Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. P., jo įgaliotajam atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. K. 2025 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24973-2025 (ROIK 25282299269), pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjo įgaliotasis atstovas advokatas Džigintas Žebelys teismo posėdyje nurodė, kad visi esminiai momentai yra paminėti skunde. Ginčas iš esmės kyla dėl padaryto pažeidimo kvalifikacijos, mano, kad jis neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties. Pareigūnai nesurinko pakankamai įrodymų pareiškėjo veiksmų pavojingumo lygis, visiškai neįrodytas elgesio pavojingumas ir tikslas, neįrodytas ir pats chuliganiškas vairavimas. Tai yra nepateisinamas vairavimas, jo klientas pripažįsta tik ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą. Neįrodžius esminių veiką kvalifikuojančių aplinkybių, negalima asmens patraukti administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą. Pritaikyta nuobauda yra neproporcinga, klientas dirba (duomenys neskelbtini), jis netektų savo pajamų. Prašo tenkinti skundą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdžius neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą institucijai pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-719/2019, 2AT-26-495/2025). Šis administracinis nusižengimas padaromas tik tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalis).

Remiantis KET 9 punkto nuostatomis, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 4 punktas numato, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad R. P. nubaustas 500 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 14 mėnesių už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 18 d. 20:10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, v/n (duomenys neskelbtini) intensyvaus eismo metu, iš chuliganiškų paskatų ir demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, asmuo tyčia išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją bei važiuodamas per geležinkelio pervažą, pažymėtą kelio ženklais Nr. 138 ir Nr. 102, aplenkė keturias transporto priemones. Dėl tokio pavojingo manevro iš priešpriešos atvažiuojančios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, siekdamas išvengti susidūrimo, o ta pačia kryptimi važiavęs motociklininkas taip pat atliko staigų stabdymą, kad išvengtų avarinės situacijos.

Pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu R. P. nurodo, kad pripažįsta savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, tačiau nesutinka su veiksmų kvalifikacija. Mano, kad jo veiksmuose nebuvo chuliganiško vairavimo požymių.

ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Skunde R. P. nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo, tačiau nesutinka su jo veiksmų teisine kvalifikacija. Mano, kad jo veiksmuose nėra chuliganiško vairavimo požymių, prašo padarytą nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirti kuo švelnesnę bausmę.

Teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Teismas nurodo, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Tačiau teismų praktikoje nagrinėjant šios rūšies bylas pripažįstama, kad veiksmų pavojingumas ir jų chuliganiškumas nėra tapačios sąvokos. Vien Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Kaip minėta, chuliganiškos paskatos yra siejamos iškirtinai su vairuotojo noru pasipuikuoti, ciniškai priešpastatyti save visuomenėje priimtinoms moralės normomis, saugaus elgesio reikalavimams. Savo poelgį pareiškėjas motyvavo išimtinai noru greičiau nuvažiuoti pas apsirgusi (apsinuodijimas maistu) sūnų, o jo pavojingas manevravimas negali būti vertinamas kaip atviras iššūkis visuomenei (LAT nutartis Nr. 2AT-37-507/2015).

