Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniu būdu vykusiame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovėms Šiaulių rajono savivaldybei ir S. T. dėl įpareigojimo pakeisti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra (2021-02-08 teismo posėdžio garso įrašas: 27 min. 40 sek. – 27 min. 55 sek.). Teigė, kad 2003-07-03 atsakovės sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei S. ir jos šeimos nariams buvo leista naudoti gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). 2008-09-04 S. T. kreipėsi su prašymu įrašyti jos vyrą į buto nuomos sutartį ir 2008-09-16 į sutartį buvo įrašyti atsakovės šeimos nariai. Gyvenamosios patalpos nuomos teisė pagal 2015-11-16 teismo sprendimą buvo priteista atsakovei S. T.. Šiuo metu atsakovė gyvena su motina tame pačiame name, kuriame yra ginčo butas. Atsakovės atstovo teigimu, ieškovo kaimynai nurodė, kad ieškovas jau apie ketverius metus negyvena ginčo bute ir laiko jame automobilio detales.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Tarp šalių kilo ginčas dėl buvusio gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nario (buvusio sutuoktinio) teisės įgyti nuomininko teises ir pareigas.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2003-07-03 Šiaulių rajono savivaldybė ir S. L. (šiuo metu T.) sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei S. T. ir jos šeimos nariams buvo leista naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini). Ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir 2008-09-04 S. T. kreipėsi su prašymu įrašyti jos vyrą į buto nuomos sutartį. 2008-09-16 atsakovės sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią gyvenamąja patalpa leista naudotis nuomininkei S. T. ir jos šeimos nariams, tarp jų ieškovui. Šiaulių apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-755-1004/2015 nutraukė šalių santuoką.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

9. Teismas, siekdamas sudaryti atsakovei S. T. galimybę turėti byloje atstovą, ir atsižvelgdamas į atsakovės prašymą bei teiginius, jog ji jau 2020 m. gruodį kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, atidėjo 2021-01-07 teismo posėdį ir nustatė atsakovei 14 dienų terminą pateikti teismui duomenis, kad atsakovė kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo. Teismas informavo atsakovę, kad neįvykdžius teismo įpareigojimų, kitame teismo posėdyje byla bus nagrinėjama iš esmės (2021-01-07 teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 50 sek. – 9 min. 30 sek.). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tokių duomenų nepateikė ir iki 2021-02-08 teismo posėdžio ar jo metu (2021-02-08 teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 50 sek. – 6 min. 25 sek.), todėl teismas nutarė bylą išnagrinėti iš esmės. Teismo vertinimu, atsakovės procesinės teisės byloje turėti atstovą nebuvo pažeistos ir pati atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi bei nustatytu terminu dėl subjektyvių priežasčių neįvykdė teismo įpareigojimų. Be to, atsakovė 2021-02-08 teismo posėdyje sutiko bylą nagrinėti iš esmės (2021-02-08 teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 10 sek. – 8 min. 25 sek.).

10. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2008-09-16 gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp Šiaulių rajono savivaldybės (nuomotoja) ir S. T. (nuomininkė), nėra numatyta galimybės buvusiam nuomininkės šeimos nariui kreiptis į nuomotoją dėl sutarties pakeitimo, pastarąjį nurodant nauju nuomininku. Pagal sutarties 20 punktą sutartis gali būti keičiama tik rašytiniu šalių susitarimu ir šiuo atveju atsakovė S. T. nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais. Teismo posėdžio metu Šiaulių rajono savivaldybės atstovas nurodė, kad ieškovui suteikta teisė esant tam tikriems pagrindams kreiptis į savivaldybę dėl kitos gyvenamosios patalpos suteikimo (2021-02-08 teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 10 sek. – 26 min. 30 sek.), tačiau jis savo teisės nerealizavo ir raštu niekada nesikreipė dėl kitos gyvenamosios patalpos suteikimo (2021-02-08 teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 20 sek. – 33 min. 30 sek.).

