Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 13 kartų, paskutinius kartus:

11. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį - 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, kuri subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui ir 3490,96 Eur dydžio bauda. 2016 m. rugsėjo 5 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmė pakeista į 26 paras arešto. Paskirta arešto bausmė atlikta.

12. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) - 50 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 50 parų areštas ir 3490,96 Eur dydžio bauda. Paskirta arešto bausmė atlikta.

13. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. spalio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 38 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta visa neatliktos baudos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 38 (trisdešimt aštuonios) paros arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje (Šiaulių tardymo izoliatoriuje) ir 3490,96 Eur bauda, arešto bausmė neatlikta, bauda nesumokėta.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės ir įrodymai

1. A. B. kaltinamas tuo, kad jis terorizavo žmogų, grasindamas padegti ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, o būtent: 2021 m. birželio 1 d. apie 10.38 val., paskambinęs iš mobilaus telefono numerio (duomenys neskelbtini) į E. Š. naudojamą mobilų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), atsiliepusiam S. J. pagrasino jį padegti, paskandinti, sutraiškyti galvą ir įmesti į (duomenys neskelbtini) tvenkinį, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes 2021 m. birželio 1 d. apie 23:58 val. (duomenys neskelbtini), padegtą rankšluostį, kurį apipylė degiu skysčiu- dyzelinu, įmetė į S. J. gyvenamojo namo medinį priestatą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to jis kaltinamas tuo, kad pasikėsino visuotinai pavojingu būdu ? padegant sunaikinti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2021 m. birželio 1 d. apie 23:58 val. padegus degiu skysčiu- dyzelinu apipiltą rankšluostį ir jį įmetus į medinę pavėsinę, pristatytą prie I. J. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pasikėsino visuotinai pavojingu būdu ? padegant sunaikinti didelės ? 29875 eurų vertės svetimą turtą: I. J. priklausantį 17900 eurų vertės gyvenamąjį namą ir jame buvusius jai priklausančius daiktus: 2 spinteles ? 40 eurų bendros vertės, dujų balioną ?10 eurų vertės, elektrinį šildytuvą PROMOTEC - 100 eurų vertės, klozetą ? 70 eurų vertės, šaldytuvą ENERGY ? 150 eurų vertės, virtuvinių spintelių komplektą ? 350 eurų vertės, elektrinę viryklę BEKO-200 eurų vertės, mikrobangų krosnelę LG ? 30 eurų vertės, garų surinktuvą ? 70 eurų vertės, svetainės stalą su 6 kėdėm ? 120 eurų bendros vertės, skalbimo mašiną ? 200 eurų vertės, pastatomą šalminio tipo plaukų džiovintuvą ? 100 eurų vertės, palydovinės antenos imtuvą ? 40 eurų, dulkių siurblį ELECTRONIC - 50 eurų vertės, sekciją ? 250 eurų vertės, sofą-lovą ? 350 eurų vertės, indus ? 150 eurų vertės, kampinę spintą ? 180 eurų vertės, televizorių SAMSUNG ? 120 eurų vertės, dvi komodas 200 eurų bendros vertės, spintelę ? 30 eurų vertės, lovą ? 160 eurų vertės, virtuvinis spintelių komplektą ? 150 eurų vertės, dujų balioną ? 10 eurų vertės, dienines ir naktines užuolaidas ? 250 eurų bendros vertės, drabužius ? 300 eurų bendros vertės, avalynę ? 30 eurų bendros vertės, patalynę ? 150 eurų bendros vertės, rankšluosčius 30 eurų bendros vertės, moterišką dviratį ? 80 eurų vertės, S. J. priklausančius daiktus: palydovinės antenos leistuvą TV Play ? 120 eurų vertės, mikrobangų krosnelę RIWA ? 150 eurų vertės, indaplovę ELTO ? 150 eurų vertės, kušetę ? 100 eurų vertės, virtuvinį staliuką ? 130 eurų vertės, sekciją ? 300 eurų vertės, televizorių PHILIPS ? 400 eurų vertės, ventiliatorių ? 55 eurų vertės, miegamojo lovą su spintelėmis ? 250 eurų bendros vertės, drabužius ? 2000 eurų bendros vertės, avalynę ? 800 eurų bendros vertės, patalynę ? 200 eurų bendros vertės ir E. Š. priklausančius daiktus: skalbimo mašiną HAIER ? 200 eurų vertės, televizorių ORION ? 100 eurų vertės, elektrinį virdulį DELIMANO ? 50 eurų vertės, dujinę viryklę VIDO ? 100 eurų vertės, virtuvinį kombainą ARNICA ? 150 eurų vertės, šaldytuvą ARDO ? 200 eurų vertės, fotelį ? 50 eurų vertės, drabužius ir avalynę ? 2000 eurų bendros vertės, patalynę DORMEO ? 500 eurų bendros vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes S. J. pastebėjęs pavėsinėje liepsną, ją užgesino, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje.

