- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-127-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02889-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos ,,Rendesta“
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Rendesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Rendesta“ ieškinį atsakovei J. B. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė MB „Rendesta“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės J. B. 750 Eur netesybų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad šalys 2019 m. lapkričio 7 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Pažymėjo, kad atsakovė sutarties 3.6 punktu įsipareigojo sutarties galiojimo metu nepavesti tretiesiems asmenims arba savo jėgomis neparduoti objekto. Šalys sutartimi sutarė, jog nesilaikant sutarties 3.6 punkto arba vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą, atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovui 1 500 Eur netesybas. Pasak ieškovės, sutarties galiojimo laikotarpiu paaiškėjo, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 10 d. sudarė sutarties objektu esančio buto pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą. Dėl atsakovės kaltės ieškovė negalėjo tinkamai įvykdyti sudarytos sutarties, todėl remiantis šalių pasirašytos sutarties 3.7 punktu, ir sumažinusi sutartyje numatytą netesybų dydį, prašo iš atsakovės priteisti 750 Eur netesybų.
2. Atsakovė J. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nesirūpino atsakovės buto pardavimu ir tarp šalių nebuvo susiklosčiusių tų santykių, kurie sudarytų pagrindą ginčo sutarties 3.6 punkte numatytai sutartinei atsakomybei taikyti. Pasak atsakovės, paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta išimtinai tuo tikslu, kad ieškovės klientas R. būtų užtikrintas, jog atsakovė buto neparduos kitiems asmenimis. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 7 d. pranešė atsakovei, kad jos klientas R. pirks atsakovės butą ir būtent tam, kad atsakovė neparduotų buto kitiems asmenims, ieškovės atstovas atsiuntė atsakovei sutartį, pagal kurią atsakovė turėtų parduoti būstą jos pirkėjui. Nurodė, kad vėliau šis pirkėjas butą pirkti atsisakė ir butas buvo parduotas kitam pačios atsakovės surastam pirkėjui. Pasak atsakovės, tarp šalių sudarytos sutarties sąlyga, kad klientas įsipareigoja sumokėti netesybas, lygias užmokesčio už paslaugą dydžiui, net ir tuo atveju, jei klientas pats savo jėgomis suranda pirkėją ir parduoda butą per 2 mėnesius nuo sutarties pasirašymo yra nesąžininga, todėl negali sukelti vartotojui (atsakovei) nepalankių padarinių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė MB ,,Rendesta“, paslaugos teikėjas, ir atsakovė J. B. – klientas, 2019 m. lapkričio 7 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria paslaugos teikėjas įsipareigojo teikti klientui tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti atlyginimą sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Pageidaujama objekto pardavimo kaina 61 500 Eur. Nustatė ir tai, kad ieškovė ieškinyje prašo iš atsakovės priteisti sutarties 3.7 punkte numatytas, tačiau ieškovės gera valia per pusę sumažintas, netesybas dėl atsakovės sutarties 3.6 punkto pažeidimo, t. y. dėl to, jog atsakovė, galiojant sutarčiai, be ieškovės sutikimo pardavė savo butą ir dėl to ieškovė negalėjo tinkamai įvykdyti sutarties.
5. Teismas laikė, kad šalių 2019 m. lapkričio 7 d. sudaryta sutartis yra atlygintinių paslaugų sutartis, kuri taip pat yra ir vartojimo sutartis. Teismas sprendė, kad turi būti įvertintas ginčo sutarties 3.6, 3.7 punktų atitiktis CK 6.228⁴ straipsnyje įtvirtintiems vartojimo sutarčių nesąžiningumo sąlygų kriterijams. Teismas nustatė, kad sutartis sudaryta atsakovės prisijungimo būdu ieškovei elektroniniu paštu nusiuntus atsakovei standartinės sutarties blanką ir nurodžius kokius duomenis reikia įrašyti, o atsakovei užpildžius sutartį ir ją persiuntus ieškovei. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas P. M. paaiškino, kad jis, turėdamas klientų (pirkėjų) duomenų bazę ir žinodamas kokių butų jiems reikia, surasdavo panašaus būsto savininką ir jam paskambindavo, t. y. pamatęs aruodas.lt esantį skelbimą dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo, telefonu 2019 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į atsakovę ir susitarė dėl buto apžiūros. Ieškovės atstovas paaiškino ir tai, kad sudarant sutartį su atsakove, ieškovės atstovas pasakęs, kad yra potencialus klientas, tačiau nėra garantuotas, kad jis nupirks butą, todėl pasiūlė atsakovei sudaryti sutartį 2 dviem mėnesiams. Teismas pažymėjo, kad atsakovė byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, jog sutartis buvo pasirašyta išimtinai vieno ieškovės kliento R. interesais. Pažymėjo, kad atsakovė teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovės atstovas prisistatė esantis pirkėjo R. atstovas, kuris yra verslininkas ir negali pats atvažiuoti apžiūrėti buto, todėl ieškovės atstovas atvyko į butą, jį apžiūrėjo, nufotografavo, toliau buvo derinamos buto pardavimo detalės ir ieškovės atstovas paprašė atsakovę pasirašyti sutartį, kad būtų garantuotas dėl komisinio mokesčio, tačiau ieškovės turėtas pirkėjas sutartį sudaryti atsisakė.
