Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-20 · Civilinė byla Nr. 2S-2493-264/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-13Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-20Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-10-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-20
Bylos Nr.
2S-2493-264/2014
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00424-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
R. L.
Ieškovas
V. L.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2493-264/2014Proceso Nr. 2-51-3-00424-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovės R. L. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-564-547/2014 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, kreditorinių įsipareigojimų padalinimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovės dviejų nepilnamečių vaikų laikiną išlaikymą po 250 Lt/mėn. kiekvienam vaikui mokamą periodinėmis išmokomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovės R. L. nepilnamečių vaikų D. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini) naudai periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72 eurus) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki teismo sprendimo, kuriuo bus pasisakyta dėl ieškovo 2014 m. rugpjūčio 27 d. patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų tenkinimo ar netenkinimo, įsiteisėjimo. Laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju paskyrė vaikų tėvą atsakovą V. L..

Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra pakankamos, kad būtų galima taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Be to, iš atsakovės, vaikų motinos nepriteisiant laikino išlaikymo būtų pažeisti nepilnamečių vaikų teisėti interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad sūnumis rūpinasi, duoda jiems dienpinigių, perka rūbus, avalynę, mokslams skirtus pratybų sąsiuvinius, skiria pinigų vaikų ekskursijoms. Nurodo, kad vaikai pas apeliantę lankosi, ji juos maitina. Apeliantės teigimu ji tinkamai išlaikė savo sūnus iki šiol ir juos išlaikys ateityje, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra nelogiškos. Be to, ieškovui šios išlaidos anksčiau nerūpėjo.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais. Nors apeliantė tvirtina, kad vaikų išlaikymui skiria po 16 Lt per dieną, tačiau savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais. Taip pat nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ji yra pirkusi vaikams drabužius. Jei apeliantė teigia tenkinanti vaikų poreikius, tai laikinosios apsaugos priemonės ir jomis nustatyta suma vaikų išlaikymui tik padės apeliantei įrodyti, jog toks išlaikymas faktiškai yra teikiamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios pasaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

Byloje nustatyta, kad ieškovas prašė teismo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 250 Lt/mėn., pirmos instancijos teismas šį prašymą tenkino ir dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 250 Lt/mėn. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nurodo, kad nesutinka su laikino išlaikymo priteisimu, kadangi ji sūnumis rūpinasi, duoda jiems dienpinigių, perka rūbus, avalynę, mokslams skirtus pratybų sąsiuvinius, skiria pinigų vaikų ekskursijoms. Nurodo, kad vaikai pas apeliantę lankosi, ji juos maitina. Apeliantės teigimu, ji tinkamai išlaikė savo sūnus iki šiol ir juos išlaikys ateityje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kiekvienu atveju sprendžiant ginčus, susijusius su nepilnamečio vaiko išlaikymu, visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, kuria iš jos priteistas laikinas išlaikymas dviems nepilnamečiams vaikams po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir prašo šį klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodydama, kad rūpinasi vaikais, prisideda prie jų išlaikymo, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantės teikiamas išlaikymas yra pakankamas kasdieninių vaikų poreikių tenkinimui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas sunkia finansine padėtimi. Apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neatleidžia jos, kaip motinos, nuo CK 3.192 straipsnyje nustatytos pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų orientaciniu kriterijumi turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu sudaro 1 000 Lt. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė laikino išlaikymo dydį kiekvienam vaikui po 250 Lt per mėnesį, kadangi toks nustatytas išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai, ir nėra per didelis, patenkina minimalius vaiko poreikius.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėja Aušra Baubienė