- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-1540-773/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23732-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- S. P., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ir atsakovo S. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. patikslintą ieškinį atsakovui S. P. dėl savininko pažeistų teisių atstatymo ir atsakovo S. P. patikslintą priešieškinį ieškovui L. B., atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės gynimo – dėl statybos pripažinimo neteisėta, statybos dokumento panaikinimo ir neteisėtai pastatyto statinio nugriovimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti šiltnamio betoninių pamatų statybą neteisėta ir įpareigoti atsakovą nugriauti šiltnamio betoninius pamatus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) pripažinti terasos – atraminių pamatų su užpilta žeme statybą neteisėta ir įpareigoti atsakovą nuardyti terasą – nugriauti atraminius pamatus bei atlaisvinti ūkinio pastato 4I1p (šiaurinę sieną nuo užpiltų žemių, patraukiant žemės sankaupas nuo žemės sklypo ribų 1 metro atstumu, per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) pripažinti inžinerinių įrenginių, įleistų į žemę ties ieškovo ūkinio pastato šiaurine siena, statybą neteisėta ir įpareigoti atsakovą demontuoti įleistus į žemę ties ieškovo ūkinio pastato šiaurine siena inžinerinius įrenginius per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) įpareigoti atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti nuo sklypų ribos augalus: 8 aukštaūgius medžius – tujas 3 metrų atstumu, dekoratyvinį medį 2 m atstumu, aviečių krūmus 1 m atstumu; 5) atsakovui šių įsipareigojimų nustatytu terminu neįvykdžius, pripažinti ieškovui teisę atlikti šiuos veiksmus: nugriauti šiltnamio betoninius pamatus; nuardyti terasą – nugriauti atraminius pamatus bei atlaisvinti ūkinio pastato šiaurinę sieną nuo užpiltų žemių, patraukiant žemės sankaupas nuo žemės sklypo ribų 1 metro atstumu; demontuoti įleistus į žemę ties ieškovo ūkinio pastato šiaurine siena inžinerinius įrenginius; perkelti nuo sklypų ribos augalus: 8 aukštaūgius medžius tujas 3 metrų atstumu, dekoratyvinį medį 2 m atstumu, aviečių krūmus 1 m atstumu, pačiam, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo; 6) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 137–145).
2. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė teismo: 1) teismui manant, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, atnaujinti šį terminą pripažįstant, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) panaikinti 2006 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, išduotą ieškovui į ūkinį pastatą 4I1p, esantį (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti ieškovui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato statybą neteisėta; 4) panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudotis akto dalį dėl ūkinio pastato ir pripažinti jo teisinę registraciją negaliojančia; 5) įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti neteisėtai pastatytą ūkinį pastatą bei paskirti ieškovui baudą, jeigu nebus įvykdytas šis įpareigojimas per teismo nustatytą terminą; 6) priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 144–152).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, įpareigojo atsakovą S. P. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti nuo sklypų ribos augalus: 8 aukštaūgius medžius tujas 3 metrų atstumu, dekoratyvinį medį 2 m atstumu; atsakovui šių įsipareigojimų nustatytu terminu neįvykdžius, pripažino ieškovui L. B. teisę atlikti šiuos veiksmus: perkelti nuo sklypų ribos augalus: 8 aukštaūgius medžius tujas 3 metrų atstumu, dekoratyvinį medį 2 m atstumu, pačiam, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo S. P.; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo S. P. ieškovui L. B. 572,16 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo L. B. atsakovui S. P. 575 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo L. B. 6,88 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; priteisė iš atsakovo S. P. 34,37 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas yra gretimų žemės sklypų savininkai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0761 ha sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2006 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0597 ha sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 58–61, 30–31, 62–63). Šalių – kaimyninių žemės sklypo savininkų – ginčas kilo dėl atsakovo žemės sklype esančių šiltnamio betoninių pamatų, terasos – atraminių pamatų, inžinerinių įrenginių ir augalų atstumų ribos nesilaikymo nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos ir ieškovui priklausančio pastato – ūkinio pastato 4I1p, esančio (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo.
Šalies argumentai
5. Ieškovas prašė teismo pašalinti jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimą, kuris pasireiškia atsakovo savavališka statyba, t. y. pripažinti šiltnamio betoninių pamatų statybą neteisėta ir įpareigoti atsakovą nugriauti šiuos pamatus; pripažinti terasos – atraminių pamatų su užpilta žeme statybą neteisėta ir įpareigoti atsakovą nuardyti terasą ir atlaisvinti ūkinio pastato šiaurinę sieną nuo užpiltų žemių; pripažinti inžinerinių įrenginių, įleistų į žemę ties ieškovo ūkinio pastato šiaurine siena, statybą neteisėta ir įpareigoti atsakovą demontuoti įleistus inžinerinius įrenginius.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, įvertinęs Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybos leidžiantys dokumentai“ reglamentavimą, sprendė, kad terasa, kuri priskirtina nesudėtingam I grupės statiniui, nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, todėl statant atraminę sienelę rašytinis pritarimas supaprastintam projektui nebuvo privalomas ir atsakovui nereikėjo rengti atraminės sienelės projekto. Teismas nustatė, kad atraminė sienelė – terasa yra nesudėtingas inžinerinis statinys, pastatyta 2001–2002 m. Buvęs sklypo savininkas S. B. niekada nėra išreiškęs prieštaravimų dėl atraminės sienelės, o ieškovui tapus sklypo savininku, jis per vienus metus taip pat jokių pretenzijų dėl atraminės sienelės atsakovui nepareiškė. Nors ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovui apie atraminę sienelę tapo žinoma tik nuo 2013 m., kai ieškovas pamatė, kad ūkiniame pastate drėksta siena, ir tik tuomet ieškovas pradėjo domėtis, ar atraminė sienelė nėra savavališka statyba, teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2013 m. atsakovui jokių pretenzijų dėl jos nereiškė. 2014 m. gegužės 7 d. ieškovas raštu reikalavo atsakovo patraukti tvorą, o ieškinį dėl terasos – atraminės sienelės pripažinimo neteisėta statyba pareiškė tik 2017 m. rugsėjo 18 d. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido terminą reikšti reikalavimą pripažinti terasos – atraminių pamatų su užpilta žeme statybą neteisėta, šio termino neprašė atnaujinti, todėl šią ieškovo reikalavimo dalį atmetė.
7. Ieškovo reikalavimą pripažinti šiltnamio betoninių pamatų statybą neteisėta teismas atmetė kaip neįrodytą. Teismas nustatė, kad betoniniai blokai yra statybinės medžiagos, neturinčios aiškios funkcinės naudojimo paskirties. Antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole jokie šiltnamio betoniniai pamatai neužfiksuoti. Ieškovas jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų šiltnamio betoninių pamatų buvimą atsakovo žemės sklype arčiau nei 1 m iki bendraturčių žemės sklypo ribos, nepateikė. Pateiktose fotonuotraukose nesimato, kad blokeliai būtų įkasti / įleisti į žemę. Teismas iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatė, kad atsakovo žemės sklype, atsakovui nukėlus šiltnamį, liko betoniniai blokeliai, kurie yra arčiau nei 1 m nuo bendraturčių sklypo ribos, tačiau šie betoniniai blokeliai nėra įkasti (įmūryti) ar įleisti į žemę, todėl neatitinka pamato sąvokos. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kaip šie blokeliai pažeidžia ieškovo teises.
8. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, laikė, kad atsakovo žemės sklype esantis vamzdis yra priskiriamas inžineriniam tinklui, kuris skirtas surinkti nuo ieškovo ūkinio pastato stogo, lietvamzdžiu tekantį lietaus vandenį. Vamzdis yra tik atsakovo žemės sklype ir visos vamzdžiu surenkamos nuotekos nuteka ne į ieškovo sklype esantį šulinį, o į sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) rezervuarą. Teismas nurodė, kad pagal Statybos įstatymą ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktą vamzdžiui įsirengti nebuvo reikalinga projektinė dokumentacija, o pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį, įrengus atsakovui vamzdį mažesniu nei 1 m atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo, rašytinis sutikimas (nagrinėjamu atveju žemės sklypo bendraturčių) neprivalomas, nes nei S. B., nei ieškovas, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl vamzdžio atsakovui nepateikė rašytinių pretenzijų / skundų. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, laikė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad vamzdžio įrengimas pažeidžia ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teises, ar dėl jo įrengimo atsakovas turi gauti ieškovo sutikimą, todėl šią ieškovo ieškinio dalį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
9. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0088/17/32 užfiksuota, kad atsakovo žemės sklype auga: 8 vnt. tujų, atstumas nuo ieškovo tvoros iki tujų yra 1,50 m, 1,60 m.; dekoratyvinis medelis – 1 m atstumu. Augalų, esančių atsakovo sklype, aukštis yra daugiau nei 2 m. Byloje kilo ginčas dėl to, ar tujos yra medžiai ar krūmai, ir tai turi reikšmės jų pasodinimo atstumo reikalavimams. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog atsakovo sklype auga tujos – krūmai, laikė, kad atsakovo sklype augančios tujos atitinka aukštaūgio medžio sąvoką. Teismas, vadovaudamasis Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 5 punktu, kuris numato, kad aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, o žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, sprendė, kad atsakovas, pasodindamas tujas mažesniu nei 3 m atstumu ir dekoratyvinį medį mažesniu nei 2 m atstumu nuo ieškovo sklypo ribos, neturėdamas rašytinio ieškovo sutikimo dėl mažesnio medžių sodinimo atstumo, pažeidė Sodininkų bendrijos įstatyme reglamentuotų želdinių sodinimo atstumus nuo kaimyninių žemės sklypų ribos, todėl ieškovo reikalavimo dalį dėl 8 tujų perkėlimo nuo sklypo ribos 3 m atstumu ir dekoratyvinio medelio perkėlimo nuo sklypo ribos 2 m atstumu tenkino. Teismas, nustatęs, kad dekoratyviai krūmai yra 1,2–1,4 m atstumu nuo ieškovo sklypo ribos, atsižvelgęs į Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, ieškovo reikalavimą dėl aviečių krūmų perkėlimo atmetė.
10. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčija Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudotis akto dalį (toliau – Pripažinimo aktas) dėl ūkinio pastato, pripažįstant jo teisinę registraciją negaliojančia. Teismas sprendė, kad atsakovas praleido vieno mėnesio terminą administraciniam aktui apskųsti. Teismas netenkino atsakovo prašymo atnaujinti atsakovui terminą administraciniam skundui paduoti, kadangi atsakovas nenurodė svarbios ir objektyvios priežasties, lėmusios termino praleidimą. Teismas nenustatė ir jokių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad vieno mėnesio terminas administraciniam aktui apskųsti yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo vertinimu, atsakovas netinkamai skaičiuoja terminą administraciniam aktui ginčyti. Atsakovas 1988 m. rugsėjo 29 d. duodamas sutikimą žinojo, kad ūkinis pastatas bus statomas 1,3 m atstumu nuo jam priklausančio žemės sklypo. Be to, atsakovas yra pasirašęs žemės sklypo ribų plane, parašu patvirtino, kad sklypų ribos yra suderintos (t. 1, b. l. 15). 2003 m. spalio 13 d. Pripažinimo aktas yra priimtas ieškovo atžvilgiu ir atsakovui nebuvo siunčiamas, tačiau įstatymo nustatyta tvarka buvo paviešintas 2003 m. spalio 27 d. (t. 1, b. l. 130–133). Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus, sprendė, kad atsakovo nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ir turi teisę kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
11. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, laikė, kad ginčijamas pripažinimo aktas yra teisėtas, ir atsakovo reikalavimą dėl Pripažinimo akto panaikinimo ir jo teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia atmetė. Teismas nurodė, kad ginčo Pripažinimo akte Komisija, paskirta Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 01-332, dalyvaujant statytojui S. B., peržiūrėjusi statytojo pateiktą statinio projektą ir kadastrinių matavimų duomenis, apžiūrėjusi statinį, nustatė, kad pastato statiniai tinkami naudoti (t. 1, b. l. 29). Duomenų, kad Komisija surašė ginčo Pripažinimo aktą neturėdama visų duomenų, reikalingų pripažįstant statinius tinkamais naudoti ar nepatikrinusi visų aplinkybių reikalingų pripažinti statinius tinkamais naudoti, teismas byloje nenustatė. Tokių aplinkybių atsakovas byloje taip pat neįrodinėjo.
12. Teismas konstatavo, kad ūkinis pastatas tiek statybos metu, tiek statybos užbaigimo metu, jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre metu, atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus, jo statybos buvo vykdomos teisėtai, todėl teisės aktų pagrindu esant statiniams įregistruotiems viešajame registre, preziumuojama, kad jie atitiko tuo metu nustatytus reikalavimus (atstumai atitiko nustatytuosius, o šiems neatitinkant reikalavimų, buvo gautas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas). Aplinkybė, kad tarp šalių kilusio ginčo metu buvo atlikti patikslinti kadastriniai matavimai, jie įregistruoti registre, kas lėmė ribų tarp kaimyninių sklypų nustatymą ir atitinkamai faktą, kad ūkinis pastatas stovi arčiau nei 1,3 m, nesudaro pagrindo pripažinti, kad statybos metu buvo pažeisti statybą reglamentuojantys teisės aktai.
