksliai nežinojo, ką ta įmonė veikė. Pinigus iš banko sąskaitos išgrynino G. M., nes tai buvo jo įmonė ir jis buvo įmonės vadovas. Jei iš įmonės sąskaitos yra išimami ir išleidžiami pinigai, tai jie turi atsispindėti avansinėje apyskaitoje, turi būti kasos pajamų orderis, kad gavo pinigus arba čekiai, kaip kasos išlaidų orderis, kad kažką pirko įmonės tikslams. Bet kokiu atveju turi būti pateikiami patvirtinantys dokumentai avansinėje apyskaitoje. Jeigu šiai dienai vertintų apskaitos politikos ir sąskaitų plano nebuvimą, tai pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje nebūtų, nes jie nebėra privalomi. Liudytoja patvirtino, kad UAB „V.“ pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 su pakeitimais) 15 straipsnio 10 dalį, nes UAB „V.“ nebuvo atliekamos turto (ilgalaikio, trumpalaikio, pinigų kasoje), įsipareigojimų inventorizacijos ir kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su pakeitimais, 3, 9, 16 punktus, nes iš UAB „V.“ banko sąskaitų išimtos piniginės lėšos buvo įnešamos į kasą ir nesurašomi kasos pajamų orderiai ar lėšos neapskaitomos atskaitingo asmens ataskaitoje, pinigai neapskaitomi buhalterinės apskaitos registruose, kasos knygoje. Kasos darbo organizavimas ir kasos operacijų atlikimas UAB yra privalomi ir visais atvejais turi būti, jeigu yra grynieji pinigai ir kasa. Tą patį sakė ir apie MB, jeigu nėra tam pateisinančių dokumentų, kur tie yra grynieji pinigai nukeliavo. Kai išimami grynieji pinigai turi būti surašomas aktas, kad yra išgryninti pinigai ir turi būti tą patvirtinantys dokumentai, tai gali būti paskola, bet turi būti sudaromas dokumentas. Direktorius, kaip atskaitingas asmuo gali naudotis įmonės sąskaita ir įmonės kortele, bet turi turėti patvirtinančius dokumentus, kur jis išleido tuos pinigus. Tokie dalykai, kad UAB metų pabaigoje šie pinigai apskaitomi kaip dividendai, šito taip negalima daryti, nes pagal Akcinių bendrovių įstatymą nuo pelno skaičiuojasi dividendai. UAB negalima išsiimti pinigų ir traktuoti, kaip gautas pajamas, taip kaip MB. Specialistė patvirtino, jog kaltinime nurodyti dokumentai jai nebuvo pateikti. Buvo prašyta apskaitos dokumentų ir ikiteisminio tyrimo medžiagos, bet buvo gauta tik ikiteisminio tyrimo medžiaga. Papildomų finansinių dokumentų nebuvo gauta. Jeigu įmonė turėjo turto, tai turėjo būti vykdoma inventorizacija. Jai nebuvo pateiktas pilnas įmonės turto sąrašas, bet pateiktas gal pelno-nuostolio balansas, kur buvo nurodyta, kad buvo ilgalaikis turtas. 2020 m. gruodžio 15 d. specialisto išvados 25 puslapyje 2019 m. birželio mėn. pelno nuostolio ataskaita ir balansas, kuriame nurodyta, kad UAB „V.“ ilgalaikio materialinio turto turėjo už 4 800 Eur (23 lentelė). Ji nežino, kas sudarė ilgalaikį materialinį turtą, nes nėra aiškinamojo rašto. Šiuos duomenis ėmė iš balanso. Kadangi nepateiktos ilgalaikio turto kortelės, gautinų ir mokėtinų sumų žiniaraščiai, todėl negalima nustatyti ar turėjo ilgalaikio turto. Inventorizacijos taisyklių nesilaikymas neturėjo įtakos UAB „V.“ veiklai, nuosavam kapitalui, o turės įtakos nustatant įsipareigojimų dydį ir struktūrą (tiesiog reikia žiūrėti, kokie daiktai sudaro įmonę, kokie yra, kokie nėra). Buvo prašyta pateikti įmonės sąskaitų planą, apskaitos politiką, akcininkų sprendimų protokolus, bendrovės valdymo organų sprendimus, įsakymus dėl tvarkomos buhalterinės apskaitos, darbo sandorių sąrašą, sutartis, didžiąją knygą, gautų ir išrašytų sąskaitų faktūrų registrus ir t. t., bet dokumentai nebuvo gauti. Kitos dvi ekspertizės buvo darytos, kadangi buvo papildomai pateikti dokumentai. Jai nepateikė registrų, pateiktos tik kelios sąskaitos faktūros ir pan., todėl ji negali matyti bendro įmonės vaizdo. Nesant apskaitos registrų negalima nustatyti ar visi pirminiai dokumentai yra suregistruoti, todėl iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto ir rezultatų. Su asmenimis dirbančiais pagal verslo liudijimus tai UAB turėtų būti sudaroma sutartis tarp įmonės ir darbuotojo, kaip asmens įdarbinamo su verslo liudijimu, kaip teikiančio paslaugas, pagal paslaugų teikimo sutartį. Jei yra išimami pinigai iš įmonės sąskaitos ir išleidžiami, tai turi atsispindėti avansinėje apyskaitoje, turi būti kasos pajamų orderis, kad gavo pinigus arba čekiai, kaip kasos išlaidų orderis, kad kažką pirko įmonės tikslams. Jeigu yra išsiimami įmonės pinigai arba išleidžiami tai, bet kokiu atveju turi būti pateikiami patvirtinantys dokumentai avansinė apyskaitoje.

Teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta specialistė J. B. parodė, kad vertino finansinius dokumentus ir bylos medžiagą, tačiau neturėjo visų bylos duomenų, todėl teisiamojo posėdžio metu negalėjo atsakyti į jais užduodamus klausimus, susijusius su 2020 m. gruodžio 15 d. specialisto išvada Nr. 11736 (4 t., b. l. 22-60).

Liudytojas A. Z. teisme parodė, kad kaltinamasis G. M. jam yra matytas, jis susijęs tik su gyvenamų patalpų nuoma. Nepamena kaip susipažino, gal per patalpų nuomos reklamą. Gyvenamųjų patalpų nuoma užsiima nuo 2016 m. – 2017 m. Su kaltinamuoju susipažino maždaug 2019 m. G. M. prašymu jis yra apgyvendinęs apie 10 – 15 asmenų. G. M. nemokėjo už žmonių nakvynę, nes patys žmonės apmokėdavo. Su apgyvendintais asmenimis nėra bendravęs. Jis pažįsta R. J., šis ilgai gyveno pas jį. R. J. dirbo statybose, vėliau įsidarbino kurjeriu ir vis prašydavo jo leisti gyventi skolon. Neatsimena asmenų vardų ir pavardžių, kuriuos apgyvendino G. M. prašymu.

Liudytoja N. M. teisme parodė, kad yra kaltinamojo G. M. mama. Įmonė UAB „V.“ užsiėmė taksi paslaugomis, ji buvo steigėja ir direktorė. Neprisimena kieno iniciatyva steigė UAB „V.“, nes tai jau įvyko seniai. Nežino kiek įmonėje buvo akcininkų. Pati vairuotojų neieškojo ir nežino kas buvo už tai atsakingas. Nežino kas atidarė įmonės banko sąskaitą. Kai reikėdavo pinigų servisui, juos nusiimdavo iš banko sąskaitos. Su vairuotojais pati neatsiskaitinėdavo, viską davė daryti sūnui. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, ji dokumentų jai neteikė. Nepildė jokių dokumentų, kasų, ataskaitų, apyskaitų, nes yra neraštinga. Prisimena, jog visus kvitus dėl remontų dėjo į aplanką, kuris būdavo ofise, o kur jis dingo, nežino. Įmonės ofise buvo gal 1-2 kartus. UAB „V.“ turėjo paskolinti 66 000 Eur, bet kadangi su pinigais nedirbo, tai nežino, kur buvo tie pinigai. Patvirtino, jog ant 2022 m. spalio 20 d. paskolos sutarties tarp UAB „V.“ atstovaujamos N. M. ir G. M. sutarties iš abiejų pusių yra jos parašai. Neatsakė į klausimą, ar galėjo būti taip, kad pinigų iš tiesų nebuvo ir buvo surašyta tik paskolos sutartis. Sudarant sutartį, ji kalbėjo rusiškai, o atspausdinta sutartis buvo lietuviškai. Neatsimena kas surašė sutarties sąlygas ir kas ją rengė. Neprisimena jokių aplinkybių ir nenori atsakyti į klausimus apie paskolos sutartį.

