Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-08-22 · Civilinė byla Nr. eA2-2505-866/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-22
Bylos Nr.
eA2-2505-866/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00134-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Agerona“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „RKJ Grupė“
Advokatai
Aivaras Žilvinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eA2-2505-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00134-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 3.1.14.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1625-614/2022, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agerona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RKJ Grupė“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo, išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agerona“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RKJ Grupė“ ieškovės naudai: 1) 154 962,28 Eur patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimą; 2) 46 488,68 Eur palūkanų; 3) 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1625-614/2022, ieškovės UAB „Agerona“ reikalavimus pareikštus atsakovei UAB „RKJ Grupė“ dėl 154 962,28 Eur patirtų tiesioginių nuostolių, 46 488,68 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmetė.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2A-162-467/2023, nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti ieškovei UAB „Agerona“ iš atsakovės UAB „RKJ grupė“ 154 962,28 Eur nuostolių atlyginimą, 46 488,68 Eur palūkanų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (201 450,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 303,95 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti ieškovei UAB „Agerona“ iš atsakovės UAB „RKJ grupė“ 3 696 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja (atsakovė) UAB „RKJ Grupė“ prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1625-614/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktuose nustatytais pagrindais.

5. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu), taikymo, atsakovė analizuodama teismų nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, nurodo sekančius argumentus:

5.1 UAB „Gausta“ veikla buvo reali, ir atsakovė galėjo būti sąžiningai suklaidinta dėl tokios veiklos. Jeigu UAB „Gausta“ Lietuvoje pakrovė ir tinkamai nugabeno net 280,90 t rapsų, tai apeliacinis teismas nepaaiškino, kodėl atsakovė turėjo įtarti ar preziumuoti, kad UAB „Gausta“ likusias sandorio dalis įvykdys kitaip, netinkamai (likusius rapsus pakraus ne Lietuvoje).

Žemesnės instancijos teismas

5.2 Apeliacinis teismas ignoravo, jog bent jau nuo dalies sandorių PVM buvo sumokėtas, ir todėl neteisinga teigti, kad valstybės biudžetas iš viso negavo PVM, o jeigu gavo – būtina nustatyti, kiek iš viso, ir juo labiau, kodėl už kitų subjektų mokesčių mokėjimo tinkamumą turi atsakyti atsakovė, kuri PVM sumokėjo tiek pardavėjai UAB „Gausta“, tiek visus kitus tenkančius mokesčius sumokėjo valstybei, o dabar dar verčiama antra kartą dar didesnę sumą sumokėti ieškovei.

5.3 Apeliacinis teismas taip pat ignoravo, būtent tai, jog pati VMI pripažino tinkamą UAB „Gausta“ mokestinių prievolių vykdymą, o Šiaulių apygardos teismas netgi įpareigojo atsakovę sumokėti visą PVM nuo viso sandorio UAB „Gausta“ teisių perėmėjai.

5.4 Atsakovė neturėjo jokio protingo, prieinamo būdo pasidomėti kontrahentais, ir todėl kaltinti ją nesąžiningumu yra nepagrįsta, remiantis bylos duomenimis, nes apeliacinis teismas taip ir neįvardijo, kokios konkrečius racionalius žingsnius turėjo padaryti atsakovė, jeigu VMI su visais turimais ištekliais ir įgaliojimais užtruko net 3 metus.

5.5 Pačios ieškovės nesąžiningumas šioje byloje yra objektyviai nustatytas faktas, konstatuotas ir administracinių teismų, tačiau apeliacinis teismas ne tik šią aplinkybę ignoravo, bet ir padarė priešingą res judicata faktams išvadą – neva ieškovė buvo sąžininga.

Žemesnės instancijos teismas

5.6 Apeliacinis teismas taip pat ignoravo administracinių teismų konstatuotus dalykus ir išvadas, turinčius prejudicinę galią šiame ginče, t.y. VAAT 2020-10-13 sprendimu byloje Nr. I3-1998-983/2020 pagal UAB „Agerona“ skundą, dalyvaujant kaip trečiajam asmeniui ir UAB „RKJ grupė“, konstatuota pačios UAB „Agerona“ kaltė ir nesąžiningumas, lėmęs PVM neatgavimą.