13. Atmetęs pagrindinius priešieškinio reikalavimus dėl ūkinio pastato teisėtumo ir administracinio akto panaikinimo, teismas atmetė ir priešieškinio išvestinius reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas, sprendimo dalį dėl atsakovo atmesto priešieškinio ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį atmesti visiškai, atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, padarė nepagrįstas išvadas, kad tujos atsakovo sklype yra medžiai. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad atsakovo sklype tujos susodintos viena šalia kitos ir taip suformuota gyvatvorė. Gyvatvorė, kurios aukštis yra 1,7 m, pasodinta atsakovo sklypo pietinėje pusėje. Pagal aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių 5.5.2. punktą gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip 1 metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus pietinę sklypo dalį, kur gyvatvorė gali būti iki 2 metrų aukščio. Atsakovo gyvatvorė atitinka aukščiau nurodytas taisykles bei nepriskiriama aukštaūgiams medžiams. Gyvatvorinės tujos nuo pat apačios turi daug sumedėjusių stiebų, todėl laikytinos krūmu. Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktas numato, kad krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 metro atstumu nuo sodo sklypo ribos. Atsakovo dekoratyvinės tujos (gyvatvorė) yra pasodinta didesniu nei 1,6 metro atstumu nuo besiribojančios sklypo ribos ir jokių ieškovo teisių nepažeidžia. Ieškovo rašytinį įrodymą – UAB „Pjovėjai“ 2018 m. vasario 15 d. paaiškinimą surašęs I. K. nebuvo patekęs į atsakovo sklypą, todėl negalėjo tiesiogiai apžiūrėti augalų, matyti augalų kamienų bei pažymoje nurodyti, kad tuja yra medis su vienu ar keletu kamienu. I. K. pateiktas pažymėjimas akivaizdžiai patvirtina, kad jis neturi ne tik teisės, bet ir kvalifikacijos nustatyti augalų rūšį, nes augalų klasifikaciją bei rūšį gali nustatyti ekspertas arba botanikas. Teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą dėl dekoratyvinio medžio perkėlimo 2 metrų atstumu, nepasisakė ir nepateikė argumentų bei išvados, kodėl šis augalas laikomas dekoratyviniu medžiu, o ne krūmu. Atsakovo sklype nėra jokio dekoratyvinio medžio, tik krūmai. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad sklype būtų pasodintas dekoratyvinis medis. Priešingai, pateiktame sodininkų bendrijos „Amaliai“ patikrinimo akte nurodyta, kad yra tik tujos bei dekoratyviniai krūmai su nurodytais atstumais. 2017 m. spalio 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole visiškai nepagrįstai nurodyta, kad atsakovo žemės sklype šalia ieškovo tvoros auga dekoratyvinis medelis.
1.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai taikė teismų praktiką, todėl priėmė iš dalies neteisingą sprendimą. Atsakovas teismo prašė nustatyti neteisėtos statybos faktą bei pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismo argumentas, kad yra pakankamas atstumas, ne mažesnis nei 1,3 m, nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovo tėvui prašant statyti ūkio bloką neišlaikant numatytų atstumų, t. y. 3 m, atsakovas, kaip gretimo sklypo naudotojas, davė sutikimą ūkio bloką statyti ne mažesniu kaip l,3 m atstumu iki jam priklausančio sklypo ribos, ir tai atsispindi 1988 metų situacijos plane. Faktas tas, kad ieškovui priklausantis ūkio pastatas statybos metu negalėjo būti pastatytas arčiau nei l,3 m atstumu atsakovo sklypo ribos ir tai negali / negalėjo turėti jokios įtakos vėliau besikeičiančios statybą reglamentuojančios teisės normos. Byloje nėra nei vieno rašytinio dokumento, kad tiek statybos metu, tiek dabar, ūkinis pastatas būtų pastatytas išlaikant atsakovo S. P. duotą sutikimą, t. y. kad nuo pastato iki atsakovo sklypo ribos būtų ne mažiau nei 1,3 m. Byloje įrodytas faktas, kad tiek statybos metu, tiek ir ginčui kilus teisme, ieškovo pastatas pastatytas neišlaikant atsakovo duoto sutikimo. Byloje nustatyta ir nėra nuginčyta, kad ieškovo ūkinio pastato stogo konstrukcija patenka į atsakovui nuosavybės teise valdomą sklypą: taške Nr. 8 – 23 cm ir taške Nr. 9 – 30 cm. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas turėjo teisės aktų nustatytos formos (rašytinį) sutikimą iš atsakovo, leidžiantį ieškovui priklausantį pastatą statyti arčiau nei 1,3 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, o tuo labiau kad pastato konstrukcijos patektų į atsakovo sklypą.
1.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepakankamai aktyviai domėjosi galimu savo teisių pažeidimu. Atsakovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2015 m. kovo 16 d., kuomet IĮ „Geobaitas“ pateikė žemės sklypų ribų primatavimų planą, kuriame konstatuota, kad ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise valdomus sklypus skiria žemės sklypų riba – taškuose Nr. 1 ir Nr. 6, kurių atstumai neatitinka duotam sutikimui. Reaguodamas į tai, atsakovas operatyviai pateikė priešieškinį dėl neteisėtos statybos.
1.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas praleido ABTĮ 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio terminą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrosios kompetencijos teisme sprendžiant ginčą dėl civilinių teisių ir pareigų, atsiradusių individualaus administracinio akto pagrindu, reikalavimai dėl individualaus administracinio akto galiojimo su prašymais ginti pažeistas civilines teises nekeičia civilinės teisinės ginčo prigimties ir esmės, ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas tokiu atveju netaikomas. Pripažinus ieškovo ūkio pastato statybą neteisėta, atsakovo priešieškinyje pareikšti kiti reikalavimai privalėjo būti patenkinti. Kasacinis teismas nuosekliai ir nedviprasmiškai suformavęs praktiką, kad faktas, jog viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai yra pripažįstamas viešojo intereso pažeidimu, todėl priimti sprendimai turi būti panaikinami.
15. Apeliaciniu skundu ieškovas L. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas praleido vienų metų terminą reikšti reikalavimą pripažinti terasos – atraminės sienelės su užpilta žeme statybą neteisėta, yra nepagrįsta, prieštaraujanti teismo išvadoms dėl priešieškinio atmetimo. Ieškovas reiškė negatorinį ieškinį ir tuo pačiu ieškinį dėl neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo, t. y. ieškovas siekė įrodyti neigiamą poveikį savo turtui ir teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Teismas iš dalies pasisakė dėl atraminės sienelės su užpiltomis žemėmis statybos teisėtumo, bet visiškai nepasisakė dėl atraminės sienelės statybos ieškovo daiktinės teisės apgynimo aspektu. Byloje nustatyta, kad atraminė sienelė su užpiltomis žemėmis – terasa yra pastatyta ant ieškovo žemės sklypo ir tiesiogiai šliejasi prie ūkinio pastato, tuo yra pažeista ieškovo daiktinė teisė, šis pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir ieškinio terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną.
2.2. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas ir tuo pažeidė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus statinių statybai bei žemės sklypo savininko teisių apsaugą. Fotonuotraukose aiškiai matosi, kad nutinkuota atraminė sienelė sutvirtinta su žeme, jos pamatas užpiltas žemėmis, t. y. atraminė sienelė yra susijusi su požemine dalimi, todėl laikytina nesudėtingu statiniu, ji negali būti perkelta iš esamos vietos į kitą nepakeitus jos paskirties. Atsakovas, pasistatydamas atraminę sienelę tiesiogiai ieškovui priklausančiame žemės sklype, pažeidė ne tik reikalaujamus atstumus nuo žemės sklypo ribos, bet tiesiogiai pažeidė ieškovo nuosavybės teisę į žemės sklypą.