Ekspertas M. B. papildomai apklaustas teisme parodė, kad buvo ištirti visi pateikti dokumentai bei buvo paprašyta papildomai pateikti dokumentus, dalis tų dokumentų buvo pateikta, todėl jie buvo tirti bei įvertinti. Prie ekspertizės akto yra sudarytas priedas Nr. 5 UAB „V.“ gautų PVM sąskaitų faktūrų suvestinė. Joje nurodyti 2018 m., 2019 m. dokumentai, kuriuose įtrauktos sąnaudos: kompiuterio nuoma, reklamos paslaugos, ryšio paslaugos, automobilio kontrolės įrangos nuomos mokestis. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams buvo parodyta skaitmeninė laikmena, pateikta prie 2023 m. gruodžio 13 d. ekspertizės akto, pavadinimu priedas Nr. 5. Ekspertas paaiškino, kad tai yra sąnaudų sąrašas, kas buvo įtraukta. Byloje yra ir daugiau sąskaitų, susijusių su lizingu, bet ten PVM suma neišskirta, todėl jos į sąrašą nepatenka. Čia patenka tos sąskaitos–faktūros, kuriose yra išskirtas pirkimo PVM, į šitą sumą buvo atsižvelgta ir dėl to nustatomi šiame ekspertizės akte. Jeigu UAB „V.“ gavo 72 775 Eur pajamų, tai papildomai apskaičiuota PVM suma 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėn. sudarytų 3 586,68 Eur, iš viso deklaruotina per laikotarpį PVM suma sudarytų 12 990 Eur ir, atsižvelgiant į 5 priedą, gaunama, kad atskaitytina PVM suma sudaro 2 369,04 Eur. Mokėtina PVM suma sudaro 12 678,95 Eur. Automobilio lizingo sąskaitos buvo be PVM. Jeigu yra daugiau tokių sąskaitų, kurios priskirtinos UAB „V.“, tai tik pagal apskaitos dokumentą galima pripažinti sąnaudomis ar atskaitomą PVM sumą, o iš pateiktų dokumentų ‒ jie visi buvo įtraukti. Lizingo sąskaitos yra įtrauktos ankstesnėse specialisto išvadose. Įmonės lizingo sumos atvaizduojamos, kaip įmonės sąnaudos, bet kadangi nėra PVM sumos, tai jos nemažina PVM mokamos sumos. Gali būti taip, kad tos finansinės paslaugos – lizingo teikėjas nėra PVM mokėtojas, o pats automobilio pardavimas ‒ jis daugeliu atveju nėra PVM objektas, tačiau šiuo atveju, jeigu yra teikiamos keleivių vežimo paslaugos, tai tada galbūt ir galėtų būti išskirtas PVM, bet paprastai jis neatskaitomas, visų tų lengvųjų automobilių PVM atskaita kaip ir neleidžiama. Visa suma, kuri yra su PVM, tai ji įtraukiama į automobilio pirkimo kainą ir įmonė įtraukia į sąnaudas, tačiau, jeigu sąskaitoje-faktūroje nėra išskirtas PVM, tai įmonė neturi teisės jo atskaityti, o visos sąnaudos yra kaip paprastos sąnaudos. Ekspertizės akte jis tik papildomai iš visų kitų surinktų dokumentų patikslino 300 Eur, papildomai priskaičiavo atskaitomą PVM, o ankstesnėse išvadose, kas buvo surinkta, jau buvo atskaičiuota. Papildomos išlaidų dėl kuro ir pan., tai tokių dokumentų nematė, o MB „I.“ išvis neturi tų dokumentų. Organizuojant veiklą kažkokios sąnaudos yra, tačiau, jeigu nėra dokumentų, negali pasakyti, kokia suma galėtų būti kaip sąnaudos. Šie rodikliai viena iš dalių nustatant įmonės veiklą, struktūrą, kapitalą ir pan., svarbiausia, kad įmonė parodytų pajamas, o jeigu neparodo sąnaudų, tai įmonė save nuskriaudžia, nes tada nuo visų pajamų reikia mokėti mokesčius, o sąnaudos mažina mokėtiną mokesčių sumą. Taip pat svarbios „Sodra“ įmokos, nes, jeigu jos neapskaitomas, tai neapskaitomas darbo užmokestis ir tas darbuotojas lieka socialiai nepadraustas. Jeigu žmogus dirba pagal individualios veiklos liudijimą, tai tada jie patys turi mokėti įmokas. Tokiu atveju tarp UAB ir vairuotojo, veikiančio pagal individualios veiklos liudijimą, turėtų būti kažkokia sutartis, kad įmonė žino, jog samdo tokį darbuotoją, ir tada jie jau veikia ne darbo santykių pagrindu, bet kaip du komerciniai subjektai ir darbuotojas, kuris vykdo individualią veiklą, tarkim vairuotojas, jis už savo paslaugas turėtų išrašyti įmonei sąskaitą faktūrą ir visi tie duomenys turi praeiti pro vežimo operatorius. Jie surinko, kiek konkretūs vairuotojai uždirba pajamų, nors ten įvardijama MB „I.“ arba UAB „V.“, tačiau šalia to yra informacija, kokie konkretūs vairuotojai tas pavežimo paslaugas atliko. Tada kiekvienas iš tų vairuotojų sakytų, kad šias pajamas pats apsiskaito kaip savo ir kiek skolingas MB „I.“ ir UAB „V.“ bei pavėžėjimo įmonėms, arba MB „I.“, UAB „V.“ apskaito viską pas save ir atsiskaito galutinai su vairuotoju tik už tą paslaugą, gali būti ir toks variantas. Iš bylos medžiagos, kaip ir buvo daryta su ta prielaida įvertinant kaltinamojo pateiktą versiją, kad visos tos pajamos būtų priskirtos MB „I.“ arba UAB „V.“. Vertinti, kiek iš viso pajamų, sąnaudų turėjo MB „I.“ arba UAB „V.“ toks klausimas nebuvo spręstas. Įmonė turi teisę į PVM atskaitą, tik jeigu PVM suma išskirta PVM sąskaitoje faktūroje. Dėl automobilių yra tokia situacija, kad praktiškai visi lengvieji automobiliai ir tas PVM įmonėms neleidžiamas atskaityti, išskyrus tuos automobilius, kurie naudojami komercinėje veikloje, tai taksi įmonės kaip ir galėtų tai daryti, jeigu parodytų, kad tuos lengvuosius automobilius naudoja įmonės komercinėje keleivių vežimo veikloje. Keleiviams išrašomose PVM sąskaitose-faktūrose paprastai PVM irgi neleidžiamas. MB „I.“ ir UAB „V.“ kasos dokumentų neturi, tad nėra galimybės pasakyti, kiek buvo išmokėta iš įmonės kasos. Tyrimui buvo pateiktas sąsiuvinis, darbo knyga, kuriuose yra rankraštiniai įrašai, bet tuose įrašuose yra kažkokia informacija, kad tiesiog yra kažkokia nepilna data, vardas ir suma arba keletas vardų ir kažkokios sumos, todėl iš tų įrašų pasakyti, ar jiems buvo išmokėta ta suma, ar tai bendrovių pajamos, negalima, nes ten nėra pilnos informacijos. Dėl visų kitų sąnaudų, tai jos iš dalies yra įvertintos kitose specialisto išvadose, tačiau, kad tiek dėl kuro, tiek dėl kitų dalykų, jeigu neturi apskaitos dokumento, tai nėra galimybės papildomai nustatyti, kiek papildomai galėtų būti sąnaudų. Tik iš to, kas yra jiems pateikta, padaryta išvada bei laikantis tos prielaidos, kad galbūt pusė sumos galėtų būti išmokėta vairuotojams. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad pajamos būtų maždaug tokios, kaip nurodo bendrovės „C.“, „E.“, „Y.“, tai yra įvertinta, sąnaudos tokios, kokie byloje pateikti dokumentai, ar tai visi dokumentai, ar ne, negali pasakyti, galbūt ir ne visi, kadangi įmonė neturi tikros sutvarkytos apskaitos ir buhalterinių apskaitos registrų, o tai, kas jau yra padaryta, yra pateikta kitose išvadose. Įmonė pati pasirenka, kokius tvarkys apskaitos registrus, jeigu įmonė atlieka mokėjimus grynaisiais pinigais, tai ji turi turėti grynųjų pinigų mokėjimo, gavimo apskaitos registrą, tuo laikotarpiu galiojo Vyriausybės patvirtintos kasos taisyklės. Kitas klausimas, kokie įmonės santykiai su tais vairuotojais, kokios yra sutartys, ar jie dirbo pagal darbo sutartis, ar jie dirbo, kaip vykdantys individualią veiklą. Jeigu iš bendrovių „Y.“, „C.“, „E.“ ateina būtent tas jų parengtas dokumentas, PVM sąskaitos-faktūros ir ten parašyta, jog visos tos pajamos priskiriamos arba MB „I.“, arba UAB „V.“, tai jau iš to išeina, kad visas tas pajamas turėjo apskaityti MB „I.“ arba UAB „V“. UAB „V.“ visas pajamas, kurias uždirbo iš „E.“, gavo į banko sąskaitas ir išrašai tai patvirtina, visos sumos sutampa, vadinasi, bendrovė turėjo tvarkyti banko operacijų apskaitos registrą. UAB „V.“ yra PVM mokėtoja, todėl turėjo tvarkyti gaunamų, išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrus. Po to turi būti sudaroma didžioji knyga arba sąskaitų suvestinė, sąskaitų planas, kitas reikalavimas yra inventorizacijų atlikimas. „E.“ atsiunčia išklotinę ir sąskaitas-faktūras išrašo bendrovei UAB „V.“ arba MB „I.“, kad uždirbtos tokios pajamos, tas visas automobilių parkas uždirba tam tikras pajamas, vadinasi į tą sumą bendrovės MB „I.“ arba UAB „V.“ įtraukia pajamas, o jeigu vairuotojai dirba pagal individualios veiklos pažymėjimus, tai irgi iš tos pačios išklotinės jie gauna tuos pačius duomenis, kiek jie įvykdė kelionių, ir ten jau sutartiniai santykiai, kaip pasidalinamos pajamos tarp vairuotojo ir bendrovių. Tada, jeigu vairuotojas vykdo individualią veiklą, jis pats išrašo sąskaitą-faktūrą bendrovei ir bendrovė prisipažįsta sąnaudomis, atitinkamai jų apmokestinamas pajamos mažėja, nes tada tos pajamos persikelia į konkrečius vairuotojus, jie jau tada turi pas save susitvarkyti. Dėl kuro nebūtinai, kad tas kuras atitenka įmonėms, gali būti, kad jį nusiperka pats vairuotojas bei rūpinasi pačiu automobiliu, jo remontu, gali būti ir toks variantas, kad tas sąnaudas prisiima vairuotojas. Šiuo atveju neturima išsamios informacijos apie tai, kaip tie vairuotojai dirbo. Atsakomybė dėl to, kad MB „I.“, UAB „V.“ negavo sąskaitų-faktūrų iš individuliai veikiančių vairuotojų, tai čia atsakomybė tų pačių darbuotojų, bet ekonominis interesas bendrovių, kad jeigu jos patyrė sąnaudas, ji nori jas įtraukti į apskaitą vien dėl to, kad jai būtų mažiau mokėti mokesčių. Darbuotojai, veikiantys pagal individualios veiklos pažymėjimą, išrašo paprastą sąskaitą-faktūrą, jie neturi nurodyti PVM dalies. Situacija vairuotojų nėra visai aiški, todėl ankstesnėse išvadose nebuvo tokių duomenų, kad jie patys vykdo individualią veiklą. Apskaitos dokumentą įmonė turėtų surašyti nedelsdama iš karto įvykus ūkinei operacijai, bet ne vėliau, kaip per 4 mėn., ir per tą laikotarpį ją turėtų įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus, taip pat visi registrai turėtų būti sutvarkyti iki metinių finansinių ataskaitų pateikimo, t. y. iki kitų metų gegužės mėn. 2018 m., 2019 m., 2020 m. apskaita jau turėjo būti sutvarkyta. Visose išvadose remiamasi apskaitos dokumentais. Kaltinamasis daug parodė, kad nemažai buvo išlaidų remontui, kurui. Natūralu, jog išlaikant tokį nemažą automobilių parką išlaidos reikalingos, jos skamba realistiškai, tačiau jam, kaip ekspertui, be dokumentų patikslinti išvadų neina. Pagal duomenis mano, kad išlaidų galėjo būti, atsižvelgiant į tai, jog visi automobiliai, greičiausiai, nėra nauji, remontuojama su senomis detalėmis, todėl tam tikros išlaidos gali būti, bet, kaip ekspertas, įvertinti negali. Buhalterinėje apskaitoje yra pajamų ir sąnaudų palyginimo principas, kad kiekvienų pajamų uždirbimui turi būti patiriamos sąnaudos, matoma, kad pajamas iš bendrovių surenka, bet sąnaudų turi tik nedidelę dalį. Iš oficialios statistikos pagal veiklos rūšis, tokių panašių įmonių, kaip taksi parkai, pavėžėjimo paslaugos, jeigu vertinant labai preliminariai iš ekonominės literatūros laikoma, kad nuo 10 % iki 20 % pelningumas, tai jau yra įmonės veikla nebloga. Kaltinamasis minėjo, kad įmonė nebuvo tokia pelninga, bet, jeigu imtų maksimalų 20 % pelningumą ir įvertintų galimas sąnaudas, jau būtų didelis pakankamai procentas tiek vienos, tiek kitos įmonės. Čia procentas tokios įmonės, kuri yra vykdanti normalią ūkinę veiklą ir mokanti mokesčius.

2021 m. vasario 4 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas G. M. pokalbis su asmeniu, kurį domina taksi darbas (t. 1, b. 1. 107-111).

2021 m. vasario 4 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas G. M. pokalbis su D. K. apie taksi vairuotojus (t. 1, b. 1. 133-137).

2019 m. lapkričio 26 d. kratos metu įtariamojo G. M. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti įvairūs daiktai ir dokumentai (t. 1, b. 1. 177-181), kurie apžiūrėti 2020 m. balandžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. 1. 182-188).

2020 m. balandžio 27 d. kratos metu ofise, esančiame (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti dokumentai: baltos spalvos segtuvas su dokumentais – 1 segtuvas, 129 lapai; baltos spalvos segtuvas su dokumentais – 1 segtuvas, 2 lapai; baltos spalvos segtuvas su dokumentais – 1 segtuvas, 9 lapai; baltos spalvos segtuvas su dokumentais – 1 segtuvas, 10 lapų; baltos spalvos segtuvas su dokumentais – 1 segtuvas, 8 lapai; baltos spalvos segtuvas su dokumentais – 1 segtuvas, 9 lapai; baltos spalvos segtuvas su dokumentais – 1 segtuvas, 8 lapai; baltos spalvos segtuvas su dokumentais – 1 segtuvas, 101 lapas; įmautė su dokumentais – 4 lapai; 2019 m. darbo kalendorius, juodos spalvos viršelis – 1 vnt; 2020 m. darbo knyga, juodos spalvos viršelis – 1 vnt.); pridėti prie 2020 m. balandžio 1 d. užduoties atlikti objektų tyrimą Nr. IBPS-S-183040-20, objektų tyrimo Nr. 11-736-(20) (4 t., b. 1. 14-15).

2019 m. lapkričio 26 d. apžiūros protokolas kompiuterio „Macbook“ (2 t., b. 1. 161-164).

2019 m. gruodžio 30 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėta DVD-R laikmena TITANUM su įrašyta informacija iš kompiuterio MACBOOK AIR Modelis (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas 2019 m. lapkričio 26 d. kratos metu (duomenys neskelbtini) kabinete. Kompiuteris priklauso UAB ,,V.“, naudojasi G. M. (2 t., b. 1. 168-226).

2019 m. lapkričio 26 d. atlikus kratą bute adresu (duomenys neskelbtini) (G. M. gyv. vietoje) rastas ir paimtas sąsiuvinis su rankraštiniais užrašais – 1 vnt. – 31 lapas (2 t., b. 1. 6-9).

2020 m. balandžio 27 d. sąsiuvinis su rankraštiniais užrašais pateiktas LTEC specialistui pridėti prie 2020 m. balandžio 1 d. užduoties atlikti objektų tyrimą Nr. IBPS-S-183040-20, objektų tyrimo Nr. 11-736-(20) (4 t., b. 1. 14-15).

Valstybinio socialinio draudimo pateiktoje informacijoje nurodyta, jog G. M. nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. yra IĮ savininkas, MB „I.“ narys, TŪB, KŪB tikrasis narys nuo 2010 m. liepos 1 d. (2 t., b. l. 99).

Juridinių asmenų registro duomenų bazėje nurodyta, jog MB „I.“ įregistruota nuo (duomenys neskelbtini), vienasmenis atstovavimas, vadovas ‒ direktorius G. M. (2 t., b. l.103, 5 t., b. l. 178-179).

SODRA duomenų bazės duomenyse nurodyta, jog MB „I.“ dirba du darbuotojai G. M. ir S. K. (2 t., b. l. 104; 5 t., b. l.180).

Juridinių asmenų registro duomenų bazėje nurodyta, jog UAB „V.“ įregistruota (duomenys neskelbtini), direktorius fizinis asmuo N. M. nuo 2018 m. lapkričio 8 d., akcininkė S. K. (2 t., b. l. 108-109; 5t., b. l.174-176).

SODRA duomenų bazės duomenyse nurodyta, jog UAB „V.“ dirba 3 darbuotojai (5 t., b. l. 177).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento licencijavimo ir leidimų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. A51-73593/19 (2.17.2.97E-TR3) nurodyta, jog G. M. šiai institucijai pateikė deklaracijas apie ketinimą vykdyti keleivių vežimą už atlygį nurodytais automobiliais, MB „I.“ vardu 8 automobiliai; UAB „V.“ vardu ‒ 10 automobilių, ir vienas G. M. vardu (3 t., b. l. 47).

AB „Citadele“ pateikta informacija apie MB „I.“ ir G. M. atidarytose sąskaitose lėšų judėjimą (3 t., b. l. 56-57).

AB „Swedbank“ pateikta informacija apie MB „I.“, UAB „V.“ ir G. M. vardu atidarytas sąskaitas, bei jose esančių lėšų judėjimą (3 t., b. l. 58-62).

AB „Luminor“ pateikta informacija apie MB „I.“, UAB „V.“ ir G. M. vardu atidarytas sąskaitas, bei jose esančių lėšų judėjimą (3 t., b. l. 63-99).

AB „Medicinos bankas“ pateikta informacija apie MB „I.“, UAB „V.“ ir G. M. vardu atidarytas sąskaitas, bei jose esančių lėšų judėjimą (3 t., b. l. 101-102).

AB SEB banko pateikta informacija apie MB „I.“, UAB „V.“ ir G. M. vardu atidarytas sąskaitas, bei jose esančių lėšų judėjimą (3 t., b. l. 104-111).