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Motyvuojamoji dalis

9. Tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobūdžio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).

11. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nors grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-12/2011, 2K-94/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, Nr. 2K-96-489/2018, 2K-131-1073/2018, 2K-203-489/2018 ir kt.).

12. Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007). Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

13. Sprendžiant, ar yra BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtis, visais atvejais būtina nustatyti, kaip konkretų grasinimą suprato ir priėmė nukentėjusysis, be to, įvertinti išsakytų grasinimų pobūdį, intensyvumą ir realumą. Paprastai terorizavimui būdingas sistematiškumas, tačiau galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais, atvejui.

14. A. B. kaltinamas tuo, kad terorizavo, grasinimas padegti ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, nuketėjusiajam S. J.

15. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, kad A. B. terorizavo nukentėjusįjį S. J., grasindamas padegti ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, t. y. S. J. atsiliepus E. Š. naudojamu mobiliu telefonu, pagrasino jį padegti, paskandinti, sutraiškyti galvą ir įmesti į (duomenys neskelbtini) tvenkinį, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

22. Pagal nustatytas byloje aplinkybes nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusysis S. J. kaltinamojo A. B. grasinimus laikė realiais, kad kaltinamojo bijojo, kad patyrė stresą, baimę, nesaugumo jausmą, nes grasinimas buvo susijęs su nukentėjusiojo galimu sveikatos sutrikdymu, turto sunaikinimu, dėl ko nuketėjusysis S. J. po minėtų grasinimų padegti ir susidoroti kreipėsi pagalbos telefonu į policiją, pranešdamas, kad buvęs sugyventinės draugas A. B. telefonu jam grasina susidoroti, ką patvirtina byloje esantys 2021 m. birželio 1 d. įvykio registravimo duomenys, kuriuose nurodyta, jog „2021 m. birželio 1 d. 15.53 val. S. J. pranešė, kad buvęs sugyventinės draugas A. B. telefonu pranešėjui grasina susidoroti, teigė atvažiuos ir sudegins, pakars ir paskandins“ (1 t. b. l. 25-26).

26. Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju A. B. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo

29. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.??? ???Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

30. ???Teismas, įvertinęs šioje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, sprendžia, jog yra įrodyta, kad A. B. kaltinime nurodytu metu, kaltinime nurodytoje vietoje pasikėsino visuotinai pavojingu būdu, padegant, t. y. padegus degiu skysčiu - dyzelinu apipiltą rankšluostį ir jį įmetus į medinę pavėsinę, pristatytą prie I. J. priklausančio gyvenamojo namo, sunaikinti didelės vertės turtą, nusikalstamos veikos nebaigė, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes S. J. pastebėjęs pavėsinėje liepsną, ją užgesino.

31. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų viseto analizė.

32. Kaltinamasis A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme neigė kaltinamus, nurodė, kad jis nesikėsino padegti medinės pavėsinės, pristatytos prie I. J. priklausančio gyvenamojo namo, nurodydamas, kad įvykio metu buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini).

34. Pažymėtina, kad nors 2021 m. birželio 1 d. apie 23.58 val. medinės pavėsinės, pristatytos prie I. J. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padegimo faktą tiesiogiai stebėjusių asmenų baudžiamojo proceso metu nustatyta nebuvo, o padegimą užfiksavusios vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įraše matomas nenustatytos tapatybės žmogus, kurio veidas vaizdo įraše neužfiksuotas, tačiau teismo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji E. Š. ir S. J. patvirtino, kad kaltinamasis tą pačią dieną telefonu išsakė grasinimus S. J., grasindamas jį padegti ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui.

35. 2021 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atlikus telekomunikacijų bokštų, į kurių veikimo zoną patenka ir adresas (duomenys neskelbtini), išklotinių analizę, nustatyta, kad įtariamojo A. B. telefono numeris (duomenys neskelbtini) iš telefono jungėsi prie bokštų (duomenys neskelbtini) koordinatės: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2021-06-02 00:02:25; 2021-06-02 00:19:32; 2021-06-02 00:21:39; 2021-06-02 00:24:21; 2021-06-02 00:26:23; 2021-06-02 00:35:06; 2021-06-02 00:35:37; 2021-06-02 00:38:59 (2 t., b. l. 75- 78).

36. Teismo posėdžio metu kaltinamasis ne kartą nurodė, kad tiksliai prisimena, jog įvykio metu buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kad jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas, kurio numeris (duomenys neskelbtini), buvo kartu su juo, tačiau iš byloje pateiktų telekomunikacijų bokštų išklotinių nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamojo A. B. naudojamas telefonas veikė toje pačioje zonoje, kurioje buvo įvykdytas nusikaltimas. Teismas pažymi, kad A. B. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kurioje jis teigė buvęs nusikaltimo metu, tačiau jo naudojamas telefonas 2021 m. birželio 2 d. 00:02:25 jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, veikiančio nagrinėjamo įvykio vietoje – jungėsi prie bokštų (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę teismas vertina kaip patvirtinančią, kad nagrinėjamo įvykio metu A. B. buvo ne kur kitur, o (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. B. paprašius nurodyti, kaip jo naudojamas mobiliojo ryšio telefonas galėjo veikti toje pačioje zonoje, kurioje buvo įvykdytas nusikaltimas, paaiškinti negalėjo, tačiau patikino teismą ne kartą, kad telefonas buvo tikrai su juo ir jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini).

37. 2021 m. liepos 5 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateikto apdegusio rankšluosčio yra degaus skysčio - dyzelino pėdsakų, ant tirti pateiktų A. B. batų, marškinėlių, sportinių kelnių ir sportinio švarko yra degaus skysčio ? dyzelino pėdsakų. Degus skystis, kurio pėdsakų yra ant apdegusio rankšluosčio ir ant A. B. batų, marškinėlių, sportinių kelnių, sportinio švarko yra tos pačios rūšies degus skystis ? dyzelinas (2 t., b. l. 6-8).

38. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. neneigė, jog specialistų apžiūrėti rūbai ir batai priklauso jam, tačiau samprotavo, kad ant jo rūbų negalėjo būti dyzelino, kad galėjo būti benzinas ar tepalas, kad ant batų specialistai negalėjo iš vis nieko rasti, nes batai buvo išplauti, jog benzinas ar tepalas galėjo atsirasti jam taisant savo benzininį mopedą. Taip pat nurodė, kad kratos metu policijos pareigūnams pateikė rūbus ir avalynę, kuriuose dėvėjo tik jis. Pažymėtina, kad 2021 m. birželio 2 d. kratos protokole nurodyta, kad kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) A. B. savanoriškai pateikė mobilų telefoną HUAWEI, dvi pakuotes išankstinio apmokėjimo paslaugos "Ežys", "Ežys" papildymo kortelę numeriui (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos bliuzoną, juodus NIKE batus, pilkos spalvos kelnes, pilkos spalvos sportinį švarkelį. Šios aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnai, suvokdami A. B. dėvėtų rūbų reikšmę tiriant nusikalstamą veiką, A. B. prašė pateikti būtent tuos rūbus, kurie galėjo būti naudojami nusikaltimo padarymo metu, t. y. kratos atlikimo metu orientavosi ne į bet kokius, bet į nagrinėjamo įvykio išvakarėse A. B. dėvėtus rūbus (1 t., b. l. 180-186).

39. Teismui nekyla abejonių ir dėl veikos padarymo būdo, t. y. kad buvo pasikėsinta sunaikinti didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Visuotinai pavojingu svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veikai padaryti panaudota didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2013). Nagrinėjamu atveju padegtas rankšluostis buvo apipiltas degiu skysčiu – dyzelinu, rankšluostis buvo ant medinio suoliuko, prie medinio gyvenamojo namo sienos, nuo degančio rankšluosčio užsidegė medinis suoliukas. Todėl rankšluosčio padegimas kėlė grėsmę aplinkiniams bei aplinkai, nuketėjusieji nurodė, kad jei S. J. nebūtų užgesinęs pavėsinėje degančio rankšluosčio, nuo jo galėjo užsidegti ne tik pavėsinėje buvęs suoliukas, bet ir pats gyvenamasis namas, jame buvęs turtas bei patys nukentėjusieji. Nors padegimą užfiksavusios vaizdo stebėjimo kameros, vaizdo įraše nebuvo įmanoma nustatyti tapatybės žmogaus, tačiau tamsoje aiškiai matėsi didžiulė liepsna pavėsinėje. Visa tai rodo, jog nagrinėjamu atveju buvo pasikėsinta didelės vertės turtą sunaikinti visuotinai pavojingu būdu.

40. Apibendrindamas teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis, turinčius įrodomąją reikšmę, teismas konstatuoja, kad šių įrodymų pakanka išvadai, jog A. B. pasikėsino visuotinai pavojingu būdu ? padegant sunaikinti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2021 m. birželio 1 d. apie 23:58 val. padegus degiu skysčiu- dyzelinu apipiltą rankšluostį ir jį įmetus į medinę pavėsinę, pristatytą prie I. J. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pasikėsino visuotinai pavojingu būdu ? padegant sunaikinti didelės ? 29875 eurų vertės svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes S. J. pastebėjęs pavėsinėje liepsną, ją užgesino.

41. Nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai patvirtina, jog kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, suprato, kad veikia pažeisdamas įstatymą, tačiau vis tiek to norėjo bei siekė taip elgtis ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

II. Bausmės skyrimo motyvai

42. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

43. Kaltinamasis A. B. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, taip pat jis pasikėsino padaryti dar vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kurios baudžiamojo įstatymo priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šias nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. B. Lietuvos Respublikoje teisiamas jau keturioliktą kartą, anksčiau paskirtų bausmių jis nėra atlikęs, nesumokėta 3490,96 Eur bauda. Tarp visų šio kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams pobūdžio nusikalstamos veikos. Šioje byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis buvo padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei, pasikėsinta padaryti žalą nuosavybei bei turtinėms teisėms. A. B., jau būdamas ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). A. B. ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 157-160), nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 164-168). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su psichikos bei priklausomybių ligomis (2 t., b. l. 163). A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybės – tai, kad dabartines nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

44. Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, už BK 145 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimu iki ketverių metų.

45. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. B. asmenybę, kuris yra linkęs daryti įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus, kas rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir nusikalsti, jam paskirtų baudų nemoka, nedirba, praeityje jam ne kartą buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau kaltinamajam tai teigiamos įtakos nepadarė, kaltinamasis savo elgesio neištaisė ir vėl nusikalto, teismas sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus įgyvendinta už visas nusikalstamas veikas tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatomi mažesni nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

46. Kaip minėta, kaltinamasis A. B. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to, paskiriama ir galutinė subendrinta bausmė. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas atsižvelgia į pirmiau aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, stadiją, į tai, kad viena iš veikų yra baigta, o viena nutrūko dar pasikėsinimo stadijoje, sunkumą (apysunkiai nusikaltimai). Visa tai įvertinus, kaltinamajam paskirtos bausmės sudedamos iš dalies, tai yra prie griežčiausios bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

47. A. B. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą pripažintas kaltu šiuo nuosprendžiu, padarė iki Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. spalio 6 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, visiško ir dalinio sudėjimo būdais.

48. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirmiau aptartas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

49. BK 66 straipsnio pagrindu, suėmime išbūtas laikas kaltinamajam A. B. įskaitytinas į bausmės laiką. Teismo 2022 m. lapkričio 7 d. buvo paskelbta kaltinamojo paieška, kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeisti į griežtesnę – suėmimą. 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi kaltinamajam A. B. palikta galioti 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminą, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki šiol. Kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios. Teismas savo sprendimą motyvuoja tuo, kad A. B. nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, jog kaltinamajam du kartus byloje buvo paskelbta paieška, todėl egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis neturėdamas darbo ar kitokio užimtumo gali slėptis, taip siekdamas išvengti bausmės atlikimo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Civilinio ieškinio išsprendimas

50. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.

51. Nukentėjusieji I. J., S. J. ir E. Š. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydami priteisti iš kaltinamojo A. B. jų naudai po 1 000 Eur neturtinės žalos.

52. Nors kaltinamasis A. B. nepripažino savo kaltės ir civilinių ieškinių, prašė juos atmesti, tačiau byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. B. atsakingas už nusikalstamas veikas, todėl jis turi atlyginti nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą.

53. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimą sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sąlyga priteisti neturtinę žalą, būtina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

54. Teismo posėdyje nukentėjusieji I. J., S. J. ir E. Š. nurodė, kad dėl neteisėtų A. B. veiksmų jie patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, išgąstį, buvo pakelti naktį, išgyveno didelį nerimą, įvykio metu buvo labai išsigandę, S. J. buvo grasinama jo gyvybei, nukentėjusieji su baime eina miegoti, išgirdę menkiausią triukšmą, keliasi. Po šių nusikalstamų veikų I. J. ir E. Š. dėl patirto streso kreipėsi pagalbos į gydytojus, vartojo vaistus, I. J. gydėsi ligoninėje. Nukentėjusiųjų įvardyti patirti neigiami išgyvenimai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tuo pačiu pažymėtina, kad nusikalstama veika pažeistos vertybės reikšmę bendroje baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių sistemoje brangiausiomis vertybėmis teismų praktikoje laikomos asmens sveikata ir gyvybė, o neturtinė žala už nusikalstamas veikas nuosavybei vertinama žymiai mažesnėmis sumomis.

55. Teismas įvertinęs nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, o taip pat padarytų nusikaltimų pobūdį ir pasekmes, vadovaudamasis byloje turimais įrodymais mano, kad nukentėjusieji turi teisę reikalauti jiems atlyginti neturtinę žalą, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytais žalos atlyginimo kriterijais nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį mažina kiekvienam iki po 500 Eur. Nukentėjusiųjų prašoma priteisti po 1 000 Eur neturtinės žalos dydis vertintinas kaip per didelė ir pažeidžianti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, neproporcingai didelės neturtinės žalos priteisimas ir kaltinamajam gali tapti nepakeliama finansine našta ir gali būti vertinamas kaip papildoma bausmė.

IV. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

56. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

57. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. B. paskyrus kardomąją priemonę - suėmimą, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo, termino nustatymo klausimą ir nagrinėjant bylą teisme kaltinamajam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Edmundas Jankaitis, kuris kaltinamajam teikė antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už A. B. suteiktą teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. vasario 1 d. pirminę pažymą Nr. APD-2023-02051 sudaro 227,81 Eur.

58. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu teisme kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis dalyvavo, teikiantis kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą. Įvertinęs tai, kad kaltinamasis A. B. šiuo metu suimtas, niekur nedirba ir pajamų neturi, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas įstatyme numatytu būtinuoju pagrindu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, dėl ko susidariusios išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos, jos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

59. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 31 d. patikslinta pažyma Nr. (12.35Mr) PT-1068 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant antrinęs teisinė pagalbą S. J., E. Š. ir I. J., valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 578,40 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. kovo 2 d., 2022 m. vasario 9 d., 2022 m. vasario 8 d., sprendimais I. J., E. Š. ir S. J. nustatyta valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų, paskirta advokatė Kristina Adomavičienė. Taigi reikalavimas atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl kurių nukentėjusieji buvo priversti siekti savo teisių gynybos teisme. Išlaidos 100 proc. apmokamos valstybės, todėl jos turi būti priteistos iš kaltinamojo atitinkamai priteisiant valstybei.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

60. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 6 (šeši) kompaktiniai diskai su vaizdo bei garso įrašais, kurie saugomi atskiruose vokuose prie bylos – paliekami toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

61. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – apdegęs rankšluostis, A. B. lyginamasis seilių pavyzdys, perduoti saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

62. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Mobilus telefonas "Huawei" su juodu dėklu, dvi pakuotės išankstinio apmokėjimo paslaugos "Ežys", "Ežys" papildymo kortelė numeriui (duomenys neskelbtini), atminties kortelė Nokia Micro 512 MG, Sim kortelė "Ežys", Sim kortelė "Pildyk", nutarimu grąžinti A. B., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. B..

63. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – marškinėliai, juodi batai "Nike", pilkos spalvos kelnės, pilkos spalvos sportinis švarkas, perduoti saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. B. bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalią švelnesnės bausmės dalį ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško ir dalinio sudėjimo būdais subendrinti su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. spalio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 3490,96 Eur dydžio baudą. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. spalio 6 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. vasario 13 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. B. suėmime išbūtą laiką, nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2023 m. vasario 13 d.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. B. valstybės naudai 578,40 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) turėtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų advokatui apmokėti, susidariusių dėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. J., E. Š. ir I. J. teiktos antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje (lėšos turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš A. B. nukentėjusiųjų S. J., E. Š. ir I. J. naudai kiekvienam po 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 6 vnt. kompaktinių diskų su vaizdo bei garso įrašais, kurie saugomi atskiruose vokuose prie bylos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – apdegusį rankšluostį, A. B. lyginamąjį seilių pavyzdį, perduotus saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Mobilus telefonas "Huawei" su juodu dėklu, dvi pakuotės išankstinio apmokėjimo paslaugos "Ežys", "Ežys" papildymo kortelė numeriui (duomenys neskelbtini), atminties kortelė Nokia Micro 512 MG, Sim kortelė "Ežys", Sim kortelė "Pildyk", nutarimu grąžintus A. B., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. B..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – marškinėlius, juodus batus "Nike", pilkos spalvos kelnes, pilkos spalvos sportinį švarką, perduotą saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.