5.7 Apeliacinis teismas taip pat visiškai nemotyvavo savo sprendimo ir dėl toliau nurodytų esminių aspektų, dėl ko atsirado papildomas absoliutus tokio sprendimo negaliojimo pagrindas – sprendimas buvo toje dalyje nemotyvuotas

6. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) taikymo, atsakovė, cituodama teismų praktikos pavyzdžius, nurodo sekančius argumentus:

6.1. Byla negalėjo būti nagrinėjama, neįtraukus į procesą Valstybės (kuriai atstovautų VMI) ir UAB „Gausta“, kuri pardavė rapsus atsakovei ir gabeno juos ieškovei.

6.2. Šiuo atveju skundžiamu sprendimu buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, dėl kurio egzistuoja absoliutus jo negaliojimo pagrindas, nes neišklausyta valstybė, dėl klausimų, susijusių su valstybės biudžetu, neišsiaiškintos esminės faktinės aplinkybės, t.y. ar vis dėlto valstybė yra gavusi PVM įmokas iš proceso šalių ar kitų subjektų, ar egzistuoja mokestinė nepriemoka, ar nepažeistas viešasis interesas mokesčių mokėjimo srityje.

6.3. Svarbu išsiaiškinti tai, ar valstybei buvo sumokėti mokesčiai (PVM) už nagrinėjamus sandorius dėl rapsų, ir, kaip matyti, VMI ir teismai netgi buvo įpareigoję atsakovę sumokėti PVM pardavėjai UAB „Gausta“, taip pat buvo atliktas PVM grąžinimas ieškovei nuo 280 t rapsų. Todėl, jeigu teismai laikė, kad nebuvo PVM objekto ir nereikėjo išskirti ir mokėti PVM, vadinasi, valstybės biudžete vis dėlto yra PVM suma, nors administraciniai teismai laikė, kad nėra. Tai akivaizdus prieštaravimas, kurį būtina pašalinti, nes nuo to priklauso, ar egzistuoja valstybės biudžeto nepagrįstas praturtėjimas.

6.4. Jeigu PVM nebuvo sumokėtas valstybei, tai vadinasi, yra pažeidžiamos mokestinės prievolės, nes akivaizdu, kad atsakovė buvo VMI ir teismo įpareigota mokėti PVM pardavėjai UAB „Gausta“, tačiau byloje nenustatyta, kur atsidūrė atsakovės sumokėtas PVM, ar jis buvo sumokėtas į valstybės biudžetą, ar tinkamai įvykdytos mokestinės prievolės. Tai gali paaiškinti tik valstybei atstovaujanti VMI, kuri ir informuotų teismą apie faktinę tikrąją padėtį, gindama viešąjį interesą procese.

6.5. Procesas negalėjo būti nagrinėjamas ir be UAB „Gausta“ kaip trečiojo asmens, nes šio proceso rezultatai lemia ir galimą UAB „Gausta“ atsakomybę. Byloje nėra ginčo, kad būtent UAB „Gausta“ pardavė aptariamus rapsus atsakovei, gabeno juos ieškovei, komunikavo su ieškove, organizavo kažkokius santykius su kitomis tarpinėmis įmonėmis sandorių grandinėje, kurią VMI laikė netikra. Kitaip tariant, galimas dalykas, kad UAB „Gausta“ gali būti atsakinga tiek prieš ieškovę, tiek prieš atsakovę dėl suklaidinimo, dėl neteisėtų veiksmų (sąmoningo klaidingos informacijos apie rapsų pakrovimo vietą nurodymo, netinkamo dokumentų įforminimo, informacijos nuslėpimo ir kt., kas lėmė netinkamą PVM apskaičiavimą ir žalą). Svarbu ir tai, kad UAB „Gausta“ tiesiogiai komunikavo ir su ieškove, gabeno rapsus į ieškovės nurodytą vietą, vadinasi, byloje reikšminga ir tai, kokia buvo tos komunikacijos apimtis, turinys, vertinant pačios ieškovės kaltės laipsnį dėl susidariusios situacijos, t.y. kodėl ieškovė tinkamai nesidomėjo UAB „Gausta“, jos gabenamais rapsais, jų kilme, PVM įforminimą lemiančiais dokumentais ir t.t.

6.6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti atsakovės kasacinius skundus, iš viso nepasisakė dėl minėtų klausimų, t. y. dėl to, kad egzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (pasisakyta dėl neįtraukta į bylą asmenų, nemotyvuotas nukrypimas nuo administracinių teismų išvadų), ignoravo savo paties praktiką šiais klausimais, nepateikdamas jokių motyvų.

7. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) taikymo, atsakovė, cituodama teismų praktikos pavyzdžius, nurodo sekančius argumentus.