AB „Šiaulių bankas“ pateikta informacija apie MB „I.“, UAB „V.“ ir G. M. vardu atidarytas sąskaitas, bei jose esančių lėšų judėjimą (3 t., b. l. 112-115).

AB „Revolut“ pateikta skaitmeninėje laikmenoje informacija apie MB „I.“, UAB „V.“ ir G. M. vardu atidarytas sąskaitas, bei jose esančių lėšų judėjimą (3 t., b. l. 124-126).

AB „Šiaulių bankas“ ir „Medicinos bankas“ pateikta informacija apie N. M. vardu atidarytas sąskaitas, bei jose esančių lėšų judėjimą (3 t., b. l. 141-148).

VĮ „Regitra“ pateikti duomenys apie G. M. vardu registruotas transporto priemones (3 t., b. l. 150-166).

Specialisto išvadoje Nr.11-736 (20): ištyrus banko sąskaitų išrašus nenustatyta, kad UAB „V.“ gautų pajamų iš „Y.“ bendrovės. Į G. M. asmenines sąskaitas Swedbank AS (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB Citadelė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB Luminor (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas (duomenys neskelbtini) nebuvo pervedamos piniginės lėšos iš bendrovių „C.“, „D.“ („E.“), „Y.“. Į N. M. asmenines sąskaitas AB Šiaulių bankas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nebuvo pervedamos piniginės lėšos iš bendrovių „C.“, „D.“ („E.“), „Y.“. Tyrimui nepateikti N. M. asmeninių sąskaitų AB SEB banke (duomenys neskelbtini) ir UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašai. Iš pateiktų tyrimui G. M. ir N. M. banko sąskaitų išrašų nenustatyta, kad piniginės lėšos buvo naudojamos UAB „V.“ veiklai tiriamuoju laikotarpiu. UAB „V.“ piniginės lėšos banko sąskaitose buvo naudojamos mokėjimas atlikti: pervedimui tarp savo sąskaitų 28 917,76 eurų, išimta grynųjų 65 290 eurų, banko mokesčiams 415,23 Eur, pirkiniams 18 868,87 Eur, fiziniams asmenims 28 472,23 Eur, mokesčiams sumokėti 1458,09 Eur, juridiniams asmenims 24 109,29 Eur, kitiems mokėjimams 5,74 Eur. Tikėtina, kad išgryninti iš UAB „V.“ sąskaitų pinigai buvo G. M. žinioje. Nustatyti išleistų lėšų panaudojimo pagrįstumo nėra galimybės, nes tyrimui nepateiktos UAB „V.“ sutartys su vežėjų paslaugas vykdančiais vairuotojais, šių vairuotojų darbo laiko ir apmokėjimo apskaita, nepateikti grynųjų pinigų apskaitos dokumentai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai, atskaitingo asmens ataskaitos), pirkimo dokumentai (sąskaitos faktūros).

Objektų tyrimui nepateikti UAB „V.“ 2018 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. gruodžio 1 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaitomi (registruojami) ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos susijusios su automobilių nuoma, remontu, kuro pajamavimu ir nurašymu. Trečiuoju klausimu, tvarkant UAB „V.“ 2018 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. gruodžio 1 d. laikotarpio apskaitą nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų: 1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 su pakeitimais) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, jeigu nebuvo sudaromi buhalterinės apskaitos registrai, buhalterinės sąskaitos, surašomi apskaitos dokumentai, kuriuose būtų apskaitomas ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimas, nusidėvėjimas, gautinos sumos, piniginės lėšos, pajamos ir sąnaudos, darbo užmokestis, įsipareigojimai vairuotojams, tiekėjams, mokestiniai įsipareigojimai, kapitalas. 2. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 su pakeitimais) 19 straipsnio 1, 2 dalies, jeigu nebuvo išsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie tyrimui nepateikti. 3. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio 1 dalies, jeigu UAB „V.“ nebuvo patvirtinta apskaitos politika ir sąskaitų planas. 4. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575 su pakeitimais) 15 straipsnio 10 dalies, jeigu UAB „V.“ nebuvo atliekamos turto (ilgalaikio, trumpalaikio, pinigų kasoje), įsipareigojimų inventorizacijos. 5. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su pakeitimais, 3, 9, 16 punktų, jeigu iš UAB „V.“ banko sąskaitų išimtos piniginės lėšos buvo įnešamos į kasą ir nesurašomi kasos pajamų orderiai ar lėšos neapskaitomos atskaitingo asmens ataskaitoje, pinigai neapskaitomi buhalterinės apskaitos registruose, kasos knygoje. 6. Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, 3 punktą, jeigu UAB „V.“ nebuvo atliekamos turto (ilgalaikio, trumpalaikio, pinigų kasoje), įsipareigojimų inventorizacijos. Kadangi tyrimui nepateikti 2018-2019 m. UAB „V.“ buhalterinės apskaitos registrai, iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad tyrimui galėjo būti nepateikti visi pajamų ir sąnaudų apskaitos dokumentai, bylos medžiagoje yra duomenų, kad buhalterinę apskaitą tvarkė ir 2019 m. birželio mėn. finansines ataskaitas sudarė VšĮ „A.“, tačiau iš šios bendrovės apskaitos duomenų nepateikta, tai iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ 2018 m. lapkričio – 2019 m. gruodžio mėn. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

UAB „V,“ pajamos iš pavėžėjų veiklos viršijo 45 000 Eur ribą 2019 m. birželio 10 d., todėl nuo birželio mėn. bendrovė turėjo registruotis PVM mokėtoja, teikti PVM deklaracijas ir mokėti PVM. Bendrovė nedeklaravo ir nemokėjo 9404 Eur pardavimo PVM. Objektų tyrimui nepateiktos UAB „V.“ 2018-2019 m. mokesčių ir įmokų deklaracijos: pelno mokesčio (PLN204), gyventojų pajamų mokesčio (GPM312, GPM313), pridėtinės vertės mokesčio (FR0600), valstybinio socialinio draudimo įmokų (SAM), taip pat tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaitomos visos bendrovės pajamos, išmokos gyventojams, apskaičiuotas darbo užmokestis, todėl specialistai neturi galimybės nustatyti, ar tiriamuoju laikotarpiu bendrovė teisingai deklaravo mokėtinus mokesčius, socialinio draudimo įmokas. UAB „V.“ tiriamuoju laikotarpiu Valstybinei mokesčių inspekcijai pervedė 202,9 Eur. Mokėjimo paskirtyje nenurodyta, kokie konkrečiai mokesčiai yra mokami. Dalis mokėjimų gali būti susiję su rinkliava įforminant užsieniečių atvykimą ir įdarbinimą Lietuvoje. Įplaukos į MB „I.“ banko sąskaitas 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu sudarė 112 459,53 Eur, iš bendrovių „C.“, „D.“ („E.“), „Y.“ gavo 98 339,53 Eur. Į G. M. ir N. M. asmenines sąskaitas nebuvo pervedamos piniginės lėšos iš bendrovių „C.“, „D.“ („E.“), „Y.“. Iš pateiktų tyrimui G. M. ir N. M. banko sąskaitų išrašų nenustatyta, kad piniginės lėšos buvo naudojamos MB „I.“ veiklai finansuoti tiriamuoju laikotarpiu. MB „I.“ piniginės lėšos banko sąskaitose buvo naudojamos mokėjimams atlikti: pervedimui tarp savo sąskaitų 555,44 Eur, išimta grynųjų 97 058,35 Eur, pervesta į „Revolut“ sąskaitas 6580,38 Eur, banko komisiniams 974,54 Eur, pirkiniams 1962,08 Eur, mokesčiams sumokėti 339,14 Eur, fiziniams asmenims 1929 Eur, juridiniams asmenims 3110,17 Eur. Į G. M. „Revolut“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 407,24 Eur, ir AB Citadelė banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (su nuoroda „Revolut“) – 6173,14 Eur. Taip pat G. M. pervesta kaip fiziniam asmeniui 689 Eur sąskaitos (duomenys neskelbtini) papildymui. Šių banko sąskaitų išrašų objektų tyrimui nepateikta, todėl specialistai neturi galimybės nustatyti, kaip buvo naudojamos lėšos Revolut ir Citadelė banko sąskaitose. Tikėtina, kad išgryninti iš MB „I.“ sąskaitų pinigai buvo G. M. žinioje. Nustatyti lėšų panaudojimo pagrįstumo nėra galimybės, nes tyrimui nepateikti MB „I.“ grynųjų pinigų dokumentai (kasos pajamų, išlaidų orderiai, avanso ataskaitos), pirkimo dokumentai (sąskaitos faktūros), sutartys. Šeštuoju klausimu, objektų tyrimui nepateikti MB „I.“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. gruodžio 1 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaitomi (registruojami) ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos susijusios su automobilių nuoma, remontu, kuro pajamavimu ir nurašymu.

Tvarkant MB „I.“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. gruodžio 1 d. laikotarpio apskaitą nesilaikyta šių reikalavimų: 1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 su pakeitimais) 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis, jeigu MB „I.“ pajamų, sąnaudų, turto įsigijimo, pinigų buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo kaupiami, apskaitomi, nebuvo sudaromi buhalterinės apskaitos žiniaraščiai, apskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas, darbo užmokestis, apskaičiuojami mokėtini mokesčiai, nesudaromi gautinų ir mokėtinų sumų registrai. 2. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 su pakeitimais) 19 straipsnio 1, 2 dalis, jeigu nebuvo išsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie tyrimui nepateikti. 3. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 1 dalis, jeigu MB „I.“ nebuvo patvirtinta apskaitos politika ir sąskaitų planas. 4. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 su pakeitimais) 15 straipsnio 10 dalis, jeigu MB „I.“ nebuvo atliekamos turto (ilgalaikio, trumpalaikio, pinigų kasoje), įsipareigojimų inventorizacijos. 5. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su pakeitimais, 3, 9, 16 punktų, jeigu iš MB „I.“ banko sąskaitų išimtos piniginės lėšos buvo įnešamos į kasą ir nesurašomi kasos pajamų orderiai ar neapskaitomos atskaitingo asmens ataskaitose, pinigai neapskaitomi buhalterinės apskaitos registruose, kasos knygoje. 6. Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, 3 punktas, jeigu MB „I.“ nebuvo atliekamos turto (ilgalaikio, trumpalaikio, pinigų kasoje), įsipareigojimų inventorizacijos. Kadangi tyrimui nepateikti MB „I.“ apskaitos dokumentai ir registrai, tyrimui pateikti banko išrašų duomenys ir sąskaitos faktūros neapskaitytos buhalterinės apskaitos registruose, nesudarytos buhalterinės sąskaitos, tai negalima nustatyti MB „I.“ 2017-2019 m. veiklos, turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Aštuntuoju klausimu MB „I.“ pajamos iš bendrovių C., D. ir Y. sudarė 98 339,53 Eur. MB „I.“ nuo 2018 m. liepos 17 d. privalėjo registruotis PVM mokėtoju ir nuo sumos, viršijančios 45 000 Eur, mokėti PVM. Nedeklaruota ir nesumokėta pardavimo PVM suma sudaro 9257 Eur. Tiriamuoju laikotarpiu MB „I.“ Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 80 Eur, tačiau nenurodyta, kokie mokesčiai buvo mokami. Objektų tyrimui nepateiktos MB „I.“ 2017-2019 m. mokesčių ir įmokų deklaracijos: pelno mokesčio (PLN204), gyventojų pajamų mokesčio (GPM312, GPM313), pridėtinės vertės mokesčio (FR0600), valstybinio socialinio draudimo įmokų (SAM), taip pat tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaitomos visos bendrijos pajamos, išmokos gyventojams, apskaičiuotas darbo užmokestis, todėl specialistai neturi galimybės nustatyti, ar tiriamuoju laikotarpiu bendrija teisingai deklaravo mokėtinus mokesčius. MB „I.“ nesumokėta valstybinio socialinio draudimo įmokų suma sudaro 21,95 Eur. Tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2019 m. gruodžio 1 d.) G. M. banko sąskaitose piniginių lėšų likutis buvo 0,01 Eur, N. M. piniginių lėšų likutis – 0,97 Eur. Objektų tyrimui nepateikta duomenų, kiek pinigų turėjo G. M. ir N. M. ne bankuose. Dešimtuoju klausimu, iš pateiktų dokumentų nenustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu G. M. ir N. M. turėjo išlaidų, nepagrįstų jų gautomis ir turėtomis piniginėmis lėšomis (t. 4, b. 1. 22-60).

2021 m. gegužės 17 d. įtariamasis G. M. pateikė 1 segtuvą, 173 lapų su UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentais, sąskaitomis-faktūromis, kasos išlaidų orderiais, sutartimis (5 t., b. 1. 86-87).

2021 m. gegužės 19 d. paskirta papildoma užduotis atlikti UAB ,,V.“ ir MB ,,I.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą (4 t., b. 1. 64-69).

