Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-09-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-520-890/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2021-09-09Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-20Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-09-09
Bylos Nr.
II-520-890/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00806-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
A. Ž.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos VMI
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-520-890/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00806-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 21.10.4 (S)
ROIK: 21129950651KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant pareiškėjai - administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Ž.,jos atstovui advokatui H. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. (ankstesnė pavardė – S.), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), išsituokusios, dirbančios (duomenys neskelbtini) mokykloje, turinčios aukštąjį išsilavinimą, atstovo advokato H. J. skundą dėl 2021 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-2358-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja J. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad A. Ž. (ankstesnė pavardė – S.) 2020 m. gruodžio 16 d., 11 val. 15 min., uždaroje erdvėje artimai kontaktavo adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)atliekant grožio procedūrą, kuri truko 30 minučių (su konsultacija) su kito namų ūkio UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja O. G., tokiu būdu sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.3. papunktyje nustatyto reikalavimo bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje (b.l. 8-9).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas K. K. 2021 m. gegužės 19 d. priėmė nutarimą Nr. Nr. 31-ANR_N-2358-2021, kuriuo nenustačius A. Ž. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. Ž. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Jai paskirta administracinė nuobauda - 500 eurų bauda (b. l. 11-12).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. birželio 9 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto asmens A. Ž. skundas dėl Institucijos 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, jog UAB (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), yra sveikatos priežiūros įstaiga, turinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą galiojančią licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tame tarpe ir dermavenerologijos (įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija bei jos papildymai pridedami). Klinika paslaugas teikia licencijoje bei jos prieduose nurodytose veiklos vietose: Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje, konkrečiai adresu (duomenys neskelbtini). O. G. yra Klinikoje dirbanti bei joje teikianti paslaugas gydytoja dermavenerologė, turinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą bei galiojančią licenciją (duomenys neskelbtini) licenciją Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančią teisę pastarajai teikti gydytojo dermavenerologo paslaugas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantiną, Klinikos direktorius V. S. priėmė įsakymą, kuriuo uždraudė Klinikos darbuotojams, teikti grožio, taip pat kitas paslaugas, kurių teikimo metu būtinas ilgesnis nei 15 minučių kontaktas tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo bei nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) grožio