Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos ,,Rendesta“ atstovams vadovui P. M., advokato padėjėjui Nerijui Makauskui, atsakovei J. B. ir jos atstovei advokatei Žanai Vašcovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Rendesta“ ieškinį atsakovei J. B. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jų argumentai, atsakovės atsikirtimų argumentai

1. Ieškovė mažoji bendrija ,,Rendesta“ (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės J. B. (toliau – atsakovė) 750 Eur netesybų ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

4. 2019 m. lapkričio 7 d. pranešta atsakovei, kad klientas R. atsakovės butą pirks ir kad siūlo labai palankias sąlygas: prašo tik simbolinės 500 Eur nuolaidos nuo skelbime prašomos 62 000 Eur kainos ir siūlo pinigus mokėti grynais. Atsakovei taip pat paaiškinta, kad jo klientas bijo prarasti galimybę įsigyti butą, kad artėja savaitgalis, per kurį kiti asmenys gali atvykti apžiūrėti buto ir apsispręsti jį nupirkti ir, siekiant nuraminti jo pirkėją, reikalinga pasirašyti dokumentus, užtikrinančius buto pardavimą būtent ieškovės klientui R. Taigi, būtent tam, kad atsakovė neparduotų buto kitiems asmenims, ieškovės atstovas atsiuntė atsakovei sutartį, pagal kurią atsakovė turėtų parduoti būstą jo pirkėjui. Atsakovė tą pačią dieną ant sutarties uždėjo savo skenuotą parašą ir išsiuntė ją atgal. Tačiau rytojaus dieną, 2019 m. lapkričio 8 d., iš pat ryto atsiuntė elektroninį laišką atsakovei, persiųsdamas savo kliento R. naktį atsiųstą SMS pranešimą apie tai, kad jis neva nesutaria su žmona dėl šio buto pirkimo ir prašo palaukti savaitę. Po to, kai P. M. patvirtino, kad jo klientas R. persigalvojo ir buto nebepirks, atsakovė sudarė preliminarią sutartį, o vėliau ir pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė butą už 59 000 Eur, t. y. 2500 Eur mažiau nei buvo žadėjęs mokėti ieškovės pirkėjas. Nuo 2019 m. lapkričio 20 d. atsakovė su P. M. daugiau nebebendravo iki kol 2020 m. vasario mėnesio gavo reikalavimą sumokėti netesybas.

5. Sutartimi klientas įsipareigoja sumokėti netesybas, lygias užmokesčio už paslaugą dydžiui, net ir tuo atveju, jei Klientas pats savo jėgomis suranda pirkėją ir parduoda butą per 2 mėnesius nuo sutarties pasirašymo. Atsakovė apskritai nesutiko ir neturėjo tikslo sutikti su šia sąlyga, nes tikroji šalių valia buvo sutartimi užtikrinti, kad atsakovė butą parduotų būtent P. M. klientui klaipėdiečiui R., besiverčiančiam nekilnojamojo turto nuoma ir turinčiam besilaukiančią žmoną, o ne kitiems asmenims, kurie skambino atsakovei pagal jos paskelbtą skelbimą. Ši sutarties sąlyga yra nesąžininga, todėl negali sukelti vartotojui (atsakovei) nepalankių padarinių.

6. Ieškovė apie sutarties pasibaigimą žinojo ir negalėjo nežinoti, nes pats ieškovės atstovas informavo atsakovę, kad jo klientas R. atsisako pirkti butą, t. y. šiuo atveju ieškovė pranešė apie Paslaugų teikimo sutarties pasibaigimą, o atsakovė tokiam sutarties pasibaigimui neprieštaravo ir su juo sutiko, patvirtino sutarties pasibaigimo faktą ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais – sutarties pasibaigimo dieną sudarė preliminarią sutartį. Kad sutartis pasibaigė 2019 m. lapkričio 20 d. įrodo ir ieškovės veiksmai – po 2019 m. lapkričio 20 d. ieškovė jokių veiksmų, reikalingų atsakovės buto pardavimui, nesiėmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Ieškovė mažoji bendrija ,,Rendesta“, atstovaujama direktoriaus P. M. – paslaugos teikėjas, ir atsakovė J. B. – klientas, 2019 m. lapkričio 7 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį, kuria paslaugos teikėjas įsipareigojo teikti klientui tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti atlyginimą sutartyje nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Pageidaujama objekto pardavimo kaina 61 500 Eur (sutarties 1.2 punktas).