Specialisto išvadoje Nr. 11-1311 (21) nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus G. M. gavo 64,43 Eur (2,5 Eur – „D.“, 61,936 Eur „C.“), tačiau banko išrašuose nenurodyta už ką tiksliai gautas mokėjimas, nenurodytas įmonės pavadinimas, todėl specialistė remiasi banko išraše nurodytu elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini), todėl daroma prielaida, jog gautos sumos, susijusios su MB „I.“, ir keičia 2020 m. gruodžio 15 d. specialisto išvados Nr. 11-736 (20) penktojo klausimo išvadą: „Įplaukos į MB „I.“ banko sąskaitas 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 2019 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu sudarė 112 459,53 Eur, iš bendrovių „C.“, „D.“ („E.“), „Y.“ gavo 98 339,53 Eur. G. M. gavo 64,43 Eur iš bendrovių „C.“, „D.“ („E.“), „Y.“ į UAB „Revolut“ banko sąskaitas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jeigu šios sąskaitos susijusios su MB „I.“ veikla. Iš pateiktų tyrimui G. M. ir N. M. banko sąskaitų išrašų nenustatyta, kad piniginės lėšos buvo naudojamos MB „I.“ veiklai finansuoti tiriamuoju laikotarpiu. MB „I.“ piniginės lėšos banko sąskaitose buvo naudojamos mokėjimams atlikti: pervedimui tarp savo sąskaitų 555,44 Eur, išimta grynųjų 97 058,35 Eur, pervesta į „Revolut“ sąskaitas 6580,38 Eur, banko komisiniams 974,54 Eur, pirkiniams 1962,08 Eur, mokesčiams sumokėti 339,14 Eur, fiziniams asmenims 1929 Eur, juridiniams asmenims 3110,17 Eur. Į G. M. „Revolut“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta – 407,24 Eur, ir AB Citadelė banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (su nuoroda „Revolut“) – 6173,14 Eur. Taip pat G. M. pervesta kaip fiziniam asmeniui 689 Eur sąskaitos (duomenys neskelbtini) papildymui. Šių banko sąskaitų išrašai objektų tyrimui nepateikti, todėl specialistai neturi galimybės nustatyti, kaip buvo naudojamos lėšos „Revolut“ ir „Citadelė“ banko sąskaitose. Tikėtina, kad išgryninti iš MB „I.“ sąskaitų pinigai buvo G. M. žinioje. Nustatyti lėšų panaudojimo pagrįstumo nėra galimybės, nes tyrimui nepateikti MB „I.“ grynųjų pinigų dokumentai (kasos pajamų, išlaidų orderiai, avanso ataskaitos), pirkimo dokumentai (sąskaitos faktūros), sutartys. Tyrimui pateikti tik G. M. banko išrašų duomenys ir kasos pajamų orderiai, pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos faktūros, pirkimo pardavimo sutartys, tai yra pateikti tik pirminiai apskaitos dokumentai. Kadangi tyrimui nepateikti UAB „V.“ ir MB „I.“ apskaitos registrai, tai nėra galimybės nustatyti, ar papildomai pateikti dokumentai buvo apskaityti įmonės apskaitoje, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ ir MB „I.“ 2017-2019 m. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (4 t., b. 1. 71-77).

2021 m. birželio 28 d. ikiteisminiam tyrimui įtariamasis G. M. pateikė UAB ,,V.“ 79 lapus dokumentų, patvirtinančių kredito grąžinimus UAB ,,B.“ – 1 aplanką su 79 lapais (5 t., b. 1. 94-96).

2021 m. rugsėjo 9 d. ikiteisminiam tyrimui įtariamasis G. M. laisvanoriškai pateikė UAB ,,V.“ 49 lapus dokumentų, UAB ,,V.“ PVM sąskaitas-faktūras, paskolų ir automobilių nuomos sutartis, 1 aplanką su 49 lapais (5 t., b. 1. 102).

2021 m. gruodžio 30 d. informacija iš UAB ,,E.“ apie vykdytą pavėžėjų veiklą (3 t., b. 1. 13).

2022 m. birželio 15 d. specialisto išvados Nr. 11-2120 (21), 11-30 (22), užfiksuota, kad specialisto išvadoje Nr. 11-736 (20) nustatyta, kad UAB „V.“ 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu iš bendrovės „E.“ gavo 52 109,34 Eur pajamų (2018 – 4 868,84 Eur, 2019 – 47 240,50 Eur). Pagal tyrimui pateiktą UAB „E.“ suvestinę UAB „V.“ 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu uždirbo 72 775,47 Eur pajamų. Jeigu UAB „V.“ 2018-2019 m. pajamos iš UAB „E.“ (D.) sudarė 72 775,47 Eur (2018 m. – 7 897,71 Eur, 2019 m. – 64 877,47 Eur), tai papildomai apskaičiuojamas 3 586,68 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestis. Pagal pateiktas bendrovės „E.“ suvestines G. M. tiriamuoju laikotarpiu gavo 4 119,45 Eur (2018 m. – 3 596,60; 2019 m. – 522,85 Eur). 2020 m. gruodžio 15 d. Specialisto išvadoje Nr. 11-736 (20) nustatyta, kad MB „I.“ 2018 metais gavo 82 627,20 Eur įplaukų iš bendrovės „E.“ (D.). Pagal tyrimui pateiktą UAB „E.“ suvestinę MB „I.“ 2018 metais uždirbo 89 183,22 Eur pajamų. Jeigu MB „I.“ 2018 metų pajamos iš UAB „E.“ (D.) sudarė 89 183,22 Eur, tai papildomai apskaičiuojamas 1 137,82 Eur dydžio pridėtinės vertės mokestis. 2020 m. gruodžio 15 d. specialisto išvada Nr. 11-736 (20) papildoma: pirmuoju klausimu: UAB „V.“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu iš UAB „E.“ („D.“) įmonės gavo 72 775,47 Eur pajamų (2018 m. – 7 897,71 Eur, 2019 m. – 64 877,47 Eur); pirmuoju klausimu: G. M. iš UAB „E.“ tiriamuoju laikotarpiu gavo 4 119,45 Eur (2018 m. – 3 596,60 Eur; 2019 m. – 522,85 Eur) pajamų. Ketvirtuoju klausimu: UAB „V.“ nedeklaruota ir nesumokėta PVM suma sudaro 24 253 Eur. Penktuoju klausimu: MB „I.“ 2018 metais iš UAB „E.“ („D.“) įmonės gavo 89 183,22 Eur pajamų; aštuntuoju klausimu papildoma: MB „I.“ nedeklaruota ir nesumokėta PVM suma sudaro 10 395 Eur. Tyrimui pateiktos tik PVM sąskaitos faktūros, automobilių nuomos sutartys, bendrovės „E.“ ataskaitos, tai yra pateikti tik pirminiai apskaitos dokumentai. Kadangi tyrimui nepateikti UAB „V.“ ir MB „I.“ apskaitos registrai, tai nėra galimybės nustatyti, ar papildomai pateikti dokumentai buvo apskaityti įmonių apskaitoje, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ ir MB „I.“ 2017-2019 m. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (4 t., b. 1. 96-107).

Ekspertizės akte nurodyta, jog banko komisinis mokestis už atliktą piniginę operaciją išimant pinigus iš MB „I.“ banko sąskaitos bendroje sumoje sudaro 108, 35 Eur. Taip pat pateikti skaičiavimai pagal pateiktus klausimus apie panaudotas lėšas MB „I.“ ir UAB „V.“ vairuotojams, konstatuota, jog pateikti UAB „E.“ duomenys iš dalies keičia specialisto išvadas (8 t., b. l. 56-86).

Dėl MB „I.“ aplaidaus apskaitos tvarkymo.

Įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, jog G. M. kaltę patvirtinančių įrodymų, jog jis būdamas MB „I.“ direktoriumi aplaidžiai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą yra surinkta pakankamai.

Aiškinant BK 223 straipsnio 1 dalies nuostatas teismų praktikoje pažymima, kad aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, vykdymas, pavyzdžiui, kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2011, 2K-238-628/2021). Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal aptariamą straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar kurių nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-157/2011, 2K-346/2013, 2K-273/2014).

Nagrinėjamu atveju G. M. inkriminuoti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1, 2 dalies nuostatų pažeidimai, taip pat 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (redakcija Nr. IX-575 su pakeitimais) 15 straipsnio 10 dalies nuostatų pažeidimas; bei kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su pakeitimais, 3, 9, 16 punktų reikalavimų nesilaikymas.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1988), galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (past. – šiuo metu įstatymas vadinamas Finansinės apskaitos įstatymu) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą, jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas; 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę; 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 19 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 9, 16 punktai veikos padarymo metu numatė, jog pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas; ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo); išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis; pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentai surašomi į avanso ataskaitą, joje nurodomi šių dokumentų pavadinimai, numeriai, datos, išmokėtos sumos. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai. Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais.

Byloje nėra ginčo, jog MB „I.“ direktoriumi ir vieninteliu bendrijos nariu buvo G. M., kuris ir buvo atsakingas už šios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tai patvirtino posėdžio metu apklaustas kaltinamasis G. M., parodydamas, jog jis buvo šios bendrijos steigėjas ir vienintelis narys, jog bendrija užsiėmė pavėžėjimo veikla, jis surasdavo vairuotojus ir juos registravo pavėžėjų platformose „C.“, „D.“ (šiuo metu „E.“), „Y.“, gautos iš šių platformų lėšos buvo pervedamos į MB „I.“ banko sąskaitas, iš kurių jis išgrynindavo lėšas ir didžiąją dalį sumokėdavo vairuotojams, dalis lėšų buvo naudojama automobilių remontui, nuomai, interneto paslaugoms ir kitoms su veikla susijusioms išlaidoms. Jo žiniomis mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita buvo supaprastinta, MB „I.“ dažniausiai nebuvo sąskaitų-faktūrų, pinigus išgrynindavo ir sumokėdavo, jam buvo paaiškinta, jog mažosios bendrijos buhalterinė apskaita yra supaprastinta ir visus veiksmus su ja galima atlikti kaip ir su individualios veiklos įmone, dėl to visą veiklą taip paprastai ir vykdė; jis pats tvarkė MB „I.“ buhalterinę apskaitą, samdyto žmogaus tam nebuvo, netvarkingai tvarkė buhalteriją, bet nebuvo taip, kad kažką paslėpė ir tvarkė apgaulingai.

Tai, kad G. M. aplaidžiai tvarkė MB „I.“ apskaitą patvirtina byloje esančios specialistų išvados, kuriose nurodyta, jog tvarkant šios įmonės apskaitą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įst. Nr. IX-574), nes nustatyta, jog nebuvo kaupiami ir apskaitomi MB „I.“ pajamų, sąnaudų, turto įsigijimo, pinigų buhalterinės apskaitos dokumentai, nebuvo sudaromi buhalterinės apskaitos žiniaraščiai, apskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas, darbo užmokestis, nebuvo apskaičiuojami mokėtini mokesčiai, nesudaromi gautinų ir mokėtinų sumų registrai; 7 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nustatyta, jog MB „I.“ nebuvo patvirtinta apskaitos politika ir sąskaitų planas; 19 straipsnio 1, 2 dalis, nes buvo netvarkomi MB „I.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, o būtent: grynųjų pinigų apskaitos dokumentai (kasos pajamų, išlaidų orderiai, kasos knygos, atskaitingo asmens ataskaitos, MB „I.“ pardavimo dokumentai (pateikta tik viena sąskaita), pirkimo PVM sąskaitos-faktūros, darbo ar narystės sutartys, ilgalaikio turto apskaitos dokumentai (turto kortelės), trumpalaikio turto (kuro) įsigijimo ir nurašymo dokumentai, jo panaudojimas veikloje, gautinų ir mokėtinų sumų žiniaraščiai, apskaitos politika ir sąskaitų planas ir inventorizacijos dokumentai. Taip pat pažeidė kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su pakeitimais, 3, 9, 16 punktų reikalavimus, nes iš MB „I.“ banko sąskaitų išimtos piniginės lėšos buvo įnešamos į kasą ir nesurašomi kasos pajamų orderiai ar lėšos neapskaitomos atskaitingo asmens ataskaitose, pinigai neapskaitomi buhalterinės apskaitos registruose, kasos knygoje.

Teismas pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką kvalifikuojant veiką pagal BK 223 straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar kurių nesilaikė aplaidžiai tvarkydamas apskaitą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157/2011). BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų sudėtys yra materialiosios, taigi baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai būtent šio BK straipsnio dispozicijoje nurodyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė sąlyga kilti padariniams (negalėjimui visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322-1073/2019, 2K-247-697/2020, 2K-4-458/2021).

Specialisto išvadose nurodyta, kad kadangi tyrimui buvo pateikti tik pirminiai MB „I.“ apskaitos dokumentai (bankų išrašų duomenys ir kasos pajamų orderiai, pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos-faktūros, pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau nepateikti apskaitos registrai, todėl nėra galimybės nustatyti, ar pateikti dokumentai buvo apskaityti įmonės apskaitoje, nesudarytos buhalterinės sąskaitos, todėl iš dalies negalima nustatyti MB „I.“ 2017 ‒ 2019 metų veiklos, turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Posėdžio metu apklausta specialistė J. B., atlikusi MB „I.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą patvirtino, jog įmonėje MB „I.“ nebuvo sudaromi buhalterinės apskaitos žiniaraščiai, apskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas, darbo užmokestis, apskaičiuojami mokėtini mokesčiai, nesudaromi gautinų ir mokėtinų sumų registrai, nebuvo patvirtinta apskaitos politika ir sąskaitų planas. Mažoji bendrija nekaupė pajamų, sąnaudų, turto įsigijimo, pinigų buhalterinės apskaitos dokumentų. Už 2017 m. dokumentai turėjo būti pateikti 2018 m. gegužės 1 d. Apskaitos politikos ir sąskaitų planų dokumentų šiuo metu galima ir nepateikti, bet kadangi tuo metu dar galiojo įstatymas, numatantis, kad yra reikalingas sąskaitų planas, dėl to tai buvo pažeidimas.

