Kauno apygardos teismo nutartis

2023-04-11 · Civilinė byla Nr. e2A-377-587/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-11-14Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-04-11Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-11
Bylos Nr.
e2A-377-587/2023
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03021-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Lina Žemaitienė
Ieškovas
V. Z., V. N.
Atsakovas
G. B., I. B.
Išvadą teikia
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
Civilinė byla Nr. e2A-377-587/2023Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03021-2021-6
Procesinio dokumento kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. Z. ir V. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-312-570/2022 pagal ieškovių V. Z. ir V. N. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams G. B. ir I. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės V. Z. ir V. N. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovus G. B. ir I. B. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastogėje esančių bendro naudojimo patalpų rekonstrukcijai (patalpų paskirties į gyvenamąją keitimui bei turtinio vieneto, prie 1-o aukšto gyvenamosios dalies prijungiant dalį pastogėje esančių patalpų, suformavimui), o to per 6 mėnesius atsakovams nepadarius, įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo nustatyto 6 mėnesių termino pabaigos savo lėšomis išardyti (išgriauti) visas pastogėje įrengtas patalpas (kambarius), įskaitant vonią ir karkasinę sieną holo ištisinėje dalyje, ir sutvarkyti statybvietę; 2) nurodyti, kad tokio įpareigojimo neįvykdymo atveju ieškovės turės teisę pačios atsakovų lėšomis išardyti (išgriauti) visas pastogėje įrengtas patalpas (kambarius), įskaitant vonią ir karkasinę sieną holo ištisinėje dalyje, ir sutvarkyti statybvietę; 3) įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo rekonstrukcijai (stogo gegnių ir jų dalių keitimui bei stogo konstrukcinių elementų (mansardos langų) išardymui).

2. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės po savo motinos mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teises pagal įstatymą liudijimu reg. Nr. 1-4798 įgijo nuosavybės teisę į 43/200 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kita dalis (1007/2500) namo nuosavybės teise priklauso atsakovams. Gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nenustatyta, dalys neatidalintos. Šalys turtu naudojasi dar tarp jų tėvų (pusbrolių) nusistovėjusia namo naudojimosi tvarka. Pirmo namo aukšto gyvenamosios patalpos per pusę priklauso šalims. Vienoje pusėje gyvenamąsias patalpas įsirengę atsakovai, o kitoje – ieškovių motina, o po jos mirties – iki savo mirties gyveno ieškovių brolis. Antrame namo aukšte buvo bendra viena patalpa – mansarda (pastogė), naudojimosi ja tvarka nenustatyta. Pastogėje buvo laikomi įvairūs daiktai, po ją laisvai buvo galima vaikščioti. 2015 m. pavasarį atsakovai savavališkai atliko bendro naudojimo patalpos (pastogės) dalies rekonstrukciją – antrame aukšte įsirengė gyvenamąsias patalpas, dailylentėmis apkalė dalį pastogės, pakeitė stogo dangą, kartu pakeisdami ir stogo išorinį vaizdą, įstatė stoglangius, apšiltino ir iš išorės stoge pašalino du fasado elementus, tuo pakeisdami jo tūrį, pastogėje pakeitė laikančias konstrukcijas – du medinius balkius, bei ją atskyrė medine sienele, nesilaikant gaisrines saugos taisyklių nustatyto atstumo iki dūmtraukio. Dėl pastatytos sienelės ieškovės negali prieiti prie dūmtraukio. Pašalinus šį stogo elementą, pasikeitė ir stogo išorės matmenys – stogo matmenys sumažėjo, dėl ko pasikeitė ir bendras namo tūris. Tai yra rekonstrukcija, bet ne remontas. Pastato stoge buvo išardytas pakėlimas, kuriame buvo sumontuoti mediniai langeliai, stogas tapo lygiu šlaitu, buvo pašalintos stogo laikančiosios konstrukcijos ir įrengtos kitos. Nesant projekto, neaišku, kokią įtaką tai turės stogo tvirtumui ir stabilumui. Dėl šios priežasties laikui bėgant gali įgriūti stogo danga. Atsakovai atliko stogo rekonstrukcijos darbus neturėdami techninio projekto, todėl prieš atliekant rekonstrukciją, tokiems darbams buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, projektas bei bendraturčių rašytinis sutikimas, kurių atsakovai neturi. Dėl atstumo tarp dūmtraukio ir sienelės nesilaikymo, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai nubaudė G. B. administracine bauda. 2017 m. sausio 4 d. ieškovė V. Z. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – ir inspekcija), kuris atlikęs apžiūrą vietoje, 2017 m. kovo 2 d. pateikė atsakymą, jog gyvenamajame name atlikti darbai priskiriami statinio paprastojo remonto darbams, todėl statybą leidžiantis dokumentas, statinio projektas neprivalomas, o teisės aktų pažeidimai vykdant statinio remonto darbus yra mažareikšmiai. Ieškovės šio sprendimo neskundė. Ieškovės patvirtino, kad jų žiniomis, (duomenys neskelbtini) mirusi motina buvo atvykusi į savo namo dalį, matė darbus, bet jų neskundė, kaip ir nedavė rašytinio sutikimo. Ginčas tarp bendraturčių yra kilęs jau seniai dar ir dėl to, nes žemė, esanti po visu gyvenamuoju namu ir aplink, priklauso vienam atsakovui, jis neleidžia ieškovėms įvažiuoti, jie automobilį turi pasilikti toli ir su krepšiais eiti. Dar atsakovo motina apgaulės būdu užvaldė žemę (persikėlė iš savo tėviškės). Jų tėvai taip pat konfliktavo. Abi ieškovės gyvena kitur, tik kartais atvažiuoja.