7.1. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011 aiškiai matyti, kad netgi tuo atveju, kai byla jau buvo peržiūrėta apeliacine ir netgi kasacine tvarka, proceso atnaujinimas vis tiek galimas dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-03-16 aiškiai pats rodė nepagarbą teisės viršenybės, teisinio apibrėžtumo, res judicata principams, nes ne tik ignoravo administracinių teismų vienareikšmiškas išvadas apie ieškovės nesąžiningumą ir pačios kaltę dėl PVM neatgavimo, bet netgi ir padarė priešingas išvadas.

7.3. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas aiškiai klydo taikydamas CK 6.253 straipsnio 1 dalį, nes neatsižvelgė į pačios ieškovės kaltę dėl PVM neatgavimo.

7.4. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas suklydo ir dėl to, kad ieškinys buvo patenkintas nenustačius nei vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatose.

7.5. Šiuo atveju akivaizdu, kad administraciniai teismai konstatavo, jog pati ieškovė buvo nesąžininga ir atliko veiksmus (arba nesilaikė pareigų), dėl ko negalėjo atgauti PVM, taigi priežastinis ryšys ir kaltė aiškiai susiję su pačios ieškovės veiksmais ar neveikimu.

7.6. Atsakovė PVM išskyrė ne todėl, kad siekė kokių nesąžiningų tikslų, o todėl, kad nežinojo, kad šiuo atveju dėl dalies sandorių (netgi VMI tik po trejų metų mokestinio patikrinimo nesugebėjo tiksliai išsiaiškinti, bet žinoma, kad dėl 280,90 t rapsų pretenzijų nepareikšta) nebuvo įstatymuose numatyto atvejo, kai PVM išskirti nereikia. Taigi taip elgdamasi atsakovė nevykdė sąmoningo pažeidimo, o tik buvo suklaidinta UAB „Gausta“.

7.7. Bet kuriuo atveju, VMI, užbaigusi mokestinį patikrinimą, Patikrinimo aktu Nr. (21 222) FR0680-283 (patvirtintas 2019 rugsėjo 24 d. Sprendimu) konstatavo, kad atsakovės pristatytų rapsų dalis – 280,90 t. buvo pakrauta Lietuvoje, todėl ieškovei šioje dalyje leista pasinaudoti teise į PVM atskaitą, mokesčių mokėtojui buvo sugrąžinta PVM permokos suma. Taigi išeina, kad tais pačiais savo veiksmais atsakovė ir atliko deliktą, ir jo neatliko. Taip negali būti, atsakovei nebuvo žinomos jokios aplinkybės, kad su dalimi rapsų reikia elgtis kitaip, nei su likusiais, atsakovė kaip tik būtų neprotinga ir nenuosekli, jeigu vienodoje situacijoje elgtųsi nevienodai.

Žemesnės instancijos teismas

7.8. Apeliacinis teismas nepagrįstai įvardijo „duomenų neatitikimą CMR dokumentuose“ kaip atsakovės neteisėtus veiksmus. Tai netgi nėra veiksmai, tai yra tiesiog faktinė aplinkybė, kad tam tikri duomenys nesutampa. Veiksmai galėtų būti įvardijami kaip neteisingų duomenų pateikimas, tačiau teismas nepateikė jokių motyvų, argumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė kam nors pateikė kokius nors neteisingus duomenis, skirtus CMR dokumentams. CMR dokumentų pildymu rūpinosi UAB „Gausta“ , o ne atsakovė, todėl jai negali būti priskiriami kitų subjektų veiksmai.

Atsiliepimas

8. Ieškovė UAB „Agerona“ atsiliepimu, atsakovės UAB „RKJ Grupė“ pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.e2-1625-614/2022, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

9. Nurodo, jog būtent dėl pardavėjo UAB „RKJ Grupė“ neteisėtų veiksmų išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nepagrįstai išskiriant 21 procento PVM tarifą už parduodamas prekes (154 962,28 Eur), kurių tiekimas įvyko ne Lietuvoje, ir šios nepagrįstai išskirtos sumos pareikalaujant iš pirkėjo, rapsų pirkėjas UAB „Agerona“ neteko 154 962,28 Eur sumos. Šios sumos rapsų pirkėjas UAB „Agerona“ nebūtų netekęs, jeigu rapsų pardavėjas UAB „RKJ Grupė“ būtų veikęs teisėtai ir nebūtų padaręs Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytų PVM apskaičiavimo pažeidimų, o taip pat pirkėjui pateiktuose krovinio važtaraščiuose bei PVM sąskaitose-faktūrose nebūtų nurodęs žinomai tikrovės neatitinkančios informacijos apie tariamą rapsų pakrovimą gabenimui Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu pardavėjas UAB „RKJ Grupė“ nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, tai pirkėjas UAB „Agerona“ pardavėjui būtų sumokėjęs 154 962,28 eurais mažiau ir šią 154 962,28 Eur sumą iki šiol būtų teisėtai turėjęs savo dispozicijoje.

10. Atsižvelgdamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytas ir visų instancijų administracinių teismų patvirtintas aplinkybes dėl 2 008,94 tonų rapsų pakrovimo gabenimui ne Lietuvoje vietos, dėl ko sandoris šioje dalyje apskritai laikytinas ne PVM objektu, pirkėjas UAB „Agerona“ pareikalavo iš pardavėjo UAB „RKJ Grupė“ grąžinti jo išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose neteisėtai kaip 21 proc. PVM išskirtą ir todėl pirkėjo nepagrįstai sumokėtą sumą, t.y. 154 962,28 Eur, kuri tokiame sandoryje pardavėjui neturėjo būti mokama. Pardavėjui šio reikalavimo geranoriškai neįvykdžius, pirkėjas UAB „Agerona“ buvo priverstas kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu šioje civilinėje byloje dėl 154 962,28 Eur sumos bei palūkanų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

11. Ieškovė teigia, kad atsakovė praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kas yra savarankiškas pagrindas prašymą atmesti. Atsižvelgiant į atsakovės pateikto prašymo turinį bei jame nurodomus pagrindus proceso atnaujinimui, bei pagrindimą, kuomet iš esmės kvestionuojamos apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, trijų mėnesių terminas tokiam prašymui pateikti skaičiuotinas nuo 2023 kovo 17 dienos, t. y. nuo sekančios dienos, kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-162-467/2023. Atsakovė be pagrindo formuluoja ir prašymą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą, kaip svarbią termino praleidimo priežastį nurodydamas, kad bandė pasinaudoti kasacijos teise. Ieškovės vertinimu, tokia aplinkybe negali būti grindžiamas termino atnaujinimas, juolab, kad atsakovė buvo atstovaujama profesionalių teisininkų. Be to, tokiu būdu siekiama sutapatinti du skirtingus institutus, t. y. bylos peržiūrą kasacine tvarką ir proceso atnaujinimą.

12. Ieškovės nuomone, atsakovė savo prašyme nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri galėtų būti įvertinta kaip naujai paaiškėjusi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir kuri atitiktų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius, todėl atsakovės nurodomos aplinkybės laikytinos neatitinkančiomis naujumo kriterijaus. Pateiktą prašymą atsakovė grindžia ne kokia nors iš tiesų naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, o tik savo paties subjektyviu aplinkybių, kurios tiek ginčo šalims, tiek bylą nagrinėjusiam teismui buvo žinomos dar bylos nagrinėjimo metu, vertinimu.

13. Ieškovė teigia, kad priešingai nei bando suklaidinti atsakovė, mokesčių administratorius bei visų instancijų administraciniai teismai konstatavo tik paties atsakovo UAB „RKJ Grupė“ dalyvavimą sukčiavime PVM srityje, o ieškovė UAB „Agerona“ tokiais neteisėtais veiksmais niekada net nebuvo kaltinta.

14. Nesutikdama su atsakovės argumentais dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, ieškovė pažymi, kad atsakovė nereiškė prašymo į bylą įtraukti jokių trečiųjų asmenų (Valstybinę mokesčių inspekciją, ar bendrovę UAB „Gausta“, iš kurios jis nusipirko rapsus, ar kt.). Dar daugiau, 2022 rugsėjo 30 dieną įvykusiame Vilniaus apygardos teismo posėdyje, prieš pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės, civilinę bylą nagrinėjusi teisėja bylos šalių dar papildomai paklausė ar jos neturi prašymų dėl kokių nors asmenų įtraukimo į bylą. Atsakovė, kuri teismo posėdyje buvo atstovaujama advokato, patikino, jog tokių prašymų jis neturi.