Nagrinėjamoje byloje, neginčytinai nustatyta, kad į MB „I.“ apskaitą nebuvo įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su lėšų išgryninimu, nebuvo pagrįsti apskaitos dokumentais, nebuvo surašyti apskaitos dokumentai ūkinėms operacijoms ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys nebuvo registruojami apskaitos registruose; apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo nebuvo saugomi teisės aktų nustatyta tvarka, iš MB „I.“ banko sąskaitų išimtos piniginės lėšos nebuvo įnešamos į kasą ir nesurašomi kasos pajamų orderiai, lėšos neapskaitomos atskaitingo asmens ataskaitose, pinigai neapskaitomi buhalterinės apskaitos registruose, kasos knygoje. Taigi G. M. inkriminuoti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1, 2 dalies nuostatų pažeidimai, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su pakeitimais, 3, 9, 16 punktų reikalavimų nesilaikymas inkriminuoti pagrįstai. Nustačius, jog dėl minėtų teisės aktų pažeidimų buvo sukelti padariniai, t. y. iš dalies negalima nustatyti MB „I.“ veiklos, turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl apskaitos dokumentų trūkumo ir registrų neturėjimo, G. M. veiksmai atitinka būtent BK 223 straipsnio 1 dalį, o ne kvalifikuojami kaip Administracinės teisės pažeidimas, numatytas ANK 205 straipsnyje.

Kaltinime nurodyta, jog G. M. taip pat pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau ĮFAĮ) (redakcija Nr. IX-575 su pakeitimais) 15 straipsnio 10 dalies reikalavimus, nes MB „I.“ nebuvo atliekamos turto (ilgalaikio, trumpalaikio, pinigų kasoje) įsipareigojimų inventorizacijos; bei kad nesilaikė inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto reikalavimų, nes MB „I.“ nebuvo atliekamos turto (ilgalaikio, trumpalaikio, pinigų kasoje), įsipareigojimų inventorizacijos. Taip pat kaltinime nurodyta, jog nebuvo patvirtintas sąskaitų planas ir nebuvo parinkta apskaitos politika, dėl to pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 3 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis.

Teismas pažymi, jog G. M. veikos padarymo metu galiojusio ĮFAĮ (redakcija nuo 2017 m. birželio 28 d. su vėlesniais pakeitimais) 15 straipsnis dalių neturėjo ir reglamentavo turinio viršenybės prieš formą principą, todėl inkriminuotas nepagrįstai, jį tiesiogiai perkeliant iš specialisto išvados. Kaltinime nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 3 punkto reikalavimo pažeidimas, tai kad MB „I.“ nebuvo atliekama inventorizacija, bei tai, kad nebuvo patvirtintas sąskaitų planas ir pasirinkta apskaitos politika, nesukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, todėl šių teisės aktų pažeidimai yra pertekliniai ir šalintini iš kaltinimo.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas nurodė, jog iš esmės byloje esant pirminiams dokumentams, jų neregistravimas registruose, taip pat kiti pažeidimai turėtų būti vertinami kaip Administracinis nusižengimas, o ne taikomas BK 223 straipsnis. Visgi teismas su tokia gynėjo pozicija nesutinka.

Pažymėtina, kad apskaitos dokumentai iš esmės yra pirmoji ūkinės veiklos fiksavimo dokumentuose pakopa, kurioje fiksuojami įvykę ūkiniai įvykiai ar ūkinės operacijos. Paprastai šie dokumentai vadinami pirminiais apskaitos dokumentais. Apskaitos registrai – tai privaloma antroji buhalterinės apskaitos duomenų pildymo dalis, kai registruojami esminiai apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys. Tai – buhalterinės apskaitos duomenų sąvadas, kuris yra įstatymo reikalaujamas (tačiau ir pačiam ūkio subjektui naudingas) pildyti, nes jo pagrindu parengiami finansinės atskaitomybės dokumentai – galutinai apibendrinami ūkio subjekto duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016). Nors tokia praktika suformuota BK 222 straipsnio kontekste, teismo vertinimu, ji aktuali ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal BK 223 straipsnį, kadangi šių dviejų straipsnių atribojimo problema praktikoje yra dažnai pasitaikanti, o abiejų nusikalstamų veikų padariniai baudžiamajame įstatyme suformuluoti vienodai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas ūkio subjektai apskaitą turėjo tvarkyti taip, jog apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Vadinasi, apskaitos registrų vedimas nėra savitikslis, o esant įstatyme numatytiems reikalavimams juos privalu pildyti ir tvarkyti, tačiau to nedarant ir kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, apskaitos registrų nevedimas, negali būti laikomas formaliu pažeidimu.

Nepagrįstais laikytini ir G. M. nurodyti teiginiai, jog mažosios bendrijos apskaitos tvarkymui turėjo būti taikoma supaprastinta tvarka. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1K-443 patvirtintame „Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos apraše“ (toliau ir – Aprašas) numatyta, kad pelno nesiekiantis juridinis asmuo ūkinių operacijų duomenis registruoja apskaitos registruose darydamas paprastąjį įrašą. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato pelno nesiekiantis juridinis asmuo pagal savo poreikius (Aprašo 5 punktas). Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog G. M. vadovaujama MB „I.“ pagal veiklos pobūdį buvo pelno siekiantis juridinis asmuo ir neatmestina, jog būtent ši aplinkybė lėmė, jog tokia veikla buvo baigta ir nuspręsta įkurti kitą įmonę ‒ UAB „V.“. Be to, net ir laikantis pozicijos, jog MB „I.“ buvo ne pelno siekiantis asmuo, šiame kontekste ypač svarbu pažymėti, kad pelno nesiekiantis juridinis asmuo turi galėti pasirinkti supaprastintą buhalterinę apskaitą, jog jam būtų taikomos anksčiau minėtos nuostatos dėl vestinų registrų pasirinkimo.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi veikos padarymo metu) 6 straipsnio 3 dalies nuostatas ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą, o supaprastintą apskaitą gali pasirinkti: 1) gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla; 2) neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais; 3) pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais finansiniais metais ir kurių pajamos ir (arba) gautos finansavimo sumos per praėjusius ir užpraeitus finansinius metus neviršijo 30 000 Eur (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017 m. liepos 13 d.). Vis dėlto, net, kaip jau paminėta, nors ir laikant, kad MB „I.“ buvo pelno nesiekiantis juridinis asmuo, tačiau bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad juridinis asmuo turėjo samdomų darbuotojų, nes be paties G. M. šioje bendrijoje buvo įdarbinta ir jo sugyventinė S. K. (5 t., b. l. 180). Taigi, nors įstatymuose numatyta galimybė juridiniam asmeniui pasirinkti, kokius apskaitos registrus pildyti, galėtų būti įvertinta, kaip patvirtinanti nebe tokį griežtą požiūrį į apskaitos registrų vedimą ir tvarkymą, tačiau MB „I.“ negalėtų pasirinkti supaprastintos buhalterinės apskaitos, dėl to ir nuostatos dėl vedamų registro pasirinkimo negalėtų būti taikomos. Be to, aptartas reglamentavimas nesuteikia teisės apskritai nevesti jokių juridinio asmens buhalterinės apskaitos registrų.

Taigi, pagal nustatytas aplinkybes G. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, galiojusią veikos padarymo metu (veikos laikotarpis nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d.; 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija (nuo 2011 m. liepos 5 d.), o ne BK redakcija iki 2022 m. gegužės 21 d., kaip kad nurodoma prokurorės kaltinime (8 t., b. l. 88-93).

Dėl UAB „V.“ aplaidaus apskaitos tvarkymo.

Teismas daro išvadą, jog G. M. kaltę patvirtinančių įrodymų, jog jis, būdamas UAB „V.“ faktiniu vadovu, aplaidžiai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, yra surinkta pakankamai.

Nagrinėjamu atveju G. M. dėl UAB „V.“ aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, inkriminuoti tapatūs, kaip ir „MB „I.“ atveju, buhalterinę apskaitą reglamentuojamų teisės aktų pažeidimai, t. y.: Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1, 2 dalies nuostatų pažeidimai, taip pat 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (redakcija Nr. IX-575 su pakeitimais) 15 straipsnio 10 dalies nuostatų pažeidimas; bei kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su pakeitimais, 3, 9, 16 punktų reikalavimų nesilaikymas. Taip pat nurodyta, jog jis pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau ĮFAĮ) (redakcija Nr. IX-575 su pakeitimais) 15 straipsnio 10 dalies reikalavimus, nes UAB „V.“ nebuvo atliekamos turto (ilgalaikio, trumpalaikio, pinigų kasoje) įsipareigojimų inventorizacijos; bei kad nesilaikė inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto reikalavimų, nes MB „I.“ nebuvo atliekamos turto (ilgalaikio, trumpalaikio, pinigų kasoje), įsipareigojimų inventorizacijos.

Kadangi konstatuoti tapatūs buhalterinės apskaitos tvarkymo teisės aktų pažeidimai, kaip ir MB „I.“ atveju, teismas nesikartoja dėl teisinio buhalterinės apskaitos reglamentavimo.

Teisminio nagrinėjimo metu G. M. pripažino, kad buvo faktinis UAB „V.“ vadovas, kad visus šios bendrovės reikalus tvarkė jis. Apskaitos tvarkymui buvo pasamdęs buhalterę V. D., su kuria buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, jis jai teikdavo UAB „V.“ dokumentus, tačiau ne visus, dalies jų neišsaugojo, nemaža dalis dokumentų iš viso nebuvo surašyta, UAB „V.“ sąskaitas valdė jis pats, darė mokėjimus pavedimais, grynaisiais, tik jis turėjo prisijungimus prie UAB „V.“ banko sąskaitų; negali atsakyti, kiek tiksliai iš viso vairuotojų dirbo UAB „V.“; vedė statistiką, bet ne visada ją pildydavo, nes būdavo, jog atvažiuoja vairuotojas, vieną dieną padirba ir išeina; netvarkingai tvarkė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, bet ne apgaulingai, nieko neslėpė, nes neturėjo ką paslėpti; tų dokumentų, kurių nėra, jų ir nebuvo, ką turėjo, tą atidavė ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl UAB „V.“ apskaitos tvarkymo patvirtino šios įmonės finansinę apskaitą tvarkiusi V. D., parodydama, jog ji UAB „V.“ apskaitą tvarkė nuo 2018 m. pabaigos iki teisėsaugos institucijų susidomėjimo, jog UAB „V.“ banko sąskaitą valdė direktorius G. M. ir tik jis turėjo visus prisijungimus prie sąskaitų; UAB „V.“ dirbo 2-3 vairuotojai, keletas vairuotojų dirbo ne pagal individualią veiklą, o kaip samdomi darbuotojai; kiek vairuotojų dirbo su individualios veiklos pažymėjimais, pasakyti negali, nežino, kas UAB „V.“ išmokėdavo darbo užmokestį vairuotojams; ji tik informuodavo G. M., kiek jiems reikės sumokėti; iš UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus gaudavo tik kartą į kelis mėnesius; jai dokumentus atveždavo arba atsiųsdavo el. paštu; dokumentai būdavo tokie: banko išrašai, faktūros dėl automobilių nuomos, ryšio sąskaitos; už kurą sąskaitų nebūdavo, nes patys vairuotojai rinkdavo kuro čekius; registrų apskaitos vesti negalėjo, nes G. M. nesumokėjo už buhalterin4ės apskaitos programą, ji kaupė dokumentus ir teikdavo ataskaitas „Sodrai“, VMI, laukė kol bus nupirkta programa, bet vėliau buvo pasirašyta sutartis dėl buhalterinių paslaugų tarp UAB „V.“ ir VšĮ „A.“, ir ji toliau nebetvarkė apskaitos. Visus dokumentus, kuriuos kaltinamasis jai pateikė, ji atidavė ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis nesudarė buhalterinės apskaitos registrų, buhalterinių sąskaitų, surašomų apskaitos dokumentų, kuriuose būtų apskaitomas ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimas, nusidėvėjimas, gautinos sumos, piniginės lėšos, pajamos ir sąnaudos, darbo užmokestis, įsipareigojimai vairuotojams, tiekėjams, mokestiniai įsipareigojimai ir kapitalas. Jos vertinimu, šie kaltinamojo veiksmai yra ištaisomi, nes surinkus visą medžiagą šiuos duomenis būtų galima atkurti, turint pirminius dokumentus.

Tai, kad UAB „V.“ apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai patvirtina ir byloje pateiktos specialistų išvados ir ekspertizės aktas, kuriuose konstatuota, jog tyrimui pateikti tik G. M. banko išrašų duomenys ir kasos pajamų orderiai, pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos-faktūros, pirkimo-pardavimo sutartys, t. y. tik pirminiai apskaitos dokumentai, ir kadangi nepateikti apskaitos registrai, tai nėra galimybės nustatyti ar pateikti dokumentai buvo apskaityti įmonės apskaitoje, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ 2017‒2019 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Posėdžio metu apklausta specialistė J. B. patvirtino pateiktas išvadas, paaiškino, kad jeigu šiai dienai vertintų apskaitos politikos ir sąskaitų plano nebuvimą, tai pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje nebūtų, nes jie nebėra privalomi. Buvo prašyta pateikti įmonės sąskaitų planą, apskaitos politiką, akcininkų sprendimų protokolus, bendrovės valdymo organų sprendimus, įsakymus dėl tvarkomos buhalterinės apskaitos, darbo sandorių sąrašą, sutartis, didžiąją knygą, gautų ir išrašytų sąskaitų faktūrų registrus ir t. t., bet dokumentai nebuvo gauti. Kitos dvi ekspertizės buvo darytos, kadangi buvo papildomai pateikti dokumentai. Jai nepateikė registrų, pateiktos tik kelios sąskaitos faktūros ir pan., todėl ji negali matyti bendro įmonės vaizdo. Nesant apskaitos registrų negalima nustatyti ar visi pirminiai dokumentai yra suregistruoti, todėl iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto ir rezultatų.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog UAB „V.“ nebuvo sudaromi buhalterinės apskaitos registrai, buhalterinės sąskaitos, surašomi apskaitos dokumentai, kuriuose būtų apskaitomas ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimas, nusidėvėjimas, gautinos sumos, piniginės lėšos, pajamos ir sąnaudos, darbo užmokestis, įsipareigojimai vairuotojams, tiekėjams, mokestiniai įsipareigojimai, kapitalas, iš UAB „V.“ banko sąskaitų išimtos piniginės lėšos buvo įnešamos į kasą ir nesurašomi kasos pajamų orderiai ar lėšos neapskaitomos atskaitingo asmens ataskaitose, pinigai neapskaitomi buhalterinės apskaitos registruose, kasos knygoje. Taip pat nebuvo atlikti ir kiti kaltinime nurodyti veiksmai, t. y. neperduoti buhalterinę apskaitą tvarkančiai V. D. ir tokiu būdu netvarkomi, nesudaryti UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ‒ išgrynintų pinigų apskaitos dokumentai (kvitai, sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros), kasos pajamų ir išlaidų orderiai, kasos knyga, avanso ataskaitos, pinigų banko sąskaitose registrai, darbo sutartys su vairuotojais ar paslaugų teikimo sutartys, darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, atsiskaitymo su vairuotojais žiniaraščiai, lėšų iš „C.“ ir „D.“ („E.“) apskaitos registrai, jų paskirstymo vairuotojams, mokesčių išskaičiavimo registrai, įsipareigojimų vairuotojams registrai, pirkimo dokumentai ‒ PVM sąskaitos faktūros („T.“, „A.“, „F.“), kuro pirkimo dokumentai ‒ kuro kvitai, PVM sąskaitos faktūros, pardavimo sąskaitos faktūros (pvz. (duomenys neskelbtini)), ilgalaikio turto apskaitos kortelės, turto eksploatavimo pradžios aktai, nusidėvėjimo skaičiavimo dokumentai, buhalterinės apskaitos registrai, sąskaitų planas, apskaitos politika, inventorizacijos aprašai. Taigi, G. M. inkriminuoti Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1, 2 dalies nuostatų pažeidimai, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ su pakeitimais 3, 9, 16 punktų reikalavimų nesilaikymas, inkriminuoti pagrįstai. Nustačius, jog dėl minėtų teisės aktų pažeidimų buvo sukelti padariniai, t. y. iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ veiklos, turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros dėl apskaitos dokumentų trūkumo ir registrų neturėjimo, G. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, o ne pagal ANK 205 straipsnio nuostatas.