6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė su ieškove ginčo sutartį sudarė siekdama užtikrinti, kad atsakovės butas būtų parduotas jai patraukliomis sąlygomis būtent ieškovės klientui R., o ne tikslu pavesti ieškovei rūpintis jos buto pardavimu jį reklamuojant ir ieškoti kitų klientų. Butas ieškovės klientui R. nebuvo parduotas, todėl, pasak teismo, akivaizdu, kad sutarties sąlygos, numatančios atsakovei pareigą sutarties galiojimo laikotarpiu savo jėgomis neparduoti buto ir už šios pareigos nesilaikymą nustatančios netesybas, neatitinka tikrųjų atsakovės ketinimų ir dėl to yra nesąžininga ir pažeidžianti jos, kaip vartotojos, teises. Be to, sutarties 3.6 punkte įtvirtintu draudimu, atsakovei neišreiškus valios dėl to, buvo apribota atsakovės, kaip buto savininkės, teisė disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju daiktu (CK 4.37 straipsnis, 4.39 straipsnis). Teismas laikė, kad ieškovė nepaneigė šių sąlygų atitikties nesąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis). Teismas atkreipė dėmesį, kad netesybos iš esmės savo dydžiu atitinka sutarties 4.1 punkte numatytą atlygio už atliktas paslaugas dydį, tačiau šalių sudarytoje sutartyje nėra numatyta ieškovės atsakomybės už sutarties nevykdymą, kas reiškia, jog esant tokioms sutarties sąlygoms, ieškovė atsiduria pranašesnėje padėtyje lyginant su atsakove. Dėl to teismas ginčo sutarties 3.6 ir 3.7 punktuose numatytas sąlygas pripažino nesąžiningomis.
7. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.288⁴ straipsnio 9 dalį, teismui pripažinus sutarties sąlygą (sąlygas) nesąžininga, tokia sąlyga (sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo momento (ab initio) ir yra neprivaloma vartotojui, t. y. nesukelia jam nepalankių teisinių pasekmių. Teismui sutarties 3.6 ir 3.7 punktų sąlygas pripažinus nesąžiningomis, šios sutarties sąlygos negalioja nuo sutarties sudarymo momento, todėl ieškovė, remdamasi minėtomis sutarties sąlygomis, neturi teisės reikalauti iš atsakovės netesybų priteisimo.
IV. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė MB ,,Rendesta“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė yra vartotoja ir silpnesnioji sutarties šalis. Šiuo aspektu nurodė, kad atsakovė yra MB „Granto ranga“ ir UAB „Architektų namai“ direktorė nuo 2009 metų, t. y. turi daugiau kaip 13 metų vadovavimo patirties, taip pat turi auštąjį išsilavinimą. Pasak apeliantės, tikėtina, kad atsakovė kaip vadovė yra pasirašiusi daug sutarčių, taip pat yra pardavusi keletą savo suprojektuotų namų, yra bendravusi su brokeriais.
8.2. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai byloje rėmėsi atsakovės paaiškinimais, kurie yra nenuoseklūs. Pažymėjo, kad nepagrįstas atsakovės argumentas, jog ieškovė nesurūpino ginčo buto išreklamavimu, neieškojo pirkėjo. Pasak apeliantės, 2019 m. lapkričio 4 d. telefonu buvo susisiekta su atsakove dėl susitikimo aptarti bendradarbiavimo galimybę parduodant jos butą, 2019 m. lapkričio 5 d. atvykus pats atsakovę buvo nufotografuotas butas ir aptartos bendradarbiavimo sąlygos, ieškovės atstovas paliko sutarties egzempliorių, kad atsakovė galėtų susipažinti su sutarties sąlygomis. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 6 d. telefonu dar kartą buvo aptartos sutarties sąlygos. Atsakovei patvirtinus, kad visi punktai yra aiškūs ir suprantami bei jai sutikus su bendradarbiavimo sąlygomis buvo informuoti keletas potencialių pirkėjų iš ieškovės duomenų bazės. Pažymėjo, kad po paslaugų teikimo sutarties pasirašymo 2019 m. lapkričio 7 d., atsakovė, vykdydama sutarties sąlygas, pašalino buto skelbimą iš interneto. Pažymėjo ir tai, kad atsakovės skelbimo aruodas.lt nebuvo nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d., o atsakovė teismo posėdžio metu melagingai teigė, jog minėtu laikotarpiu buto pardavimo skelbimas buvo minėtame portale.
8.3. Teismas neįvertino į bylą pateiktų SMS žinučių. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ginčo sutartis buvo sudaryta tik dėl vieno konkretaus kliento, nes tokio kliento nebuvo. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 8 d. ieškovė vykdydama įsipareigojimus patalpino skelbimą su aukštesne, t. y. 61 900 Eur kaina, nei numatyta sutartyje, taip vykdydama atsakovės prašymą pabandyti parduoti brangiau ir su ne visais baldais. Pažymėjo ir tai, kad 2019 m. lapkričio 11 d. siekiant padidinti buto pardavimo tikimybę, ieškovės atstovas dar kartą atvažiavo į atsakovės butą perfotografuoti ir padaryti kokybiškesnes nuotraukas (tai patvirtina sms žinutė). Po to buvo pakoreguoti skelbimai įmonės tinklalapyje, facebook paskyroje, ir lankomiausiuose nekilnojamojo turto pardavimo portaluose aruodas.lt, skelbiu.lt, ntzemelapis.lt, alio.lt, rinka.lt, kampas.lt, kaunodiena.lt ir t. t. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 15 d. ieškovės atstovas atvyko į atsakovės parduodamą butą su potencialiais pirkėjais, butą aprodė atsakovės mama, nors atsakovė šią aplinkybę neigė, bet ją patvirtina SMS žinutės.
8.4. Teismas neįvertino antstolio užfiksuotų aplinkybių. Pažymėjo, kad antstolio užfiksuotame 2019 m. lapkričio 16 d. pokalbyje atsakovė buvo informuota, kad pirkėjai patiko butas, tik ji norėtų pasiderėti dėl kainos, taip pat atsakovė buvo informuota ir apie kitų potencialių pirkėjų susidomėjimą ir sutarta organizuoti kitas buto apžiūras. Tai, apeliantės teigimu, reiškia, kad atsakovė pati patvirtina faktą, jog buvo ir kiti potencialūs klientai. Be to, ieškovės iniciatyva 2019 m. lapkričio 18 d. buvo atnaujintas buto skelbimas aruodas.lt. Pasak apeliantės, jai išreklamavus atsakovės parduodamą butą, atsakovė pažeisdama sutarties 3.6 punktą neinformavusi ieškovės asmeniškai 2019 m. lapkričio 18 d. patalpino parduodamo buto skelbimą. Pažymėjo, kad butas ieškovės potencialiems pirkėjams nebuvo parduotas, nes atsakovė, sutarties galiojimo laikotarpiu savo nesąžiningais veiksmais pažeidė sutarties 3.6 puntą ir pardavė ginčo butą už mažesnę kainą klaidingai nurodydama, kad jos turtą pardavinėja kita įmonė. Pasak ieškovės, galimai pirkėjai pamatę du to paties buto skelbimus su skirtingomis kainomis susisiekė būtent su atsakove, kuri nurodė mažesnę buto kainą.
8.5. Teismas nepagrįstai pripažino tarp šalių sudarytos sutarties 3.6 ir 3.7 punktuose numatytas sąlygas nesąžiningomis, nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo sutartyje nėra numatyta ieškovės atsakomybė. Pažymėjo, kad visas išlaidas dėl parduodamo buto išreklamavimo prisiėmė ieškovė, kuri atlygį už suteiktas paslaugas būtų gavus tik pardavusi atsakovės butą. Pasak ieškovės, atsakovė sutartį sudarė laisva valia, jai buvo žinoma ir suprantama sutarties sąlyga dėl netesybų, netesybų dydžio atsakovė neprašė sumažinti. Be to, pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutarties sąlygas skaitė, jai jos buvo suprantamos, todėl atsakovė turėjo įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį ir galimas jos nevykdymo pasekmes. Pažymėjo, kad tarpininkavimo sutarties sąlygos nėra standartinės sąlygos, dėl jų buvo derėtasi, todėl jos yra individualiai aptartos ir joms netaikytinos CK 6.228⁴ straipsnio normos. Be to, teismas nesprendė dėl tarp šalių sudarytos sutarties sąlygos, kuriame numatytas netesybų dydis, sąžiningumo, netesybų dydžio atsakovė taip pat neginčijo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į ieškovės MB ,,Rendesta“ apeliacinį skundą atsakovė J. B. prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoja. Pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės tariamos ilgalaikio vadovavimo patirties ir patirties sudarant nekilnojamojo turto sandorius yra nepagrįstos. Nurodė, kad atsakovė yra architektė ir tik metus yra vadovavusi projektavimo paslaugas teikiančiai įmonei. Pasak atsakovės, aplinkybė, kad ji kaip architektė braižo namų projektus, negali būti laikoma pagrindu konstatuoti, kad ji turi žinių, kaip vėliau pastatyti pagal jos projektus namai yra pardavinėjami.
9.2. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ginčo sutartis buvo sudaryta turint tikslą, jog visu atsakovei priklausančio buto pardavimu rūpintųsi ieškovė. Teismas pagrįstai sprendė, kad šalys sudarė sutartį, kad atsakovės butas būtų parduotas konkrečiam ieškovės klientui. Pažymėjo, kad apeliantė pateikia subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą, kuris neįrodo skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo. Nurodė, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 4 d. įdėjo skelbimą apie jos parduodamą butą ir tą pačią dieną atsakovei paskambino ieškovės MB „Rendesta“ darbuotojas, kuris paaiškino, kad nors jis yra ir nekilnojamojo turto agentas, tačiau jo veikimo principai yra kitokie nei kitų tarpininkų, t. y. jis atstovauja ne pardavėjus, o pirkėjus, pagal nurodytus pageidavimus ieškodamas turto ir jis atstovauja savo klientą pirkėją R., gyvenantį Klaipėdoje ir todėl negalintį atvykti apžiūrėti buto, todėl apžiūrėti buto atvyktų ieškovės atstovas. Nurodė, kad po ieškovės atstovo apsilankymo, jis pranešė, kad butas jo klientui tinka ir jis butą pirks, tačiau, kad butas nebūtų parduotas kitiems asmenims ieškovės atstovas pasiūlė pasirašyti sutartį, kurią ieškovės atstovas tą pačią dieną atsiuntė el. paštu ir atsakovė ją pasirašė bei išsiuntė atgal. Nurodė ir tai, kad ieškovės atstovas 2019 m. lapkričio 8 d. atsiuntė el. laišką, kuriame persiuntė kliento žinutę, kad buto nepirks. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog vykdė visus įsipareigojimus nurodytus ginčo sutartyje. Pasak atsakovės, nei garso įrašai, nei jos paaiškinimai teismo posėdžio metu neįrodo, kad sutarties sąlygos atitiko jos valią, o jos nuoseklūs paaiškinimai procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu įrodo, kad sutartimi ji siekė, kad butas būtu parduotas jai patraukliomis sąlygomis būtent ieškovės klientui R.
9.3. Apeliantė yra nesąžininga, jos internetiniame puslapyje skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, skelbiamos įmonėje nedirbančių asmenų nuotraukos, dedami skelbimai apie parduodamą turtą be jo savininkų sutikimo. Pažymėjo, kad iš antstolio 2020 m. balandžio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog ieškovės internetinėje svetainėje skelbimas apie atsakovės parduodamą butą buvo aktyvus dar net 2020 m. balandžio 22 d., tuo tarpu skelbime apie parduodamą garažą nurodyta, kad dėl jo pirkimo reiktu kreiptis į NT brokerį R. S. ir nurodytas jo telefono numeris, tačiau nurodytas numeris neegzistuoja, o toks asmuo įmonėje nedirba, tokia pati situacija ir dėl nurodyto parduodamo sodo namelio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IX. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Byloje kilo ginčas dėl tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo ir vykdymo.
