Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-606/2021

Teisėja Daiva Jazbutienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34321-2019-8

2021 m. gegužės 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eduardo Maškevičiaus, Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones trejus metus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. M. nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,08 promilės neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. M. nepripažįsta savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, vėlgi nurodo savo versiją, kaip ir teisiamajame posėdyje, dėl to, kad įvykio vakarą jis automobilio nevairavo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinti skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas dėl jo kaltės bei panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti neprašo. Be to, prašydamas skirti švelnesnę bausmės rūšį, priešingai savo teiginiui, kad nusikalstamos veikos nepadarė, prižada ateityje nusikalstamų veikų nedaryti.

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarė ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad M. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad aplinkybę, jog įvykio vakarą automobilį vairavo ne liudytoja E. Š., bet būtent nuteistasis M. M., objektyviai patvirtina skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai išanalizuoti ir aptarti jų naudotų mobiliojo ryšio telefonų telekomunikacinių įvykių duomenys, kuriais remiantis pagrįstai nustatyta, kad įvykio metu nuteistasis ir liudytoja apskritai buvo atskirai, t. y. liudytoja E. Š. buvo (duomenys neskelbtini) mieste, o nuteistasis M. M. įvykio vietoje.

8. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

9. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

10. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę nuteistajam M. M. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (BK 59 straipsnis) bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

11. Pažymėtina, kad už nusikalstamos veikos padarymą negali būti skiriama tik kaltininkui paranki bausmės rūšis. Skiriant bausmę, būtina įvertinti kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, jo polinkį pasitaisyti ir panašiai. Nuteistasis M. M. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas jau šešis kartus, teistumui neišnykus, skundžiamu nuosprendžiu jis vėl nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijai, padarymą, labai daug kartų baustas ir administracine tvarka, niekur nedirbo.

12. Nors nuteistasis M. M., jau nagrinėjant bylą teisme, įsidarbino, apeliaciniame skunde teigia, kad ketina sukurti šeimą, šiuo metu padeda sugyventinės šeimai, tačiau šios aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, visiškai nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmę. Akcentuotina, kad nuteistasis M. M. ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas arešto ir net laisvės atėmimo bausmėmis, todėl atlikęs bausmes, jis jau daug kartų turėjo galimybę dirbti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, padaryti teigiamas išvadas iš ankstesnių teistumų. Tačiau M. M., po paskutinio teistumo jau būdamas vėl padaręs naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, dar nepaskelbus nuosprendžio, vėl nusikalto, ir už tai yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat nuolat daro ir administracinius nusižengimus, baudų nemoka. Ir tai aiškiai parodo, kad jis dirbti ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimo būdą nenori.

13. Nuteistojo ankstesni teistumai ir baustumai administracine tvarka charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus bei nelinkusį pasitaisyti. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

14. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti M. M. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. M. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad, nors yra nustatyta nuteistojo atsakomybę tik sunkinanti aplinkybė, bei nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis ir taip mažesnis, nei šios bausmės rūšies vidurkis, todėl bausmę mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo.

15. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. kovo 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.