3. Atsakovai G. B. ir I. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jie su ieškovėmis yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Šiame name anksčiau gyveno atsakovo ir ieškovių tėvai. Po ieškovių motinos mirties pirmame gyvenamojo namo aukšte vienoje pusėje gyveno ieškovių brolis, kitoje – atsakovų šeima. Namo būklė buvo labai prasta, namas statytas 1944 m., jo asbestinis šiferio stogas prakiuręs, patekęs vanduo pažeidė sienmedžius, išpužojo fasadinė stiklo vatos ir kartono apdaila, suprastėjo sienų šiluminė varža, dėl nuolatinės drėgmės stipriai pasižeidė (išpuvo) po langais esanti medinės sienos dalis (sienmedžiai). Sienos peršlapdavo, peršaldavo, žiemos metu patalpų viduje kampuose ant apdailos ir angokraščiuose atsirasdavo pelėsis. Atsakovai nusprendė atlikti paprastąjį patalpų remontą, telefonu apie darbus informavo kitos namo dalies savininkę P. M. B.. Ji darbams neprieštaravo, sakė neliesti jos pusės. Visa žemė po gyvenamuoju namu ir aplink jį yra atsakovo nuosavybė, žemę į šią vietą atsikėlė dar atsakovo motina. Vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VIII skyriaus 12 punktu, vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) atlikti darbai yra priskiriami statinio paprastojo remonto darbams. Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pateikė išvadą, kad 2015 m. atlikti nurodyti darbai laikytini paprastuoju remontu, statybą leidžianti dokumentas jiems nereikalingas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir statybos įstatymo) 23 straipsnio 25 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (šiuo atveju bendraturčio sutikimas dėl remonto darbų atlikimo) neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Ieškovių minimą atitvarinę sienelę, įrengtą nesilaikant „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264, atsakovai pašalino, ieškovės gali be pasekmių naudotis kietojo kuro krosnimi ar kitaip disponuoti dūmtraukiu. 2017 m. kovo 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovai ieškovei pateikė atsakymą ,,Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini) Nr. (15.2)-20-2695, kuriame nurodė, jog atsakovų gyvenamajame name atlikti darbai priskiriami statinio paprastojo remonto darbams, todėl statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Papildomai inspekcija atsakyme nurodė, jog teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, laikomi mažareikšmiais pažeidimais, todėl ieškovės skundas toliau nenagrinėjamas. Atsakovai padarė mansardoje remontą, tačiau ieškovių, kaip bendraturčių, teisės nebuvo pažeistos, tiesiog sutvarkė mansardinę namo dalį savo lėšomis. Jokios namo konstrukcijos nepažeistos, dvi gegnės nebuvo pakeistos, tačiau supusi mediena (dalis balkio pakeista nauju tokios pačios medienos ir tokio paties dydžio balkio dalimi). 2022 m. rugsėjo 14 d. Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pateikė atsakymą, kad 2015 m. atlikti ginčo gyvenamojo namo statybos darbai priskiriami statinio paprastojo remonto darbams, jiems atlikti statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Teismo ekspertizę atliko ieškovių pasirinkta ekspertė, kuri vadovavosi negaliojančiai teisės aktais (sena redakcija) ir padarė neteisingą išvadą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė išvadą ir patikslintą išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovų atlikti ginčo statybos darbai yra ne rekonstrukcija, bet paprastasis ir kapitalinis remontas, savavališkos statybos požymių neturi. Gyvenamojo namo išorės matmenys nepasikeitė. Jeigu statinio išorės matmenys pakeičiami atliekant statybos darbus, kuriais neperstatomos (nepertvarkomos) esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, tokie statybos darbai laikytini statinio paprastuoju remontu, nors dėl jų taip pat gali pasikeisti pastato plotas, tūris ir/ar užstatymo plotas.