8. Paslaugos teikėjas sutartimi įsipareigojo: veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, nesiimti jokių veiksmų, kurie gali pakenkti kliento interesams bei reputacijai (sutarties 2.1 punktas); pirmumo tvarka informuoti visus potencialius pirkėjus, užregistruotus paslaugos teikėjo duomenų bazėje, apie šį parduodamą objektą (sutarties 2.2 punktas); savo lėšomis ir nuožiūra išreklamuoti (informaciniuose-reklaminiuose leidiniuose, reklaminiuose bukletuose, stenduose ir kitais būdais) parduodamą objektą atitinkamai pirkėjų grupei be atskiro kliento sutikimo jei tai reikalinga pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti: penkiuose laikraščiuose, ieškovės ir 48 interneto tinklalapiuose, užsienio lietuvių bendruomenių centruose ir jų leidžiamuose leidiniuose (sutarties 2.3 punktas).

9. Klientas pagal sutartį įsipareigojo: sutartyje nustatyta tvarka sumokėti paslaugos teikėjui atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas (sutarties 3.5 punktas), sutarties galiojimo metu nepavesti tretiesiems asmenims arba savo jėgomis neparduoti objekto (sutarties 3.6 punktas). Nesilaikant 3.6 punkto arba vienašališkai nutraukiant sutartį prieš terminą, klientas įsipareigojo sumokėti paslaugos teikėjui 1500 Eur netesybas (sutarties 3.7 punktas). Ieškovė išrašė 2020 m. vasario 4 d. sąskaitą-faktūrą Nr.006 atsakovei dėl 750 Eur apmokėjimo mokėjimo paskirtyje nurodant ,,galutinis apmokėjimas už paslaugą parduodant NT“. Ieškovė 2020 m. vasario 4 d. reikalavime atsakovei dėl sutartinių prievolių įvykdymo nurodyta, jog atsakovė pažeidė sutarties 3.5, 3.6, 3.7, punktus bei paslaugų apmokėjimą reglamentuojančius sutarties 4.6 ir 4.7 punktus.

10. Iš ieškovės 2020 m. vasario 4 d. reikalavimo atsakovei, 2020 m. vasario 4 d. išrašytos sąskaitos 750 Eur sumai turinio matyti, kad atsakovei reikšdama pretenzijas ieškovė reikalavo ir atlygio už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ir netesybų. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia sutarties 3.7 punkto, reglamentuojančio netesybas už sutarties 3.6 punkto pažeidimą, pagrindu, todėl teismas plačiau neanalizuoja atlygio už tarpininkavimo paslaugas (sutarties 4 punktas) klausimo.

11. Šalių 2019 m. lapkričio 7 d. sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip atlygintinių paslaugų sutartis. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pažymėtina, kad šalių 2019 m. lapkričio 7 d. sudaryta sutartis kvalifikuotina ir kaip vartojimo sutartis. Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 6.228¹, 6.228³ ,Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 7, 8,19 dalys, akto redakcija galiojusi sutarties sudarymo metu). Šalių sudaryta sutartis atitinka aukščiau nurodytus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus esminius vartojimo sutarties požymius: paslaugas įsigijo atsakovė – fizinis asmuo; atsakovė paslaugas įsigijo ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; paslaugas suteikusi ieškovė yra verslininkas – tarpininkavimo paslaugų teikimas parduodant nekilnojamojo turto objektus yra ieškovės komercinė veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-156/2012).

12. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.228⁴ straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis).

13. Ieškovė ieškinyje prašo iš atsakovės priteisti sutarties 3.7 punkte numatytas, tačiau ieškovės gera valia per pusę sumažintas, netesybas dėl atsakovės sutarties 3.6 punkto pažeidimo, t. y. dėl to, jog atsakovė, galiojant sutarčiai, be ieškovės sutikimo pardavė savo butą ir dėl to ieškovė negalėjo tinkamai įvykdyti sutarties. Atsakovė teigia, kad nors sutartį ir pasirašė, tačiau apskritai nesutiko ir neturėjo tikslo sutikti su 3.6 punkto sąlyga, nes tikroji šalių valia buvo sutartimi užtikrinti, kad atsakovė butą parduotų būtent P. M. klientui klaipėdiečiui R., besiverčiančiam nekilnojamojo turto nuoma ir turinčiam besilaukiančią žmoną, o ne kitiems asmenims, skambinusiems atsakovei pagal jos paskelbtą skelbimą ir antra, ši sutarties sąlyga yra nesąžininga, todėl negali sukelti vartotojui (atsakovei) nepalankių padarinių.