paslaugos truktų neilgiau kaip 15 min. Pabrėžtina, kad pagal karantino laikotarpiui Klinikoje nustatytą tvarką, visos paslaugos teikiamos tik iš anksto užsiregistravusiems pacientams. Pacientai registruojami taip, jog būtų išvengta bet kokio tarpusavio pacientų kontakto. Kaip matyti iš pateikiamo Klinikos pacientų registravimo kompiuterio ekrano vaizdo nuotraukos, įvykio dieną, t. y. 2020 m. gruodžio mėn. 16 d., Klinikoje dirbo tik 2 iš 8 gydytojų. Pagal minėtą grafiką, pacientai registruoti ne mažiau, kaip kas 15 minučių laiko intervalu, taigi, akivaizdu, jog Klinikos pacientų vizitai suplanuoti taip, kad pastarieji tarpusavyje nekontaktuotų. Tiek pareiškėjos A. Ž. vizito Klinikoje metu, tiek ir viso karantino laikotarpiu Klinikoje buvo ir yra laikomasi numatytų karantino reikalavimų - Klinikos patalpos reguliariai vėdinamos, dezinfekuojami paviršiai, priimami tik užsiregistravę pacientai tarp kurių vizitų užtikrinamas ne mažiau kaip 15-30 min. trukmės laiko tarpas, visi asmenys Klinikos patalpose privalo dėvėti ir dėvi apsaugines veido kaukes, bendraudami laikosi saugaus atstumo. Pagal Klinikoje nustatytą tvarką, atvykstančius Klinikos pacientus visuomet pasitinka Klinikos administratorė, kuri kiekvienam pacientui pamatuoja kūno temperatūrą, po ko pacientai užpildo epidemiologinę anketą, ką konkrečiu atveju padarė ir pareiškėja A. Ž.. Atlikus paciento užregistravimo veiksmus, pacientas Klinikos laukiamajame laukia gydytojo kvietimo procedūrai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Klinikos laukiamasis yra 57,39 m2 ploto (patalpų planas pridedamas), kas iš esmės užtikrina Klinikos pacientų ir personalo saugų bendravimą. Prieš atliekant procedūrą, pacientai trumpai supažindinami su procedūros eiga (pridedamas paciento sutikimas atlikti procedūrą), po ko ir suteikiama paslauga. Po procedūros, pacientas apmoka už suteiktas paslaugas, o gydytojas užpildo paciento kortelę, po paciento vizito ir jam nedalyvaujant. Pažymėtina, kad dėl 2021 m. gruodžio 16 d. gydytojos dermavenerologės O. G. atliktos medicininės paslaugos - tarpuakio „pykčio“ raukšlių, kaktos horizontaliųjų raukšlių botulino toksino injekcijų pacientei A. Ž., buvusi pavardė S., Klinikos vadovui V. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 str. 4 d., padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta administracinė byla buvo išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklaustos O. G., A. Ž., buvusi pavardė S. bei Klinikos administratorė G. V.. Pabrėžtina, kad 2021-05-25 nutartimi administracinio nusižengimo bylos teisena V. S. atžvilgiu nutraukta, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. Pažymėtina, jog minėtos bylos teisminio proceso metu, gydytoja dermavenerologė O. G. paaiškino, kad 2021 m. gruodžio 16 d. atliko pacientei A. Ž. medicininę paslaugą - tarpuakio „pykčio“ raukšlių, kaktos horizontaliųjų raukšlių botulino toksino injekcijas. Būdama licencijuota gydytoja dermatovenerologė O. G. turėdama reikiamą kompetenciją, teismo posėdžio metu paaiškino apie procedūros eigą bei jos trukmę. O. G. nurodė, kad minima procedūra atliekama injekciniu būdu ir užtrunka iki 7 min., todėl tokio pobūdžio paslaugos ir yra teikiamos Klinikoje karantino laikotarpiu. Šiuo konkrečiu atveju A. Ž., buvusi pavardė S., nebuvo reikalinga visos apimties procedūra, pati procedūra A. Ž. buvusi pavardė S., praėjo sklandžiai be jokių komplikacijų, todėl procedūros/paslaugos teikimo laikas buvo netgi trumpesnis nei įprastai. Gydytoja dermavenerologė O. G. yra susipažinusi su karantino reikalavimais bei