Kaltinime dėl UAB „V.“ aplaidaus apskaitos tvarkymo nurodyta, jog G. M. taip pat pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau ĮFAĮ) (redakcija Nr. IX-575 su pakeitimais) 15 straipsnio 10 dalies reikalavimus, nes nebuvo atliekamos turto (ilgalaikio, trumpalaikio, pinigų kasoje) įsipareigojimų inventorizacijos; bei kad nesilaikė inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto reikalavimų, nes bendrovėje nebuvo atliekamos turto (ilgalaikio, trumpalaikio, pinigų kasoje), įsipareigojimų inventorizacijos. Taip pat kaltinime nurodyta, jog nebuvo patvirtintas sąskaitų planas ir nebuvo parinkta apskaitos politika, dėl to pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 3 dalis ir 9 straipsnio 1 dalis.

Kaip jau buvo paminėta, G. M. veikos padarymo metu galiojusio ĮFAĮ (redakcija nuo 2017 m. birželio 28 d. su vėlesniais pakeitimais) 15 straipsnis dalių neturėjo ir reglamentavo turinio viršenybės prieš formą principą, todėl inkriminuotas nepagrįstai, jį tiesiogiai perkeliant iš specialisto išvados. Kaltinime nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų inventorizacijos taisyklių 3 punkto reikalavimo pažeidimas, tai kad UAB „V.“ nebuvo atliekama inventorizacija, bei tai, kad nebuvo patvirtintas sąskaitų planas ir pasirinkta apskaitos politika, nesukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių, todėl šių teisės aktų pažeidimai yra pertekliniai ir šalintini iš kaltinimo.

Bylos nagrinėjimo metu gynyba kėlė klausimą, jog G. M. nėra tinkamas subjektas, nes apskaitą tvarkė paskirta buhalterė. Šiame kontekste teismas pažymi, jog teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad vien formalus buhalterinės apskaitos tvarkymo pavedimas buhalteriui, jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius dėl aplaidaus teisės aktų reikalaujamos apskaitos tvarkymo, baudžiamąją atsakomybę užtraukia būtent vadovui, netinkamai organizavusiam tokią veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018, 2K-133-697/2019). Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog faktinis UAB „V.“ vadovas buvo būtent G. M. Byloje nustatyta, kad UAB „V.“ nebuvo priimtas buhalterinės apskaitos politikos įsakymas, kuriuo paskirstoma atsakomybė už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir matyti, kokius darbus turi atlikti už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingas asmuo; buhalterė V. D. negalėjo prieiti prie UAB „V.“ banko sąskaitų, todėl savalaikiai negavo banko išrašų ir negalėjo parengti suvestinių, paruošti finansinių ataskaitų, negalėjo įtraukti apmokėjimų, neturėjo jokių duomenų apie turtą, G. M. nenupirko buhalterinei apskaitai vesti reikalingos programos, nors buhalterė to prašė, kad galėtų teikti finansines ataskaitas, kurias buvo privaloma teikti. Taigi, G. M., būdamas faktiniu UAB „V.“ vadovu, nors formaliai ir organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą pasirašydamas paslaugų sutartį su buhaltere V. D., tačiau neteikė buhalterei jos funkcijoms vykdyti reikalingų dokumentų ir neužtikrino sąlygų šioms funkcijoms vykdyti, t. y. dėl jos netinkamo darbo organizavimo buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, o dėl to negalima nustatyti juridinio asmens – UAB „V.“ – veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taigi, G. M. yra tinkamas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas.

Dėl veikų kvalifikavimo.

Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d. Naujai įsigaliojusiojo baudžiamojo įstatymo redakcijoje pakeistas ir BK 223 straipsnis, jo 1 dalis papildyta nauju alternatyviu požymiu bei 4 dalimi, kurioje nustatyta, jog BK 223 straipsnyje numatytos veikos užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik esant neatsargiai kaltės formai. BK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys bei maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis nebuvo keičiami. Baudžiamasis įstatymas grįžtamąją galią turi tik esant BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad naujas baudžiamasis įstatymas panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę arba kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės nenustatytos dėl abiejų baudžiamojo įstatymo pakeitimų, todėl naujos redakcijos baudžiamasis įstatymas G. M. atžvilgiu grįžtamosios galios neturi. Atsižvelgiant į tai, G. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje kvalifikuotinos pagal veikų padarymo metu galiojusią šio straipsnio redakciją tiek dėl aplaidaus MB „I.“, tiek dėl UAB „V.“ aplaidaus apskaitos tvarkymo.

Dėl BK 183 straipsnio 3 dalies MB „I.“ turto pasisavinimo.

Iš pateikto pakeisto kaltinimo dėl turto pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, pakeistas kaltinimas, kadangi švelnina kaltinamojo teisinę padėtį (8 t., b. l. 88-93) G. M. yra kaltinamas tuo, kad išgrynindamas pinigines lėšas iš MB „I.“, sąskaitų panaudojo jas ne šios įmonės reikmėms, o savo asmeninėms, ir tokiu būdu jas pasisavino. Visgi teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija, negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BPK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas (pvz., tai, kad buvo paimti pinigai, pervesti pagal fiktyvius sandorius, kad jų paėmimas ir panaudojimas neparodytas įmonių apskaitos dokumentuose), bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. BK 183 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-575/2010, 2K-7-330/2011, 2K-P-78/2012, 2K-92/2012, 2K-P-95/2012, 2K-211-895/2017, 2K-127-693/2019, Nr. 2K-159-511/2020).

Kaltinimas G. M. sukonstruotas taip, jog jis būdamas atsakingas už mažosios bendrijos „I.“ veiklą, būdamas šios bendrijos direktoriumi ir pagal užimamas pareigas savo žinioje turėdamas bei disponuodamas įmonės sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, o būtent 98 339,53 Eur, kurias laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. gavo už suteiktas pavėžėjimo paslaugas iš bendrovių „C.“, „D.“ ir „Y.“, ir turėdamas tikslą pasisavinti, tyčia laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d., pasinaudodamas jam, kaip MB „I.“ atskaitingam asmeniui, suteiktomis prisijungimo teisėmis prie šios įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ banke, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino iš viso 96 950 Eur, iš kurių 75 151,66 Eur nepanaudojo įmonės veikloje, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį MB „I.“ priklausantį labai didelės vertės turtą. Kaltinime nurodomos pinigų išgryninimo operacijos pagal datas ir sumas. Kaltinamasis G. M. aplinkybių, dėl piniginių lėšų išgryninimo neginčijo, tačiau tvirtino, jog tikslo pasisavinti lėšų neturėjo, jog užsiėmė pavėžėjimo veikla, didžiąją lėšų dalį panaudojo įmonės reikmėms ‒ automobilių remontui, padangų keitimui, nuomai, kurui, taip pat mokėjo vairuotojams grynaisiais, kurie buvo daugiausia ukrainiečiai ir neturėjo atsidarę Lietuvoje banko sąskaitų. Taip pat nurodė, jog jo žiniomis mažosioms bendrijoms yra taikoma supaprastinta apskaita, tad jis buvo vienintelis bendrijos narys, direktorius, nežinojo kaip reikia tvarkyti apskaitą, ją tvarkė aplaidžiai.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų MB „I.“ vienintelis steigėjas ir vienintelis jos narys nuo pat jos įsteigimo momento ‒ (duomenys neskelbtini), buvo G. M. Tai patvirtina byloje esantys VĮ „Registrų centras“ duomenys ‒ G. M. pateiktas prašymas registruoti juridinių asmenų registre VĮ „Registrų centras“, MB „I.“ steigimo aktas, iš kurių matyti, jog vienintelis steigėjas ir šios bendrijos narys yra G. M. (1 t., b. l. 62-67; 2 t., b. l. 103).

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinta, jog mažosios bendrijos narys turi teisę gauti šias išmokas kaip avansu išmokamą pelną: 1) mažosios bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams; 2) mažosios bendrijos pelno dalį už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį. To paties įstatymo 25 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, jog Mažosios bendrijos lėšų kaip avansu išmokamo pelno mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams gali paimti asmuo, kuriam tokią teisę suteikia šis įstatymas, o jas gauti – tik mažosios bendrijos nariai. Šių lėšų paėmimo ir gavimo tvarka ir sąlygos nustatomos mažosios bendrijos nuostatuose. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog paimant iš mažosios bendrijos lėšų ar jas gaunant, surašomas ir pasirašomas lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas. Lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentas įforminamas teisės aktuose nustatyta tvarka.

Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo mažųjų bendrijų nariai turi teisę gauti lėšų asmeniniams poreikiams šių bendrijų nuostatuose nustatyta tvarka. Iš byloje pateiktų MB „I.“ nuostatų matyti, jog bendrijos lėšų, kaip avansu išmokamą pelną Bendrijos narių poreikiams, turi teisę paimti vadovas, o jas gauti ‒ tik bendrijos nariai (21 punktas). Šių nuostatų 22-24 punktuose reglamentuota šių lėšų išmokėjimo tvarka, o nuostatų 8 punkte numatyta, jog jei bendrijoje yra vienas narys, jo raštiški sprendimai prilyginami Narių susirinkimo sprendimams (1 t., b. l. 62-63). Kaip jau paminėta, byloje nustatyta, jog G. M. buvo vienintelis MB „I.“ steigėjas, narys ir vadovas, taigi jis, tiek kaip vadovas, tiek kaip narys turėjo teisę gauti MB „I.“ lėšas asmeniniams poreikiams. Byloje nėra ginčo dėl to, jog G. M. aplaidžiai tvarkė MB „I.“ apskaitą, tą pripažino tiek pats G. M., tai konstatuota ir pateiktose specialistų išvadose, ekspertizės akte dėl MB „I.“ finansinės veiklos tyrimo, G. M. lėšas iš MB „I.“ sąskaitų išgrynino neužpildydamas prašymo dėl lėšų išmokėjimo, lėšų perdavimo dokumentų, kaip tai numatyta paminėtų MB „I.“ bendrijos nuostatų 22-24 punktuose, tačiau šiuo konkrečiu atveju, tokios tvarkos laikymasis iš esmės būtų buvęs prašymo „sau“ teikimas ir tokio „savo“ prašymo tenkinimas, nes kitų vadovų ar bendrijos narių šioje įmonėje, kaip jau paminėta, nebuvo. Nepaisant to, tai visgi laikytina aptariamų nuostatų pažeidimu, tačiau nelaikytina turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme.