5. Teismo posėdyje apklausta teismo ekspertė Z. B. palaikė savo duotą išvadą. Nurodė, kad atsakovų mansardoje atlikti darbai priskirtini rekonstrukcijai, nes iš negyvenamųjų palėpės patalpų dalies jos pakeistos į gyvenamąsias, atitveriant palėpės jau gyvenamąją dalį prie 1-o aukšto gyvenamosios dalies, t. y. suformuojant turtinį vienetą. Šiai procedūrai įteisinti reikalingas statybos leidimas, paruoštas supaprastinta tvarka projektas ir bendrasavininkų sutikimą. Stogo konstrukcijoje pakeista dalis laikančiųjų konstrukcijų (gegnių), apšiltintas stogas, pasikeitusi stogo išvaizda – pakeista stogo danga, kaminas apskardintas, įrengtas stoglangis. Šie požymiai yra rekonstravimas, nes naikinant tūrinius stogo elementus, sumažėja pastato tūris.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovams G. B. ir I. B. iš ieškovių V. Z. ir V. N. lygiomis dalimis, po 750 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš ieškovių priteisė po 12,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastogėje atliktų statybos darbų vertinimo – pripažinimo rekonstrukcija ar remontu ir iš to kylančių padarinių (ne)šalinimo (statybos leidimo, projekto, bendraturčių sutikimo gavimo). Siekiant nustatyti neteisėtos statybos padarinių mastą ir apimtis, būtinas kompetentingos valstybės institucijos aktas, konstatuojantis atsakovų atlikto remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų.

8. 2017 m. inspekcija, gavusi ieškovės V. Z. skundą, lankėsi ginčo statybose, pažeidimų ir aplinkybių, jog atliktiems darbams buvo reikalingas projektas bei statybos leidimas, nenustatė. Po šio patikrinimo kiti darbai nebuvo atlikti. Inspekcijos išvadoje konstatuota, kad atliekant darbus palėpėje naujų laikančiųjų konstrukcijų nepadaryta, pakeistos dviejų jau puvėsio pažeistų medienos balkių dalys naujomis medienos dalimis, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų ir nekeičiant statinio išorės matmenų. Tai vertintina kaip medienos gegnių (laikančiųjų stogo konstrukcijų) remontas, bet ne naujų, kitokio tipo, kitokios medžiagos ir pan. laikančiųjų konstrukcijų keitimas (Reglamento 12.2. punktas). Inspekcija konstatavo, kad ginčo gyvenamajame name buvo atlikti statinio paprastojo remonto darbai.

9. Atsakovai į stogą įmontavo modernius stoglangius, jų pusėje neliko išsikišimo. Išsikišusio stoglangio panaikinimas, įmontuojant naują stoglangį gali būti vertinamas mažareikšmiu tūrio pasikeitimu, dėl jo nebuvo perstatomos esamo statinio laikančiosios konstrukcijos ar įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, nesumažėjo šviesos patekimas į palėpę ir kt.; stogo apimties padidėjimas per apšiltinimo sluoksnį (du sluoksnius mineralinės vatos) yra nežymus. Ieškovės nenurodė ir neįrodė, kaip sumontuoti stoglangiai pažeidžia jų, kaip bendraturčių teisės. Atsakovai palėpėje įsirengė gyvenamąsias patalpas – holą, kambarius, vonią su tualetu, tačiau teigti, kad jie patalpas įsirengė pakeisdami paskirtį iš negyvenamųjų į gyvenamąsias, negalima. Statybos darbai gyvenamajame name atlikti nekeičiant jo paskirties ir naudojantis patalpomis pagal tarp bendraturčių seniai nusistovėjusią naudojimosi tvarką.

10. Atlikus teismo statinio ekspertizę ir gavus ekspertės išvadą, atsakovai 2022 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pateikdami teismo ekspertizės aktą ir inspekcijos išvadą. Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr.SA- (12.21E), konstatavo, kad vadovaujantis 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240, 27 straipsnio, 1 dalies 5 punktu, ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas, savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nurodyti darbai, atlikti 2015 m., laikytini paprastuoju remontu, ir joks statybą leidžiantis dokumentas jiems nereikalingas.