11. Antra, minėta, kad Šiaulių apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš šios sutarties turinio matyti, kad šalys tarpusavio susitarimu susitarė, kad S. T. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka gyvenamosios patalpos nuomos teisė pagal 2008-09-16 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Priešingai, nei ieškinyje nurodė ieškovas, kad neįsigilino į sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas ir nepastebėjo, kad gyvenamosios patalpos nuomos teisė liko atsakovei S. T., Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-755-1004/2015, kurioje buvo sprendžiamas šalių santuokos nutraukimo klausimas, kurį inicijavo pats ieškovas, ieškovo interesams atstovavo advokatas. Be to, pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad susipažino su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turiniu, taip pat 2015-11-16 teismo sprendimu (2021-02-08 teismo posėdžio garso įrašas: 22 min. 45 sek. – 23 min. 55 sek.). Akivaizdu, kad ieškovas išreiškė savo tikrąją valią, kad atsakovei po santuokos nutraukimo pagal sutartį atitektų gyvenamosios patalpos nuomos teisė.

12. Trečia, LR CK 6.589 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tokios pačios buvusio šeimos nario, toliau gyvenančio nuomojamoje patalpoje, teisės ir pareigos kaip ir nuomininko. Taigi, teismui svarbu nustatyti faktą, kad ieškovas šiuo metu gyvena ginčo bute. Šiuo atveju byloje šalys nurodė skirtingą laikotarpį nuo kada ieškovas negyvena patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad šiuo metu negyvena ginčo bute (2021-02-08 teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 45 sek. – 17 min. 55 sek.); vėliau nurodė, kad apie metus negyvena ginčo bute ir gyvena pas drauge (2021-02-08 teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 45 sek. – 17 min. 50 sek., 20 min. 45 sek. – 20 min. 55 sek.). Atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės atstovas nurodė, kad jo duomenimis, ieškovas jau apie ketverius metus negyvena ginčo bute. Atsakovės S. T. tvirtinimu, ieškovas jau penkerius metus negyvena ginčo patalpoje. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovas šiuo metu negyvena ir ne mažiau nei metus retrospektyvai negyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad šiuo atveju nėra CK 6.589 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, leidžiančių ieškovui turėti tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkė, viseto.

13. Ketvirta, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie su nuomininku išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrai tvarko namų ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-611/2018). Šie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu. Sprendžiant dėl asmens faktinės gyvenamosios vietos, gyvenimo joje trukmės bei bendro ūkio tvarkymo, įrodinėjimo našta tenka šia aplinkybe besiremiančiam suinteresuotam asmeniui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-67611/2018; 2019 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019). Taigi, teismas turi įvertinti, ar šiuo metu egzistuoja sąlygos, leidžiančios pripažinti ieškovą atsakovės šeimos nariu. Byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip atsakovės S. T. buvęs šeimos narys, iš naujo neįgijo teises naudotis gyvenamąja patalpa, nes pats ieškovas nurodė, jog su atsakove bendro ūkio neveda nuo 2014 metų (2021-02-08 teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 5 sek. – 37 min. 45 sek.). Taigi ieškovas neįrodė jo ir atsakovės tolesnio bendro gyvenimo, bendro ūkio vedimo po santuokos nutraukimo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2020 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1318-855/2020).

14. Penkta, ieškovo teiginiai, kad atsakovė S. T. pažeidė gyvenamosios patalpos sutarties sąlygas dėl prievolės mokėti mokesčius ir jis asmeniškai vykdo šias prievoles, šios bylos kontekste, neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nuomotojui suteikia teisę, prieš 1 mėnesį įspėjus nuomininką, nutraukti sutartį tuo atveju, jei nuomininkas tris mėnesius iš eilės nemoka nuomos mokesčio ar mokesčio už komunalines paslaugas (sutarties 24.1 punktas). Šiuo atveju nuomotoja nepasinaudojo prieš tai minėta teise ir tarp šalių nekilo ginčo dėl 2008-09-16 gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo . Be to, priešingai, nei nurodė ieškovas, kad už komunalines paslaugas moka tik jis asmeniškai (2021-02-08 teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 27 sek. – 16 min. 40 sek.) ir, jog paskutinį kartą atsakovė mokėjo komunalinius mokesčius prieš teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoką, priėmimą (2015 m.) (2021-02-08 teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 55 sek. – 22 min. 5 sek.), bylos duomenimis, atsakovė S. T. iš dalies vykdė savo prievoles mokėti už komunalinius patarnavimus ir buto nuomą (el. bylos apyrašo 1 tomas, 57–65 b. l.).

15. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.