2.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti šiltnamių betoninių pamatų statybą neteisėta ir įpareigoti atsakovą nugriauti šiltnamio betoninius pamatus. Nepagrįsta teismo išvada, kad betoniniai blokeliai, kurie yra arčiau nei 1 metras nuo sklypo ribos, nėra įkasti į žemę, todėl neatitinka pamato sąvokos. Teismas atkartojo atsakovo poziciją, kuri nebuvo paremta jokiais įrodymais. Ieškovas pateikė į bylą fotonuotraukas, kuriose matėsi šiltnamis, pastatytas ant pamatų, kurį atsakovas proceso metu nukėlė nuo pamatų, pamatai liko ir jie užfiksuoti fotonuotraukose ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad buvusio šiltnamio pamatai yra tik statybinės medžiagos.
2.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo žemės sklype esantis vamzdis yra skirtas surinkti nuo ieškovo ūkinio pastato stogo lietvamzdžiu tekantį lietaus vandenį. Ieškovas pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad ieškovo ūkio pastato lietvamzdis, per kurį nuo stogo teka lietaus vanduo, yra visiškai kitoje vietoje, nei ginčo inžinerinis įrenginys. Atsakovo pateiktas patikrinimo aktas nepatvirtina, kad ginčo inžinerinis įrenginys surenka lietaus vandenį nuo priklausančio ieškovui ūkinio pastato lietvamzdžio. Patikrinimo akte aprašytas kitas, bet ne ginčo vamzdis, į kurį lietaus vanduo patenka iš viršutinės sklypo dalies, priklausančios abiem šeimininkams. Akte aprašytas visiškai kitoks vamzdis, kuris yra atsakovo sklypo gale, bet ne vamzdis, kuris yra 30 cm atstumu nuo ieškovo ūkinio pastato šiaurinės sienos. Vamzdžio įrengimas 30 cm atstumu nuo ieškovui priklausančio ūkinio pastato šiaurinės sienos ant neteisėtai pastatytos terasos yra tęstinis pažeidimas, ir vienų metų terminas jo įrengimo apskundimui prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną.
2.5. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl aviečių krūmų perkėlimo, nepagrįstai rėmėsi tik antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, neįvertinęs, kad avietės nukerpamos rudenį iki pat žemės. Sodo bendrijos „Amaliai“ patikrinimo akte avietės neminimos, nes nebuvo ataugusios, o antstolė aplinkybes konstatavo rudenį. Aviečių krūmai aiškiai matosi ieškovo pateiktose fotonuotraukose.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atsakovo S. P. apeliacinį skundą ieškovas L. B. prašo atsakovo S. P. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
3.1. Ieškovo pateikti įrodymai yra tinkami, patvirtina atsakovo sklype augančių tujų rūšį, o UAB „Pjovėjai“ pažymą surašęs specialistas turi kvalifikaciją identifikuoti medžius. Nepagrįsti atsakovo argumentai ir dėl dekoratyvinio medelio. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuris yra oficialus įrodymas, užfiksuota, kad dekoratyvinis medelis pasodintas 1 metro atstumu nuo tvoros.
3.2. Teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, dėl kurių atsakovas delsė kreiptis į teismą dėl pripažinimo akto panaikinimo. Atsakovas, būdamas gretimo sklypo savininku, kaip apdairus, protingas ir rūpestingas žmogus, turėjo žinoti apie, jo manymu, jo teisių pažeidimą, ir ginti jas, pareikšdamas reikalavimą teismui dėl administracinio akto panaikinimo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą, nes nuo 2003 m. spalio 27 d. galioja įrašas, kad ginčo statinys pripažinimo akto pagrindu buvo pripažintas tinkamu naudoti.
3.3. Teismas, įvertindamas pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimus dėl administracinio akto panaikinimo, nes yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo ginčijamo administracinio akto priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento, t. y. ginčas dėl norminiuose teisės aktuose nustatytų minimalių atstumų reikalavimų pažeidimo yra keliamas praėjus net dvylikai metų nuo faktinės statybų užbaigimo pradžios.
17. Atsiliepimu į ieškovo L. B. apeliacinį skundą atsakovas S. P. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
4.1. Ieškovo nepagrįstai įvardijami pamatai ar atraminė sienelė nelaikytina statiniu – pastatu arba inžineriniu statiniu. Atsakovo sudėti ir aptinkuoti blokeliai neturi jokio požeminio tvirtinimo, t. y. tiesiogiai nėra susiję su požemine dalimi. Faktinių aplinkybių protokole nurodyta, kad tai žemių sankaupa atstoja tvorą tarp sklypų.
4.2. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo įrengtas šiltnamis būtų įrengtas arčiau nei 1 m atstumu iki ieškovo sklypo ribos, kad kilnojamojo laikino šiltnamio eksploatacijai būtų liejami kokie nors pamatai ar naudojamos kokios ilgalaikės konstrukcijos ar dalys. Antstolė jokių šiltnamio betoninių pamatų, kurie būtų įkasti į atsakovo žemės sklypą, neužfiksavo. Fotonuotraukose matyti, kad prie tvoros yra padėti betoniniai blokeliai, kurie nėra vientisi, nesimato, kad šie blokeliai būtų įkasti / įleisti į žemę.
Šalies argumentai
4.3. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad akte aprašytas visiškai kitas ir kitur esantis vamzdis. Ties ieškovo ir atsakovo sklypo riba nėra jokio kito vamzdžio. Kauno regiono aplinkos departamento 2017 m. lapkričio 29 d. patikrinimo akte Nr. KP-585 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), yra įvesta vietinė kanalizacija (įrenginys). Lietaus nuotekoms surinkti sklypo gale yra pastatytas plastmasinis rezervuaras, iš kurio vamzdžiu nuotekos nuteka į SB (duomenys neskelbtini) rezervuarą. Lietaus surinkimo vamzdis, kuris pajungtas į kaimyniniame sklype (duomenys neskelbtini) esantį rezervuarą yra atjungtas ir į rezervuarą lietaus nuotekos netekėjo. Patikrinimo metu aplinkos apsaugos pažeidimų neužfiksuota. Nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui, lietaus vanduo vamzdžiu suteka į surinkimo vamzdį, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui (t. 3, b. l. 49–50).
4.4. Ieškovas reikalavimo dėl aviečių krūmų perkėlimo neįrodė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo sklype augtų aviečių krūmai ar kad krūmai būtų pasodinti mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atsakovo S. P. apeliacinį skundą atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
5.1. Inspekcija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas praleido terminą kreiptis į teismą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto (Pripažinimo aktas) dalies dėl ūkinio pastato, pažymėto indeksu 4I1p (toliau – ūkinis pastatas), panaikinimo ir jo teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia. Pripažinimo aktas laikytinas individualiu administraciniu aktu. Atsakovas žinojo apie ūkinio pastato statybą, tuo pačiu jo įteisinimą pripažįstant jį tinkamu naudoti nuo 1988 m. rugsėjo 29 d., nes ant situacijos plano yra S. P. parašas, kuris patvirtina jo pritarimą / neprieštaravimą situacijos planui. Nekilnojamojo turto registre įrašas apie ūkinio pastato pripažinimą tinkamu naudoti skundžiamo pripažinimo akto pagrindu galioja nuo 2003 m. spalio 27 d., tačiau reikalavimas panaikinti pripažinimo aktą teismui buvo pateiktas tik 2015 m. kovo 17 d. Atsakovas, reikšdamas reikalavimą panaikinti pripažinimo aktą, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą, nes jis apie ginčijamą pripažinimo aktą žinojo daug anksčiau, nei likus vienam mėnesiui iki priešieškinio, kuriuo ginčijamas administracinis aktas, pateikimo teismui dienos, o tenkinti apelianto prašymą atnaujinti terminą šiam administraciniam aktui skųsti nebuvo jokio teisinio pagrindo, atsakovas nenurodė, kokios svarbios priežastys jam trukdė pripažinimo aktą ginčyti įstatymų nustatytais terminais.
5.2. Atsakovas S. P. pripažinimo akto teisėtumą ginčijo iš esmės vienu pagrindu, kad ūkinis pastatas pastatytas nesilaikant nustatytų atstumų iki gretimo sklypo ribos ir negavus gretimo žemės sklypo savininko sutikimo. Tiek pripažįstant ūkinį pastatą tinkamu naudoti, tiek įregistruojant jį Nekilnojamojo turto registre buvo išlaikyti visi įstatymais nustatyti reikalaujami atstumai, o dėl statinio statymo arčiau nei 3 metrai nuo gretimo sklypo ribos buvo gautas rašytinis gretimo sklypo savininko sutikimas, vadovaujantis tuo metu buvusiomis nustatytomis sodo sklypo ribomis.
5.3. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ginčo statinio statybos metu ar jį pastačius, S. P. būtų reiškęs kokių nors pretenzijų ginčo statinio savininkui dėl nagrinėjamo ginčo objektu tapusio statinio iki priešieškinio pateikimo teismui dienos, todėl darytina išvada, kad jis nemanė, jog jo teisės yra pažeidžiamos, ir per tokį ilgą laikotarpį (beveik dvylika metų) nepasinaudojo teise kreiptis į teismą pareikšti reikalavimus dėl ginčo statinio pripažinimo akto panaikinimo bei statinio nugriovimo.
5.4. Statinys tiek statybos metu, tiek statybos užbaigimo metu, tiek jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre metu atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus, t. y. statybos darbai buvo teisėti. Todėl tai, kad po dvylikos metų kilo ginčas dėl sklypo ribos patikslinimo ir galimai nebėra išlaikyti normatyviniai atstumai nuo gretimo sklypo ribos, neturėtų būti priežastis ūkinį pastatą laikyti neteisėtai pastatytu, t. y. jo statybą pripažinti savavališka.
5.5. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies nuostatas, savavališka statyba tai – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo ūkinis pastatas pastatytas pažeidus esminius statinio projekto sprendinius, t. y. kad jo statyba buvo ar yra savavališka.
19. Atsiliepimu į ieškovo L. B. apeliacinį skundą atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo teismo dėl L. B. apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą, kadangi ieškovo reikalavimai nėra susiję su Inspekcijos teisėmis ir pareigomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
21. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo žemės sklype esančių šiltnamio betoninių pamatų, terasos – atraminių pamatų, inžinerinių įrenginių, įleistų į žemę, ir augalų atstumų ribos nesilaikymo nuo ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos bei ieškovui priklausančio ūkinio pastato statybos teisėtumo.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
22. Ieškovas L. B. ir atsakovas S. P. yra gretimų žemės sklypų savininkai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0761 ha sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0597 ha sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 58–61, 30–31, 62–63).
23. 1980 m. balandžio 30 d. ieškovo tėvas sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) narys S. B. iš Kauno miesto Panemunės rajono LDT vykdomojo komiteto gavo leidimą Kauno „Amalių“ skyriaus kolektyviniame sode statyti vasarnamio tipo sodo pastatą pagal sodo išplanavimo projektą, sklypo Nr. 1 (t. 2, b. 1. 171). Atsakovas S. P. neprieštaravo, kad kaimynas S. B. pastatytų ūkinio pastato 1,3 m atstumu nuo atsakovui priklausančio sklypo ribos, apie tai situacijos plane 1988 m. rugsėjo 29 d. atsakovas pasirašė, jo parašą patvirtino valdybos pirmininkas V. T. (t. 1, b. 1. 15, t. 3, b. l. 24). 1988 m. spalio 11 d. Kauno miesto Panemunės rajono architektas leido S. B. statyti 7,2 x 3,20 m ūkinį pastatą, blokuojant prie esamo namelio situacijos plane nurodytoje vietoje. 1988 m. lapkričio 21 d. valstybinė komisija apžiūrėjo pastatytą sodo namelį ir nutarė priimti asmeninį sodo namelį eksploatacijai, nukrypimų nuo projekto nenustatė (t. 1, b. 1. 27). Kauno miesto Panemunės rajono architektas S. V. 1990 m. kovo 22 d. surašė aktą dėl sodo namelio rekonstrukcijos, ūkio pastato, pavėsinės automašinai, šiltnamio priėmimo, kuriuo konstatavo, jog statytojas S. B. sodininkų bendrijoje „Amaliai“ pagal išduotą leidimą Nr. 40a rekonstravo sodo namelį, pasistatė ūkio bloką iki 22,2 kv. m., garažą automašinai iki 14,64 kv. m., šiltnamį iki 41,00 kv. m., ūkinį pastatą 14,94 kv. m. (t. 1, b. 1. 28).
Dėl termino ginčyti administracinį aktą ir šio akto teisėtumo
27. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, jog jis yra praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudotis akto daliai dėl ūkinio pastato apskųsti ir kad nėra pagrindo jį atnaujinti. Atsakovo teigimu, jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2015 m. kovo 16 d., kuomet IĮ „Geobaitas“ pateikė žemės sklypų ribų primatavimų planą, kuriame konstatuota, kad taškuose Nr. 1 ir Nr. 6 atstumai neatitinka atsakovo duoto sutikimo.
28. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (akto redakcija nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis).
29. Termino pradžios nustatymui reikšminga aplinkybė yra ta, kada ieškovui buvo pranešta apie atitinkamą jo atžvilgiu priimtą individualų administracinį aktą. Pažymėtina, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laiko ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-553/2011). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-505-492/2015).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl termino ginčyti administracinį aktą atnaujinimo teismas turi įvertinti, kokių teisių pažeidimas siejamas su administracinių aktų galiojimu. Jeigu tos teisės svarbios, tai gali sudaryti pakankamą pagrindą atnaujinti terminą ir klausimą nagrinėti iš esmės. Nuosavybė teisė yra viena iš svarbiausių, todėl jos gynimas nuo pažeidimo sudaro pagrindą administracinio akto teisėtumą nagrinėti iš esmės, o ne apsiriboti reikalavimo atmetimu dėl administracinio akto apskundimo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
31. Teisėjų kolegija nustatė, kad Pripažinimo aktas buvo išviešintas 2003 m. rugsėjo 4 d. (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalis, t. 1, b. l. 130–131). Nekilnojamojo turto registre įrašas apie ūkinio pastato pripažinimą tinkamu naudoti skundžiamo pripažinimo akto pagrindu galioja nuo 2003 m. spalio 27 d. Reikalavimas panaikinti pripažinimo aktą teismui buvo pateiktas tik 2015 m. kovo 17 d. Taigi, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas apskųsti administracinį aktą yra praleistas daugiau nei 10 metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ūkinis pastatas buvo inventorizuotas 1990 m. kovo 18 d., 2003 m. spalio 13 d., peržiūrėjus statytojo pateiktą statinio projektą ir kadastrinių matavimų duomenis, pripažintas tinkamu naudoti (t. 1, b. l. 28–19). Taigi, atsakovas nuo 1988 m. rugsėjo 29 d. žinojo apie ūkinio pastato statybą, tuo pačiu jo įteisinimą, pripažįstant jį tinkamu naudoti, pasirašytinai patvirtinęs, kad situacijos planui neprieštarauja (t. 1, b. l. 15). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad jis apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2015 m. kovo 16 d., IĮ „Geobaitas“ pateikus žemės sklypų ribų primatavimų planą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas kaip sąžiningas asmuo, ieškovui eksploatuojant pastatą jau daugiau nei 10 metų, turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą ir galimą teisių gynybą teisme. Atsakovas apie savo galimai pažeistą teisę galėjo ir turėjo sužinojo ne vėliau kaip po Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudotis akto daliai dėl ūkinio pastato paviešinimo, nes analogiškoje situacijoje taip turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas atsižvelgia, kad teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumas nebuvo didelis, atsakovas nesiėmė veiksmų laiku nustatyti ūkinio pastato pastatymo tinkamumą ir ginčą dėl jo iškėlė daugiau nei po 12 metų nuo jo pastatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas praleido vieno mėnesio terminą apskųsti Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 13 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktą ir nėra svarbių priežasčių jį atnaujinti (ABTĮ 33–34 straipsniai).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą panaikinti Pripažinimo aktą ne tik dėl administracinio akto apskundimo terminų praleidimo, bet ir dėl esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kad komisija surašė ginčo Pripažinimo aktą neturėdama visų duomenų, reikalingų pripažįstant statinius tinkamais naudoti ar nepatikrinusi visų aplinkybių, reikalingų pripažinti statinius tinkamais naudoti. Įvertinusi visas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą panaikinti Pripažinimo aktą ir pripažinti jo registraciją negaliojančia.
Dėl ieškovo ūkinio pastato statybos teisėtumo
33. Teisėjų kolegija vertina atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovo ūkinis pastatas yra pastatytas neteisėtai. Atsakovo teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, jog tiek statybos metu, tiek dabar ūkinis pastatas būtų pastatytas išlaikant atsakovo S. P. duotą sutikimą pastatą statyti ne arčiau nei 1,3 m iki atsakovo sklypo ribos.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 30 d.) 24 straipsnio 1 dalį, pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys <...> pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų <...> bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus. Statinį galima naudoti tik įvykdžius šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, o pripažintas tinkamu naudoti statinys turi būti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3, 4 dalys).
35. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (galiojusio nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. gruodžio 28 d.) 27 punktą, siekiant pripažinti statinį tinkamu naudoti, statytojas turi pateikti komisijos pirmininkui (inspektoriui) statinio projektą (techninį projektą, darbo projektą), leidimą statyti (jei toks leidimas numatomas normatyviniuose statybos dokumentuose), statybos vykdymo dokumentus, statinio kadastrinių matavimų bylą.
36. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, savavališka statinio statyba laikoma statinio statyba (griovimas) be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas.
37. Teisėjų kolegija nustatė, kad 1980 m. balandžio 30 d. ieškovui S. B. buvo išduotas Kauno miesto Panemunės rajono LDT vykdomojo komiteto leidimas Nr. 40 Kauno „Amalių“ skyriaus kolektyviniame sode statyti vasarnamio tipo sodo pastatą remiantis sodo išplanavimo projektu (t. 2, b. 1. 171), 1988 m. spalio 11 d. Kauno miesto Panemunės rajono architekto leidimas S. B. statyti 7,2 x 3,20 m ūkinį pastatą, blokuojant prie esamo namelio situacijos plane nurodytoje vietoje, Kauno miesto Panemunės rajono architekto S. V. 1990 m. kovo 22 d. aktas dėl sodo namelio rekonstrukcijai, ūkio pastato, pavėsinės automašinai, šiltnamio priėmimo bei 2003 m. spalio 13 d. statinių pripažinimo tinkamais naudoti. Prie Pripažinimo akto pridėtoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje esančiame situacijos plane yra nurodyta, kad ūkinio pastato atstumas nuo gretimo sklypo ribos yra 1,3 m, plane yra ir atsakovo sutikimas, kad sodo kaimyno statiniai stovėtų 1,3 m atstumu nuo jo sklypo ribos. Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 01-332 paskirta komisija apžiūrėjo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) 19 sklype ((duomenys neskelbtini)) esančius Pripažinimo akte nurodytus statinius, tarp jų ir ūkinį pastatą, įvertino statytojo pateiktus dokumentus, nustatė, kad ginčo statinys tenkina nustatytus reikalavimus ir yra tinkamas naudoti.
38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo ūkinis pastatas buvo pastatytas turint visus tuo metu reikalingus leidimus, pastatas 2003 m. spalio 13 d. pripažintas tinkamu naudoti, o byloje nėra jokių įrodymų, kad pastato statybos metu ar jį pastačius atsakovas, kuris 1988 m. rugsėjo 29 d. buvo davęs sutikimą ūkio pastatą statyti 1,3 m atstumu nuo sklypų ribos, būtų jo savininkui reiškęs kokias nors pretenzijas. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant Kauno miesto Panemunės rajono LDT vykdomojo komiteto 1980 m. balandžio 30 d. ir Kauno miesto Panemunės rajono architekto 1988 m. spalio 11 d. statybos leidimams, gretimo sklypo savininko S. P. 1988 m. rugsėjo 29 d. sutikimui statyti statinį ir jį pastačius bei 2003 m. spalio 13 d. pripažinus tinkamu naudoti, tačiau kilusio ginčo metu patikslinus kadastrinius matavimus (2015 m. birželio 2 d.), kas lėmė ginčo šalių sklypų ribų pasikeitimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas ūkinio pastato statybos metu pažeidė statybą reglamentuojančius teisės aktus, kurie lemtų statybos neteisėtumą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis).
39. Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo ūkinio pastato stogo konstrukcija patenka į atsakovui nuosavybės teise valdomą sklypą taške Nr. 8 – 23 cm ir taške Nr. 9 – 30 cm yra nepagrįstas. Iš IĮ „Geobaitas“ 2015 m. birželio 6 d. žemės sklypų bei pastatų koordinačių primatavimų plano matyti, kad nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato – ūkinio pastato sienos atstumas iki atsakovui priklausančio sklypo ribos taške Nr. 8 yra 24 cm, o taške Nr. 9 yra 17 cm (t. 1, b. l. 78, 189–190). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad byloje įrodyta, jog ieškovo ūkinio pastato stogo konstrukcija į atsakovo sklypą patenka taške Nr. 8 – 23 cm, o taške Nr. 9 – 30 cm ir tokiu būdu pažeidžia atsakovo teises, priešingų įrodymų atsakovas nepateikė, o byloje esančios nuotraukos nepaneigia IĮ „Geobaitas“ nustatytų duomenų (CPK 178 straipsnis).
Dėl įpareigojimo perkelti tujas, dekoratyvinį medį ir aviečių krūmus
40. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 punktą, medžiai ir krūmai sodinami laikantis šių reikalavimų: aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; žemaūgiai medžiai iki 3 m aukščio sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos; krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos; mažesniu atstumu sodiniai gali būti sodinami esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Konstatavus, kad pasodinant tujas nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių atstumus, kurių laikantis yra sodinami medžiai nuo besiribojančių žemės sklypų ribų, ir įpareigojant pašalinti šį pažeidimą, turi būti vertinamas tokio įpareigojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).
42. Teisėjų kolegija iš atsakovo apeliacinio skundo nustatė, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo tujos yra medžiai, kurie turi būti sodinami ne arčiau kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos. Atsakovas nurodo, kad jo sklype yra pasodinta gyvatvorė, kuri nėra priskiriama aukštaūgiams medžiams, ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ 5.5.2. punktą ji veisiama ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir formuojama ne aukštesnė kaip 1,3 m, išskyrus šiaurinę sklypo dalį, kur gyvatvorė gali būti iki 1,8 m aukščio.
43. Teisėjų kolegija iš antstolės G. A. 2017 m. spalio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatė, kad atsakovo žemės sklype auga: 8 vnt. tujų, atstumas nuo ieškovo tvoros iki tujų yra 1,50 m, 1,60 m; dekoratyvinis medelis – 1 m atstumu. Augalų, esančių atsakovo sklype, aukštis yra daugiau nei 2 m (t. 3, b. l. 4–18). Teisėjų kolegija iš UAB „Pjovėjai“ 2018 m. vasario 15 d. paaiškinimo apie augalus nustatė, kad kaimyniniame sklype šalia ieškovo tvoros auga vakarinės tujos – 8 vnt., kurių aukštis 2,5 m. Vakarinė tuja – kiparisinių šeimos augalas, savaime augantis Šiaurės Amerikos rytuose. Tai iki 20 m aukščio kūgiškas medis su vienu ar keletu kamienų, kuriuos dengia supleišėjusi raudonai ruda žievė (t. 3, b. l. 45). Sodininkų bendrijos „Amaliai“ narių 2018 m. kovo 17 d. patikrinimo aktas patvirtina, jog septyni tujų krūmai, esantys sklypo pietinėje dalyje yra 1,7–1,8 metro atstumu nuo L. B. sklypo dalies, esančios šiaurinėje pusėje, tujų aukštis 1,7 m (t. 3, b. l. 56).
44. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo sklype augančios 8 tujos yra krūmai, o ne medžiai, kurių aukštis gali siekti 20 m ir kurie pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 punktą turi būti sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (CPK 178 straipsnis). Atsakovas ginčijo UAB „Pjovėjai“ direktoriaus I. K., įvertinusio atsakovo sklype augančias tujas, kvalifikaciją, tačiau savo teiginių dėl tujų neįrodinėjo kitokią kvalifikaciją turinčio eksperto išvadomis ar kitais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija įvertina atsakovo argumentą, kad atsakovo tujos yra gyvatvorė, tačiau atkreipia dėmesį, jog gyvatvorė yra formuojama ne aukštesnė nei 1,3 m, išskyrus šiaurinę sklypo dalį, kur gyvatvorė gali būti iki 1,8 m aukščio (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ 5.5.2. punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tujų, esančių pietinėje atsakovo sklypo dalyje, aukštis 2017 m. spalio 27 d. buvo daugiau nei 2 m, 2018 m. vasario 15 d. – 2,5 m, o 2018 m. kovo 17 d. – 1,7 m. Byloje neįrodžius, kad ginčo želdiniai yra krūmai ar kad iš jų yra formuojama leistino aukščio (1,3 m) gyvatvorė, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė imperatyvių teisės normų reikalavimus, kadangi aukščiau minėtas Sodininkų bendrijų įstatymas numato, kad aukštaūgiai medžiai sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Konstatavus šį pažeidimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimą atsakovo sklype esančias tujas perkelti 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkėlus tujas bus garantuojama ieškovo interesų apsauga bei užtikrinamas proporcingumo principo įgyvendinimas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).
45. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo argumentus dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo perkelti dekoratyvinį medį (atsakovo teigimu – krūmo) 2 m atstumu nuo tvoros, pažymi, kad teismas pagrįstai vadovavosi antstolės G. A. 2017 m. spalio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Protokole nustatyta, kad atsakovo žemės sklype 1 m nuo ieškovo tvoros auga dekoratyvinis medelis, o augalų, esančių atsakovo sklype, aukštis yra daugiau nei 2 m (t 3., b. l. 4). Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant paneigiančių įrodymų spręstina, kad atsakovo sklype augantis daugiau nei 2 m aukščio dekoratyvinis medis yra žemaūgis medis, o ne krūmas, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 punktą ir pagrįstai sprendė, kad dekoratyvinis medis turi būti perkeltas 2 m atstumu nuo sklypų ribos (CPK 185 straipsnis).
46. Teisėjų kolegija vertina ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą perkelti aviečių krūmus 1 m atstumu nuo sklypų ribos. Teisėjų kolegija iš 2017 m. rugsėjo 21 d. ieškovo pateiktų nuotraukų nustatė, kad šiaurės rytų pusėje ties tvora auga sodiniai (aviečių krūmai) (t. 2, b. l. 106). Sodų bendrijos „Amaliai“ 2018 m. kovo 17 d. patikrinimo akte nustatyta, kad dekoratyviniai krūmai yra 1,2–1,4 m atstumu nuo L. B. sklypo ribos ir yra pietinėje pusėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo teiginys, kad teismas neatsižvelgė, jog avietės rudenį yra nukerpamos, yra nepagrįstas. Bylos duomenys patvirtina, kad dekoratyviniai krūmai atsakovo sklype auga 1,2–1,4 m atstumu nuo ieškovo sklypo ribos, šiuos duomenis paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, pasodindamas aviečių krūmus, pažeidė Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą, numatantį, jog krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos (CPK 178 straipsnis).
Dėl atraminės sienelės
47. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktas reglamentuoja, kai naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.1 punkte nustatyta, kad rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje.
48. Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai) neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, t. y. patikslinti, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, ar dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios tokio statinio savininkui ar atsakingoms institucijoms buvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Jeigu per vienus metus pretenzijos nebuvo reiškiamos, tai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai nėra privalomi ir taikomas šiuos santykius reglamentuojantis anksčiau aptartas teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014).
50. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos išvada, jog ieškovas praleido vienų metų terminą reikšti reikalavimą pripažinti terasos – atraminės sienelės su užpilta žeme statybą neteisėta, nes apie galimą pažeidimą ieškovas sužinojo 2013 metais, tačiau ieškinį dėl atraminės sienelės pripažinimo neteisėta statyba pareiškė tik 2017 m. rugsėjo 18 d. Ieškovo teigimu, teismas neatsižvelgė, jog ieškovas teikė negatorinį ieškinį ir tuo pačiu ieškinį dėl neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo. Ieškovas siekė įrodyti neigiamą poveikį savo turtui ir teisės aktų reikalavimų pažeidimą, todėl teismas visiškai nepasisakė dėl atraminės sienelės statybos ieškovo daiktinės teisės apgynimo aspektu.
51. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad ieškinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybą neteisėta reikšti yra specifinis dėl teisių pažeidimo ypatumų – norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai statybų srityje paprastai yra akivaizdūs – tai yra svarbu, nustatant ieškinio senaties termino pradžią. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad pažeidimas įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl reikalaujant pripažinti statybą neteisėta, nereikia įrodyti šios statybos neigiamų padarinių (kurie ir gali būti trunkamojo pobūdžio), o tik patį pažeidimo faktą, kuris tiksliai apibrėžiamas statinio statybos laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas 2018 m. vasario 7 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsižvelgdamas į sklypo reljefą atsakovas 2001–2002 metais pastatė atraminę sienelę, savo sklypo dalį paaukštino žemėmis, pietinėje dalyje sudėjo statybinius blokelius, kurie buvo vėliau aptinkuoti ir kurie skiria paaukštintą žemę nuo ieškovo takelio, esančio ieškovo valdoje (2018 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 5 min. 00 sek. – 5 min. 40 sek., 19 min. 01 sek. – 19 min. 25 sek.). Ieškovo atstovė 2017 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas 2013 metais pamatęs situaciją, kad ieškovo ūkiniame pastate yra labai drėgna, pradėjo aiškintis, ar atraminė sienelė nėra pastatyta savavališkai (2017 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 32 min. 15 sek. – 33 min. 28 sek.).
53. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą 2013 metais, tačiau pareiškė reikalavimą pripažinti atraminę sienelę neteisėta statyba tik 2017 m. rugsėjo 18 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas per vienus metus nuo statinio statybos pradžios nepareiškė pretenzijų dėl statybos neleistinumo, todėl Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punkte ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas rašytinis sutikimas statyti atraminę sienelę nebuvo privalomas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir pripažinti, kad atraminės sienelės statyba yra neteisėta. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl atraminės sienelės statybos ieškovo daiktinės teisės apgynimo aspektu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo pateiktą 2016 m. birželio 15 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos šiluminės aplinkos tyrimo protokolą Nr. F-M-93/2016. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tikėtina, jog nesinaudojant ūkiniu pastatu, jo nevėdinant bei nešildant, kaupiasi drėgmė, o tai galėjo sukelti didesnį drėgmės procentą ūkiniame pastate. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos išvada ir pažymi, kad byloje nėra pakankamai duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad būtent dėl atsakovo atraminės sienelės ieškovo teisės yra pažeidžiamos (CK 4.99 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
Dėl betoninių pamatų
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punktą, statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
55. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 dalį, rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio paaukštėjimo kampas didesnis kaip 45°.
56. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktą, pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali būti statomi esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.
57. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas savo žemės sklype apie 0,3 m atstumu buvo pasistatęs šiltnamį ant betoninių pamatų, tačiau po pirminio ieškinio pateikimo, šiltnamį nusikėlė, palikdamas šiltnamio pamatus (t. 2, b. l. 141, t. 1, b. l. 39). Buvusio šiltnamio betoniniai pamatai, esantys 0,3 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, pažeidžia statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad pamatų atstumas turi būti 1 m nuo sklypo ribos.
58. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškovo reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad betoniniai blokeliai nėra įkasti (įmūryti) ar įleisti į žemę, t. y. neatitinka pamato sąvokos, todėl laikė juos statybinėmis medžiagomis, neturinčiomis aiškios funkcinės naudojimo paskirties. Ieškovas nesutinka su šia teismo išvada ir nurodo, kad atsakovas neįrodė, jog buvusio šiltnamio pamatai yra tik statybinės medžiagos.
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolė G. A. 2017 m. spalio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatė, jog S. P. žemės sklype šalia L. B. tvoros yra šiltnamio pamatas. Atstumas nuo L. B. tvoros iki šiltnamio pamato apie 40 cm (t. 3, b. l. 4).
60. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja; byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
61. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad iš prie G. A. faktinių aplinkybių protokolo pridėtų nuotraukų matyti, jog nukėlus šiltnamį, liko jo pamatų liekanos. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvusio šiltnamio išlikę nevientisi pamatai (jų liekanos) negali būti laikomi statiniu pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punktą, todėl šiems pamatams nėra taikomi Sodininkų bendrijų įstatyme bei Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatyti reikalavimai. Be to, ieškovas neįrodė, kad šios buvusio šiltnamio pamatų liekanos pažeidžia ieškovo teises (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad betoniniai pamatų likučiai savaime nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ir kaimyninio žemės sklypo savininko teisių (CK 4.99 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Dėl inžinerinio įrenginio – vamzdžio
62. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo žemės sklype esantis vamzdis yra skirtas surinkti nuo ieškovo ūkinio pastato stogo lietvamzdžiu tekantį lietaus vandenį, yra nepagrįsta. Ieškovo teigimu, 2017 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento patikrinimo akte Nr. KP-585 (toliau – patikrinimo akte) yra aprašytas kitas vamzdis, bet ne tas, kuris yra įrengtas 30 cm atstumu nuo ieškovo ūkinio pastato šiaurinės sienos.
63. Teisėjų kolegija iš 2017 m. lapkričio 29 d. Patikrinimo akto nustatė, kad (duomenys neskelbtini), yra įvesta vietinė kanalizacija (įrenginys). Lietaus nuotekoms surinkti sklypo gale yra pastatytas plastmasinis rezervuaras, iš kurio vamzdžiu nuotekos nuteka į SB (duomenys neskelbtini) rezervuarą. Lietaus surinkimo vamzdis, kuris pajungtas į kaimyniniame sklype (duomenys neskelbtini) esantį rezervuarą, yra atjungtas ir į rezervuarą lietaus nuotekos netekėjo. Patikrinimo metu aplinkos apsaugos pažeidimų neužfiksuota. Nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui, lietaus vanduo vamzdžiu suteka į surinkimo vamzdį, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovui (t. 3, b. l. 49–50).
64. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias nuotraukas (t. 1, b. l. 186, t. 2, b. l. 118,122, 157, t. 3, b. l. 6), nenustatė, kad ginčo plote yra kitas vamzdis nei tas, kuris yra aprašytas 2017 m. lapkričio 29 d. Patikrinimo akte. Ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie kitą vamzdį, kurio statybą prašė pripažinti neteisėta, todėl jo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų netinkamumo laikytini nepagrįstais (CPK 178 straipsnis).
65. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinių skundų argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
66. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
67. Teisėjų kolegijai atmetus ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).
68. Teisėjų kolegija nustatė, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka valstybė patyrė 7,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai nebuvo patenkinti, teisėjų kolegija nustato, kad pašto išlaidos priteistinos iš ieškovo ir atsakovo po lygiai, t. y. po 3,95 Eur (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir iš ieškovo L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3,95 Eur (tris eurus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.