Teismo posėdyje peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kad jame užfiksuota vakarinio piko metu (duomenys neskelbtini), judančių transporto priemonių kolona, įrašė matyti, jog priekyje R. P. vairuojamo automobilio “Toyota Prius” važiuoja kelios transporto priemonės (mikroautobusas, automobilis (džipas), keli motociklininkai), pareiškėjo vairuojamas automobilis „Toyota Prius“ išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą ir lenkia visą koloną automobilių (kaip pareiškėjas paaiškino teismo posėdžio metu, gavus pranešimą skubėjo pas susirgusi sūnų dėl jo nuvežimo į gydymo įstaigą), judėdamas priešpriešinę eismo juostą dar iki geležinkelio pervažos bandė grįžti į savo eismo juostą, tačiau dėl jo kryptimi per mažo atstumo tarp judančių transporto priemonių jam nepavyko saugiai manevruoti, todėl jis padidindamas greitį priešpriešai pervažiavo geležinkelio pervažą bei įsuko į savo eismo juostą. Tik grįžus į savo krypties eismo juostą, po kelių sekundžių priešpriešai pasirodė atvažiuojantis automobilis. Vaizdo įraše nesimato jokių kitų transporto priemonių ar asmenų pasipiktinimo ženklų – nėra signalizavimo, kažkokių gestų, nukreiptų į automobilio „Toyota Prius“ vairuotoją, irašė matyti, jog automobilyje (džipas) bei motocikle trumpam užsidiegė stop žibintai, niekas staigiai nestabdo ir nekeičia savo įprastos judėjimo trajektorijos. R. P. neneigia, kad ištisinė kelio ženklinimo linija buvo prieš geležinkelio pervaža, kai jis tuo metu jau važiavo priešpriešine eismo juosta, bet esamoje situacijoje jis po manevro (lenkimo) ketino tik grįžti į savo eismo juostą, jokio pasikuikavimo iš jo pusės nebuvo, jo veiksmai nėra intensyvūs, ilgai trunkantys, neatrodo chaotiški, provokuojantys, siekiantys atkreipti aplinkinių dėmesį, iššaukti jų reakciją. Teismo posėdyje apklausti liudytojai L. S. bei S. B. nurodė, kad R. P. manevro priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti, kad išvengų susidūrimo, o ta pačia kryptimi važiavęs motociklininkas taip pat atliko staigų stabdymą, kad išvengtų avarinės situacijos. Teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, jog R. P. užbaigus lenkimo manevrą ir jam jau važiuojant savo eismo juostą, tik po kelių sekundžių priešpriešais pasirodė atvažiuojantis automobilis, kurio važiavimo kryptimi jokios kliutės nebuvo (2025-08-18 d. 20 val. 26 – 29 sek.). Pažymėtina, kad minėtame vaizdo įraše užfiksuota, jog toje kelio atkarpoje, kur priešpriešinėje eismo juostoje pasirodė važiuojantis automobilis, yra nuokalnė ir paties šio automobilio dar jam neprivažiavus pervaža nesimato. Todėl teismas kritiškai vertina minėtų liudytojų parodymų dalyje, jog jie matė priešingos krypties automobilio staigų stabdymą, nors kaip minėta jau praejus kelioms sekundems tik tada pasirodė į įkalnė įvažiuojantis automobilis. Tuo momentu, kai minėtas priešingos krypties automobilis tik važiavo įkalnė, paties šio automobilio dar nesimato, o R. P. grįžus į savo krypties eismo juostą, jis jau negalėjo objektyviai trukdyti saugiam eismui. Ši visa aptarta vaizdo įraše užfiksuota situacija bei R. P. veiksmai vertintini kaip pavojingas vairavimas, neatitinkantis bendrųjų eismo dalyviams keliamų reikalavimų, numatytų KET 9 punkte, – eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei atsargumo principo, pakartoto KET 4 punkte, tačiau teismo vertinimu, Pareiškėjo nusižengime nėra būtinojo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymio – chuliganiškų paskatų. Byloje esančių duomenų visuma nepaneigia R. P. versijos, jog jis tą dieną pasielgė netinkamai bei neapgalvotai, jo atliktas lenkimas prirešpriešinę eismo juostą buvo spontaniškas, siekiant aplenkti lėčiau važiuojančias kitas jo kryptimi transporto priemonės, ir tokiais savo veiksmais nesiekė demonstruoti nepagarbos visuomenei, pasirodyti prieš aplinkinius, kelti pavojaus eismo ar žmonių bei savo saugumui, todėl darytina išvada, kad R. P. veiksmai, įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, neatitinka chuliganiško vairavimo sudėties turinio. Šiuo atveju aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl pareiškėjo chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Byloje nėra įrodymų, kad R. P. vairavimu priešpriešine juosta sukėlė aplinkinių žmonių ar kitų automobilių vairuotojų neigiamą reakciją, pasipiktinimą, kad savo veiksmais demonstravo visuomenės negerbimą. Tai, kad kiti eismo dalyviai yra susirūpinę dėl situacijos gatvėje ir prašo nubausti vaizdo įraše užfiksuotą vairuotoją, pats savaime nereiškia, kad R. P. chuliganiškai vairavo automobilį. Teismas nemano, kad R. P. veiksmuose be siekio neleistinoje vietoje aplenkti priekyje važiuojančias transporto priemones visai nebuvo ir šiek tiek noro pasipuikuoti prieš kitus eismo dalyvius gebėjimais suvaldyti savo automobilį, jis tikrai nesiekė atviro iššūkio ir nepagarbos visuomenei, eismo dalyviams, elementarioms moralės bei elgesio normoms lygmens, būtino konstatuoti chuliganiškas paskatas.

Byloje pripažinus, jog R. P. nubaudimas už chuliganišką vairavimą yra nepagrįstas, ginčo situacijos teisiniam įvertinimui, reikšminga laikytina tai, jog vaizdo įraše užfiksuota ir pats pareiškėjas pripažįsta aplinkybę, jog išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ja judėdama kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, kurią kirsti draudžia KET reikalavimai. Tai leidžia įžvelgti R. P. veiksmuose pavojingo vairavimo, reglamentuoto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nusižengimo sudėties požymius, koreliuojančius su protokole inkriminuotais KET 9, 140.7, 104.2 punktų reikalavimų pažeidimais.

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę, užtraukia, be kita ko, transporto priemonių vairavimas vienu metu padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus. Toks nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. Pagal šio straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

R. P. ir jo atstovas prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

R. P. taip pat nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo praradimas reiškia kasdienio gyvenimo apsunkinimą, kadangi jis vienas šeimoje yra atsakingas už vaiko nuvežimą/parvežimą į/iš ugdymo įstaigų. Be to, jo sutuoktinė sunkiai serga, kurią dažnai tenka vežti į gydymo įstaigą procėdūrams atlikti. Šios nurodytos aplinkybės, susijusios su šeiminėmis ir darbinėmis problemomis, pareiškėjui buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl šeiminių ir darbinių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

Pripažinus R. P. kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, jam už šio nusižengimo padarymą skirtina administracinė nuobauda. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į aptarto pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir laiką, asmenybę – dirbantis, turi šeiminių įsipareigojimų, baustumą – anksčiau 2024 m. birželio 16 d. baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, paskirtos baudos sumokėtos, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad asmuo prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nagrinėjamu atveju, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. P. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskyrus 170 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Institucijos nutarimas keičiamas, R. P. inkriminuotą ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą perkvalifikuojant pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir šio nusižengimo padarymą paskiriant administracinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. K. 2025 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24973-2025 (ROIK 25282299269) pakeisti.

R. P. padarytą nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 170 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.