15. Ieškovės nuomone, ši civilinė byla nėra niekaip susijusi su viešojo intereso gynimu. Bylos šalys – du privatūs juridiniai asmenys, o ginčo dalykas – žalos atlyginimas dėl atsakovo UAB „RKJ Grupė“ atliktų neteisėtų veiksmų. Dėl UAB „Gausta“ neįtraukimo ieškovė pažymi, kad aplinkybė, jog „UAB „Gausta“ kartu su kitomis įmonėmis kūrė dirbtinių sandorių (PVM sukčiavimo) grandinę, į ją įtraukiant realios ekonominės veiklos nevykdančias įmones, sukuriant nepagrįstą PVM atskaitą bei nesumokant į biudžetą PVM“, buvo nustatyta ne Lietuvos apeliacinio teismo šioje byloje, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtos nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1270-815/2021, 36 punkte. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje paprasčiausiai pasirėmė įsiteisėjusioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nustatyta aplinkybe.

16. Ieškovė pažymi, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu inicijuoti proceso atnaujinimą gali tik patys į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys. Atsakovės prašyme nurodyti asmenys (tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek ir UAB „Gausta“) nemano, jog jų teisės ar pareigos buvo kaip nors paveiktos Lietuvos apeliacinio teismo priimtu sprendimu bei neprašo atnaujinti proceso šioje civilinėje byloje.

17. Pasisakydama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų, ieškovė nurodo, kad šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu egzistuoja dvi būtinosios sąlygos, t.y. aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, buvo padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime ir šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

18. Pažymi, kad 2020 spalio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020, išplėstinė teisėjų kolegija taip pat labai aiškiai ir vienareikšmiškai pažymėjo, jog pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas tik pirmosios instancijos teismo sprendimu užbaigtose civilinėse bylose (nutarties 39 punktas).

19. Ieškovė UAB „Agerona“, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovė bando suklaidinti teigdama, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu neva gali būti atnaujinamos net ir apeliacine ar kasacine tvarka peržiūrėtos civilinės bylos, nes atsakovės prašymo 26 punkte nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011 procesas buvo atnaujintas CK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, bet 7 punkto pagrindu.

20. Atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, dėl nurodomų naujai paaiškėjusių aplinkybių, t. y.:

20.1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos 2023 m. liepos 19 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2023 m. liepos 7 d. UAB „RKJ Grupė“ ir jos atstovo advokato prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, 219 straipsnio 2 dalį. Prašyme nurodoma, kad UAB „RKJ grupė“ už visus sandorius dėl rapsų visą PVM sumą vieną kartą sumokėjo tiekėjai UAB „Gausta“, o dabar yra priversta dar kartą tą pačią sumą mokėti ir pirkėjai UAB „Agerona“, dėl ko išeina dvigubas UAB „RKJ grupė“ apmokestinimas ir neteisingas pasikėsinimas į jos nuosavybės teises. UAB „RKJ grupė“ mano, kad tapo sukčiavimo grandinės auka, kadangi ši bendrovė sąžiningai ir realiai vykdo veiklą, tiekia realias prekės, mokas visus mokesčius ir realiai atsiskaito pagal visus sandorius, skirtingai nei kitos įmonės, galimai dalyvavusi sukčiavimo schemoje šiuo atveju.

20.2. Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą, kuriuo atmestas pareiškėjos UAB „RKJ Grupė“ ir jos atstovo advokato Aivaro Žilvinsko skundą (reg. Nr. AP-19609) dėl FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos vyresniosios tyrėjos V. Palkuvienės 2023 m. liepos 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-2-05-00149-23 panaikinimo.

20.3. Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas tenkinti skundą, dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-6-00034-16, pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., dėl gauto Panevėžio apskrities VMI prareiškimo. 2023 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio apygardos prokuratūrai pateiktu skundu UAB „RKJ Grupė“ direktorius Š. V. ir atstovas advokatas Aivaras Žilvinskas, prašė panaikinti prokuroro A. Amparavičius 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 06-6-00034-16, kuriuo UAB „RKJ grupė“ 2023-07-27 skundo dalis dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-6-00034-16 atnaujinimo buvo palikta nenagrinėta, ir klausimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo išspręsti iš esmės.

21. Analizuodama pateiktų rašytinių įrodymų turinį, atsakovė teigia, kad šiuo metu teisėsaugos institucijos taip pat įžvelgia galimai naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą netgi baudžiamosios bylos atnaujinimui, dėl tos pačios situacijos, iš kurios kilo ieškovės ir atsakovės ginčas civilinėje byloje. Manytina, kad baudžiamasis procesas dėl tos pačios situacijos turi esminės įtakos ir civilinio proceso baigčiai, todėl ir civilinė byla turėtų būti peržiūrima iš naujo.

22. Be to, atsakovė prašo vertinant ieškovės UAB „Agerona“ sąžiningumą ir sandorių aplinkybes, taip pat esminę reikšmę turi ikiteisminio tyrimo Nr. 06-6-00034-16 medžiaga, kurią prašo išreikalauti iš teisėsaugos institucijų (Panevėžio apygardos prokuratūros).

23. Ieškovė atsiliepimu dėl atsakovės papildomai pateiktų rašytinių paaiškinimų, nurodo, kad su bendrove UAB „Gausta“ (įmonės kodas 304137711) niekada nėra turėjus absoliučiai jokių sandorių ir apskritai apie tokią įmonę bei joje dirbusi vienintelį darbuotoją (Latvijos Respublikos pilietį) sužinojo tik iš Valstybinės mokesčių inspekcijos Patikrinimo akto, kuris buvo surašytas jau užbaigus UAB „Agerona“ mokestinį patikrinimą.

24. Siekdamas neginčytinai patvirtinti faktą, jog niekada nėra turėjęs jokių sandorių su atsakovės nurodoma bendrove UAB „Gausta“ (iš kurios, kaip nustatė Valstybinė mokesčių inspekcija, rapsus pirko būtent atsakovas UAB „RKJ Grupė), ieškovė UAB „Agerona“ pateikia: 1) savo banko sąskaitos Nr. LT760 7300 0100 8984 4938 išrašus, kuriuose aiškiai matyti, su UAB „Gausta“ jokių piniginių operacijų nebuvo; 2) VMI 2023 m. rugpjūčio 16 d. raštą Dėl informacijos apie UAB „Agerona“ pateikimo Nr. RD-3502, kuriame Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, jog UAB „Agerona“ Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre ir/ar išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registre nėra nei iš UAB „Gausta“ gautų, nei šiai bendrovei išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų.

25. Pažymi, jog visus sandorius, atlikdama tiek ieškovės UAB „Agerona“, tiek ir atsakovės UAB „RKJ Grupė“ mokestinius patikrinimus, ypatingai išsamiai ištyrė ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri visas detaliai nustatytas aplinkybes aprašė šioje byloje esančiuose 2019-07-25 Patikrinimo akte Nr. (21.222)FR0680-283 (ieškovo UAB „Agerona“ ieškinio Priedas Nr. 6) bei 2019-07-05 Patikrinimo akte Nr. (36.1E)FR0680-251 (ieškovo UAB „Agerona“ dubliko Priedas Nr. 1). Iš šių Patikrinimo aktų taip pat aiškiai ir vienareikšmiškai matyti, jog ieškovas UAB „Agerona“ jokių sandorių su UAB „Gausta“ niekada nesudarinėjo ir jokių santykiu neturėjo (mokesčių administratorius nustatė, jog UAB „Gausta“ rapsus pirko iš bendrovių UAB „Golinta“ ir UAB „MAYBE Parfum World LT“, o pardavė būtent atsakovui UAB „RKJ Grupė“).

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 370 straipsnio 3 dalimi, teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.

27. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 ir joje nurodyta teismų praktika).

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti

28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (1 dalis) ir ne vėliau kaip per penkerius metus nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo (2 dalis).

29. Atsakovė laikosi pozicijos, kad terminas proceso atnaujinimui prasidėjo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskutinės 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti antrąjį kasacinį skundą, nes tuomet ir paaiškėjo, kuriuos konkrečiai esminius pažeidimus ir klaidas Lietuvos Aukščiausiais Teismas ignoravo, ir tai, be kita ko, tapo naujai paaiškėjusia aplinkybe.

30. Ieškovė, tuo tarpu laikosi pozicijos, kad apie Lietuvos apeliacinio teismo priimtą sprendimą atsakovė žinojo jau nuo 2023 m. kovo 17 d., todėl nuo šios datos skaičiuotinas CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

31. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga faktiškai dalyvavusiems byloje asmenims arba asmenims, kuriems buvo įteiktas teismo procesinis sprendimas, pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022, 50 punktą ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Atsižvelgiant į nurodytus išakinimus, bei į tai, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta 2023 m. kovo 16 d., o prašymas atnaujinti procesą paduotas teismui 2023 m. liepos 10 d., spręstina, kad trijų mėnesių terminas yra praleistas (pasibaigė 2023 m. birželio 17 d.).

33. Atsakovė, teismui sprendžiant, kad trijų mėnesių terminas yra praleistas, prašo terminą atnaujinti, motyvuodama tuo, kad tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskutinės 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kasacinį skundą paaiškėjo, kuriuos konkrečiai esminius pažeidimus kasacinės instancijos teismas ignoravo.

34. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

35. Nagrinėjamu atveju, kaip seka iš atsakovės prašymo turinio, objektyvia termino praleidimo priežastimi turėtų būti laikoma tai, kad buvo atsisakyta priimti kasacinį skundą. Su tokia atsakovės pozicija teismas negali sutikti nei fakto nei teisės prasme. Akivaizdu, kad atsakovė, apie proceso atnaujinimo pagrindus, kuriais grindžiamas prašymas, tame tarpe faktines aplinkybes, žinojo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo ir atitinkamai nuo šio momento galėjo spręsti dėl savo pažeistų teisių gynimo būdų. Teismo vertinimu, proceso atnaujinimo institutas nėra skirtas instancinei teismų sprendimų peržiūrai pakeisti. Todėl, teismas sprendžia, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, dėl atsisakymo priimti kasacinį skundą, negali būti laikoma objektyviai pagrįsta priežastimi atnaujinti praleistą terminą.

36. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, net ir konstatavus esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo (ne)taikymo

37. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015;2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą). Taigi, siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

38. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. sprendimu nustatė, kad nuo 2016 m. liepos 18 d. iki 2016 m. rugsėjo 12 d. ieškovė su atsakove sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis atsakovė įsipareigojo ieškovei parduoti ir savo jėgomis bei sąskaita autotransporto priemonėmis arba geležinkelio vagonais į Rygos uostą pristatyti 2 325 tonas rapsų, t. y. organizuoti bei atlikti visus parduodamų rapsų pakrovimo gabenimui ir transportavimo į Rygos uostą darbus. Atsakovė ieškovei pardavė bei į sutartyse nurodytą vietą pristatė 2 322,64 tonas rapsų (32,8 tonos rapsų buvo grąžinta pardavėjai, galutinis pirkėjai parduotas rapsų kiekis – 2 289,84 tonos). Atsakovės pasitelkti vežėjai ieškovės atstovams kartu su kiekviena pristatoma transporto priemone rapsų teikė krovinio gabenimą patvirtinančius tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR), kuriuose buvo nurodyta, jog pristatomi rapsai gabenimui buvo pakrauti Lietuvoje (Gūragių k. Šiaulių raj. ir Akmenėje). Atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui už 2 322,64 tonų rapsų kiekį, PVM sąskaitose faktūrose išskyrė 21 proc. pardavimo pridėtinės vertės mokestį (852 919,12 Eur rapsų kaina plius 179 113,01 Eur PVM, iš viso – 1 032 032,13 Eur). Ieškovė atsakovei banko pavedimais sumokėjo visą PVM sąskaitose faktūrose nurodytą 1 032 032,13 Eur sumą už parduotą ir į Rygos uostą pristatytą 2 322,64 tonų rapsų kiekį.

39. VMI nustatė, jog dalis atsakovės į Rygos uostą ieškovei pristatytų rapsų gabenimui buvo pakrauta ne atsakovės pateiktuose krovinių važtaraščiuose nurodytoje vietoje Lietuvoje (Akmenėje), o Latvijoje, kas reiškia, jog 2 008,94 tonų rapsų įsigijimai vyko už Lietuvos Respublikos ribų, dėl ko sandoris šioje dalyje laikytinas ne PVM objektu, o atsakovė išrašytose PVM sąskaitose faktūrose negalėjo išskirti 154 962,28 Eur pardavimo PVM. Dėl to VMI padarė išvadą, kad ieškovė negali pasinaudoti teise į 154 962,28 Eur PVM atskaitą.

40. Ieškovė su skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie LR Vyriausybės prašydama panaikinti VMI 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, tačiau 2019 m. gruodžio 20 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. S-171(7-134/2019), kuriuo patvirtino VMI sprendimą. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I3-1998-983/2020, 2020 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą ieškovės skundą atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi paliko galioti VMI 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (administracinė byla Nr. A-2201-556/2021).

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju ieškovė byloje įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė nepagrįstu PVM išskyrimu PVM sąskaitose faktūrose, duomenų neatitikimu CMR dokumentuose bei nepasidomėjimu atsakovės kontrahentais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad kaip teisingai nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, šie atsakovės neteisėti veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais administracinėse bylose.

42. Prašydama atnaujinti procesą, atsakovė jokių naujų aplinkybių nenurodo, o iš esmės pateikia argumentus, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad visos atsakovės nurodomos aplinkybės susijusios tiek su VMI atliktais patikrinimais, tiek su teismų sprendimais, nagrinėjant bylą iš esmės buvo žinomi. Viena tai, kad atsakovės nuomone, teismas padarė nepagrįstas išvadas, savaime nelemia pagrindo konstatuoti, kad tai turi būti vertinama kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, nes nesutikimo argumentai/prieštaravimai patys savaime nėra naujos aplinkybės.

43. Teismo vertinimu, nėra pagrindo, kaip naujų aplinkybių, vertinti ir atsakovės pateikiamų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų susijusių su ikiteisminių tyrimų pradėjimu, nutraukimu, skundų išnagrinėjimo rezultatu ir kt., nes pateikti ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimai neturi prejudicinės reikšmės ir jais atsakomybės klausimas nesprendžiamas, todėl pastarieji įrodymai nelaikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe, ko pasekoje jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Atitinkamai teismas neturi pagrindo ir tenkinti atsakovės prašymo dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimo.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto proceso atnaujino pagrindo (ne)taikymo

44. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą, procesas turi būti atnaujinamas tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad tokiu būdu išnagrinėjus bylą yra pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

45. Kasacinio teismo praktikoje dėl aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymo yra išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų arba teismo sprendimas sukuria jam teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021). Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju procesas turi būti atnaujintas remiantis šiuo pagrindu, be kita ko, turi būti įvertinta, kokie klausimai buvo nagrinėjami prašomoje atnaujinti byloje ir kokie sprendimai buvo joje priimti, ar teismo nustatytos aplinkybės daro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms (jas sukuria, pakeičia, pažeidžia), ar pareiškėjas pateikė įrodymus, galinčius sudaryti pagrindą panaikinti ar pakeisti jo teises pažeidžiantį teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kitokie pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodomi teisės normų pažeidimai negali lemti teismo sprendimo atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011).

46. Nagrinėjamu atveju, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškovės reikalavimas dėl atsakovės nepagrįstai įtraukto ir ieškovės sumokėto PVM. Teismas nustatė, kad atsakovė nepagrįstai įtraukė į PVM sąskaitą faktūrą mokėtiną 154 962,28 Eur sumą, kurią ieškovė sumokėjo, todėl nurodytą sumą priteisė iš atsakovės ieškovės naudai.

47. Nors atsakovė apeliuoja į tai, kad ji pasitikėjo UAB „Gausta“ todėl negali būti laikoma nesąžininga ir/ar atsakinga už ieškovės be pagrindo sumokėtą PVM, be to pati ieškovė turėjo su UAB „Gausta“ tarpusavio įsipareigojimų, tačiau pažymėtina, kad iš pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyko, bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismas turėjo vertinti ir analizuoti ne tik byloje dalyvaujančių asmenų prisiimtus tarpusavio įsipareigojimus, bet ir tarpusavio santykius/įsipareigojimus tarp atsakovės ir UAB „Gausta“. Teismas nesutina ir su atsakovės argumentais, kad byloje turėjo būti įtraukta ir VMI prie LR FM, nes byloje nebuvo kokiu nors aspektu sprendžiamas klausimas susijęs su VMI teisėmis ir pareigomis.

48. Galiausiai teismas sustina su ieškovės argumentais, kad teismas nei sprendė, nei pasisakė dėl ieškovės nurodomų asmenų teisių ir pareigų, be kita ko, nei atsakovė, nei UAB „Gausta“, nei VMI prašymo dėl įstojimo į bylą nereiškė. Todėl, teismas sprendžia, kad pareiškėjo argumentai, kad šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti procesą, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyto proceso atnaujino pagrindo (ne)taikymo

49. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

50. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011, procesas buvo atnaujintas ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, bet 7 punkto pagrindu. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodo ieškovė, iš 2020 spalio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020, pateiktų išaiškinimų (39 punktas), darytina išvada, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, procesas gali būti atnaujinamas tik apeliacine tvarka neperžiūrėtose bylose, kaip kad yra nagrinėjamu atveju.

51. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuponuoja išvados, jog yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktuose nurodyti pagrindai procesui atnaujinti, todėl prašymas atmetamas.

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

53. Teismas įvertinęs Rekomendacijose nustatytus dydžius, pateiktus rašytinius įrodymus sprendžia, kad ieškovės patirtos 2 420 Eur teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, bei priteistinos iš atsakovės pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ prašymo dėl proceso atnaujinimo, netenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“, juridinio asmens kodas 302514544, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agerona“ juridinio asmens kodas 300118763, naudai 2 420 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos, atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.

Teisėja Asta Pikelienė