- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- e2A-1815-730/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Aušra Maškevičienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- J. T.
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovui J. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-08-01 nutartimi priėmė ieškovo ieškinio atsakovui dėl skolos priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-380-586/2017 nutraukė, grąžino ieškovui 2016-12-16 DNB banko mokėjimo nurodymu (įmokėta suma 17 EUR, įmokos kodas 5660), sumokėto žyminio mokesčio dalį, tai yra 12,75 EUR, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, žyminį mokestį už sprendimo už akių peržiūrėjimą, pagal civilinėje byloje Nr. e2-380-586/2017 pateiktus rašytinius įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-08-25 papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo 586,50 EUR bylinėjimosi išlaidų (565,50 EUR už advokato teisinę pagalbą, 21 EUR žyminis mokestis) atsakovui J. T..Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pateikė 2017-08-21 kasos pajamų orderį, sąskaitą faktūrą 565,50 EUR sumai už advokato pagalbą. Taip pat byloje yra duomenys, apie atsakovo sumokėtą 21 EUR žyminį mokestį už sprendimo už akių peržiūrėjimą. Teismas nustatė, kad byla nutraukta rašytinio proceso tvarka ir atsakovas nebuvo informuotas apie rašytinį procesą, dėl ko laiku nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nebuvo išspręstas klausimas dėl 586,50 EUR atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir priimti papildomą sprendimą dėl 586,50 EUR atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2017-08-25 papildomą sprendimą, sumažinant atsakovui priteistinų atstovavimo išlaidų dydį iki 200 EUR. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ne tik nusprendė dėl Lindorff Oy, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, materialiųjų teisių ir pareigų, kaip numato CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, tačiau kartu, neišklausęs apelianto pozicijos ir nevertindamas bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, teismas galimai neteisingai išsprendė civilinę bylą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Priteistos 565,50 EUR atsakovo atstovavimo išlaidos, susidariusios už bendrą 4,5 val. atstovo darbo laiką yra neproporcingai didelės ne tik ieškovo teikto reikalavimo atžvilgiu, t.y. 762,48 EUR, tačiau kartu neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyto pagrįstumo kriterijaus, ir yra laikytinos pernelyg dideliu ir nepagrįstu atstovo išlaidavimu bei prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Ginčas nesudėtingas, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir atsiliepimas į ieškinį, taigi atstovas nenaudojo papildomų specialiųjų žinių bei jam neprireikė darbo bei laiko sąnaudų atsiliepime esančiam nesutikimui su ieškovo reikalavimu pagrįsti. Ieškinys teismui buvo pateiktas todėl, jog atsakovas nevykdė priimtų prievolių pagal sudarytą sutartį, o ieškovas išnaudojo visas galimybes išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo netenkinti ieškovo apeliacinio skundo ir palikti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau neprašo apeliacinės instancijos teismo ši sprendimą naikinti ar grąžinti šį klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kadangi apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundo dalyko, todėl ieškovui neprašant panaikinti teismo sprendimą ar grąžinti bylą nagrinėti iš naujo darytina išvada, kad ieškovas sutinka su sprendimo teisėtumu, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, pagrindžiančiais priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, t. y. nesutinka su atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Iš ieškovo apeliacinio skundo matyti, kad nėra ginčo, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas ieškovas, tačiau ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka tik su iš jo priteistu atstovavimo išlaidų dydžiu.Prašoma priteisti 656,50 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų suma už advokato suteiktą teisinę pagalbą yra 6 kartus mažesne už teisės aktais nustatytą maksimalią sumą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ši suma laikytina neproporcingai didele ir apskritai neturėtų būti mažinama. Ieškovo argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos nesudėtingumu, nedidelėmis atsakovo atstovo darbo sąnaudomis ir atsiliepimo į ieškinį bei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turiniu, yra tik subjektyvus ieškovo vertinimas, nesudarantis jokio pagrindo pripažinti neteisėtu ginčijamą teismo procesinį sprendimą.Ieškovas nurodo, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, kas šiuo atveju, pasak ieškovo, buvo padaryta. Pažymėtina, kad atsakovas dėjo visas pastangas pateikiant teismui visas faktines bylos aplinkybes, visus argumentus nurodė jau pirminiame procesiniame dokumente, siekdamas greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo. Tuo tarpu ieškovas laikytinas nesąžininga proceso šalimi, kadangi reiškė ieškinį dėl tariamos skolos, susidariusios beveik prieš 20 metų, kurios nebuvimas ieškovui turėjo būti puikiai žinomas, kadangi būtent jis disponavo visais dokumentais, galinčiais patvirtinti ar paneigti egzistuojančią skolą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ginčas byloje kilo dėl papildomo sprendimo, kuriuo patenkintas atsakovo prašymas priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-08-01 nutartimi priėmė ieškovo ieškinio atsakovui dėl skolos priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą Nr. e2-380-586/2017 nutraukė, grąžino ieškovui sumokėto žyminio mokesčio dalį, tai yra 12,75 EUR. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-08-25 papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo 586,50 EUR bylinėjimosi išlaidų (565,50 EUR už advokato teisinę pagalbą, 21 EUR žyminis mokestis) atsakovui J. T..Vienu iš apeliacinio skundo motyvų ieškovas nurodo, tai, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nusprendė dėl ieškovo, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, materialiųjų teisių ir pareigų, kaip numato CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, tačiau kartu, neišklausęs apelianto pozicijos ir nevertindamas bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, teismas galimai neteisingai išsprendė civilinę bylą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. CPK 277 straipsnis reglamentuoja papildomo sprendimo priėmimo tvarką. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą. CPK 153 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais (CPK 133 straipsnio 3 dalis).Taigi įstatymas numato pareigą apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka tik tokiu atveju, kai byla rašytinio proceso tvarka nagrinėjama iš esmės, o sprendžiant kitus procesinius klausimus, apie posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais. Kadangi prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo išsprendimas nelaikytinas bylos nagrinėjimu iš esmės, ir esant CPK 277 straipsnio 3 dalyje nurodymui, jog tik nagrinėjat prašymą žodinio proceso tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išspręsdamas atsakovo prašymą priimti papildomą teismo sprendimą rašytinio proceso tvarka nepranešdamas ieškovui, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Be to, ieškovas kaip proceso šalis turėjo galimybę pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą, todėl darytina išvada, kad ieškovas pasinaudojo CPK jam suteiktomis teisėmis ir jo teisė būti išklausytam, pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu nebuvo pažeista.Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas tuo, kad priteistos 565,50 EUR bylinėjimosi išlaidos, susidariusios už bendrą 4,5 val. atstovo darbo laiką yra neproporcingai didelės ne tik ieškovo teikto reikalavimo atžvilgiu, t.y. 762,48 EUR, tačiau kartu neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyto pagrįstumo kriterijaus, ir yra laikytinos pernelyg dideliu ir nepagrįstu atstovo išlaidavimu bei prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Ginčas nesudėtingas, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir atsiliepimas į ieškinį, taigi atstovas nenaudojo papildomų specialiųjų žinių bei jam neprireikė darbo bei laiko sąnaudų atsiliepime esančiam nesutikimui su ieškovo reikalavimu pagrįsti. Ieškinys teismui buvo pateiktas todėl, jog atsakovas nevykdė priimtų prievolių pagal sudarytą sutartį, o ieškovas išnaudojo visas galimybes išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog šioje byloje ginčo dėl skundžiamo papildomo sprendimo dalies, kuria iš ieškovo priteista 21 EUR žyminis mokestis, nėra. Ginčas kilo dėl 565,50 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 93 ir 98 straipsniai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Kadangi apeliantas teigia, jog atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, pažymėtina, jog spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priteisti iš viso 586,50 EUR. Iš kartu su prašymu pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos, 2017-08-21 PVM sąskaitų – faktūrų, 2017-08-21 kasos pajamų orderio nustatyta, kad 21 EUR iš minėtos sumos sudaro žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, dėl kurio priteisimo ginčo nėra. Atstovavimo išlaidos sudaro tik 544,50 EUR, taigi darytina išvada, kad bendra atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma yra ne 586,50 EUR, o 565,50 EUR. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai prašė teismo priteisti iš viso 586,50 EUR. Šią išvadą patvirtina paties atsakovo pateiktas 2017-08-21 kasos pajamų orderis, iš kurio matyti, kad 565,50 EUR sumą atsakovas sumokėjo už teisines paslaugas ir sumokėtą žyminį mokestį. Iš teismui pateiktos detalizacijos nustatyta, kad susipažinimas su dokumentais sudarė 50 EUR, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą parengimas sudarė 300 EUR, atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos sudarė 100 EUR. Kadangi sprendžiant dėl advokato atlyginimo dydžio pagrįstumo, vadovaujamasi minėtų Rekomendacijų nuostatomis, pažymėtina, kad minėtų Rekomendacijų 7 punkte nurodytas užpradėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Kadangi iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas už advokato išlaidas atsiskaitė 2017-08-21, advokato atlyginimo dydžio pagrįstumui nustatyti aktualus 2017 m. I ketvirčio koeficientas (817,6). Vadovaujantis anksčiau minėtų Rekomendacijų nuostatų 8.2. punktu, maksimali advokato atlyginimo suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą galėtų sudaryti – 2 044 EUR (2,5 x 1 x 817,6 koef.), taigi darytina išvada, kad atsakovo 100 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį parengimą, neviršija nustatytų dydžių. Advokato 300 EUR išlaidos už pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą taip pat neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, kadangi maksimaliai galėtų sudaryti – 1 226,4 EUR (1,5 x 1 x 817,6 koef.). Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už susipažinimą su pateiktais dokumentais atsakovo patirtos 50 EUR išlaidos neviršija nustatytų dydžių, kadangi maksimaliai galėtų sudaryti – 81,76 EUR (0,1 x 1 x 817,6 koef.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija leistinų maksimalių dydžių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog vertinant advokato laiko ir darbo sąnaudas, reikšminga aplinkybė, ta, jog atsiliepimas į ieškinį ir jame nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvai yra identiški atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytiems motyvams, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių nepagrįstumas. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentas, jog atsiliepimui į ieškinį parengti atsakovo atstovui nereikėjo papildomų specialių žinių bei darbo ir laiko sąnaudų, pagrįstas, todėl darytina išvada, kad atsakovo prašoma priteisti 100 EUR suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą, yra nepagrįsta, todėl nepriteistina iš ieškovo. Vertinant kitų atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog jos yra pagrįstos. Tokia išvada darytina dėl to, jog net ir įvertinus tai, jog procesas nebuvo ilgas, neįvyko nei vienas teismo posėdis, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas siekdamas apginti savo pažeistas teise bei interesus naudosi teisininko pagalba, realiai patyrė atstovavimo išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad minėtos išlaidos yra net 6 kartus mažesnės nei galimos maksimaliai priteisti, atsižvelgiant advokato laiko sąnaudas (4.45 val.), darytina išvada, jog 444,50 EUR atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir pagrindo pripažinti, jog atsakovas nepagrįstai išlaidauja, nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo argumentas, jog atstovavimo išlaidų dydis yra neproporcingai didelis lyginant jį su ieškinio reikalavimo suma, nepagrįstas. Tai, kad ieškovo prašė iš viso priteisti iš atsakovo tik 745,48 EUR skolos, negali būti pagrindas mažinti atsakovo atstovavimo išlaidas, kadangi ieškinio reikalavimo suma neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Be to, šioje byloje sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsižvelgtina į tai, jog ieškovui atsisakius ieškinio, civilinė byla buvo nutraukta, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atliekamas, vadovaujantis CPK 94 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys, laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ieškinį grindė tuo, jog 1997-10-23 atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Bitė GSM“ (dabar – UAB „Bitė Lietuva“) sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų sutartį, dėl netinkamo sutarties vykdymo atsakovas liko skolingas 596,25 EUR. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atsiliepime į ieškinį nesutikdamas su ieškovu, įrodinėjo, jog už visas jam suteiktas paslaugas yra senai atsiskaitęs ir jokio įsiskolinimo nei pradiniam kreditoriui nei ieškovui neturi. Be to, prašė taikyti ieškinio senatį. Prašymą dėl ieškinio atsisakymo ieškovas grindė tuo, jog įvertinus atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, yra pagrindas atsiakyti ieškinio. Taigi, darytina išvada, kad ieškovas ieškinį pateikė teismui nepagrįstai, ir dėl ieškovo elgesio atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas. Esant šių aplinkybių visumai, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes ir šalių veiksmus, remiantis CPK 3 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog ieškovas yra atsakingas už bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl atsakovas įgijo teisę reikalauti iš ieškovo savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, yra pagrindas sumažinti iš ieškovo priteistiną atstovavimo išlaidų sumą iki 444,50 EUR, iš viso iš ieškovo priteisiant 465,50 EUR bylinėjimosi išlaidų. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą, sumažinant priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 465,50 EUR (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus apie 15 EUR žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš dalies (33 proc.), ieškovui iš atsakovo priteistina 4,95 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus apie 242 EUR atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovui iš ieškovo priteistina 162,14 EUR atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atlikus tarpusavio įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 157,19 EUR.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. papildomą sprendimą, sumažinant iš ieškovo Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, priteistą bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. T. sumą iki 465,50 EUR (444,50 EUR atstovavimo išlaidos, 21 EUR žyminis mokestis).
Priteisti iš ieškovo Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, 157,19 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovui J. T., patirtas apeliacinės instancijos teisme.