Kaip jau paminėta, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BPK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala, taip pat turi būti nustatytas tyčios kryptingumas neteisėtai paimtas lėšas paversti savu turtu. Kasacinėje praktikoje taip pat pažymėta, jog tai, kad byloje nėra pareikšta ieškinio, nereiškia jog įmonei nepadaryta žala. Šiuo konkrečiu atveju, jau paminėta, jog mažosios bendrijos nariai turi teisę gaunamą pelną naudoti asmeniniams poreikiams, tačiau pažymėtina, jog mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl būtina įvertinti, ar G. M. savo veiksmais nepadarė šiai bendrijai žalos, ar veikla nebuvo imituota.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų MB „I.“ užsiėmė pavėžėjimo veikla ir iš to gavo pajamas. Šias aplinkybes, kaip jau paminėta, patvirtino apklausiamas kaltinamasis G. M., tai nustatyta specialistų, atlikusių MB „I.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą, išvadomis, tai patvirtina ir bendrovės UAB „E.“ (buvusi „D.“) teisminio nagrinėjimo metu pateikti dokumentai, iš bendrovių „Y.“, „C.“ gautos lėšos į MB „I.“ atsiskaitomąsias sąskaitas, MB „I.“ banko sąskaitų išrašai. Iš viso byloje buvo pateiktos 3 specialisto išvados (2020 m. gruodžio 15 d. Nr. 11-736(20), 2021 m. liepos 14 d. Nr. 11-1311 (21), 2022 m. birželio 15 d. Nr. 11-30 (22) bei 2023 m. gruodžio 13 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2257 bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, jog iš šių specialistų išvadų ir ekspertizės aktų matyti, jog realiai MB „I.“ veikla vyko, nebuvo nustatyta jokių fiktyvių dokumentų išrašymų, klastojimų, tačiau visuose šiuose aktuose buvo konstatuota, jog ši bendrija pažeidė teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą. Taip pat iš šių specialistų išvadų ir ekspertizės akto matyti, jog MB „I.“ turėjo atsiskaitymų su juridiniais asmenimis, o į savo apskaitą neįtraukė dokumentų, pagrindžiančių pirkimus ir sąnaudas, kas posėdžio metu apklaustų specialistės J. B. ir eksperto M. B. parodymais, mažintų bendrovės mokėtinus mokesčius. Pažymėtina ir tai, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad MB „I.“ vien pagal pateiktus UAB „E.“ (buvusi „D.“) dokumentus (pateikti skaitmeninėje laikmenoje prie 8 tomo viršelio) veikloje buvo registruoti 58 skirtingi vairuotojai, kurie dirbo skirtingomis savaičių dienomis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 18 d. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad UAB „I.“ veikla realiai vyko ir turėjo sąnaudų, tokios kaip kuras, automobilių remontas, mašinų techninė priežiūra ir kt., už kurias G. M. mokėjo grynaisiais pinigais, ir kurios per G. M. aplaidumą nebuvo įtrauktos į apskaitą. Tačiau nepaisant to, byloje nenustatyta, jog G. M. veiksmais išgryninant lėšas, būtų buvusi padaryta žala MB „I.“, t. y. nenustatyta, jog šiai bendrovei kokie nors kreditoriai būtų reiškę reikalavimus ir G. M. būtų suinteresuotas šių reikalavimų išvengti, taip pat nenustatyta, jog bendrovei dirbę vairuotojai būtų reiškę reikalavimus dėl nesumokėtų jų uždirbtų pinigų. Tai, kad buvo tariamasi dėl vairuotojų darbo veikiant MB „I.“ vardu, patvirtina ir byloje pateikti Kriminalinės žvalgybos protokolai, kuriuose buvo fiksuoti pokalbiai tarp G. M. ir norinčių įsidarbinti asmenų. Taigi, esant tokiai situacijai, kuomet G. M., kaip MB „I.“ vadovas ir bendrijos narys, remiantis teisiniu reglamentavimu, turėjo teisę išsimokėti bendrijos lėšas asmeniniams poreikiams, jog nenustatyta, kad tokiais jo veiksmais būtų buvusi padaryta žala MB „I.“, nenustatyta G. M. tyčia savintis MB „I.“ turtą, vien šių pinigų išgryninimas iš MB „I.“ banko sąskaitų, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, negali būti vertinamas kaip šios bendrijos turto pasisavinimas BK 183 straipsnio 3 dalies (šiuo metu galiojanti teisės akto redakcija) prasme, todėl G. M. išteisintinas jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

Pažymėtina, jog prokurorės bylos nagrinėjimo metu tris kartus keitė kaltinimą, paskutinis jų buvo grindžiamas 2023 m. gruodžio 13 d. Nr.11-2257 (23) ekspertizės aktu, darant prielaidas, jog ne visas MB „I.“ išgrynintas pinigų sumas G. M. pasisavino, tačiau dalis jų buvo panaudota šios įmonės reikmėms, t. y. iš išgrynintų 96 950 Eur pasisavino 75 151,66 Eur (8 t., b. l. 88-93), tačiau, kaip jau paminėta, G. M. veiklą realiai vykdė, veiklai buvo reikalingos sąnaudos, jis turėjo teisę naudoti MB „I.“ lėšas asmeniniams poreikiams, bei nenustatyta, kad šiai bendrijai tokiais jo veiksmais būtų buvusi padaryta žala, bei nenustatyta, jog jis turėjo tikslą pasisavinti šios bendrijos lėšas, todėl nėra pagrindo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 3 dalį.

Pažymėtina ir tai, jog šiame kaltinime pagal BK 183 straipsnio 3 dalį dėl pasisavinimo, nurodomos aplinkybės dėl MB „I.“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo („G. M., pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. I-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ bei šio straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo MB „I.“ buhalterinės apskaitos dokumentų susijusių su išgrynintų piniginių lėšų panaudojimu“) nėra BK 183 straipsnio sudėties požymis, ir nors šios kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, t. y. buvo nustatyta, jog G. M. aptariamų dokumentų neišsaugojo, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog G. M. pasisavino jo žinioje buvusias pinigines lėšas. Šios nurodomos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju, turėtų būti siejamos ir nurodomos G. M. kaltinime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnyje, nes tai yra būtent šios nusikalstamos veikos vienas iš požymių.

Dėl BK 183 straipsnio 3 dalies UAB „V.“ turto pasisavinimo.

Pakeistas kaltinimas G. M. dėl UAB „V.“ lėšų pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, pakeistas kaltinimas, kadangi švelnina kaltinamojo teisinę padėtį (8 t., b. l. 88-93) iš esmės sukonstruotas ir grindžiamas taip pat, kaip ir MB „I.“ atveju, t. y. jog jis nuo 2018 m. lapkričio 8 d., būdamas bendrovės UAB „V.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu pagal užimamas pareigas savo žinioje turėdamas bei disponuodamas įmonės sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis ‒ 99 186,20 Eur, kurias laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. gavo už suteiktas pavėžėjimo paslaugas iš bendrovių „C.“, „D.“, turėdamas tikslą pasisavinti, tyčia laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. pasinaudodamas jam, kaip UAB „V.“ atskaitingam asmeniui, suteiktomis prisijungimo teisėmis prie šios įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų AS „Luminor“ banke, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 65 290 Eur, ir dalies išgrynintų pinigų ‒ 37 034,51 Eur nepanaudojo įmonės veikloje, o juos pasisavino. Taip pat kaltinime nurodomos šių piniginių lėšų išgryninimo datos ir sumos. Kaltinamasis G. M. neginčijo, jog išgrynino kaltinime nurodytas pinigines lėšas, tačiau nurodė, kad dauguma šių lėšų buvo panaudota UAB „V.“ reikmėms, kaip ir MB „I.“ atveju, dirbo vairuotojai iš Ukrainos, Uzbekistano, Tadžikistano ir Kazachstano, kitų valstybių, ir kurie negalėjo atsidaryti bankų sąskaitų Lietuvoje, tiems vairuotojams mokėjo grynaisiais pinigais, nesurašydamas jokių dokumentų. Taip pat nurodė, jog jis norėjo keisti veiklos formą ir steigti uždarąją akcinę bendrovę bei visą veiklą iš MB „I.“ perkelti į UAB „V.“, norėjo tvarkingai vesti apskaitą, nes to nebuvo daroma su MB „I.“, tuo tikslu kreipėsi į pažįstamą buhalterę V. D., kuri tvarkė apskaitą ir reikalavo jo dokumentų, tačiau jis ne visus dokumentus išsaugojo ir pateikė. UAB „V.“ akcininkė yra jo sugyventinė S. K., o direktorė jo mama N. M., tačiau jos abi realiai bendrovės veikloje nedalyvavo, faktiniu vadovu buvo jis ir tik jis turėjo visus prisijungimus prie bendrovės sąskaitų bei atliko visas finansines operacijas ir piniginių lėšų išgryninimus, jo atlyginimas bendrovėje buvo 2 000 ‒ 3 000 Eur per mėnesį. Šias G. M. nurodytas aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklausta liudytoja V. D., patvirtindama, jog ji UAB „V.“ apskaitą tvarkė nuo 2018 m. pabaigos iki teisėsaugos institucijų susidomėjimo, jog UAB „V.“ banko sąskaitą valdė direktorius G. M. ir tik jis turėjo visus prisijungimus prie sąskaitų; UAB „V.“ dirbo 2-3 vairuotojai, kaip samdomi darbuotojai; nežino kiek vairuotojų dirbo su individualios veiklos pažymėjimais, taip pat nežino, kas UAB „V.“ išmokėdavo darbo užmokestį vairuotojams; ji tik informuodavo G. M., kiek jiems reikės sumokėti; UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus gaudavo tik kartą į kelis mėnesius; jai dokumentus atveždavo arba atsiųsdavo el. paštu; dokumentai būdavo tokie: banko išrašai, faktūros dėl automobilių nuomos, ryšio sąskaitos; už kurą sąskaitų nebūdavo, nes patys vairuotojai rinkdavo kuro čekius; ji abejoja, kad kaltinamasis galėjo gauti pelno iš UAB „V.“, nes pirmais veiklos metais įmonė beveik niekada neturi pelno; nežino, kiek įmonė buvo išrašiusi pardavimų sąskaitų-faktūrų.

Tai, kad G. M. buvo faktinis UAB „V.“ vadovas patvirtino ir posėdžio metu apklausta jo mama N. M. Tai, kad pavėžėjimo veikla realiai buvo vykdoma, tik aplaidžiai buvo tvarkoma šios bendrovės buhalterinė apskaita, patvirtina ir byloje pateiktos specialistų išvados ir ekspertizės aktas dėl UAB „V.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo bei apklausti specialistė J. B. bei ekspertas M. B., UAB „V.“ banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog į UAB „V.“ banko sąskaitas 2018 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu iš bendrovių „C“ ir „D.“ gauta 99 186,20 Eur. Taigi, abejonių dėl to, jog G. M. būdamas faktiniu UAB „V.“ vadovu užsiėmė pavėžėjimo veikla, nėra, taip pat nėra abejonių dėl to, jog šios bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nebuvo išsaugoti dokumentai, pagrindžiantys UAB „V.“ lėšų panaudojimą, tačiau teismo vertinimu, to nepakanka G. M. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 183 straipsnio 3 dalies nuostatas (šiuo metu galiojanti BK redakcija), jog jis tyčia pasisavino UAB „V.“ išgrynintas lėšas.

Kaip jau paminėta aukščiau, norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnį būtina įvertinti ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumą, bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Taip pat turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai, nes BK 183 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, kuri turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Būtent šių požymių visumos išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir nėra galimybės nustatyti.

Kaip jau paminėta ir matyti iš bylos duomenų G. M. buvo faktinis UAB „V.“ vadovas, nes jis pats organizavo šios bendrovės įsteigimą, ją įsteigė savo šeimos narių vardu ‒ akcininkė buvo jo sugyventinė S. K., o direktorė mama N. M., pats oficialiai dirbo vadybininku. Iš tiesų byloje nėra dokumentų, to neneigia ir pats G. M., patvirtinančių, jog visas išgrynintas lėšas (pagal kaltinimą 37 034,51 Eur) jis panaudojo UAB „V.“ veikloje, tačiau įvertinant veiklos mąstą, pakankamai dideles uždirbtų pinigų sumas (iš viso 96 950 Eur), vykdytą pavėžėjimo veiklą, matyti, jog G. M. nurodomos aplinkybės dėl realiai vykdytos veiklos egzistavo. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl naudoto automobilių parko pavėžėjimo veikloje patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Licencijavimo ir leidimų skyriaus raštas, iš kurio matyti jog G. M. pateikė šiai institucijai deklaracijas apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, iš viso 10 transporto priemonių, veikusioms UAB „V.“ vardu ir viena savo (3 t., b. l. 47). Tai, kad UAB „V.“ įvairiais šios įmonės veiklos laikotarpiais (dienomis, savaitėmis) dirbo daugiau nei 40 vairuotojų, patvirtina byloje pateikta UAB „E.“ (buvusi „D.“) informacija (pateikta skaitmeninėje laikmenoje prie 8 tomo viršelio). Taigi, neabejotinai 10 transporto priemonių buvo reikalingos lėšos ir jų remontui, ir kurui, ir techninei priežiūrai, o daugiau nei 40 vairuotojų ‒ reikalingos lėšos darbo užmokesčiui. Nors posėdžio metu prokurorė tvirtino, kad visos lėšos vairuotojų atlyginimams buvo atimtos, kaltinime paliekant 50 procentų lėšų, kurią nurodė kaltinamasis, visgi to nepakanka konstatavimui, kad ir likusios lėšos buvo pasisavintos.

