Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-564-547/2014 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas trūkumams šalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra su trūkumais, t. y. neatitinka CPK reikalavimų, nepateikti reikalingi ieškinio priedai, nustatė ieškovui 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios nuostatos įtvirtina teisę kreiptis į teismą, nėra nustatyta konkreti šios teisės įgyvendinimo tvarka. Šią tvarką, siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymų leidėjas yra nustatęs CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, ieškiniui jau esant priimtam, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Taigi asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Bendrieji procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliami reikalavimai išvardyti CPK 111 ir 114 straipsniuose. Be nurodytų straipsnių, kituose CPK ar kitų įstatymų straipsniuose gali būti numatyti tam tikri papildomi, specialūs konkrečių procesinių dokumentų turiniui ar formai keliami reikalavimai. Nesilaikant šių specialių reikalavimų, teismas turi teisę naudotis trūkumų šalinimo institutu. Kadangi procesinių dokumentų turiniui ir formai keliami reikalavimai priskiriami prie tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, jau sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą ir nustačius jo trūkumus, teismas turi teisę nustatyti terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tokių reikalavimų nustatymas nėra savitikslis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas turi būti naudojamas ne tam, kad būtų kliudoma asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, tačiau siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Teismas procesinio dokumento priėmimo metu ex officio turi patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimus, jų tikslus ir paskirtį, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, vertindamas pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ne tik nurodė ieškinio trūkumus, bet ir detalizavo CPK numatytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas ieškinys, t. y. teismas skundžiamoje nutartyje nustatęs terminą ieškiniui pateikti, ieškovui nurodė, kad ieškinyje turi būti išdėstyti motyvai dėl santuokos nutraukimo ir nurodyti įrodymai, kuriais šalis įrodinės savo poziciją, duomenys apie vaikus ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Ieškinyje turi būti motyvuota, pagrįsta, kodėl prašoma būtent tokio dydžio išlaikymas vaikui. Jeigu tai nustatyta tėvų susitarimu, tai teismui turi būti pateikiamas toks tėvų susitarimas. Ieškinyje turi būti nurodyta, kokį turtą šalys užgyveno, gyvendami kartu santuokoje ir kaip nori jį pasidalinti, t. y. šalis turi išdėstyti, kokį turtą palikti ieškovui, kokį – atsakovei. Teismui turi būti pateikiami ir duomenys apie kreditorius ir apie tai, kad jiems buvo pranešta apie iškeltą bylą teisme.

Apeliantas nurodo, kad jis savo kreipimąsi į teismą įvardijo ieškiniu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad teismui turi būti teikiamas ieškinys. Su tokiu apelianto argumentu nesutiktina, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas ieškinyje neteisingai nurodė proceso šalis, o ne dokumento pavadinimą, t. y. jis save įvardijo pareiškėju, o išvadą teikiančią instituciją – suinteresuotąja institucija, nors šalys šioje byloje yra ieškovas, atsakovas, o Vaiko teisių apsaugos skyrius yra byloje išvadą teikianti institucija. Nors šis ieškinio trūkumas nėra esminis, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs esminius ieškinio trūkumus, tarp jų pagrįstai nurodė ir šį ieškinio trūkumą.

CPK 382 straipsnyje yra nurodytas ieškinio dėl santuokos nutraukimo turinys, t. y. ieškinyje turi būti nurodyta: ieškovo ir atsakovo gimimo data ir vieta (1 punktas); motyvai, dėl kurių paduodamas pareiškimas nutraukti santuoką (2 punktas), duomenys apie vaikus (vardas, pavardė, gimimo data) ir reikalavimas dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, jeigu jų gyvenamoji vieta ir išlaikymas nėra nustatytas tėvų susitarimu. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas yra nustatyti tėvų susitarimu, kartu su ieškiniu teismui turi būti pateikiamas šis susitarimas (3 punktas); duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi, taip pat reikalavimas dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo arba nuoroda, jog išlaikymo nereikalaujama arba išlaikymas nustatytas šalių susitarimu (4 punktas); duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (5 punktas). Šio straipsnio 6 punkte aiškiai apibrėžta, kad be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje taip pat turi būti nurodoma, kuo pasireiškė atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo. Ieškinyje taip pat nurodomas prašymas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo (CPK 382 straipsnio 7 punktas). Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų kopijos, pažymos apie šalių gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybių pateikti šiuos dokumentus (CPK 382 straipsnio 8 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinyje nėra nurodyti motyvai, kodėl vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu, taip pat nenurodoma, kokia yra vaikų pozicija šiuo klausimu. Be to, ieškovas savo prašymo nustatyti kiekvienam vaikui po 800 Lt išlaikymą, nepagrindė jokiais rašytiniais dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas taip pat įpareigojo ieškovą aiškiai ir konkrečiai nurodyti reikalavimus. Apeliantas, nesutikdamas su šiuo trūkumu nurodo, kad teismas suprato jo reikalavimus, tačiau nustatydamas trūkumus vadovavosi neegzistuojančia norma apie reikalavimo buvimo vietą ieškinyje. Kaip matyti iš ieškinio turinio, dalis pačiame ieškinyje suformuluotų reikalavimų nėra nurodyti galutiniuose ieškinio reikalavimuose. Be to, ir dalis galutinai suformuluotų reikalavimų nėra aiškūs, todėl pripažintina, jog šiuo atveju ieškovas nevisiškai įvykdė įstatymų leidėjo nustatytą reikalavimą, susijusį su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodyti reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinio dalykas nėra tinkamai suformuluotas ir aiškus.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nenurodo, kokį turtą užgyveno santuokoje su atsakove, nenurodo jo vertės, nepateikia turto vertę pagrindžiančių įrodymų, tačiau prašo teismo jį padalinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad be šių duomenų, teismas neturės galimybių įvykdyti tokį reikalavimą.

Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo be kitų duomenų turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Pareiga informuoti bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą yra įtvirtinta ir CK 3.126 straipsnio 2 dalyje. Minėtos nuostatos yra skirtos kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo (ne)sutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, jog apie kreipimąsi į teismą jis informavo kreditorius. Apeliantas nurodo, kad kreditoriui yra išsiuntęs ieškinio dėl santuokos nutraukimo kopiją. Pažymėtina, kad byloje jokių įrodymų apie tai, kad kreditorius buvo tinkamai informuotas apie kreipimąsi į teismą, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu, ieškovas nepateikė. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo pateikti įrodymus apie kreditoriaus informavimą. Be to, ieškovas nenurodė, kaip bus vykdomos prievolės kreditoriams po santuokos nutraukimo.

Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme nurodytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad ieškinys, priešinis ieškinys ar trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, pareiškimas apmokestinamas atsižvelgiant į ieškinio sumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė neturtinį reikalavimą – nutraukti santuoką ir su juo susijusius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp kurių – reikalavimas padalinti santuokos metu įgytą turtą, tačiau ieškovas ieškinyje dalintino turto vertės, nuo kurios atitinkamai turi būti sumokėtas ir žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenurodo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas privalo už kiekvieną pareikštą reikalavimą, atitinkamai pagal jo pobūdį (turtinis ar ne) sumokėti žyminį mokestį.

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškiniui, atitinkančiam CPK reikalavimus, pareikšti. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas minėtoje nutartyje išvardintiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti terminą ieškovui Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartyje nurodytiems trūkumams ištaisyti iki 2014 m. rugpjūčio 27 dienos.