14. Vertinant sutarties 3.6, 3.7 punktų atitiktį CK 6.228⁴ straipsnyje įtvirtintiems vartojimo sutarčių nesąžiningumo sąlygų kriterijams, pagal šio straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač, jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalį, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, o pareiga įrodyti, kad šioje dalyje nurodyta tam tikra sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka paslaugų teikėjui. Vertinant sutarties sąlygas, turi būti atsižvelgiama ir į visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes ir visas kitas tos sutarties sąlygas (CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalis). Aiškinant vartojimo sutartis taikomos ir bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193-6.195 straipsniai), ir specialiosios CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, 6.228⁴ straipsnio 6 dalyje įtvirtintos palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklės (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

15. Sutartis sudaryta atsakovės prisijungimo būdu ieškovei elektroniniu paštu nusiuntus atsakovei standartinės sutarties blanką ir nurodžius kokius duomenis reikia įrašyti, o atsakovei užpildžius sutartį ir ją persiuntus ieškovei. Sutartyje nurodyti atsakovės parduodamo buto duomenys, sutarties galiojimo terminas, atlyginimo už parduodamą butą ir netesybų dydis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas P. M., teikdamas paaiškinimus dėl aplinkybių iki sutarties sudarymo, paaiškino, kad jis, turėdamas klientų (pirkėjų) duomenų bazę ir žinodamas kokių butų jiems reikia, surasdavo panašaus būsto savininką ir jam paskambindavo. Taip buvo ir šiuo atveju (teismo posėdžio garso įrašas 10:30-10:52), t. y. pamatęs aruodas.lt esantį skelbimą dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo, telefonu 2019 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į atsakovę ir susitarė dėl buto apžiūros. Atsakovei P. M. paaiškinęs, jog turi klientų (pirkėjų) duomenų bazę ir informaciją apie jų poreikius, todėl jo darbo metodas yra skelbimuose pateikti visą apie parduodamą butą informaciją pirkėjo akimis, t. y. nufotografuoti butą taip, kad būtų patrauklus pirkėjui ir skelbime nurodyti pirkėją pritraukiančias parduodamo buto savybes. Aplinkybę, kad tokią informaciją ieškovės atstovas pateikė atsakovei, teismo posėdyje patvirtino ir atsakovė. Butas buvo ieškovės atstovo apžiūrėtas ir nufotografuotas. Ieškovės atstovas teismui nurodė, kad iki atvykstant į atsakovės butą, turėjo galimai potencialių buto pirkėjų, tačiau konkretaus pirkėjo neturėjo (teismo posėdžio garso įrašas 12:30-12:40). 2019 m. lapkričio 7 d. atsakovei pasiūlęs bendradarbiauti sudarant sutartį, atsakovė sutikusi. Ieškovės atstovo aiškinimu, ieškovė 2019 m. lapkričio 8 d. įdėjo skelbimą ir pasiūlė savo turimiems potencialiems pirkėjams pirkti atsakovės butą, vienas klientas susidomėjo, tačiau paprašė palaukti savaitę, bet ieškovės atstovas pasakęs, kad neverta laukti kol jis apsispręs pirkti, ir pasiūlęs parduoti kitiems klientams (teismo posėdžio garso įrašas 14:54-15:10). Sudarant sutartį su atsakove, ieškovės atstovas pasakęs, kad yra potencialus klientas, tačiau nėra garantuotas, kad jis nupirks butą, todėl pasiūlė atsakovei sudaryti sutartį 2 dviem mėnesiams, t. y. jeigu jis nenupirks, ieškovė toliau rūpinsis buto pardavimu (teismo posėdžio garso įrašas 21:29-21:50).