Kaip jau paminėta, norint asmens veiksmus kvalifikuoti kaip turto pasisavinimą, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, asmens tyčios kryptingumą svetimą turtą paversti savu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, G. M. veiksmuose, nenustatyta tyčia pasisavinti UAB „V.“ turtą. Teismas tokias išvadas daro įvertindamas, ne tik paties G. M. tokią išsakytą poziciją, bet ir kitus objektyvius duomenis, kurie būtent patvirtina jo siekį veikti bendrovės interesais, o ne tyčią savintis šios bendrovės turtą. T. y. G. M. į šios bendrovės veiklą įtraukė artimiausius šeimos narius ‒ mamą ir sugyventinę, kurių vaidmuo ir atsakomybė, yra viena iš pagrindinių bendrovėje ‒ akcininkė ir direktorė, tad neįtikima, ir byloje nėra duomenų, jog G. M., veikdamas, kaip faktinis UAB „V.“ vadovas, norėtų savintis bendrovės turtą, kuris kaip akcininkei, priklauso jo sugyventinei, ir bendrovės valdymui vadovauja jo mama. Byloje taip pat nenustatyta, jog šie trys asmenys būtų susitarę kartu veikti priešingai bendrovės interesais ir savintis uždirbtas lėšas. Pažymėtina ir tai, jog specialistų išvadose konstatuota, kad nenustatyta, jog į N. M., G. M. sąskaitas iš UAB „V.“ būtų pervedamos piniginės lėšos. Byloje taip pat nenustatyta, jog būtų klastojami dokumentai, sudaromi fiktyvūs sandoriai, siekiant užvaldyti bendrovės turtą. Galiausiai, iš specialistų išvadų matyti, jog taip pat, kaip ir MB „I.“ atveju, į UAB „V.“ apskaitą nebuvo įtraukti sąnaudas, pardavimus patvirtinantys dokumentai, kurių pagrindu būtų skaičiuojami mažesni privalomai mokėtini mokesčiai, taip pat nenustatyta, jog UAB „V.“ turėtų kreditorių, su kuriais ją sietų kreditoriniai įsipareigojimai ir G. M., siekdamas išvengti jų mokėjimo, iš bendrovės turėtų tikslą savintis lėšas. Nenustatyta ir tai, kad su šios įmonės vardu veikusiais vairuotojais, kurie nebuvo įdarbinti UAB „V.“, bet buvo registruoti kaip šios įmonės vairuotojai, kurie galėjo veikti kitais sutartiniais pagrindais, G. M. nebūtų atsiskaitęs, nors realiai toks vairuotojų darbas užfiksuotas pateiktuose bendrovių („C.“, „D.“ dabartinis „E.“) duomenyse. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, vien tas faktas, kad G. M., būdamas UAB „V.“ faktiniu vadovu pažeidė buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir neišsaugojo dokumentų, patvirtinančių išgrynintų pinigų panaudojimą, aptariamų bylos aplinkybių kontekste, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti jo tyčią pasisavinti UAB „V.“ turtą. Pažymėtina ir tai, jog byloje nenustatyta, jog tokiais G. M. veiksmais būtų buvusi padaryta žala UAB „V.“. Todėl G. M. išteisintinas nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios BK 183 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu galiojanti veikos redakcija) požymių.

Pažymėtina ir tai, jog šiame kaltinime pagal BK 183 straipsnio 3 dalį dėl pasisavinimo, nurodomos aplinkybės dėl UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo nėra BK 183 straipsnio sudėties požymis, ir nors šios kaltinime nurodytos aplinkybės pasitvirtino, t. y. buvo nustatyta, jog G. M. aptariamų dokumentų neišsaugojo, tačiau tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog G. M. pasisavino jo žinioje buvusias pinigines lėšas. Šios nurodomos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju, turėtų būti siejamos ir nurodomos G. M. kaltinime dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnyje (UAB „V.“ aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu), nes tai yra šios nusikalstamos veikos vienas iš požymių.

Bylos nagrinėjimo metu G. M. pateikė dvi paskolos sutartis, pagal kurias įsipareigojo grąžinti lėšas MB „I.“ (7 t., b. l. 58-59) ir UAB „V.“ (7 t., b. l. 61). Atsižvelgiant į tai, kad G. M. dėl turto pasisavinimo abiem atvejais išteisinamas, teismas šių sutarčių plačiau nevertina ir dėl jų nepasisako.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. M., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. M. padarė du neatsargius nusikaltimus, numatytus BK 223 straipsnio 1 dalyje, nusikalto būdamas neteistu (6 t., b. l. 16-17), baustas administracine tvarka daugiausiai už kelių eismo taisyklių pažeidimus (6 t., b. l. 20-28), dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą turi mažametį sūnų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad G. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Prokurorė, prašydama pripažinti G. M. kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų, prašė jam skirti už kiekvieną iš po 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Anksčiau išdėstytų G. M. charakterizuojančių duomenų pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo jau daugiau nei 4 metai, veikos padarytos dėl neatsargumo, teismas sprendžia, jog baudos bausmė bus pakankama bausmės tikslams pasiekti. Nagrinėjamu atveju abiejų nusikaltimų padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, taigi ir MGL, buvo lygus 50 Eur. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas G. M. ir padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes, G. M. skirtinos baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi minimaliam. G. M. nusikalstamos veikos padarytos esant realiai nusikaltimų sutapčiai. Įvertinus paminėtinų, bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, jos bendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant artimą pusei švelnesnės bausmės dalį (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

G. M. taikomos kardomosios priemonės ‒ rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Dėl VMI civilinio ieškinio.

Byloje pateiktas VMI civilinis ieškinys (7 t., b. l. 79-83), kuriame nurodyta, jog remiantis specialistų išvadomis MB „I.“ pajamos nuo 2018 m. liepos 17 d. mėnesio viršijo 45 000 Eur sumą ir bendrijai atsirado prievolė mokėti PVM, kuris pagal specialisto išvadą ir pateiktą ieškinį sudaro 9 257,27 Eur, o UAB „V.“ pajamos nuo 2019 m. birželio 10 d. viršijo šią sumą ir prievolė mokėti PVM atsirado ir sudaro 9 404,22 Eur. Bendroje sumoje prašoma iš G. M. priteisti 18 661 Eur mokėtino PVM mokesčio. G. M. bylos nagrinėjimo metu ieškinio neginčijo, nurodydamas, kad mokesčių nemokėjo, tačiau norėtų su VMI sudaryti sutartį dėl lėšų mokėjimo.

Teismas pažymi, jog šis civilinio ieškovo reikalavimas yra kildinamas ne iš nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, o iš atsiradusios prievolės mokėti PVM mokestį. Šioje byloje G. M. nėra kaltinamas tuo, jog apgaulingai tvarkė apskaitą siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, pagal BK 222 straipsnį, ar pagal BK 220 straipsnį dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, ar pagal BK 221 straipsnį dėl savalaikio deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento apie pajamas nepateikimo siekiant išvengti mokesčių, ir kadangi BK 223 straipsnio sudėtis (aplaidus apskaitos tvarkymas) nėra siejamas su mokestinių prievolių nevykdymu, o G. M. dėl turto pasisavinimo išteisinamas, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje paliekamas nenagrinėtu.

Pažymėtina ir tai, jog teismų praktika galimybę neįvykdytą mokestinę prievolę pripažinti žala sieja su galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinio pareiškimo 5 (penkerių) metų terminas dėl mokestinės prievolės nėra suėjęs, todėl civilinis ieškinys net ir šiuo aspektu, remiantis teismų praktika turi būti paliekamas nenagrinėtu išaiškinant civiliniam ieškovui, jog jis turi teisę jį pareikšti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023).

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti.

Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu paimti daiktai ir dokumentai buvo apžiūrėti ir ištirti, reikalinga informacija pridėta prie baudžiamosios bylos, nenustatyta, jog būtų pagrindas daiktų konfiskavimui, todėl ikiteisminio tyrimo metu, atliekant procesines prievartos priemones kratos metu rasti ir paimti daiktai ir dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. Po gauto 2023 m. gruodžio 13 d. LTEC ekspertizės akto Nr.11-2257 (23) dokumentus, kurie supakuoti vienoje dėžėje, saugomi prie baudžiamosios bylos, nurodyti 1.1. ‒ 1.20 punktuose grąžintini juos pateikusiam asmeniui G. M.:

1.1. UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus - 1 segtuvas, 231 lapas;

1.2. MB „I.“ buhalterinės apskaitos dokumentus - 1 segtuvas, 124 lapai;

1.3. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 129 lapai;

1.4. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 2 lapai;

1.5. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 9 lapai;

1.6. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 10 lapai;

1.7. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 8 lapai;

1.8. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 9 lapai;

1.9. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 8 lapai;

1.10. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 101 lapai;

1.11. Įmautė su dokumentais - 4 lapai;

1.12. 2019 metų darbo kalendorius, juodos spalvos viršelis - 1 vnt.;

1.13. 2020 metų darbo kalendorius, juodos spalvos viršelis - 1 vnt.;

1.14. Sąsiuvinis su rankraštiniais užrašais - 1 vnt., 31 lapas;

1.15. Įmautė su pirkimo-pardavimo kvitais, lapeliais su rankraštiniais įrašais - 1 vnt., 12 lapų.

1.16. Įmautė su automobilių pirkimo-pardavimo sutartimis, panaudos sutartimis, kasos pajamų orderiais, techninės apžiūros rezultatų kortelėmis- 1 vnt., 23 lapai;

1.17. Įmautė su 5 vnt. automobilių registracijos liudijimais - 1 vnt. 5 lapai;

1.18. UAB „V.“ dokumentai, patvirtinantys kredito grąžinimus UAB „B.“, 79 lapai;

1.19. UAB „V.“ dokumentai, 49 lapai;

1.20. UAB „V.“, MB „I.“, G. M. buhalterinės apskaitos dokumentai;

2. Kartu su ekspertizės aktu dėžėje pateikti dokumentai ‒ 2023 m. lapkričio 14 d. reikalavimas ir V. D. atsakymas (3 lapai), 2023 m. lapkričio 14 d. reikalavimas ir M. M. atsakymas (4 lapai), 2023 m. lapkričio 15 d. tarnybinis pranešimas dėl dokumentų grąžinimo ir 2023 m. lapkričio 27 d. Policijos departamento prie LR VRM TVV PDV sandėlių skyriaus pakvitavimas (3 lapai), paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga;

3. Nešiojamasis kompiuteris „Apple MacBook Air Sin“ su įkrovikliu dėžėje, paimtas 2019 m. lapkričio 26 d. kratos metu (duomenys neskelbtini) (2022 m. vasario 17 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS00619), mobiliojo ryšio telefonas XIAOMI Model: (duomenys neskelbtini), supakuotas dėžėje (2022 m. vasario 17 d. kvitas B, serija BBB Nr.LS006618 (1 t., b. l. 222); antspaudas su užrašu COLOP, printer R30 UAB ,,V.“ ir antspaudas su užrašu COLOP, printer R30 MB ,,I.“, kurie supakuoti dėžėje (2022 m. vasario 17 d. kvitas B, serija BBB Nr.LS006617 (1 t., b. l. 191), saugomi Vilniaus miesto VPK Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje, esančiame Vilniuje, Buivydiškių g. 20, grąžintini savininkui G. M.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-308 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

– pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl MB „I.“ aplaidaus apskaitos tvarkymo) (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir paskirti 25 MGL dydžio baudą, t. y. 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą;

– pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „V.“ aplaidaus apskaitos tvarkymo) (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir paskirti 30 MGL dydžio baudą, t. y. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, ir G. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

G. M. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (MB „I.“ turto pasisavinimas) (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. M. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr.XIV-1925 redakcija) (UAB „V.“ turto pasisavinimas) (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. M. taikomas kardomąsias priemones ‒ rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo ‒ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, civilinį ieškinį dėl 18 661 Eur nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio palikti nenagrinėtą, išaiškinant civiliniam ieškovui, jog jis turi teisę ieškinį pareikšti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. Po gauto 2023 m. gruodžio 13 d. LTEC ekspertizės akto Nr.11-2257 (23), dokumentus, kurie supakuoti vienoje dėžėje, saugomus prie baudžiamosios bylos, nurodytus 1.1. ‒ 1.20 punktuose grąžinti juos pateikusiam asmeniui G. M.:

1.1. UAB „V.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, 1 segtuvas, 231 lapas;

1.2. MB „I.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, 1 segtuvas, 124 lapai;

1.3. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 129 lapai;

1.4. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 2 lapai;

1.5. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 9 lapai;

1.6. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 10 lapai;

1.7. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 8 lapai;

1.8. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 9 lapai;

1.9. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 8 lapai;

1.10. Baltos spalvos segtuvas su dokumentais - 1 segtuvas, 101 lapai;

1.11. Įmautė su dokumentais - 4 lapai;

1.12. 2019 metų darbo kalendorius, juodos spalvos viršelis - 1 vnt.;

1.13. 2020 metų darbo kalendorius, juodos spalvos viršelis - 1 vnt.;

1.14. Sąsiuvinis su rankraštiniais užrašais - 1 vnt., 31 lapas;

1.15. Įmautė su pirkimo-pardavimo kvitais, lapeliais su rankraštiniais įrašais - 1 vnt., 12 lapų.

1.16. Įmautė su automobilių pirkimo-pardavimo sutartimis, panaudos sutartimis, kasos pajamų orderiais, techninės apžiūros rezultatų kortelėmis - 1 vnt., 23 lapai;

1.17. Įmautė su 5 vnt. automobilių registracijos liudijimais - 1 vnt. 5 lapai;

1.18. UAB „V.“ dokumentai, patvirtinantys kredito grąžinimus UAB „B.“, 79 lapai;

1.19. UAB „V.“ dokumentai, 49 lapai;

1.20. UAB „V.“, MB „I.“, G. M. buhalterinės apskaitos dokumentai;

2. Kartu su ekspertizės aktu dėžėje pateiktus dokumentus ‒ 2023 m. lapkričio 14 d. reikalavimą ir V. D. atsakymą (3 lapai), 2023 m. lapkričio 14 d. reikalavimą ir M. M. atsakymą (4 lapai), 2023 m. lapkričio 15 d. tarnybinį pranešimą dėl dokumentų grąžinimo ir 2023 m. lapkričio 27 d. Policijos departamento prie LR VRM TVV PDV sandėlių skyriaus pakvitavimą (3 lapai), palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą;

3. Nešiojamąjį kompiuterį „Apple MacBook Air Sin“ su įkrovikliu dėžėje, paimtą 2019 m. lapkričio 26 d. kratos metu, (duomenys neskelbtini) (2022 m. vasario 17 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS00619), mobiliojo ryšio telefoną XIAOMI Model: (duomenys neskelbtini), supakuotą dėžėje (2022 m. vasario 17 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS006618 (1 t., b. l. 222); antspaudą su užrašu COLOP, printer R30 UAB ,,V.“ ir antspaudą su užrašu COLOP, printer R30 MB ,,I.“, kurie supakuoti dėžėje (2022 m. vasario 17 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS006617 (1 t., b. l. 191), saugomus Vilniaus miesto VPK Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje, esančiame Vilniuje, Buivydiškių g. 20, grąžinti savininkui G. M.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.