11. 2017 m. kovo 2 d. inspekcijos išvada „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini) Nr. (15.2)-20- 2695, 2022 m. spalio 6 d. inspekcijos išvada byloje bei Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr.SA- (12.21E) ir 2022 m. birželio 8 d. ekspertizės išvada prieštarauja viena kitai, todėl dėl galimo savavališkos statybos fakto patvirtinimo ar paneigimo būtina spręsti administracine tvarka. Tik kompetentingos valstybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę nuspręsti dėl remonto rekonstrukcijos atitikties normatyviniams statybos techniniams dokumentams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Priešingu atveju, priimtas teismo sprendimas nesukeltų šalims teisinių pasekmių, jo nebūtų įmanoma vykdyti.

12. Savavališkos statybos faktas nustatomas administracine tvarka kompetentingai institucijai surašius savavališkos statybos aktą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (pareigūnai) atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Tuo tarpu ekspertui nėra įstatymų leidėjo deleguota statybos valstybinės priežiūros funkcija. Eksperto atlikto ekspertizės akto turinys yra vienas iš įrodymų, vertintinas su kitais byloje esančiais įrodymais; eksperto išvada teismui nėra privaloma (CPK 218 straipsnis). Todėl galiojant administracinio pobūdžio dokumentams, teismas sprendė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai nenustatė neteisėtos statybos faktų.

13. Vadovaujantis statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. (2010 m. liepos 2 d. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-992) nustatė, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (šiuo atveju bendraturčio sutikimas dėl remonto darbų atlikimo) neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šiuo atveju buvusi bendraturtė jokių skundų dėl atliktų darbų per 1 metus nepareiškė, o teisių ir pareigų perėmėjos į teismą su ieškiniu ginčydamos bendraturčių atliktus darbus kreipėsi po darbų atlikimo praėjus 6 metams, 2017 m. kovo 2 d. inspekcijos išvados taip pat neskundė. Ieškovės praleido 1 metų terminą statybos darbų teisėtumui ginčyti, praleido terminus skųsti kompetentingų organų sprendimus dėl savavališkų statybų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Ieškovės V. Z. ir V. N. (toliau – ir apeliantės) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį patenkinti; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. teismas, nurodydamas, kad dėl byloje esančių kompetentingų institucijų išvadų bei teismo ekspertizės išvados prieštaravimo vienų kitiems savavališkos statybos faktas gali būti konstatuotas tik administracine tvarka, iš esmės nusišalino nuo teisingumo vykdymo, apeliančių reikalavimai liko iš esmės nevertinti.

14.2. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9, 11 dalimis, teismas turėjo nustatyti, ar buvo savavališkos statybos faktas ir spręsti dėl pasekmių. Teismas apie savavališkos statybos fakto nebuvimą sprendė vien tik pagal byloje esančias Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadas tik dėl inspekcijos kompetencijos ginčo sprendimui aktualioje srityje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 6, 185 straipsnius, netinkamai aiškindamas CPK 252 straipsnyje numatytos institucijos išvados davimo tikslą ir prasmę.

14.3. Teismo pavedimu ekspertizę atlikusi ekspertė Z. B. ekspertizės išvadoje konstatavo faktą, kad atsakovams panaikinant anksčiau stogo konstrukcijoje buvusį stogo elementą, buvo pakeistos laikančiosios konstrukcijos, ir faktą, kad dėl to keitėsi statinio tūris. Buvo pakeista 7 vnt. gegnių ir vienos gegnės dalys, šio fakto nepaneigė kiti įrodymai. Inspekcijos 2022 m. spalio 7 d. išvadoje pripažinta, kad statinio laikančiosios konstrukcijos buvo keičiamos, tačiau inspekcija tūrinio stoglangio šalinimo darbų nepripažino statinio rekonstravimu tik dėl to, kad jos vertinimu, nesikeitė statinio išorės matmenys. Teismas, vertindamas ekspertizės išvadą, pažeidė CPK 218 straipsnį. Jokioje inspekcijos išvadoje nenurodyta, kad naujų laikančiųjų konstrukcijų nepadaryta, nei kad tik buvo pakeistos dviejų jau puvėsio pažeistų medienos balkių dalys naujomis medienos dalimis, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų ir nekeičiant statinio išorės matmenų. Teismas savo sprendimą grindė ir išgalvoto turinio įrodymais.

14.4. Ekspertės Z. B. ekspertizės išvadoje nurodyta, kad sumažėjo statinio tūris. Teismas šio fakto nepaneigė, tačiau jį nepagrįstai vertino kaip mažareikšmį. Teismas neturi specialių žinių vertinti šią aplinkybę, todėl teismo išvada yra nepagrįsta.