Dėl Sutarties sudarymo ir sutarties 3.6 ir 3.7 punktuose numatytų sąlygų pripažinimo nesąžiningomis
12. Byloje nustatyta, kad 2019 m lapkričio 07 d. paslaugų teikėjas MB „Rendesta“ ( ieškovė) ir klientas J. B. (atsakovė) sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis) dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui tarpininkavimo paslaugas parduodant šį nekilnojamąjį turtą, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Pagal Sutarties 5.1 punktą, sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki bus sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis, bet ne ilgiau kaip 2 mėn., t. y. iki 2020-01-07 dienos. Taigi, šalys sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, pagal kurią viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas vertina ieškovės argumentus, kuriais ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės MB ,,Rendesta“ ir atsakovės J. B. 2019 m. lapkričio 7 d. sudaryta paslaugų teikimo sutartis pripažinta vartojimo sutartimi.
14. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktą kt.).
15. Ieškovė 2019 m. lapkričio 7 d. paslaugų sutartį sudarė su fiziniu asmeniu, kuris paslaugas įsigijo savo asmeniniams poreikiams tenkinti – parduoti savo butą, o paslaugas jai įsipareigojo teikti ieškovė – verslininkė, veikianti savo verslo srityje. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė yra MB „Granto ranga“ ir UAB „Architektų namai“ direktorė nuo 2009 metų, turinti aukštąjį išsilavinimą, nagrinėjamu atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi, kadangi paslaugos atsakovei nebuvo teikiamos dėl jos komercinės ar profesinės veiklos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2019 m. lapkričio 7 d. paslaugų sutartis yra vartojimo sutartis, pagal kurią paslaugų teikėjui keliama pareiga veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju byloje buvo svarbu nustatyti, dėl kokių paslaugų susitarė šalys sudarydamos sutartį, ar jos vienodai suprato ieškovo teikiamų tarpininkavimo paslaugų turinį, koks buvo šalių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarties tikslas – parduotas nekilnojamasis turtas.
17. Iš ieškovės prie ieškinio pridėto 2020-02-10 pranešimo atsakovei (bylos Nr. 0086) apie sutarties įvykdymą matyti, kad ieškovė po 2019 m lapkričio 07 d. sutarties sudarymo 2019 metų lapkričio 8 dieną patalpino parduodamo buto skelbimą į skelbimų portalą aruodas.lt/butaikaune-zaliakalnyjesavanoriu-pr-parduodamas-jaukus-ir-sviesus-2-kambariu-54-1-281123. Aptariamame pranešime nėra nurodyta jokių kitų ieškovės suteiktų paslaugų, vykdant sutartį, kurias atlikti ieškovė buvo įsipareigojusi sutarties 2 punkte. Pastebėtina, kad beveik prie kiekvieno šiame punkte nurodyto ieškovės įsipareigojimo atlikti kokius nors veiksmus yra prierašas – jei tai reikalinga pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo sudaryta dviem mėnesiams, o butas parduotas 2019 m. gruodžio 10 d., t. y. po mėnesio laiko. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinį pareiškė tik dėl netesybų pagal sutarties 3.7 punktą priteisimo, jas sumažindama iki 750 Eur, o 1500 Eur atlyginimo už sutarties vykdymą pagal sutarties 4.1 punktą ieškovė priteisti nereikalavo ir ieškinyje nenurodė, kad atsakovė sumokėjo ieškovei atlygį už jai suteiktas paslaugas.
18. Tuo tarpu byloje nėra ginčo dėl to, kad dar iki Sutarties sudarymo, 2019-11-04 atsakovė apie buto pardavimą buvo paskelbusi aruodas.lt pati asmeniškai (skelbimas pridėtas prie atsiliepimo į ieškinį). Ieškovė nurodė, kad skelbimo paskelbimo dieną jai paskambino MB „Rendesta“ darbuotojas P. M. ir paaiškino, kad atstovauja ne pardavėjus, o pirkėjus, o šiuo atveju atstovauja savo klientą R., gyvenantį Klaipėdoje, kuris negali apžiūrėti buto, todėl pats norėtų atvažiuoti ir apžiūrėti butą. Po buto apžiūros P. M. pranešė atsakovei, kad R. butas patiko, ketina pirkti, bet kad buto per savaitgalį nenupirktų kiti, pasiūlė pasirašyti ginčo sutartį, kurią atsakovė ir pasirašė. Atsakovė laiko, kad ji buvo apgauta dėl sutarties sudarymo.
19. Ieškovės atstovas P. M. 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 9:50 min. iki 13:10 min.) paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes dėl jų santykių pradžios. Jis paaiškino, kad internete ieško skelbimų savo klientams. Pamatęs atsakovės skelbimą, paskambino jai ir pranešė, kad turi klientą, o kad jis išsirinktų butą, atvyko pas atsakovę ir nufotografavo jos butą. Vėliau klientas atsisakė pirkti butą, tai su atsakove susitarė siūlyti jos butą kitiems, pasirašius paslaugų sutartį.
20. Be šių šalių paaiškinimų byloje yra ieškovės 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovei siųstas elektroninis laiškas su prašymu pasirašyti ir grąžinti Sutartį. Šiuo laišku atsakovė buvo patikinta, kad bus organizuojamas susitikimas su pirkėju R., ieškovė atsiuntė avansinę sutartį. Tačiau po dienos SMS žinute ieškovei buvo pranešta, kad R. nesutarė su žmona, nepirks buto ir atsiprašo, kad taip įvyko.
21. Pažymėtina, kad vertinant ginčo nagrinėjimo metu pateiktus rašytinius įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį įsitikinimą, vadovaujantis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).
22. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, buvusias iki sutarties pasirašymo, akivaizdu, kad ne atsakovė ieškojo tarpininko paslaugų savo buto pardavimui, o ieškovė, paslaugas teikdama butą įsigyti norinčiam konkrečiam asmeniui – R. iš Klaipėdos, kreipėsi į atsakovė, apie jos parduodamą butą sužinojusi iš atsakovės 2019 m. lapkričio 4 d. aruodas.lt patalpinto buto pardavimo skelbimo. 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas net paaiškino, kad butą 2019 m. lapkričio 5 d. nufotografavo, kad jos klientas galėtų jį išsirinkti. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė sutartį su atsakove sudarė, ieškovei nenurodant konkretaus pirkėjo, yra neteisingi.
23. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 7 d. atsiuntė atsakovei sutarties formą, kartu nurodė konkretų pirkėją R., kuris ketino pirkti atsakovės butą, nurodė sutartą kainą ir net siuntė avansinę sutartį. Todėl akivaizdu, kad paslaugų sutarties šalys nevienodai suprato tarpininkavimo paslaugų sutarties turinį. Bylos aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovės tikslas buvo sudaryti būtent tarpininkavimo sutartį, kai pati atsakovė paskelbė apie buto pardavimą, o parduodamas turtas buvo paklausus, ką rodo ir greitai sudaryta šio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo, ar vartotojos sudaryta sutartis nebuvo panaudota nesąžiningai atsakovės, t. y. vartotojos, silpnesniosios sutarties šalies, atžvilgiu.
24. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai pripažino tarp šalių sudarytos sutarties 3.6 ir 3.7 punktuose numatytas sąlygas nesąžiningomis, taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo sutartyje nėra numatyta ieškovės atsakomybė.
25. Šalių Sutarties 3.6 punkte nustatyta, kad klientas įsipareigoja šios sutarties galiojimo metu nepavesti tretiesiems asmenims arba savo jėgomis neparduoti Objekto, o 3.7 punkte nustatyta, kad nesilaikant sutarties 3.6 punkto arba vienašališkai nutraukiant sutartį prieš terminą, klientas įsipareigoja sumokėti paslaugos teikėjui netesybas 1500 Eur. Taigi, vertintina, ar šios Sutarties sąlygos atitinka CK 6.228⁴ straipsnyje įtvirtintų vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus.
26. Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis, įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Pagal šio straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar vartojimo sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos, turi būti nustatyta, ar vartotojas galėjo daryti įtaką tokių sąlygų turiniui (Direktyvos 93/13/EEB 3 straipsnio 2 dalis ir ją įgyvendinančio CK 6.2284 straipsnio 4 dalis).
27. Nagrinėjamu atveju vartotojos teises pažeidusios paslaugų sutarties 3.6 ir 3.7 punkto sąlygos yra įtvirtintos iš anksto ieškovės parengtoje ir atsakovei elektroniniu laišku pateiktoje standartinėje sutartyje. Ieškovė net neįrodinėjo byloje, kaip atsakovė galėjo daryti įtaką 3.6 punkte nurodytai sąlygai, o ši sąlyga iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovės – vartotojos nenaudai. Byloje nenustatyta, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl tarpininkavimo paslaugų parduodant butą, t. y., kad turėjo tikslą sudaryti su ieškove šią sutartį ir jos siekė. Tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymo iniciatyva priklauso ieškovei – verslininkei, kuri veikia šio verslo srityje. Būtent ieškovė kreipėsi į atsakovę ir dar iki Sutarties pasirašymo, siunčiant atsakovei užpildyti standartinės sutarties formą, ieškovė atskleidė, kad atstovauja savo kliento R. iš Klaipėdos interesus, t. y. turi potencialų atsakovės buto pirkėją. Tokios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad labiau tikėtina, jog ginčo paslaugų sutartis atsakovės – vartotojos atžvilgiu buvo panaudota nesąžiningai, kuomet atsakovė be tarpininkų ėmėsi buto pardavimo ir ieškovės pasiūlytą Sutartį pasirašė tik patikinta, kad ieškovė turi jos buto pirkėją (CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalis).
28. Pastebėtina, kad šiuo atveju ieškovė, deklaruodama konkretaus pirkėjo susidomėjimą atsakovės parduodamu butu, per vartotojos – silpnesniosios sandorio šalies neapdairumą, pasitikėjimą verslininke, pačios pasiūlyta sutartimi įgijo išimtinę teisę ieškoti atsakovės butui pirkėjo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė išaiškino atsakovei, jog pasirašius šią paslaugų sutartį, o jos klientui R. atsisakius sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė neteks teisės net du mėnesius pati pardavinėti savo butą, t. y. disponuoti savo nuosavybe (CK 4.37 straipsnis, 4.39 straipsnis). Tokia 3.6 punkte įtvirtinta sąlyga, kuri tiesiogiai susijusi su sutarties dalyku, yra nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, iš esmės pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis).
29. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nesprendė dėl tarp šalių sudarytos sutarties sąlygos, kurioje numatytas netesybų dydis, sąžiningumo, netesybų dydžio atsakovė taip pat neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės teisę reikalauti sutarties 3.7 punkte įtvirtintų 1500 Eur netesybų suponuoja nesąžininga pripažintos 3.6 punkto sąlygos pažeidimas, todėl ir 3.7 punkto sąlygai turi būti taikomos nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje, t. y. ši sąlyga yra negaliojanti ab initio (nuo pradžių).
30. Apeliantė nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo sutartyje nėra numatyta ieškovės atsakomybė. Pažymėjo, kad visas išlaidas dėl parduodamo buto išreklamavimo prisiėmė ieškovė, kuri atlygį už suteiktas paslaugas būtų gavus tik pardavusi atsakovės butą. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad netesybos iš esmės savo dydžiu atitinka sutarties 4.1 punkte numatytą atlygio už atliktas paslaugas dydį, tačiau šalių sudarytoje sutartyje nėra numatyta ieškovės atsakomybės už sutarties nevykdymą, kas reiškia, jog esant tokioms sutarties sąlygoms, ieškovė atsiduria ženkliai pranašesnėje padėtyje lyginant su atsakove. Sutartyje kliento atsakomybė yra įtvirtinta skyriuje Kliento įsipareigojimai ir teisės (3.7, 4.7 punktai), tuo tarpu atitinkamai Paslaugos teikėjo įsipareigojimus ir teises nustatančiose Sutarties nuostatose nėra numatyta paslaugos teikėjo atsakomybė (pvz. neradus pirkėjo per sutarties galiojimo terminą ir kt.). Apeliantės argumentai, kad ji užmokestį už paslaugas gautų tik pardavus butą, susiję su šalių susitarimu dėl paslaugos teikimo mokesčio mokėjimo (4 punktas), o ne paslaugų teikėjo atsakomybe už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
31. Teisėja atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Teisėja konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.
33. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 550 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, šias išlaidas pagrindė prie prašymo pridėtu 2020-12-02 mokėjimo nurodymu.
34. Atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio. Todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 550 Eur prašomų atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Rendesta“, juridinio asmens kodas 303547910, atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.