16. Atsakovė, laikydamasi nuoseklios pozicijos, kad sutartis pasirašyta išimtinai vieno kliento R. interesais, teismo posėdyje dėl sutarties sudarymo aplinkybių paaiškino (teismo posėdžio garso įrašas 36:30), kad ieškovės atstovas prisistatė esantis pirkėjo R. atstovas, kuris yra verslininkas ir negali pats atvažiuoti apžiūrėti buto. Ieškovės atstovas paaiškinęs atsakovei, jog nori apžiūrėti, ar buto nuotraukos atitinka faktinę padėtį. Ieškovės atstovas atvyko į butą, jį apžiūrėjo, nufotografavo. Po to su ieškovės atstovu atsakovė aktyviai bendravo telefonu ir derino pardavimo detales, numatyta pardavimo kaina 60 000 Eur, ieškovei 1 500 Eur komisiniai, buvo derinama, kokie baldai liks, kad liks šaldytuvas. Atsakovei sandoris su ieškovės klientu R. buvo labai patrauklus, kadangi klientas ketino mokėti grynais pinigais ir visą sumą iš karto. Numatyto susitikimo su pirkėju R. išvakarėse, ieškovės atstovas paprašė atsakovę pasirašyti sutartį, kad būtų garantuotas dėl komisinio mokesčio. Nors ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog skelbimą įdėjo 2019 m. lapkričio 8 d. ir pasiūlė savo turimiems potencialiems pirkėjams pirkti atsakovės butą, tačiau iš ieškovės 2019 m. lapkričio 7 d. siųsto atsakovei elektroninio laiško matyti, kad ieškovė, siųsdama sutartį pasirašymui, atsakovei nurodė, kad ,,pardavimo kaina 61 500, avansas 3000 Eur. Iš karto susisiekiu su R. ir organizuoju susitikimą“. Atsakovė tą pačią dieną nusiuntė pasirašytą sutartį ieškovei. Tačiau kitą dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 8 d., atsakovei SMS žinute pranešta, kad klientas R. nesutaria su žmona dėl buto pirkimo, paprašė palaukti savaitę. Atsakovei 2019 m. lapkričio 16 d. buvo pranešta, kad buto R. tikrai nepirks. Atsakovės aiškinimu, sutartimi nebuvo įsipareigojusi išimti skelbimus, juos patalpino pati atsakovė, jie visada galiojo; klientui R. atsisakius pirkti butą, atsakovė sumažino buto kainą ir 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė preliminarią sutartį, apie kurios sudarymą ieškovės atstovui buvo pranešta telefonu. Atsakovei sutartis su brokeriu pirma; atsakovei paklausus, kodėl sutartis sudaroma 2 mėnesiams, buvo paaiškinta, kad tai tik formalumas ir neturi reikšmės, nes rytoj jau bus pasirašyta sutartis; dėl netesybų sutarties sąlygos aiškios, bet jos negalėjo būti įtrauktos į sutartį.

17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Šalys neginčijo, jog ginčo paslaugų teikimo sutartį parengė ieškovė, sutartis iš esmės buvo sudaryta ieškovės pasiūlytomis sąlygomis, taigi, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės tikslo sudarant paslaugų teikimo sutartį, byloje esančių įrodymų – šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, teisme teiktų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, visumos pagrindu daro išvadą, jog atsakovė su ieškove ginčo sutartį sudarė siekdama užtikrinti, kad atsakovės butas būtų parduotas jai patraukliomis sąlygomis būtent ieškovės klientui R., o ne tikslu pavesti ieškovei rūpintis jos buto pardavimu jį reklamuojant ir ieškoti kitų klientų. Butas ieškovės klientui R. nebuvo parduotas, todėl akivaizdu, kad sutarties sąlygos, numatančios atsakovei pareigą sutarties galiojimo laikotarpiu savo jėgomis neparduoti buto ir už šios pareigos nesilaikymą nustatančios netesybas, neatitinka tikrųjų atsakovės ketinimų ir dėl to yra nesąžininga ir pažeidžianti jos, kaip vartotojo, teises. Be to, sutarties 3.6 punkte įtvirtintu draudimu, atsakovei neišreiškus valios dėl to, buvo apribota atsakovės, kaip buto savininkės, teisė disponuoti jai priklausančiu nekilnojamuoju daiktu (CK 4.37 straipsnis, 4.39 straipsnis). Ieškovė nepaneigė šių sąlygų atitikties nesąžiningumo kriterijams (CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad netesybos iš esmės savo dydžiu atitinka sutarties 4.1 punkte numatytą atlygio už atliktas paslaugas dydį, tačiau šalių sudarytoje sutartyje nėra numatyta ieškovės atsakomybės už sutarties nevykdymą, kas reiškia, jog esant tokioms sutarties sąlygoms, ieškovė atsiduria ženkliai pranašesnėje padėtyje lyginant su atsakove. Pagal CK 6.288⁴ straipsnio 9 dalį, teismui pripažinus sutarties sąlygą (sąlygas) nesąžininga, tokia sąlyga (sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo momento (ab initio) ir yra neprivaloma vartotojui, t. y. nesukelia jam nepalankių teisinių pasekmių. Teismui sutarties 3.6 ir 3.7 punktų sąlygas pripažinus nesąžiningomis, šios sutarties sąlygos negalioja nuo sutarties sudarymo momento, todėl ieškovė, remdamasi minėtomis sutarties sąlygomis, neturi teisės reikalauti iš atsakovės netesybų priteisimo, todėl ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 183, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios, pagal atsakovės pateiktus bylinėjimosi išlaidas ir jų dydžius patvirtinančius įrodymus, sudaro 1120,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 98 straipsnis).

35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 7,33 Eur, kurios, ieškinį atmetus, priteisiamos iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Rendesta“, juridinio asmens kodas 303547910, atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1120,00 Eur (vienas tūkstantis šimtas dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Rendesta“, juridinio asmens kodas 303547910, valstybei 7,33 Eur (septyni eurai ir 33 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.