14.5. Atsakovai įsirengė stoglangį tik virš savo įsirengtos palėpės dalies, jų panaikintas buvęs tūrinis stoglangis užtikrino šviesos patekimą į atsakovams ir apeliantėms priklausančią palėpės dalį. Inspekcijos 2022 m. kovo 15 d. išvadoje mažareikšmiu pažeidimu buvo nurodytas ne pats statinio išorės matmenų pasikeitimas, o darbų atlikimas atsakovams neturint bendraturčių sutikimo. Ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nenumato mažareikšmiškumo kriterijaus sprendžiant statinio rekonstravimo atribojimo nuo kitų statybos rūšių klausimą.

14.6. Atsakovai statinio rekonstravimo darbus atlikinėjo neturėdami statybą leidžiančio dokumento, todėl jų atlikimas, vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos (2015, 2016 m.) statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, laikytinas savavališka statyba. Atsakovai šalino stogo elementą – tūrinį stoglangį – buvusį ir išsitekusį ne tarp dviejų gegnių, o ėjusį per 7 gegnes, kurios buvo keičiamos šalinant tūrinį stoglangį. Stoglangio šalinimo darbų priskyrimo statinio rekonstravimui ar paprastajam remontui kriterijai yra tie patys. Teismas nepripažino stoglangio šalinimo darbų esant statinio rekonstravimu dėl to, kad, pasak inspekcijos, nesikeitė statinio išorės matmenys. Teismas, priešingai nei inspekcija, statinio išorinių matmenų pasikeitimą vertino mažareikšmiu, ir, priešingai nei inspekcija, nustatė, kad laikančiosios konstrukcijos nebuvo keičiamos.

14.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantės praleido Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nustatytą 1 metų terminą atliktų darbų teisėtumui ginčyti; šis terminas netaikytinas. Apeliantės nėra statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo adresatės, jos nėra sklypo savininkės ar valdytojos, kurių sutikimas būtų laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Atsakovai turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą ne statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, o statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kurio taikymui 1 metų terminas nereikšmingas. Rašytinių pretenzijų ar skundų nepateikimas per 1 metus nepašalino iš statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto kylančios atsakovų pareigos gauti leidimą rekonstruoti statinį.

14.8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės, neskųsdamos inspekcijos 2017 m. kovo 2 d. išvados, prarado teisę ginčyti atsakovų atliktų statybos darbų teisėtumą. Inspekcija nevertino, ar atsakovai turėjo gauti leidimą rekonstruoti statinį keičiant stogo laikančiąsias konstrukcijas, naikinant stogo tūrinius elementus, todėl išvada nevertintina kaip sukelianti tam tikras pasekmes. Pati inspekcija nurodė, kad ieškovės turi teisę ginti savo pažeistas teises kreipdamosi į teismą CK 1.138 straipsnio pagrindu. Apeliančių teisė ginčyti atsakovų atliktų statybos darbų teisėtumą kyla iš teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalies. Ieškovių interesai pažeisti – prieš ieškovių valią sumažintas joms kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo tūris, sumažėjo šviesos patekimas į palėpę, savavališkas stogo laikančiųjų konstrukcijų ir jų dalių pakeitimas pats savaime gali sukelti grėsmę namo stabilumui ir vientisumui.

14.9. Teismas savo sprendime paminėjo Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. raštą Nr. SA-9147 (12.1.E), tačiau iš jo nedarė jokių išvadų. Savivaldybė šiuo raštu tik atsakė į atsakovų jai 2022 m. rugsėjo 11 d. rašte pateiktus klausimus, kuriuose atsakovai nurodė tendencingą informaciją apie atliktų darbų pobūdį. Savivaldybės 2022 m. rugsėjo 14 d. atsakymas nepriskirtinas jokiai leistinai įrodinėjimo priemonei. Savivaldybės rašto turinys akivaizdžiai prieštarauja ekspertės Z. B. išvadai, kuri, kaip teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta, laikoma didesnę įrodomąją galią turinčiąja, teismas šio prieštaravimo nepašalino.

Atsiliepimas

15. Atsakovai G. B. ir I. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Vadovaujantis statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2010 m,. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d. (2010 m. liepos 2 d. statybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-992) nustatė, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (šiuo atveju bendraturčio sutikimas dėl remonto darbų atlikimo) neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Buvusi bendraturtė jokių skundų dėl atliktų darbų per 1 metų terminą nepareiškė, o teisių ir pareigų perėmėjos į teismą su ieškiniu ginčydamos bendraturčių atliktus darbus kreipėsi po darbų atlikimo praėjus 6 metams.

15.2. Apeliantės 2017 m. sausio 4 d. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybines priežiūros departamentą su prašymu ištirti, ar atsakovų gyvenamajame name atlikti statybos darbai, kurie priskiriami statinio paprastojo remonto darbams, nepažeidžia statybos techninio reglamento. 2017 m. kovo 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė atsakymą ,,Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini)“ Nr. (15.2)202695, nurodė, jog atsakovų atlikti darbai priskiriami statinio paprastojo remonto darbams, todėl statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Nurodė, jog teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, laikomi mažareikšmiais, todėl skundas toliau nenagrinėjamas. Apeliantės šio sprendimo neskundė, atsakovas mano, kad šio ieškinio reikalavimai išnagrinėti dar 2017 m.

15.3. Apeliantės praleido 1 m. terminą statybos darbų teisėtumui ginčyti ir terminus skųsti kompetentingų organų sprendimus dėl savavališkų statybų.

15.4. Apeliantės klaidina teismą, kadangi savo pusėje esantį stoglangį yra užkalusios lentomis, visiškai blokavo bet kokį šviesos patekimą į palėpę. Apeliacinio skundo argumentai savo esme sutampa su ieškinio argumentais bei iš esmės remiasi teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo išvadų ginčijimu. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, apeliacinis skundas yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

18. Atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2 stogo su užkaltais švieslangiais nuotraukas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateiktas naujas įrodymas – nuotraukos – tik vizualiai parodoma faktinė situacija dėl užkalto stoglangio, kuri buvo aptarta byloje, todėl šis įrodymas priimtinas.

19. Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) pastogėje atliktų statybos darbų vertinimo (pripažinimo rekonstrukcija ar remontu) ir iš to kylančių padarinių – statybos leidimo, projekto, bendraturčių sutikimo gavimo reikalingumo.

20. Nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai.

21. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, byloje nėra ginčo, kad pagal nusistovėjusią tvarką, atsakovai su ieškovėmis naudojasi pirmajame namo aukšte esančiomis patalpomis įsirengę du atskirus butus. Antrasis namo aukštas (palėpė) buvo neįrengta ir ja naudojosi abi šalys – atsakovai bei ieškovių mama P. M. B. iki jos mirties. 2015 m. atsakovai palėpėje, virš savo pusės kurioje gyvena, įsirengė gyvenamąsias patalpas – holą, vonią, kambarius. Ginčo statybos darbai vyko 2015 m. kai namo bendraturčiais buvo P. M. B. (jau mirusi) bei atsakovai. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu P. M. B. turtą paveldėjo ieškovės.

22. Taigi, ginčo patalpų įrengimas, remontas bei atnaujinimas vyko ieškovėms nebūnant savininkėmis ir mirusiajai P.M. B., kurios turtą paveldėjo ieškovės, neprieštaraujant.

23. Ieškovė V. Z. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su prašymu ištirti ar atsakovų gyvenamajame name atlikti statybos darbai nepažeidžia statybos techninio reglamento. Departamento atstovas lankėsi atsakovų ginčo statinyje apžiūrėjo patalpas ir 2017 m. kovo 2 d. pateikė išvadą „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini) Nr. (15.2)-20-2695, kuriame nurodė, jog atsakovų gyvenamajame name atlikti statybos darbai priskiriami statinio paprastojo remonto darbams, todėl statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, o teisės aktų pažeidimai, vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, laikomi mažareikšmiais pažeidimais, todėl ieškovės skundas toliau nenagrinėjamas. Minėtame atsakyme buvo išaiškinta teisė jį skųsti, ieškovės jo neskundė.

24. Ieškovės 2021 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniui (patikslintu ieškiniu) dėl ginčo patalpų įrengimo, įpareigojimo gauti statybą leidžiančius dokumentus ir kitais šioje byloje nurodytais reikalavimais.

25. 2022 m. birželio 8 d. šioje civilinėje byloje buvo atlikta teismo statybos techninės veiklos ekspertizė, kur ekspertė Z. B. pateikė išvadas, kad atsakovo G. B. atlikti statybos darbai palėpėje, įrengiant atitvarą, pakeičiant laikančiąsias konstrukcijas, panaikinant tūrinius stogo elementus, įrengiant stoglangius, pakeičiant stogo išvaizdą, suformuojant turtinį vienetą priskiriami rekonstravimo darbams, kuriems reikalingas projektas, bendraturčių sutikimas ir statybos leidimas.

26. Atsakovams pateikus ekspertės išvadą ir kreipusis dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo, Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, raštu 2022-09- Nr. SA- (12.21.E) atsakydamas į atsakovų 2022 m. rugsėjo 11 d. prašymą, priėmė sprendimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VIII skyriaus 12 punktu, vienbučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) 2015 m. atlikti statybos darbai priskiriami statinio paprastojo remonto darbams ir statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Nurodė, kad šis sprendimas per 1 mėn. gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo ieškovės neskundė.

27. Ieškovių teigimu, atsakovų be bendraturčių sutikimo, projekto ir statybą leidžiančio dokumento antrame namo aukšte esančioje palėpėje atlikti darbai sukelia grėsmę ieškovių turto daliai, neužtikrina saugaus namo eksploatavimo ir gali sukelti žalą.

28. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, aktualus nagrinėjamam laikotarpiui (2015 metais) Statybos reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyrius nustatė, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.1. pastatomi nauji aukštai; 9.2. įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; 9.4. nugriaunama dalis esamų aukštų; 9.5. prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; 9.6. pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Statinio paprastasis remontas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: 12.1. statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; 12.2. sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; 12.4. fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; 12.5. angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį;12.6. nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; 12.7. angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas;12.8. pastatų ar jų dalių apšiltinimas; 12.9. balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų;12.10. architektūros detalių pakeitimas; 12.11. statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; 12.12. kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

29. Dar 2017 metais Inspekcija, gavusi ieškovės V. Z. skundą, lankėsi ginčo statybose ir jokių pažeidimų nenustatė, kaip ir nenustatė aplinkybių, jog atliktiems darbams buvo reikalingas projektas bei statybos leidimas, skundo dėl tokios išvados ieškovės neteikė. Po šio patikrinimo daugiau jokių darbų daroma nebuvo, dėl to ginčo nėra.

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai išanalizavo visus atsakovų atliktus darbus, ir padarė teisingas išvadas.

31. Dėl laikančiųjų konstrukcijų pakeitimo, pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad naujų laikančiųjų konstrukcijų padaryta nebuvo, buvo pakeistos tik dviejų jau puvėsio pažeistų medienos balkių dalys naujomis medienos dalimis (tai nurodo ir ekspertizės aktas), nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų ir nekeičiant statinio išorės matmenų ir pagrįstai tai laikė remontu, o ne naujų, kitokio tipo, kitokios medžiagos ir pan. laikančiųjų konstrukcijų keitimu (Reglamento 12.2. punktas). Dėl stogo tūrinių elementų pakeitimo, pirmos instancijos teismas, išanalizavęs pateiktas fotonuotraukas (b. l. 52, tai patvirtina ir prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktos nuotraukos), anksčiau stoge buvo išsikišimai (langeliai), kuriuos atsakovai panaikino, įmontuodami į stogą modernius stoglangius, išsikišimų neliko, ir tai vertino mažareikšmiu tūrio pasikeitimu, dėl to nesumažėjo šviesos patekimas į palėpę ir kt. (Reglamento 12 p.) Taip pat pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovės nenurodė ir neįrodė, kaip sumontuoti stoglangiai pažeidžia jų, kaip bendraturčių teises, juolab, kad jos pačios stoglangius esančius jų pusėje yra užkalę ir šviesa dėl to nebepatenka dėl jų pačių veiksmų (CPK 177, 178 straipsniai). Dėl patalpos paskirties pakeitimo įrengiant naują turtinį vienetą pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo jog teigti, kad jie patalpas įsirengė pakeisdami paskirtį iš negyvenamųjų į gyvenamąsias, negalima , kadangi Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog ginčo namo paskirtis – gyvenamoji, neišskiriant atskirų patalpų, todėl padaryta teisinga išvada, kad statybos darbai atlikti gyvenamajame name, nekeičiant jo paskirties ir naudojantis patalpomis pagal tarp bendraturčių seniai nusistovėjusią naudojimosi tvarką.

32. Pirmos instancijos teismas šias išvadas padarė atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus – Inspekcijos dar 2017 metais atliktą patikrinimą, kurio metu vizualiai buvo apžiūrėta situacija vietoje ir vadovaujantis patikrinimo metu galiojančio Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 9 punkto, 10 punkto, 12 punkto nuostatomis, konstatuota, kad ginčo gyvenamajame name, buvo atlikti statinio paprastojo remonto darbai. Taip pat vadovautasi Inspekcijos pateikta bylos nagrinėjimo metu 2022 m. spalio 6 d. surašyta analogiška išvada, kur nurodyta, kad ji padaryta susipažinus su ieškiniu, 2022 m. birželio 8 d. statinio ekspertizės aktu ir kita bylos medžiaga.

33. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad jau atlikus teismo statinio ekspertizę ir gavus ekspertės išvadą, atsakovai 2022 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pateikdami teismo ekspertizės aktą ir Inspekcijos išvadą, tačiau Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyrius 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr.SA- (12.21E), kur konstatavo, kad vadovaujantis teisės aktais, darbai, atlikti 2015 metais, laikytini paprastuoju remontu, ir joks statybą leidžiantis dokumentas jiems nereikalingas (CPK 12, 178 straipsniai).

34. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad 2017 m. kovo 2 d. Inspekcijos išvadoje „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini) Nr. (15.2)-20- 2695, 2022 m. spalio 6 d. Išvadoje pateiktoje į bylą bei Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr.SA- (12.21E) bei 2022 m. birželio 8 d. ekspertizės išvadoje yra prieštaravimų, tačiau pirmos instancijos teismas šiuos įrodymus bei prieštaravimus vertino teisingai, atmesdamas ieškinį, kadangi statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija, matydama ekspertizės išvadą atsisakė išduoti prašomus statybą leidžiančius dokumentus kaip nereikalingus, šis sprendimas įsiteisėjo, apskųstas nebuvo ir teismui nėra teisinio pagrindo konstatuoti jo neteisėtu ar nepagrįstu ir juo nesivadovauti. (Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

35. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatinėja faktą, ar statyba yra savavališka, tai nustačius surašo savavališkos statybos aktą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnis, 14 straipsnio 1 dalis, redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d.), kas šiuo atveju du kartus patikrinus faktinę padėtį padaryta nebuvo, nurodant kad statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi.

36. Pritartina pirmos instancijos teismo argumentams, kad CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto išvados įvertinimą, nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šiuo atveju, galiojant administracinio pobūdžio dokumentams – kompetentingos valstybės institucijos, kuri teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę nuspręsti dėl remonto rekonstrukcijos atitikties normatyviniams statybos techniniams dokumentams, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai nenustatė savavališkos statybos faktų, todėl leidimas tokio pobūdžio darbams nereikalingas. Pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus atlikto remonto elementus ir pagrįstai atmetė ekspertės išvadas, pirmenybę suteikiant faktui, kad atitinkamos institucijos, įstatymų nustatyta tvarka įpareigotos išduoti statybą leidžiančius dokumentus, atsisakė juos išduoti atsakovams, kaip nereikalingus. Tokiu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovių ieškinį, reikalaujant tokius dokumentus gauti, kadangi teismas negali įpareigoti gauti nereikalingus statybą leidžiančius dokumentus, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Ieškovai, kaip minėta, atsakymų, kad statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi neskundė, o juos apskundus ginčas jau kiltų tarp ieškovių ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kadangi akivaizdu, jog atsakovės negali gauti dokumentų, kurių išvadą teikianti institucija nurodo esant nereikalingus.

37. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad buvusi bendraturtė jokių skundų dėl atliktų darbų per 1 metų terminą nepareiškė, o teisių ir pareigų perėmėjos į teismą su ieškiniu ginčydamos bendraturčių atliktus darbus taip pat kreipėsi po darbų atlikimo praėjus 6 metams. LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2017-01-01 (2010 m. liepos 2 d. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XI-992) nustatė, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai (šiuo atveju bendraturčio sutikimas dėl remonto darbų atlikimo) neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Taigi, esant tokiam įstatymų reguliavimui spręstina, atsakovai turėjo mirusiosios, ieškovių motinos sutikimą remonto darbams, ir iš ieškovių jo prašyti jau nereikia.

38. Atmestinas ieškovių apeliacinio skundo argumentas, kad Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9, 11 dalimis, teismas turėjo nustatyti, ar buvo savavališkos statybos faktas ir spręsti dėl pasekmių, kadangi minėtas teisės aktas gina pažeistą teisę, o apeliantės nenurodo kuo buvo pažeistos jų teisės (minėto įstatymo 14 straipsnio 11 dalis), nurodo tik tai, kad neturint statybą leidžiančių dokumentų, neaišku, kokią įtaką tai turės pastato tvirtumui ir stabilumui ir galimai bus pažeistos jų teisės, tai sukelia grėsmę ieškovių turto daliai, neužtikrina saugaus namo eksploatavimo ir gali sukelti žalą. Apeliacinės instancijos teismas tai laiko deklaratyviais ir hipotetiniais nepagrįstais įrodymais teiginiais (CPK 177, 178 straipsniai).

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai atmestini aukščiau nutartyje nurodytais argumentais, pasisakius dėl institucijų atsakymų, išvadų, sprendimų bei ekspertizės išvados.

Dėl ieškinio senaties termino

40. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ieškinio senaties terminas gali būti taikomas nustačius pažeistą teisę. Šiuo atveju byloje ieškovių pažeistų teisių nėra nustatyta, jos neįrodytos (CPK 177, 178 straipsniai) todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi nenustačius pažeistos teisės jis nėra prasidėjęs.

41. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, Statybos techninio reglamento nuostatas, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Atsakovas G. B. pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 1200 Eur (DOK-4730), todėl netenkinant apeliacinio skundo jam iš ieškovių lygiomis dalimis priteistina po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t.y. po 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė