- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-14
- Bylos Nr.
- e2-312-570/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03021-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- V. Z., V. N.
- Atsakovas
- G. B., I. B.
- Išvadą teikia
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento atstovui
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. Z. ir V. N. ieškinį patikslintą ieškinį atsakovams G. B. ir I. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovės V. Z. ir V. N. (toliau vadinama - ieškovės, bendraturtės) ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo teismo įpareigoti atsakovus G. B. ir I. B. (toliau vadinama - atsakovai, bendraturčiai) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastogėje esančių bendro naudojimo patalpų rekonstrukcijai (patalpų paskirties į gyvenamąją keitimui bei turtinio vieneto, prie 1-o aukšto gyvenamosios dalies prijungiant dalį pastogėje esančių patalpų, suformavimui), o to per 6 mėnesius atsakovams nepadarius, įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo nustatyto 6 mėnesių termino pabaigos savo lėšomis išardyti (išgriauti) visas pastogėje įrengtas patalpas (kambarius), įskaitant vonią ir karkasinę sieną holo ištisinėje dalyje, ir sutvarkyti statybvietę; nurodyti, kad tokio įpareigojimo neįvykdymo atveju ieškovės turės teisę pačios atsakovų lėšomis išardyti (išgriauti) visas pastogėje įrengtas patalpas (kambarius), įskaitant vonią ir karkasinę sieną holo ištisinėje dalyje, ir sutvarkyti statybvietę; taip pat prašo įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stogo rekonstrukcijai (stogo gegnių ir jų dalių keitimui bei stogo konstrukcinių elementų (mansardos langų) išardymui). Ieškinyje ir teismo posėdžio metu žodžiu nurodė, kad ieškovės po savo motinos mirties 2016-07-11 Paveldėjimo teises pagal įstatymą liudijimu reg. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į 43/200 dalis pastato, u/n (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kita dalis (1007/2500) namo nuosavybės teise priklauso atsakovams. Gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nenustatyta, dalys neatidalintos. Šalys naudojasi dar tarp jų tėvų (pusbrolių) nusistovėjusia namo naudojimosi tvarka. Pirmame namo aukšte yra gyvenamosios patalpos, kurios per pusę priklauso šalims. Vienoje pusėje gyvenamąsias patalpas įsirengę atsakovai, o kitoje – ieškovių motina, o po jos mirties – iki savo mirties gyvenęs ieškovių brolis. Gi antrame aukšte buvo mansarda (pastogė), kurios naudojimosi tvarka nustatyta nebuvo, tai buvo bendra viena patalpa. Pastogėje buvo laikomi įvairūs daiktai, po ją laisvai buvo galima vaikščioti. 2015 m. pavasarį atsakovai savavališkai atliko bendro naudojimo patalpos (pastogės) dalies rekonstrukciją - antrame aukšte įsirengė gyvenamąsias patalpas, dailylentėmis apkalė dalį pastogės, pakeitė stogo dangą, kartu pakeisdami ir stogo išorinį vaizdą, įstatė stoglangius, apšiltino ir iš išorės stoge pašalino du fasado elementus, tuo pakeisdami jo tūrį, pastogėje pakeitė laikančias konstrukcijas – du medinius balkius, bei ją atskyrė medine sienele, nesilaikant gaisrines saugos taisyklių nustatyto atstumo iki dūmtraukio. Dėl pastatytos sienelės joms negalima prieiti prie dūmtraukio. Atsakovai atlikdami rekonstrukciją pakeitė pastato stogo išorinį vaizdą, tai yra pašalino du stogo fasado elementus, iš kurių vienas buvo įrengtas ties pastato viduriu ir dalis jo apėmė ieškovėms priklausančio namo dalies stogą. Pašalinus ši stogo elementą, pasikeitė ir stogo išorės matmenys (stogo matmenys sumažėjo) dėl ko pasikeitė ir bendras namo tūris, o tai jau yra rekonstrukcija, bet ne remontas. Pastato stoge buvo išardytas pakėlimas, kuriame buvo sumontuoti mediniai langeliai, po šio pakėlimo pašalinimo, stogas tapo lygiu šlaitu, dėl to buvo pašalintos stogo laikančiosios konstrukcijos ir įrengtos kitos. Nesant projekto, neaišku, kokią įtaką tai turės stogo tvirtumui ir stabilumui, dėl šios priežasties laikui bėgant gali įgriūti stogo danga. Jų nuomone, atsakovai atliko stogo rekonstrukcijos darbus neturėdami techninio projekto, todėl prieš atliekant rekonstrukciją, tokiems darbams buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, projektas bei bendraturčių rašytinis sutikimas, kurių atsakovai neturi. Tai yra neypatingojo statinio, kuris priklauso dviem bendraturčiams rekonstrukcija. Dėl atstumo tarp dūmtraukio ir sienelės nesilaikymo, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai nubaudė G. B. administracine bauda. 2017-01-04 ieškovė V. Z. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu ištirti, ar atsakovų gyvenamajame name atlikti statybos darbai nepažeidžia statybos reglamento, ar tai yra remontas ar rekonstrukcija. Inspekcija atlikusi apžiūrą ir vietoje, 2017-03-02 pateikė atsakymą, jog gyvenamajame name atlikti darbai priskiriami statinio paprastojo remonto darbams, todėl statybą leidžiantis dokumentas, statinio projektas neprivalomas, o teisės aktų pažeidimai vykdant statinio remonto darbus yra mažareikšmiai. Atsakovės šio sprendimo neskundė. Patvirtino, jog jos buvo kreipęsi į advokatę kad jis paruoštų skundą, sumokėję pinigus, tačiau advokatė jas apgavo ir nieko nesurašė. Patvirtino, kad jų žiniomis, 2016 m. mirusi motina buvo atvykusi į savo namo dalį, matė darbus, bet jų neskundė, kaip ir nedavė rašytinio sutikimo. Ginčas tarp bendraturčių yra kilęs jau seniai dar ir dėl to, nes žemė, esanti po visu gyvenamuoju namu ir aplink priklauso vienam atsakovui ir jis neleidžia ieškovėms įvažiuoti, uždėjo blokus, užtvėrė, todėl jie automobilį turi pasilikti toli ir su krepšiais eiti. Seniai dar atsakovo motina žemę apgaulės būdu užvaldė (persikėlė iš savo tėviškės), tokiu būdu užkirsdama kelią naudotis priėjimu prie namo. Jų tėvai gyveno šiame name ir taip pat konfliktavo. Abi ieškovės gyvena kitoje vietoje, tik kartais atvažiuoja sutvarkyti ir kyla problemos dėl naudojimosi.
Atsiliepimas
2. Atsakovai su ieškiniu nesutinka visiškai. Pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu žodžiu nurodė, kad jie yra bendraturčiai su ieškovėmis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiame name anksčiau gyveno atsakovo ir ieškovių tėvai. Po ieškovių motinos mirties, pirmame gyvenamojo namo aukšte vienoje pusėje gyveno ieškovių brolis, kitoje – jie su šeima. Namo būklė buvo labai prasa, namas dar 1944 m. statybos, jo asbestinis šiferio stogas leido, patekęs vanduo pažeidė sienmedžius, išpužojo fasadinė stiklo vatos ir kartono apdaila, suprastėjusi sienų šiluminė varža, dėl nuolatinės drėgmės stipriai pasižeidė (išpuvo) po langais esanti medinės sienos dalis (sienmedžiai). Sienos peršlapdavo, peršaldavo, žiemos metu patalpų viduje kampuose ant apdailos ir angokraščiuose atsirasdavo pelėsis. Siekiant užkirsti kelią neigiamam aplinkos poveikiui pastato konstrukcijoms, patalpose esantiems žmonėms nusprendė atlikti paprastąjį patalpų remontą. Rengiantis atlikti remonto darbus telefoninio pokalbio metu apie numatomus darbus informavo kitos namo dalies savininkę P. M. B.. Ji darbams neprieštaravo, tik sakė, kad nelįstų į jų pusę. Be to, buvo atvykusi ir į namus bei matė atliktus darbus, dėl jų neprieštaravo, sutiko kad jie tvarkytųsi savo namo dalį. Tik dabar jos dukros, siekdamos padaryti spaudimą ir iš jų gauti žemės priėjimui prie namo, pradėjo reikšti pretenzijas dėl atlikto remonto, skųsti juos, kviesti tikrintojus ir pan. Visa žemė po gyvenamuoju namu ir aplink jį yra atsakovo nuosavybė. Žemę į šią vietą atsikėlė ar atsakovo motina. Tėvai niekada nesutarė su ieškovių tėvais, o dabar konfliktuoja ir jie. Dėl remonto darbų paaiškino, kad tai yra ne rekonstrukcija, bet remontas. Byloje yra pateiktas ne vienas dokumentas iš atsakingų institucijų, patvirtinantis, kad vadovaujantis STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys" VIII skyriaus 12 punktu, vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) atlikti darbai yra priskiriami statinio paprastojo remonto darbams. Be to, kaip matyti iš byloje pateikto Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus rašto, Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pateikė išvadą, kad nurodyti darbai, atlikti 2015 metais, laikytini paprastuoju remontu, ir joks statybą leidžianti dokumentas jiems nereikalingas. LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2017-01-01 nustatė, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (šiuo atveju bendraturčio sutikimas dėl remonto darbų atlikimo) neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Nustatytas vienerių metų terminas leido bendraturčiams užtikrinti statybos darbų atlikimo stabilumą, leidžiantį užtikrinti, kad bendraturtis, statybos metu neprieštaravęs darbų atlikimui, pasikeitus aplinkybėms nepakeis savo nuomonės, ir leis užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Statybos darbų metu galiojanti redakcija atsakovų atliktus darbus priskyrė paprastajam remontui. Ieškovas tiek pirminiame ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje mini atitvarinę sienelę, įrengtą nesilaikant „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264. Pažymėtina, kad atsakovai šiuos pažeidimus yra pašalinę, todėl pakartotinų patikrinimų metu pareigūnai neturėjo pastabų. Be to, 2017-01-04 ieškovė V. Z. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu ištirti ar atsakovų gyvenamajame name atlikti statybos darbai kurie priskiriami statinio paprastojo remonto darbams nepažeidžia Statybos techninio reglamento.2017-03-02 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovai atvyko į vietą ir apžiūrėjo ginčo statybas bei atsakovei pateikė atsakymą ,,Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė, jog atsakovų gyvenamajame name atlikti darbai priskiriami statinio paprastojo remonto darbams, todėl statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Papildomai, Inspekcija atsakyme nurodė, jog teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, laikomi mažareikšmiais pažeidimais, todėl ieškovės skundas toliau nenagrinėjamas. Ieškovės gavo šį sprendimą, tačiau jo neskundė, todėl laikytina, jog šio ieškinio reikalavimai buvo išnagrinėti dar 2017 metais. Paaiškino, kad padarė mansardoje remontą, tačiau ieškovų, kaip bendraturčių, teisės nebuvo pažeistos, tiesiog sutvarkė mansardinę namo dalį savo lėšomis. Jokie namo konstrukcijų pažeidimai remontu nėra padaryti, dvi gegnės nebuvo pakeistos, tačiau supusi mediena (dalis balkio pakeista nauju tokios pačios medienos ir tokio paties dydžio balkio dalimi). Be to, 2022-09-11 kreipęsi į Marijampolės savivaldybę prašydami atsakyti, ar nurodytiems ginčo pastato darbams kaimiškoje vietovėje buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kokia tai statybos rūšis, pateikdami šioje civilinėje byloje atliktos teismo statybos ekspertizės aktą, 2017 m. Inspekcijos išvadą. 2022-09-14 Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pateikė atsakymą, kad 2015 m. atlikti ginčo gyvenamojo namo statybos darbai priskiriami statinio paprastojo remonto darbams ir jiems atlikti statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. 2016 m. lapkričio 7 d. Marijampolės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba Ieškovių patalpose atliko patikrinimą, vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“, 37 p. nustatė, kad nuo Atsakovų įrengtos pertvaros neišlaikytas minimalus (150 mm) reikalingas atstumas iki dūmtraukio. 2016 m. gruodžio 9 d. Marijampolės apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atliko pakartotinį inspektavimą. Su patikros rezultatais sutikome ir apmokėjome skirtą baudą. 2021 m. lapkričio 29 d. pertvara galimai pažeidusi Ieškovių teises ir interesus tinkamai naudotis ir prižiūrėti gyvenamojo namo dūmtraukį bei ribojusi dalinį patekimą iki dūmtraukio buvo nugriauta., o šiuo metu atstumai atitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 „Dėl šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo“, 37 p. reikalavimus, todėl ieškovės gali be pasekmių naudotis kietojo kuro krosnimi ar kitaip disponuoti dūmtraukiu. Dėl teismo ekspertizės paaiškino, kad ją atliko ieškovių pasirinkta ekspertė, kuri vadovavosi negaliojančiai teisės aktais (sena redakcija) ir padarė neteisingą išvadą.
3. Institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau vadinama Inspekcija) pateikė išvadą ir patikslintą išvadą, kurioje nurodė, kad jų nuomone, atsakovų atlikti ginčo statybos darbai yra ne rekonstrukcija, bet paprastasis ir kapitalinis remontas, savavališkos statybos požymių neturi. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – Reglamentas) 9, 10 punktus, laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.“ Ekspertizės akte 3 psl. nurodyta, kad ,,Stogo konstrukcijoje turime pakeistą dalį laikančiųjų konstrukcijų (gegnių)‘‘. Šie darbai priskirtini kapitaliniam remontui. Reglamento 12 punkte nustatyta, kad ,,Statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant.“: „12.1. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; 12.2. sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.4. fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; 12.5. angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį;12.6. nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; 12.7. angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; 12.8. pastatų ar jų dalių apšiltinimas; 12.9. balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.10. architektūros detalių pakeitimas;12.11. statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; 12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.“ Vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis darytina išvada, kad pertvarkant esamo statinio stogo laikančiąsias konstrukcijas (įrengiant/pašalinant tūrinius stoglangius, keičiant stogo nuolydžio kampą) bus įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, kurios įtakos esamo statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą, ir dėl to keisis statinio išorės matmenys (statinio aukštis atitinkamose vietose), statinio statybos rūšis bus statinio rekonstravimas. Jeigu reikalinga perstatyti stogo laikančiąsias konstrukcijas reglamento 9 punkte nurodytu būdu (pakeisti bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengti naujas laikančiąsias konstrukcijas, pašalinti dalį esančių laikančiųjų konstrukcijų) ir dėl to pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys, tokia statybos rūšis laikytina statinio rekonstravimu. Minėtu atveju gyvenamojo namo išorės matmenys nepasikeitė. Pažymėtina, kad, jeigu statinio išorės matmenys pakeičiami atliekant statybos darbus, kuriais neperstatomos (nepertvarkomos) esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, tokie statybos darbai laikytini statinio paprastuoju remontu, nors dėl jų taip pat gali pasikeisti pastato plotas, tūris ir/ar užstatymo plotas. Ekspertizės akto Nr. e2-312-570/2022 (toliau – aktas) Atsakymai į nutarties klausimus 3p. ,,suremontuotos pastato dalies...nesuremontuotos ..pastato dalies..‘‘ (Teigiama, kad remontas). Akto 3 psl. 4 p. ,,Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“...nesudėtingo statinio statybai...‘‘Pagal NTR išrašą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatas – gyvenamasis namas, paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai) (toliau – namas) (bendras plotas 167,07 kv.m) priskiriamas neypatingųjų statinių kategorijai, registruotas NTR registre 2001-06-08 (rekonstruotas 1998 metais). Atlikus palėpėje paprastojo remonto darbus, namo kategorija nesikeis, liks neypatingosios kategorijos. Vykdant namo stogo keitimo bei apšiltinimo darbus, gyvenamojo namo aukštis padidėjo per apšiltinimo sluoksnį (du sluoksnius mineralinės vatos). Darytina išvada, kad atlikti namo paprastojo remonto ir kapitalinio remonto darbai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 3 ir 4 punktais ir LR Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, paprastojo ir kapitalinio remonto statybos darbams atlikti name projektas ir statybos leidimas neprivalomas. Be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų atvejų, statybos leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą privalomas: 3.1. atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo pastato kapitalinį remontą kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;3.2. atliekant nesudėtingojo pastato kapitalinio remonto darbus, kai keičiama pastato kategorija į neypatingąjį pastatą ar ypatingąjį pastatą. Minėtu atveju namo kategorija nekeičiama. 4. Be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų atvejų, SLD atlikti statinio paprastąjį remontą privalomas: 4.1. atliekant ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo ar viešojo pastato paprastąjį remontą mieste [8.10], konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Namo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai) ir jis nepatenka į minėtas teritorijas. Būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl atvykusių asmenų prašymu byla nagrinėjama iš esmės be Inspekcijos dalyvavimo.
4. Teismo posėdyje apklausta teismo ekspertė Z. B. savo duotą išvadą palaikė, nurodė, kad jos nuomone atsakovų mansardoje atlikti darbai priskirtini rekonstrukcijai, nes iš negyvenamųjų patalpų jos pakeistos į gyvenamąsias. Patalpų paskirties keitimo atvejais (pakeičiant patalpų paskirtį): padalijant ar atidalijant, kai bent vienos iš naujai formuojamųjų patalpų paskirtis kitokia negu buvusios prieš padalijimą ar atidalijimą patalpos paskirtis; sujungiant dvi ar daugiau besiribojančių patalpų į vieną patalpą, ją suformuojant kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą. Šiuo atveju turime negyvenamosios palėpės dalies pakeitimą į gyvenamąją, atitveriant palėpės jau gyvenamąją dalį prie 1 -o aukšto gyvenamosios dalies, t.y. suformuojant turtinį vienetą. Šiai procedūrai įteisinti reikalingas statybos leidimas, paruoštas supaprastinta tvarka projektas ir gavus bendrasavininkų sutikimą. Stogo konstrukcijoje turime pakeistą dalį laikančiųjų konstrukcijų (gegnių), turime stogo apšiltinimo darbus, pasikeitusią stogo išvaizdą - pakeista stogo danga, kaminas apskardintas, įrengtas stoglangis. Šie požymiai yra rekonstravimas, nes naikinant tūrinius stogo elementus, sumažėja pastato tūris.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys atmestinas.
Faktinės aplinkybės
5. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad šalys yra bendraturčiai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
6. Ieškovės nuosavybės teise valdo po 43/200 dalis (iš viso 86/200), o atsakovai - (1007/2500). Atsakovas G. B. valdo dar 836/5000 dalis gyvenamojo namo. Gyvenamojo namo statybos užbaigimo metai 1944 m., rekonstrukcijos pabaigos metai 1992 m.
7. Byloje nėra ginčo, kad pagal nusistovėjusią tvarką, atsakovai su ieškovėmis naudojasi pirmajame namo aukšte esančiomis patalpomis įsirengę du atskirus butus. Antrasis namo aukštas (palėpė) buvo neįrengta ir ja bendrai naudojosi abi šalys.
8. 2015 m. atsakovai palėpėje, virš savo pusės kurioje gyvena, atliko darbus – įsirengė gyvenamąsias patalpas - holą, vonią, tris kambarius.
9. Ginčo statybos darbai vyko 2015 m. kai namo bendraturčiais buvo P. M. B. bei atsakovai. 2016-07-11 Paveldėjimo teises pagal įstatymą liudijimu reg. Nr. (duomenys neskelbtini) šį turtą paveldėjo ieškovės.
10. 2016-10-13 Ieškovė V. Z. kreipėsi į Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybą su prašymu įvertinti palėpės patalpos bei ten esančių šildymo įrenginių priešgaisrinę būklę.
11. 2016-11-07 Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba ieškovei V. Z. pateikė atsakymą Nr. V1-774 (6.27), kuriame nurodė, jog nuo namo bendrasavininko G. B. įrengtos sienelės (antrame aukšte) neišlaikytas reikalingas atstumas iki dūmtraukio, kas pažeidžia „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrines saugos taisyklių“, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1-264, 37 punkto reikalavimus ir G. B. nurodyta iki 2016 m. gruodžio 09 d., pašalinti patikrinimo metu nustatytą pažeidimą.
12. 2016-12-13 atsakovui G. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 2016-12-09 atlikus operatyvinį patikrinimą gyvenamojo namo palėpėje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad pastogėje neišlaikytas atstumas nuo dūmtraukio išorinio paviršiaus iki degių sienelės konstrukcijų, kas pažeidžia Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių“, 37 punkto reikalavimus ir atsakovui G. B. buvo paskirta 3 Eur bauda.
13. 2021 m. lapkričio 29 d. minėta pertvara pažeidusi ieškovių teises ir interesus tinkamai naudotis ir prižiūrėti gyvenamojo namo dūmtraukį bei ribojusi dalinį patekimą iki dūmtraukio buvo nugriauta, pažeidimas pašalintas.
14. 2017-01-04 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas ieškovės prašymu lankėsi atsakovų ginčo statinyje ir 2017-03-02 pateikė išvadą „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodė, jog atsakovų gyvenamajame name atlikti statybos darbai priskiriami statinio paprastojo remonto darbams, todėl statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, o teisės aktų pažeidimai, vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, laikomi mažareikšmiais pažeidimais, todėl ieškovės skundas toliau nenagrinėjamas.
15. 2022-06-08 šioje civilinėje byloje buvo atlikta teismo statybos techninės veiklos ekspertizė, kur ekspertė Z. B. pateikė išvadas, kad G. B. atlikti statybos darbai palėpėje, įrengiant atitvarą, pakeičiant laikančiąsias konstrukcijas, panaikinant tūrinius stogo elementus, įrengiant stoglangius, pakeičiant stogo išvaizdą, suformuojant turtinį vienetą priskiriami rekonstravimo darbams, kuriems reikalingas projektas, bendraturčių sutikimas ir statybos leidimas.
16. Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, raštu 2022-09- Nr. (duomenys neskelbtini) atsakydamas į atsakovų 2022-09-11 prašymą išduoti leidimą statyboms ir kt., priėmė sprendimą, kuriuo išaiškino, kad vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VIII skyriaus 12 punktu, vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) 2015 m. atlikti statybos darbai priskiriami statinio paprastojo remonto darbams. Vadovaujantis 1996 m. kovo 19 d LR Statybos įstatymo 27 straipsnio, 1 dalies, 5 punktu ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas, savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nurodytiems 2015 m. atliktiems vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Taip pat nurodė, kad šis sprendimas per 1 mėn. gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Minėtas sprendimas neapskųstas.
17. Ieškovės reikalauja įpareigoti atsakovus G. B. ir I. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastogėje esančių bendro naudojimo patalpų rekonstrukcijai. Gi atsakovai teigia, kad šie 2015 metais atlikti darbai yra paprastasis patalpų remontas ir jam projektas bei statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas.
18. Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastogėje atliktų statybos darbų vertinimo (pripažinimo rekonstrukcija ar remontu) ir iš to kylančių padarinių (ne)šalinimo (statybos leidimo, projekto, bendraturčių sutikimo gavimo)
19. Ieškovės teigia, kad atsakovų bendrąja daline nuosavybe valdomame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) u/n (duomenys neskelbtini) palėpėje atlikti statybos darbai darbai laikytini rekonstrukcija dėl to, kad be bendraturčių sutikimo, projekto ir statybą leidžiančio dokumento antrame namo aukšte esančioje palėpėje suformuotas turtinis vienetas – gyvenamosios patalpos, įrengtas atitvaras, pakeistos laikančiosios konstrukcijos, panaikinti tūriniai stogo elementai, įrengiant stoglangius, pakeičiant stogo išvaizdą. Tokie darbai sukelia grėsmę ieškovių turto daliai, neužtikrina saugaus namo eksploatavimo ir gali sukelti žalą.
20. Sutinkamai su aktualiu nagrinėjamam laikotarpiui (2015 metais) Statybos reglamento 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys“ VI skyriumi statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:9.1. pastatomi nauji aukštai;9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
21. Gi statinio paprastasis remontas - atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: 12.1. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; 12.2. sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.4. fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; 12.5. angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį;12.6. nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis;12.7. angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas;12.8. pastatų ar jų dalių apšiltinimas;12.9. balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų;12.10. architektūros detalių pakeitimas;12.11. statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; 12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.
22. Siekiant nustatyti neteisėtos statybos padarinių mastą ir apimtis, būtinas kompetentingos valstybės institucijos aktas, konstatuojantis atsakovų atlikto remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų
23. Dar 2017 metais Inspekcija, gavusi ieškovės V. Z. skundą, lankėsi ginčo statybose ir jokių pažeidimų nenustatė, kaip ir nenustatė aplinkybių, jog atliktiems darbams buvo reikalingas projektas bei statybos leidimas. Po šio patikrinimo daugiau jokių darbų daroma nebuvo.
24. Dėl laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo. Kaip konstatuota Inspekcijos išvadoje, atliekant darbus palėpėje naujų laikančiųjų konstrukcijų padaryta nebuvo, tik buvo pakeistos dviejų jau puvėsio pažeistų medienos balkių dalys naujomis medienos dalimis, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų ir nekeičiant statinio išorės matmenų. Tokiu būdu tai vertintina kaip medienos gegnių (laikančiųjų stogo konstrukcijų) remontas, bet ne naujų, kitokio tipo, kitokios medžiagos ir pan. laikančiųjų konstrukcijų keitimas (Reglamento 12.2. punktas).
25. Dėl stogo tūrinių elementų pakeitimo. Ieškovių atstovas teigia, kad panaikinus du išsikišusius stoglangius (kaip pavadino „špokinyčią), sumažėjo stogo tūris, kas reiškia jog namas rekonstruotas. Kaip matyti iš atsakovių pateiktų fotonuotraukų (b.l. 52), anksčiau stoge buvo išsikišimai (langeliai), kuriuos atsakovai panaikino, įmontuodami į stogą modernius stoglangius, ir jų pusėje neliko išsikišimo. Tačiau išsikišusio langelio panaikinimas, įmontuojant naują stoglangį gali būti vertinamas mažareikšmiu tūrio pasikeitimu, nes dėl jo nebuvo perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos ar įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, nesumažėjo šviesos patekimas į palėpę ir kt. (Reglamento 12 p.) O stogo apimties padidėjimas per apšiltinimo sluoksnį (du sluoksnius mineralinės vatos) yra nežymus.
26. Be to, ieškovės nenurodė ir neįrodė, kaip sumontuoti stoglangiai pažeidžia jų, kaip bendraturčių teisės.
27. Dėl patalpos paskirties pakeitimo įrengiant naują turtinį vienetą. Akivaizdu, kad atsakovai palėpėje įsirengė gyvenamąsias patalpas - holą, kambarius, vonią su tualetu, tačiau teigti, kad jie patalpas įsirengė pakeisdami paskirtį iš negyvenamųjų į gyvenamąsias, negalima. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, visas pastatas – gyvenamasis namas, o jo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai) (bendras plotas 167,07 kv.m). Tokiu būdu statybos darbai atlikti gyvenamajame name, nekeičiant jo paskirties ir naudojantis patalpomis pagal tarp bendraturčių seniai nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Kaip paaiškino atsakovai, jie taip lygiai naudojasi ūkiniu dviejų aukštų pasatu (per abu aukštus).
28. Atkreiptinas dėmesys, kad Inspekcija dar 2017 metais atvykusi į statybos vietą atliko patikrinimą, kurio metu vizualiai apžiūrėjo situaciją vietoje ir vadovaujantis patikrinimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 9 punkto, 10 punkto, 12 punkto nuostatomis, konstatuota, kad ginčo gyvenamajame name, buvo atlikti statinio paprastojo remonto darbai.
29. Tokią pačią išvadą Inspekcija pateikė ir bylos nagrinėjimo metu, susipažinusi su ieškiniu, 2022-06-08 statinio ekspertizės aktu ir kita bylos medžiaga.
30. Pažymėtina, kad jau atlikus teismo statinio ekspertizę ir gavus ekspertės išvadą, atsakovai 2022-09-11 kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pateikdami teismo ekspertizės aktą ir Inspekcijos išvadą.
31. Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2022-09-14 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kur konstatavo, kad vadovaujantis 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240, 27 straipsnio, 1 dalies 5 punktu, ir STR 1.05.01:2017 "Statybą leidžiantys dokumentai, statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas, savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" nurodyti darbai, atlikti 2015 metais, laikytini paprastuoju remontu, ir joks statybą leidžiantis dokumentas jiems nereikalingas (CPK 12, 178 straipsniai).
32. Negalima nepastebėti, jog 2017-03-02 Inspekcijos išvada „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir 2022-10-06 Išvada byloje bei Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2022-09-14 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-06-08 ekspertizės išvada prieštarauja viena kitai, todėl administracine tvarka būtina spręsti dėl galimo savavališkos statybos fakto patvirtinimo ar paneigimo, nes tik kompetentingos valstybės institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę nuspręsti dėl remonto rekonstrukcijos atitikties normatyviniams statybos techniniams dokumentams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Priešingu atveju, priimtas teismo sprendimas nesukeltų šalims teisinių pasekmių, jo nebūtų įmanoma vykdyti
33. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (pareigūnai) nustatinėja faktą, ar statyba yra savavališka, tai nustatęs surašo savavališkos statybos aktą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnis, 14 straipsnio 1 dalis, redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.). Taigi, savavališkos statybos faktas nustatomas administracine tvarka kompetentingai institucijai surašius savavališkos statybos aktą. Aktualu ir tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (pareigūnai) atlieka statybos valstybinę priežiūrą, ją, be kitko, apima statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalies 3, 4 9, 10 punktai, redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.).
34. Dar daugiau, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
35. Tuo tarpu ekspertui nėra įstatymų leidėjo deleguota funkcija, susijusi su statybos valstybine priežiūra ir jos vykdymu. Suprantama, ekspertas yra specialistas, turintis specialių žinių tam tikroje srityje, tačiau jo atlikto ekspertizės akto turinys yra vienas iš įrodymų, vertintinas su kitais byloje esančiais įrodymais, tačiau, kaip minėta, pirmiausia tyrimą turi atlikti valstybės deleguoti asmenys, kuriems tokia funkcija suteikta įstatymu. (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-702-460/2020).
36. CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto išvados įvertinimą, nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).
37. Todėl galiojant administracinio pobūdžio dokumentams – kompetentingos valstybės institucijos, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę nuspręsti dėl remonto rekonstrukcijos atitikties normatyviniams statybos techniniams dokumentams, teismas sprendžia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai nenustatė šių faktų.
38. Kaip teisingai pastebėjo atsakovų atstovas, sutinkamai su LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2017-01-01 (2010 m. liepos 2 d. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-992) nustatė, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (šiuo atveju bendraturčio sutikimas dėl remonto darbų atlikimo) neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.
39. Nustatytas vienerių metų terminas leido bendraturčiams užtikrinti statybos darbų atlikimo stabilumą, leidžiantį užtikrinti, kad bendraturtis, statybos metu neprieštaravęs darbų atlikimui, pasikeitus aplinkybėms nepakeis savo nuomonės, ir leis užtikrinti teisinių santykių stabilumą.
40. Šiuo atveju buvusi bendraturtė jokių skundų dėl atliktų darbų per 1 metų terminą nepareiškė, o teisių ir pareigų perėmėjos į teismą su ieškiniu ginčydamos bendraturčių atliktus darbus taip pat kreipėsi po darbų atlikimo praėjus 6 metams, 2017-03-02 Inspekcijos išvados taip pat neskundė.
41. Todėl darytina išvada, jog atsakovės yra praleidę 1 m. terminą statybos darbų teisėtumui ginčyti, kaip ir praleidę terminus skųsti kompetentingų organų sprendimus dėl savavališkų statybų.
42. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visetą, atsakovių ieškinys kaip neįrodytas, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovams atlygintinos jų turėtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos pagal pateiktus dokumentus. Iš ieškovių valstybei priteistinos 24,73 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis iš kiekvienos, t.y. po 12,37 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovams G. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. B. a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovių V. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. N. a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t.y. po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovių V. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. N. a.k. (duomenys neskelbtini) po 12,37 Eur (dvylika eurų 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.