apribojimais, todėl sąžiningai jų laikėsi. A. Ž., buvusi pavardė S., apsilankymas Klinikoje vyko pagal karantino laikotarpiui Klinikoje nustatytą tvarką. Pati A. Ž., buvusi pavardė S., teismo posėdžio metu nurodė, kad jai atvykus į Kliniką, ją pasitiko įstaigos administratorė. Pastaroji pamatavo A. Ž., buvusi pavardė S., temperatūrą, o nustačius, kad temperatūra nėra aukštesnė nei nustatyta, pateikė užpildyti anketą dėl simptomų susijusių su COVID-19 virusine infekcija, bei nurodė sulaukti gydytojos kvietimo. Pacientė gydytojos kvietimo laukė Klinikos laukiamajame, o į gydytojos kabinetą buvo pakviesta numatytu registracijos laiku. A. Ž., buvusi pavardė S., nurodė, jog gydytoja dermavenerologė O. G. trumpai informavo apie procedūrą, jos eigą bei kelių minučių bėgyje ją atliko. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad paslauga tetruko keletą minučių, t. y. kontaktas tarp paslaugos davėjo gydytojos O. G. ir paslaugos gavėjo A. Ž., buvusi pavardė S., neviršijo teisės normomis nustatyto 15 minučių kontakto. Dar daugiau, tiek gydytoja dermavenerologė O. G., tiek A. Ž., buvusi pavardė S., dėvėjo apsaugines veido kaukes. Po paslaugos suteikimo, A. Ž., buvusi pavardė S., atsiskaitė už suteiktas paslaugas. Atsiskaitymas vyko Klinikos laukiamajame, o gydytoja dermavenerologė, tuo metu, pacientei nedalyvaujant užpildė paciento kortelę. Iš pateiktų faktinių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad kontaktas tarp paslaugos davėjo gydytojos dermavenerologės O. G. ir paslaugos gavėjo - pacientės A. Ž., buvusi pavardė S., neviršijo teisės normomis nustatyto 15 minučių paslaugos teikimo kontakto. Institucija, priėmusi 2021-05-19 Nutarimą administracinio nusižengimo byloje, netyrė minėtų aplinkybių, jų netikslino, neapklausė liudytojų, todėl neatliko išsamaus, visapusiško tyrimo, todėl ir priėmė nepagrįstą nutarimą. Pareigūnas, priėmęs ginčo nutarimą, nevykdė jam, kaip kaltintojui, įstatymu priskirtos pareigos imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima pagrįsti veikas, kurios A. Ž., buvusi pavardė S., kvalifikuojamos kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 45 str. 4 d.. Pažymėtina tai, kad administracinio nusižengimo padarymo faktą turi įrodyti administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 1, 3 dalys, 569 straipsnio 2 dalis). Šioje administracinio nusižengimo byloje, kaltinančioji Institucija neatliko išsamaus tyrimo ir nepateikė svarių įrodymų pagrindžiančių A. Ž., buvusi pavardė S., kaltę. Institucijos 2021 m. gegužės 19 d. priimtas nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, todėl prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinę teiseną A. Ž. atžvilgiu nutraukti (b.l. 2-7).

Pareiškėja A. Ž. teisme palaikė skundo reikalavimus ir parodė, kad kreipėsi į medicininę įstaigą. Ji ne pirmą kartą darėsi šią procedūrą, todėl žinojo šios procedūros trukmę. Šiuo atveju laiko trukmė buvo išlaikyta, buvo laikytasi visų reikalavimų ir taisyklių. Procedūra su gydytojos konsultacija truko iki 7 minučių. Ji atvyko anksčiau į procedūrą. Tiek ji, tiek administratorė, buvo su apsauginėmis kaukėmis. Ji supildė epidemiologinę anketą, jai buvo pamatuota temperatūra, buvo klausiama jos lūkesčių, ko ji tikisi iš šios procedūros. Tuomet gydytoja ją pakvietė atsisėsti ant kušetės. Ji ir gydytoja buvo su kaukėmis. Iš viso buvo apie 4 dūrius ir buvo baigta procedūra. Tuomet ji susimokėjo už atliktą procedūrą ir išėjo. Ji pasirinko šią įstaigą, nes tai medicinos įstaiga, ją atlikti turi gydytojas. Ji anksčiau buvo atlikusi šias procedūras.

Šalies argumentai

Pareiškėjos A. Ž. atstovas advokatas H. J. teisme nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjos A. Ž. atžvilgiu administracinė teisena turėtų būti nutraukta. 2020 m. gruodžio 16 d. buvo atliktas įstaigos patikrinimas, šiuo atveju buvo apskambinti įstaigos pacientai ir iš pokalbio telefonu buvo nustatyta, kad truko apie 30 minučių. Buvo surašyti trys administracinio nusižengimo protokolai. Turi būti betarpiškas kontaktas. Šiuo atveju procedūra netruko 15 minučių, maksimaliai iki 10 minučių. Nebuvo pažeistas protokole nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.3. p. Be to, A. Ž. neteikė paslaugų, ji gavo paslaugas. Ji negalėjo nutraukti paslaugos, kuri jai teikiama. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas – pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad 2021 m. vasario 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate gautas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus viršininko K. T. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 16 d. adresu (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini)vienai klientei buvo teikiamos grožio procedūros, tai yra atliekamos tarpuakio „pykčio“ raukšlių, kaktos horizontaliųjų raukšlių injekcijos, procedūra truko apie 30 min. (kartu su konsultacija). 2021 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. P. tarnybiniame pranešime dėl UAB (duomenys neskelbtini) klientės apklausos telefonu, nurodo, kad pagal 2020 m. gruodžio 16 d. pavedimą atlikti Nr. ((duomenys neskelbtini), atliktas UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Dėl papildomos informacijos surinkimo susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini) kliente, kuriai 2020 m. gruodžio 16 d., bendrovės veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atliekamos grožio procedūros, t. y. tarpuakio „pykčio“ raukšlių, horizontaliųjų kaktos raukšlių injekcijos. 2021 m. vasario 11 d. (09:23 val.) telefonu tyrėja susisiekė su kliente A. S., kuri pokalbio metu nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) grožio ir estetikos klinikoje jai buvo atliekamos grožio procedūros. Prieš atliekant procedūras su ja bendravusi gydytoja užvedė jos kortelę, paaiškino apie vykstančios grožio procedūros eigą ir atliko procedūrą. Procedūra vyko apie 30 min. kartu su konsultacija. Institucija pažymi, kad 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 1226, 2.1.8.3 punkte pasisakyta, kad draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių. Todėl kyla abejonės dėl A. S. tikslu gauti grožio procedūrų, ar buvo jos būtinos, neatidėliotinos. 2021 m. balandžio 2 d. A. S. paaiškinime nurodo, kad 2020 m. gruodžio 16 d., apie 11:00 val., pagal išankstinę registraciją, atvyko į (duomenys neskelbtini) estetinę ir lazerinę medicinos kliniką. Atvykus ją pasitiko klinikos administratorė, kuri pamatavo temperatūrą bei nustačiusi, jog nėra aukštesnė nei norma, paprašė užpildyti anketą, kurioje buvo klausimai apie COVID - 19. Užpildžius anketą, jai buvo nurodyta, jog apie mano atvykimą bus informuota gydytoja, kuriai pasirengus, ji bus pakviesta procedūrai atlikti. Siekiant išvengti, bet kokio be reikalingo kontakto, kvietimo pas gydytoją, ji laukė klinikos prieigose lauke. Į kabinetą pas gydytoja buvo pakviesta jai numatytu laiku t. y. 11:30 val. Pasiteiravo apie jos sveikatos būklę, gydytoja atliko procedūrą, kuri tęsėsi apie 7 min. Po procedūros gydytoja paaiškino dėl tolimesnės gydymo eigos bei palydėjo iki administratorės, kur apmokėjo už atliktą procedūrą. Nori pažymėti, jog viso šio proceso klinikoje metu tiek ji, tiek visas klinikos personalas dėvėjo apsaugines veidą dengiančias kaukes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje buvo atsižvelgta į ANK 617 str. l d. reikalavimus ir išsamiai ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone bei ANK 569 straipsnyje nurodytais kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, buvo surinkta pakankamai duomenų, jog A. S. veiksmais yra padarytas administracinis nusižengimas, todėl 2021 m. gegužės 19 d. priimtas nutarimas. Administracinėje medžiagoje nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl jo naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, prašo teismo palikti nutarimą palikti nepakeistą.

Liudytoja O. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad tokių procedūrų atliekama daug, tai jų kasdienybė. Tai buvo iš anksto planuojama medicininė procedūra. Šios procedūros trukmė yra nedidelė. Jos pacientas buvo įprastinis atvejis, nes nereikėjo nei ypatingų veiksmų ar priemonių. Klientei buvo atlikta tarpuakio ir kaktos raukšlių suleidimas su tikslu korekcijai bei raumenų įtempimo mažinimo procedūra. Tai medicininė procedūra, o ne grožio procedūra. Procedūra yra labai greita. Tai botulino toksino procedūra. Ji yra gydytoja, ji teikia paslaugą kaip dermatologė. Pacientė prieš tai buvo supildžiusi anketą. Viskas jau buvo paruošta procedūrai. Iš karto yra paruošiamas švirkštas su doze ir viskas suleidžiama. Ji padarė analogišką situaciją, ir specialiai apskaičiavo laiką, viskas truko 10 minučių. Kontaktas buvo tik per švirkštą. Procedūros metu buvo dėvimos apsaugos priemonės – kaukė, pirštinės. Buvo laikomasi atstumo. Procedūros metu pacientei kaukė netrukdė, ji visą laiką buvo su apsaugine kauke. Paskelbus karantiną pasikeitė įstaigos darbas, nes buvo įmonėje sudaryti laiko tarpai, darbo grafikai pasikeitė, buvo atšauktos procedūros, kurios truko ilgiau nei 15 minučių, todėl didelė dalis procedūrų atkrito. Ji atliko tik medicinines procedūras, jokių kitų grožio procedūrų neatliko. A. Ž. buvo atlikta viena procedūra. Jai buvo leista į dvi zonas. Tai buvo pažymėta darbiniuose dokumentuose ir matosi, kad buvo dvi zonos, tačiau procedūra viena. Yra keli raumenų fiksacijos taškai. Pacientės atžvilgiu ši procedūra buvo būtina. Tai nėra vien tik estetinė procedūra, ji pagerina savijautą.

Liudytoja G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) dirba administratore registratūroje, aptarnauja klientus. Jų įmonėje karantino metu buvo griežtai ribojami klientų srautai, buvo atliekamos tik gydomosios procedūros, kurios trunka ne ilgiau 15 minučių. Kai pacientas įeina į kliniką, patikrinama, ar jis dėvi privalomą veido kaukę. Ji pamatuoja temperatūrą, duoda užpildyti epidemiologinę anketą, užveda medicininę kortelę. Ji turėjo kontaktą su kliente. Ši pacientė jų įstaigoje užtruko 5-10 minučių. Klientei atliekama procedūra labai greita. Jai buvo žinoma, kokia bus atliekama procedūra. Klientų registracija vyksta prieš kelis mėnesius. Pacientė buvo užsiregistravusi iš anksčiau. Paskelbus karantiną buvo reguliuojami žmonių srautai, buvo teikiamos tik gydomosios paslaugos, ir tik iki 15 minučių, patalpos nuolat dezinfekuojamos, vėdinamos, buvo žiūrima, kad klientai nekontaktuotų.

2021 m. vasario 12 d. Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal 2020 m. gruodžio 16 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas UAB (duomenys neskelbtini)patikrinimas dėl karantino sąlygų laikymosi teisės aktų nustatyta tvarka. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 16 d. bendrovės veiklos vykdymo vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vienai klientei buvo teikiamos grožio procedūros, t. y. tarpuakio „pykčio“ raukšlių, horizontaliųjų kaktos raukšlių injekcijos. 2021 m. vasario 11 d. (09:23 val.) telefonu susisiekta su kliente A. S., kuri pokalbio metu nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) grožio ir estetikos klinikoje jai buvo atliekamos grožio procedūros. Prieš atliekant procedūras su ja bendravusi gydytoja užvedė jos kortelę, paaiškino apie vykstančios grožio procedūros eigą ir atliko procedūrą. Procedūra truko apie 30 min. kartu su konsultacija, procedūrą atliko gydytoja O. (b.l. 18-19). Iš esmės tokios pačios aplinkybės nurodytos ir 2021 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. P. tarnybiniame pranešime (b.l. 23) bei 2021 m. vasario 15 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ (b.l. 17).

2021 m. balandžio 2 d. A. Ž. rašytiniame paaiškinime nurodoma, jog ji 2020 m. gruodžio 16 d., apie 11.00 val., pagal išankstinę registraciją, atvyko į (duomenys neskelbtini) estetinę ir lazerinę medicinos kliniką. Jai atvykus, ją pasitiko klinikos administratorė, kuri jai pamatavo temperatūrą bei paprašė jos užpildyti anketą. Užpildžius anketą, jai buvo nurodyta, jog apie jos atvykimą bus informuota gydytoja, kuriai pasirengus, ji bus pakviesta procedūrai atlikti. Į kabinetą ji buvo pakviesta laiku, t.y. 11.30 val. Pasiteiravus apie jos sveikatos būklę, gydytoja atliko jai procedūrą, kuri tęsėsi apie 7 minutes. Po procedūros gydytoja jai paaiškino apie tolimesnę gydymo eigą ir palydėjo iki administratorės, kur ji apmokėjo atliktą procedūrą (b.l. 30).

Iš byloje esančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. S. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo karantino metu“ matyti, jog šiuo įsakymu nustatoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) grožio procedūros truktų neilgiau 15 minučių. Įsakyme užfiksuoti įmonės darbuotojų parašai, patvirtinantys, jog įmonės darbuotojai susipažino su direktoriaus įsakymu (b.l. 39).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei bylos duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 str. 4 d. 2021 m. gegužės 25 d. nutarimu V. S. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 45 str. 4 d. nutraukta, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. Nutarimas įsiteisėjo 2021 m. birželio 16 d. (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei bylos duomenų matyti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos O. G. atstovo advokato H. J. skundas patenkintas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-2359-2021, kuriuo O. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 str. 4 d., padarymą, paskirta 500 eurų dydžio bauda, panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutraukta (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl šio nutarimo pateiktas apeliacinis skundas, kuris nėra išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teisme, nutarimas nėra įsiteisėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos A. Ž. atstovo skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia atsakomybę. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatytas karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą. Šio įstatymo 21 straipsnio 11 dalis numato, jog karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti ūkinės veiklos apribojimai: 1) Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su ūkinės veiklos apribojimais, – nustatyti produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką; 2) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu: a) riboti arba laikinai uždrausti renginius ir kitokius daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, išskyrus atvejus, kai valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse atitinkamas funkcijas (darbus) būtina atlikti darbo vietoje, ir viešose vietose; b) riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją; c) taikyti laikiną gyventojų perkėlimą (evakuaciją) iš karantino teritorijos, išskyrus atvejus, kai karantinas paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Skundžiamame nutarime nurodytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.3. punkte (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) numatytas draudimas teikti paslaugas, kurių teikimo metu būtinas ilgesnis nei 15 minučių kontaktas tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo. Šis draudimas netaikomas medicininės reabilitacijos paslaugoms, psichologinės pagalbos ir psichoterapijos paslaugoms, keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugoms, advokatų teikiamoms teisinėms paslaugoms, finansinėms paslaugoms ir kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų sudarytų kvalifikuotų sertifikatų išdavimo paslaugoms, kurių neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu, taip pat toms paslaugoms, kurias leidžiama teikti pagal šio nutarimo 2.1.6, 2.2.4, 2.2.6, 2.2.61, 2.2.7, 2.2.9–2.2.11 papunkčius. Paslaugų, kurios šiuo nutarimu nedraudžiamos, teikimo vietose (išskyrus apgyvendinimo paslaugų teikimo vietas) turi būti užtikrinamas 10 m² paslaugos teikimo plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos. Iš aptarto teisinio reglamentavimo sprendžiama, jog ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo padarė visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, t. y. šiuo atveju nesilaikė bent vieno iš minėtame Vyriausybės nutarime nustatytų įpareigojimų, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19 ar ne. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Imdamasi priemonių grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė ribojimus ne tik sergantiems COVID-19 liga, bet ir šia liga dar neužsikrėtusiems asmenims, ir tai, kad asmuo tam tikru metu neserga ar nesijaučia sergantis, nereiškia, kad jis turi teisę nesilaikyti šalyje ar tam tikroje jos dalyje tam tikru metu nustatytų ribojimų.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius duomenis, apklausęs liudytojas, išklausęs pareiškėjos paaiškinimų teisme, neturi pagrindo sutikti su Institucijos nutarime pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta patikimų duomenų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą dėl A. Ž. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Skundžiamu nutarimu A. Ž. nubausta už tai, kad ji 2020 m. gruodžio 16 d., 11 val. 15 min., uždaroje erdvėje artimai kontaktavo adresu (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) atliekant grožio procedūrą, kuri truko 30 minučių (su konsultacija) su kito namų ūkio UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja O. G., tokiu būdu sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau ir – Vyriausybės nutarimas) 2.2.3. punkte nustatyto reikalavimo bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Pareiškėja A. Ž. tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė nepadariusi administracinio nusižengimo ir nurodė, kad ji ne pirmą kartą darėsi šią procedūrą, todėl žinojo šios procedūros trukmę. Laiko trukmė buvo išlaikyta, buvo laikytasi visų įstatyme numatytų reikalavimų ir taisyklių. Procedūra su gydytojos konsultacija truko iki 7 minučių. Tokius pareiškėjos A. Ž. teiginius patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai bei teisme apklaustų liudytojų parodymai.

Visų pirma, šiuos pareiškėjos A. Ž. teiginius patvirtina nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys liudytojų – O. G. bei G. V. parodymai, duoti teisme. Analogiškos aplinkybės nurodomos ir A. Ž. 2021 m. balandžio 2 d. rašytiniame paaiškinime Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui (b.l. 30). Liudytoja O. G. parodymais patvirtino, kad ji yra gydytoja dermatologė. Ji A. Ž. atliko tarpuakio ir kaktos raukšlių šalinimo procedūrą, į nurodytas veido vietas suleisdama botulino injekcijas. Liudytojos teigimu, pacientė prieš tai buvo supildžiusi anketą, viskas jau buvo paruošta procedūrai. Procedūra truko iki 10 minučių. Kontaktas buvo tik per švirkštą. Šios procedūros metu buvo dėvimos apsaugos priemonės – kaukė, pirštinės bei buvo laikomasi atstumo. A. Ž. buvo atlikta viena procedūra, kurios metu jai buvo leista į dvi zonas. Liudytoja G. V. parodymais patvirtino, jog jų įmonėje karantino metu buvo griežtai ribojami klientų srautai, buvo atliekamos tik gydomosios procedūros, kurios trunka ne ilgiau 15 minučių. Įvykio dieną ji turėjo kontaktą su kliente. Ši pacientė procedūroje užtruko 5-10 minučių. Klientei atliekama procedūra labai greita. Taigi iš aptartų liudytojų bei pareiškėjos parodymų matyti, jog A. Ž. teikiant paslaugą kontaktas tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo nebuvo ilgesnis nei 15 minučių. Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad tiesioginis fizinis kontaktas turėtų būti suprantamas kaip buvimas su kitu asmeniu uždaroje patalpoje ar nevengiant sąlyčio, pvz.: spaudžiant ranką, apglėbiant ir pan. Taip pat rekomenduojant vengti tiesioginio fizinio sąlyčio pvz.: neliečiant durų rankenų, kitų paviršių. Iš byloje esančių duomenų, pareiškėjos paaiškinimų bei liudytojų parodymų akivaizdu, jog objektyvių duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjai suteiktos paslaugos - tarpuakio bei kaktos horizontaliųjų raukšlių botulino toksino injekcijos metu tiesioginis kontaktas tarp A. Ž. (paslaugos gavėjos) ir O. G. (paslaugos teikėjos) truko ilgiau nei 15 minučių, nėra. Tiek pareiškėja A. Ž., tiek liudytojos O. G. ir G. V. teismo posėdžio metu parodymais patvirtino, jog procedūra truko trumpiau nei 15 minučių, buvo laikomasi nustatytų saugumo reikalavimų - dėvimos apsaugos priemonės, nebuvo artimo tiesioginio kontakto. Kaip jau minėta, analogiškos aplinkybės nurodomos A. Ž. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose. Iš esmės, skundžiamas nutarimas grindžiamas tik administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančiu tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog A. Ž. apklausiama telefonu nurodė, jog procedūra truko apie 30 minučių kartu su konsultacija, tačiau teismo posėdžio metu tiek pati pareiškėja A. Ž., tiek paslaugą suteikusi liudytoja O. G., tiek liudytoja G. V. parodymais tvirtino, jog A. Ž. suteikta paslauga truko trumpiau nei 15 minučių.

Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime nurodomas Vyriausybės nutarimo 2.2.3. punktas draudžia teikti (o ne - gauti) paslaugas, kurių trukmė ilgesnė nei 15 minučių. Pareiškėja nėra paslaugos teikėja, todėl sistemiškai aiškinant Vyriausybės nutarimo nuostatas, minėtas draudimas jai neturėtų būti taikomas. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu įstaigos, suteikusios pareiškėjai paslaugą, vadovui administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, pastarojo veiksmuose dėl minėto įvykio nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties ir objektyviųjų požymių.

Institucija atsiliepime nurodo, jog Vyriausybės nutarimo 2.1.8.3. punkte, galiojusiame paslaugos suteikimo metu, buvo nustatyta, jog draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai vykstama į darbą (darbo reikalais), prekybos vietą, kai vykstama į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas, Institucija kelia abejones dėl pareiškėjos gautos paslaugos būtinumo. Teismas atkreipia dėmesį, jog minėtame norminiame akte (redakcija galiojusi paslaugos suteikimo metu) vykdomosios valdžios institucija įtvirtindama draudimą teikti paslaugas, kurių teikimo metu būtinas ilgesnis nei 15 minučių (išskyrus tam tikras išimtis) kontaktas tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo, įvertino ir tai, kad paslaugos, kurios metu teikėjo ir gavėjo kontaktas trumpesnis nei 15 minučių, suteikimas, laikantis saugumo reikalavimų, nėra tokio pavojingumo, kad minėtos epidemiologinės situacijos metu būtų nustatytas ir tokių paslaugų draudimas. Sistemiškai vertindamas Vyriausybės nutarimo nuostatas, teismas daro išvadą, jog objektyvios priežastys, sąlygojusios nesilaikyti draudimo palikti gyvenamąją vietą, kiekvienu atveju turi būti vertinamos individualiai. Pareiškėja nurodė, jog paslaugos teikimui buvo užsirašiusi iš anksto, jai suteiktą paslaugą vertino kaip būtiną, be to, procedūra nebuvo atšaukta ir paslauga, kurios metu kontaktas truko iki 15 minučių, jai buvo suteikta laikantis visų saugumo reikalavimų, todėl darytina išvada, jog Institucijos abejonės dėl Nutarimo 2.1.8.3. punkto pažeidimo yra nepagrįstos.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti atsakomybėn patraukto asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013).

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. Ž. kaltei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius preziumuoti kyla per daug abejonių, kurios vertintinos pareiškėjos naudai. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjos A. Ž. atstovo skundą tenkina, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-2358-2021 naikina ir A. Ž. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nutraukia, nes jos veika neturi minėto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismo posėdžio metu A. Ž. įgaliotas atstovas advokatas H. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pateikė prašymą priteisti iš valstybės A. Ž. 1238,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat pateikė Advokatų profesinės bendrijos „Konsus Legal“ 2021 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2021/275 ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo išrašą, patvirtinantį pinigų sumokėjimo faktą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu bei naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021), teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Kadangi teismas pripažįsta, jog pareiškėjos A. Ž. atžvilgiu priimtas nutarimas yra neteisėtas ir jį naikina, pripažindamas, kad A. Ž. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties, todėl A. Ž. priteistinos jos patirtos 1238,31 Eur advokato išlaidos iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjos A. Ž. (ankstesnė pavardė – S.) atstovo advokato H. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-2358-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną A. Ž. (ankstesnė pavardė – S.) atžvilgiu nutraukti.

Priteisti A. Ž. iš valstybės 1238,31 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 31 ct) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė