Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1555-661/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-08
Bylos Nr.
2S-1555-661/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27847-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
D. I., A. I.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė „DNB bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1555-661/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27847-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos D. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. I. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. I. ir A. I. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, suinteresuotasis asmuo akcinė bendrovė „DNB bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai vienos šalies teigimu nėra vykdomas teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų D. I. ir A. I. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, suinteresuotasis asmuo akcinė bendrovė „DNB bankas“.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimu patvirtinta pareiškėjų 2013 m. liepos 29 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja D. I. pateikė pakartotinį prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo dalies dėl II.3 punkto įvykdymo, t. y. baudų išieškojimo nuo 2014 m. gegužės 29 d. iki bus sumokėta bankui visa 34969,52 Eur kredito dalis bei nuo šios dalies paskaičiuotos palūkanos iš pareiškėjo A. I. jam nevykdant įsipareigojimo.

5. Pareiškėjas A. I. nesutiko su pareiškėjos prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Nurodė, kad jis tinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą, pareiškėjas arba per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turėjo sumokėti bankui visą savo kredito dalį, arba neįvykdžius šio įsipareigojimo, mokėti baudą pareiškėjai po 450 Lt (130,33 Eur) už kiekvieną uždelstą mėnesį. Toks susitarimas tarp pareiškėjų buvo sudarytas todėl, kad iš pareiškėjo 450 Lt baudos pareiškėja galėtų dengti bankui mėnesines kredito įmokas, kurių nebūtų reikėję dengti, jei pareiškėjas per šešis mėnesius būtų sumokėjęs 34 969,52 Eur. Kadangi pareiškėjas per šešis mėnesius nuo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos nesumokėjo bankui 34 969,52 Eur sumos, jis kiekvieną mėnesį pervesdavo pareiškėjai baudas, iš kurių turėjo būti mokomos įmokos bankui. Pareiškėjas atsiliepimo parengimo dienai, pareiškėjai yra sumokėjęs baudų už 17 214,95 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atmestas pareiškėjos D. I. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.

7. Teismas nurodė, kad iš pateiktų pareiškėjų banko sąskaitos išrašų matyti, jog pareiškėjas periodiškai nuo 2013 m. lapkričio 4 d. pareiškėjai pervesdavo nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtas lėšas, kartu su lėšomis, kurios pavadintos „paskolos dalis“, „už paskolą“ ir t.t. Pastarųjų lėšų dydis atitinka 450 Lt baudos dydį. Laikytina, jog pareiškėjas mokėjo savo kredito dalį dalimis, pervesdamas mėnesines įmokas į pareiškėjos banko sąskaitą, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas nevykdo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo. Pareiškėja niekaip nepagrindė savo argumento, jog pareiškėjas netinkamai vykdo minėtą teismo sprendimą. Taigi, pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėja D. I. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo; priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. A. I. netinkamai vykdo 2013 m. spalio 28 d. teismo sprendimą, kadangi nuo 2014 m. gegužės 29 d. baudų sumokėjo tik tris kartus (paskutinė baudos mokėjimo data –2020 m. sausio 8 d.). Be to, pervestų lėšų dydis neatitinka įmokos už paskolą dydžio, kadangi baudos dydis sudaro 130,33 Eur, o kas mėnesį grąžintinos paskolos dalies dydis yra kintamas ir susidaro iš pastovios dalies – 198,24 Eur ir kintamų palūkanų, kurių dydis šiuo metu yra 21,06 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-35318-862/2019 išaiškino (nors 2020 m. vasario 17 d. Vilniaus apygardos teismo buvo panaikinta tik todėl, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas), tiek ir D. I. teigė, kad per 6 mėnesius A. I. nesumokėjus visos jam banko kredito priklausančios sumos, jis įsipareigoja mokėti D. I. baudą 450 Lt (t. y. 130,33 Eur) už kiekvieną uždelstą mėnesį, o pats įsipareigotas kreditas išlieka, t. y. bauda ir kredito grąžinimas nėra vienas ir tas pats.

Atsiliepimas

10. Pareiškėjas A. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodė, kad pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių šalys susitarė dėl šių A. I. prievolių D. I. atžvilgiu: 1. atlikti vaiko išlaikymui skirtas įmokas; 2. nepavykus padengti kredito dalies 34 969,52 Eur dydžio įmoka bankui, D. I. mokėti kas mėnesį 450 Lt baudą. Jokių kitų įsipareigojimų D. I. atžvilgiu, A. I., neprisiėmė. Todėl mokėjimų paskirtyse nurodytas tekstas „paskolos dalis“, „bauda“ ir pan. yra vienas ir tas pats, t. y. pagal sutarties 3 p. nustatytas mokėjimas. Taigi, 2013 m. spalio 10 d. teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje numatyta „bauda“ yra tik teisinis instrumentas, kuriuo pagrindžiamas mokėjimas į D. I. sąskaitą, nuo kurios bankas nuskaito eilines mėnesines kredito įmokas tam, kad butų užtikrinta tolimesnė 60 procentų pagal 2008 m. sausio 11 d. paskolos sutartį Nr. K-2411-2008-07 mokėtina įmokos dalis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Pareiškėja D. I., remdamasi CPK 646 straipsnio 3 dalimi prašo išduoti vykdomąjį raštą, nes pareiškėjas A. I. netinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta pareiškėjų 2013 m. liepos 29 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

14. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

15. Ši teisės norma pagal analogiją taikoma ir tais atvejais, kai nevykdomas teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

16. Taigi, šiuo atveju yra būtina išsiaiškinti ar 2013 m. spalio 28 d. sprendimas yra vykdomas tinkamai, nes tik nustačius, kad A. I. jį vykdo iš dalies ar apskritai nevykdo, būtų pagrindas išduoti vykdomąjį raštą.

17. Pareiškėja teigia, kad A. I. netinkamai vykdo 2013 m. spalio 28 d. teismo sprendimą, kadangi nemoka jame numatytos baudos ir nuo 2014 m. gegužės 29 d. baudų sumokėjo tik tris kartus (paskutinė baudos mokėjimo data –2020 m. sausio 8 d.). A. I. teigia, kad jis mokėjimus atlieka kiekvieną mėnesį ir šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės sutarė ne dėl baudos, o dėl paskolos dengimo.

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių II.3 punkte yra nurodyta, kad: A. I. įsipareigoja per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos padengti bankui jo kredito dalį pagal 2008-01-11 paskolos sutartį Nr. K-2411-2008-07. Neįvykdžius šio įsipareigojimo A. I. mokės baudą D. I. po 450 Lt už kiekvieną uždelstą mėnesį.

19. Pažymėtina, kad D. I. jau ir anksčiau buvo pateikusi prašymus išduoti vykdomąjį raštą dėl, anot jos, netinkamo 2013 m. spalio 28 d. teismo sprendimo vykdymo. D. I. 2019 m. rugsėjo 30 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo grindė tuo, kad A. I. be teikiamo išlaikymo šalių sūnui pareiškėjai moka baudą, tačiau prievolės bankui nevykdo ir nurodė, kad neprašo išduoti vykdomojo rašto dalyje dėl baudos išieškojimo. Šis prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi. Šalims apskundus minėtą nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-342-643/2020 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo išaiškinimo, o likusią nutarties dalį paliko nepakeistą.

20. Nurodyta aplinkybė šiuo atveju svarbi dėl kelių priežasčių: pirma – pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje atliktu 2013 m. spalio 28 d. sprendimo išaiškinimu, nes ši nutarties dalis buvo panaikinta apeliacinės instancijos teismo; antra – iš jos matyti nenuosekli pareiškėjos D. I. pozicija. T. y. pareiškėja, pateikdama 2019 m. rugsėjo 30 d. prašymą bei 2019 m. lapkričio 4 d. jį patikslindama, teigė, kad pareiškėjas nemoka įmokų bankui, tačiau moka baudas, o 2020 m. birželio 21 d. pateiktame prašyme jau nurodė, kad pareiškėjas tik kelis kartus yra sumokėjęs baudą.

21. Priešingai nei D. I., A. I. buvo nuoseklus, nes kiekvienu atveju pateikdamas atsiliepimus į D. I. prašymus, nurodydavo, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įvardinta bauda, realiai yra ne bauda, o įmokos už paskolą bankui sumokėjimas ir šią prievolę jis vykdo tinkamai.

22. Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių II.3 punktu šalys taip pat susitarė, kad A. I. nustatoma pareiga asmeniškai grąžinti 34 969,52 Eur kredito dalį bei nuo šios dalies mokėti palūkanas pagal su AB DNB banku (dabartinis pavadinimas – Luminor Bank AS) sudarytą 2008 m. sausio 11 d. paskolos sutartį Nr. K-2411-2008-07. Ši sąlyga galioja šalių tarpusavio įsipareigojimams ir ji nekeičia su banku sudarytų sutarčių. Šalys išlieka solidariais skolininkais.

23. Iš šių aplinkybių matyti, kad tiek pareiškėjas, tiek pareiškėja išlieka solidariais banko skolininkais ir abu privalo grąžinti paskolą. Šalys taip pat sutarė, kad pareiškėjas grąžins 60 procentų, o pareiškėja 40 procentų paskolos. Pareiškėjas A. I. buvo įsipareigojęs savo paskolos dalį grąžinti iki 2014 m. gegužės 28 d., tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Dėl šios priežasties yra būtina išsiaiškinti, kaip A. I. turi tinkamai toliau vykdyti savo prievolę bankui.

24. Šioje byloje nustatyta, kad bankas nusirašo sumas nuo D. I. sąskaitos, taigi tam, kad pareiškėjas galėtų bankui grąžinti savo paskolos dalį, jis turi pinigus pervesti į D. I. sąskaitą.

25. Iš į bylą pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad A. I. kiekvieną mėnesį į D. I. sąskaitas perveda tam tikras sumas pinigų, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra išlaikymas vaikui, paskolos dalis, bauda ir pan.

26. Pažymėtina, kad A. I. sutartimis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsipareigojo teikti išlaikymą vaikui ir mokėti paskolą bankui, daugiau jokių kitų įsipareigojimų jis neprisiėmė.

27. Dėl išvardintų priežasčių, darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių II.3 punkte numatyta 450 Lt (130,33 Eur) bauda yra tik instrumentas, kuriuo pagrindžiamas mokėjimas į D. I. sąskaitą, nuo kurios bankas nuskaito eilines mėnesines kredito įmokas tam, kad butų užtikrinta tolimesnė A. I. 60 procentų pagal 2008-01-11 paskolos sutartį Nr. K-2411-2008-07 mokėtina įmokos dalis. Taigi, A. I., kiekvieną mėnesį pervesdamas į D. I. sąskaitą tam tikrą pinigų sumą ir nurodydamas, kad tai yra paskolos dalis arba bauda, tinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl jam nekyla pareiga mokėti, o D. I. neturi pagrindo reikalauti dar kokių nors papildomų sumų.

28. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo. Dėl išvardintų priežasčių skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

31. Atmetus atskirąjį skundą iš D. I. A. I. priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 363 Eur (CPK 93, 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos D. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo A. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Alvydas Barkauskas